Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2019 m. kovo 14 d. gautas (2019 m. kovo 13 d. įkeltas per Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO) pareiškėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriame prašoma: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK, atsakovas, Komisija) 2019 m. kovo 8 d. sprendimo Nr. Sp-151 (toliau – ir Sprendimas) dalį, kiek tai susiję su galutinių rezultatų patvirtinimu Švenčionių rajono savivaldybėje; 2) įpareigoti VRK išsamiai išnagrinėti visus pateiktus skundus ir, įvertinus šių tyrimų rezultatus, spręsti dėl šiurkščių pažeidimų padarymo, taip pat rinkimų Švenčionių rajone pripažinimo negaliojančiais. Pareiškėjas taip pat prašo išsireikalauti reikalingą informaciją, susijusią su Švenčionių rajono savivaldybės tarybos rinkimais.

2.1. 2019 m. vasario 20 d. pateiktas pareiškėjo atstovo L. U. skundas „Dėl galimo Švenčionių raj. savivaldybės vadovų naudojimosi tarnybine padėtimi leidžiant nepažymėtą laikraštį“, 2019 m. kovo 20 d. buvo pateiktas to paties L. U. skundas „Dėl galimo Adutiškio seniūnijos darbuotojų naudojimosi tarnybine padėtimi LLS(L) ir R. K. naudai“. 2019 m. kovo 3 d. buvo pateiktas pareiškėjo atstovų prie Švenčionių rajono savivaldybės rinkimų komisijos (toliau – ir Švenčionių rajono SRK) skundas dėl rinkimų dieną nustatytų pažeidimų. Nors Švenčionių rajono SRK po VRK 2019 m. kovo 8 d. posėdžio pateikė 2019 m. kovo 5 d. priimtų sprendimų kopijas, tačiau dokumentai gauti pavėluotai, pareiškėjas net neturėjo galimybės šių sprendimų apskųsti VRK, nebuvo informuotas apie posėdį. Iš priimtų Švenčionių rajono SRK sprendimų matyti, jog buvo nagrinėjama tik dalis skunduose nurodytų aplinkybių, t. y. dėl politinės reklamos, tačiau galimas naudojimasis tarnybine padėtimi, rinkimų kampanijos finansavimas iš draudžiamų šaltinių (savivaldybės administracijos išteklių), rinkėjų papirkinėjimas (laikraštis nemokamai) nebuvo nei tirtas, nei vertintas. Tai patvirtina ir Švenčionių rajono SRK Nr. 49 Rinkimų politinės reklamos stebėsenos grupės narės D. P. pateikta informacija.

2.2. VRK, priimdama Sprendimą, neužtikrino ir nesilaikė Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 85 straipsnio 1 dalyje numatyto reikalavimo išnagrinėti visus skundus, todėl neįvertinta esminė įtaka rinkimų rezultatams – už savivaldybės lėšas (t. y. naudojantis tarnybine padėtimi) buvo vykdoma vieno iš rinkimų dalyvių – Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) ir tuometinio mero bei kandidato į merus R. K. politinė reklama, nemokamai dalijamos materialinės vertybės. Apygardos ir apylinkių komisijų pirmininkai – mero pavaldiniai. J. S., kuri neva tyrė pareiškėjo skundus, iš tiesų dangstė pažeidimus, į vedėjos pareigas buvo priimta mero R. K. Neištyrusi skundų ir patvirtinusi rinkimų rezultatus, VRK pažeidė kitų partijų teisėtus interesus ir apribojo jų galimybes lygiomis teisėmis konkuruoti rinkimuose į Švenčionių rajono savivaldybės tarybą ir mero postą.

2.3. Nemokamo laikraščio „Žeimenos krantai“ 2019 m. vasario mėnesį išdalinta apie 16 tūkstančių vienetų. Tokiu būdu paslėpta politinė reklama pasiekė ne mažiau kaip 30 tūkstančių Švenčionių rajono gyventojų, daugelį jų – pakartotinai, taip didinant poveikį jų apsisprendimui. Tokiai politinei agitacijai skleisti panaudoti savivaldybės administracijos ištekliai. Laikraštis „Žeimenos krantai“ buvo sukurtas ir leidžiamas Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) naudai, jo direktorius V. K. – Švenčionių rajono savivaldybės tarybos narys. Įprastas laikraščio „Žeimenos krantai“ tiražas sudarė 600–900 vienetų, o 2019 m. vasarį tiražas buvo: a) vasario 2 d. – 7 000 vnt.; b) vasario 15 d. – 3 000 vnt.; c) vasario 27 d. – 9 000 vnt. Padidinti tiražai dalinti nemokamai, jų buvo visur. Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai), organizuodama ir priimdama tokią paramą, padarė šiurkštų Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pažeidimą, įtvirtintą šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje. Šiurkštus Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pažeidimas laikytinas ir šiurkščiu Įstatymo pažeidimu.

II.

3. Atsakovas VRK atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad:

3.1. Pareiškėjo pateikti skundai yra išnagrinėti. Iš pareiškėjo ar atsakovo pateiktų dokumentų matyti, kad skundai dėl laikraščio „Žeimenos krantai“ ir politinės reklamos buvo tirti Švenčionių rajono SRK, pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjas Švenčionių rajono SRK sprendimų neskundė, nors turėjo tokią teisę pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, nes skundai pateikti iki 2019 m. kovo 3 d. Apie Švenčionių rajono SRK sprendimus pareiškėjui buvo žinoma, nes posėdžiuose dalyvavo pareiškėjo atstovai.

3.2. Pareiškėjas 2019 m. kovo 3 d. pateikė VRK pranešimą su rinkimų stebėtojų pastabomis, kurį Švenčionių rajono SRK išnagrinėjo 2019 m. kovo 4 d. posėdyje (2019 m. kovo 4 d. protokolas Nr. P-13). Pareiškėjas Švenčionių rajono SRK sprendimų, įformintų 2019 m. kovo 4 d. protokolu Nr. P-13, neskundė. 2019 m. kovo 8 d. VRK posėdyje pareiškėjo atstovas jokių oficialių skundų nepateikė. VRK 2019 m. kovo 8 d. nebuvo žinoma jokių papildomų aplinkybių, dėl ko Švenčionių rajono savivaldybės rinkimų rezultatai negalėtų būti įforminti, šiurkščių rinkimų įstatymų pažeidimų nenustatyta, Švenčionių rajono SRK pateikti rinkimų dokumentai nekėlė jokių abejonių, todėl buvo patvirtinti galutiniai rinkimų rezultatai.

3.3. Pareiškėjo pateiktos pastabos papildomai aptartos VRK Švenčionių rajono SRK pateikus rinkimų dokumentus. Nagrinėjimo rezultatai įforminti 2019 m. kovo 12 d. Švenčionių rajono SRK posėdyje (2019 m. kovo 12 d. protokolas Nr. P-16), nes anksčiau sukviesti Švenčionių rajono SRK nebuvo galimybių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

4. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje ne kartą pabrėžė, kad konstitucinėje demokratijoje politinių atstovaujamųjų institucijų formavimui yra keliami ypatingi reikalavimai. Šios institucijos negali būti formuojamos tokiu būdu, kad kiltų abejonių dėl jų legitimumo, teisėtumo inter alia dėl to, ar renkant asmenis į politines atstovaujamąsias institucijas nebuvo pažeisti demokratinės teisinės valstybės principai. Priešingu atveju būtų pakirstas žmonių pasitikėjimas atstovaujamąja demokratija, valstybės institucijomis, pačia valstybe. Demokratiški rinkimai yra svarbi piliečių dalyvavimo valdant valstybę forma, kartu ir būtinas valstybės politinių atstovaujamųjų institucijų formavimo elementas. Rinkimai negali būti laikomi demokratiškais, o jų rezultatai – legitimiais ir teisėtais, jeigu jie vyksta paminant Konstitucijoje įtvirtintus demokratinių rinkimų principus, pažeidžiant demokratines rinkimų procedūras (Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d. išvada, 2008 m. spalio 1 d. nutarimas, 2008 m. lapkričio 7 d. išvada, 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimas, 2012 m. kovo 29 d. nutarimas 2012 m. spalio 26 d. išvada, 2012 m. lapkričio 10 d. išvada).

5. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad konstitucinė Vyriausiosios rinkimų komisijos paskirtis organizuoti rinkimus taip pat suponuoja jos įgaliojimus kontroliuoti ir imtis priemonių, kad būtų veiksmingai užtikrintas demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, inter alia rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principų laikymasis; atsižvelgiant į tai, pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi nustatyti tokį rinkimų proceso teisinį reguliavimą, pagal kurį Vyriausioji rinkimų komisija ir teritorinės rinkimų organizavimo institucijos turėtų įgaliojimus veikti taip, kad būtų veiksmingai užtikrintas minėtų rinkimų principų laikymasis, inter alia būtų užkirstas kelias šių principų pažeidimams, jie būtų ištirti ir būtų taikomos sankcijos atsakingiems už šiuos pažeidimus rinkimų proceso dalyviams ir kitiems asmenims (Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvados). Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad teisiniu reguliavimu turi būti sudarytos inter alia tokios organizacinės ir materialinės prielaidos Vyriausiajai rinkimų komisijai ir teritorinėms rinkimų organizavimo institucijoms tinkamai veikti, be kita ko, nustatyta atitinkama bendradarbiavimo su kitomis valstybės institucijomis (inter alia ikiteisminio tyrimo institucijomis, prokuratūra) tvarka (Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvada).

6. Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d. ir 2012 m. lapkričio 10 d. išvadose taip pat pabrėžta, jog nepaneigus prezumpcijos, kad nustatyti šiurkštūs demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, inter alia (tarp kurių) rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principų pažeidimai savaime laikytini turinčiais esminę įtaką rinkimų rezultatams, t. y. nepaneigus, kad tokiais šiurkščiais pažeidimais galėjo būti iškreipta tikroji rinkėjų valia, kuri yra esminė rinkimų rezultatų legitimumo ir teisėtumo prielaida, negali būti nustatyti tikri ir teisingi rinkimų rezultatai, taigi kandidatai, kurių išrinkimo siekiant buvo padaryti šiurkštūs demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų principų pažeidimai, negali įgyti mandato.

7. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Komisija gali pripažinti rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje negaliojančiais, jeigu nustato, kad Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatų ar kiti šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai, padaryti rinkimų apylinkėje arba rinkimų apygardoje, arba kad dokumentų suklastojimas ar jų praradimas turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams, arba kad pagal balsų skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų dokumentus negalima nustatyti šių esminių rezultatų: 1) vienmandatėje rinkimų apygardoje – kandidato, kuriam tenka mandatas; 2) daugiamandatėje rinkimų apygardoje – kandidatų sąrašų, dalyvaujančių paskirstant mandatus, arba kandidatų sąrašui tenkančių mandatų skaičių galima nustatyti tik daugiau kaip vieno mandato tikslumu.

8. Išdėstytos nuostatos suponuoja išvadą, kad VRK, tam, kad rinkimus galėtų pripažinti negaliojančiais, turi būti informuota (žinoti) apie padarytus galimus pažeidimus, juos išnagrinėti, dėl jų pasisakyti ir pripažinti, kad tokie pažeidimai, visų pirma, buvo, antra, padaryti pažeidimai yra (buvo) šiurkštūs, trečia, yra pakankamas pagrindas tvirtinti, kad šiais šiurkščiais pažeidimais galėjo būti iškreipta tikroji rinkėjų valia, o kandidatai, kurių išrinkimo metu padaryti šiurkštūs rinkimų pažeidimai, negali būti laikomi įgiję mandatus, dėl ko rinkimų rezultatai rinkimų apygardoje pripažintini negaliojančiais.

9. Pareiškėjo atstovas tvirtina, kad į VRK su skundais buvo kreiptasi 2019 m. vasario 20 d. dėl laikraščio „Žeimenos krantai“ rinkimų metu padidinto tiražo bei šio laikraščio nemokamo platinimo (išdalinimo) Švenčionių rajono gyventojams, taip pat 2019 m. kovo 7 d. dėl pažeidimų rinkimų dieną. Abu skundus VRK persiuntė Švenčionių rajono SRK, ką patvirtino ir atsakovo atstovas, tuo pačiu, paaiškindamas, kad VRK dėl šių skundų nepriėmė ir nėra priėmusi jokio sprendimo.

10. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas paaiškino, kad galimas pažeidimas, kuris galėtų būti laikomas šiurkščiu bei lemti rinkimų rezultatų pripažinimą negaliojančiais, yra būtent padidintas laikraščio „Žeimenos krantai“ tiražas bei jo nemokamas platinimas, nesuderinamas su Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi. Atsižvelgiant į pateiktą paaiškinimą, teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimo ribos yra siaurintinos iki paminėtos apimties, nes pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86 straipsnio 2 dalį VRK gali pripažinti rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje negaliojančiais, tik jeigu nustato, kad yra Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatų ar kiti šiurkštūs šio Įstatymo pažeidimai, padaryti rinkimų apylinkėje arba rinkimų apygardoje.

11. Iš Švenčionių rajono SRK Skundų registracijos žurnalo matyti, kad 2019 m. vasario 20 d. gautas skundas dėl laikraščio „Žeimenos krantai“ tiražo padidėjimo bei nemokamo laikraščio dalinimo. Dėl šio skundo 2019 m. vasario 26 d. priimtas sprendimas straipsnio nepripažinti politine reklama. Dėl kitų aplinkybių, tarp kurių ir dėl laikraščio dalinimo nemokamai rajono gyventojams, tiražo padidinimo, padidinto tiražo finansavimo, nepasisakyta.

12. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. S. parodė, kad dėl laikraščio „Žeimenos krantai“ finansavimo bei padindinto tiražo tyrimas neatliktas. Akcentuotas straipsnis laikraštyje, o visi kiti aspektai laikyti išvestiniais.

13. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad VRK posėdžio metu, vykusio 2019 m. kovo 8 d., kada ir buvo priimtas sprendimas dėl galutinių rinkimų rezultatų patvirtinimo, nurodė Komisijai, kad nėra išnagrinėti visi pareiškėjo skundai.

14. Įstatymo 85 straipsnio 1 dalyje pažymėta, kad galutinius rinkimų rezultatus, išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus konkrečioje rinkimų apygardoje, tvirtina Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 7 dienas po rinkimų ir rinkimų rezultatus paskelbia Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje.

15. Taigi įstatymų leidėjas VRK suteikė įgalinimus tvirtinti rinkimų rezultatus tik, kai yra išnagrinėti visi skundai dėl konkrečios rinkimų apygardos. Priešingu atveju tokia teisė, neįvykdžius pareigų, nėra suteikiama.

16. Iš faktinių bylos aplinkybių nėra pagrindo daryti išvadą, kad visi skundai (skundo dalys), gauti dėl rinkimų Švenčionių rajono savivaldybėje, buvo išnagrinėti. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog nebuvo išnagrinėtas visas pareiškėjo 2019 m. vasario 20 d. skundas, kuris buvo žinomas ir VRK, nes pačios persiųstas Švenčionių rajono SRK – nepasisakyta teisiškai reikšmingais aspektais, nurodytais šio sprendimo 10 punkte.

17. Esant nurodytoms aplinkybėms ir 2019 m. kovo 8 d. tvirtinant rinkimų galutinius rezultatus Švenčionių rajono savivaldybėje, VRK nepaisė įstatymų leidėjo imperatyvo išnagrinėti visus skundus dėl rinkimų šioje konkrečioje savivaldybėje. Dar kartą pabrėžtina, kad VRK buvo žinoma apie galimus nurodymus pažeidimus, o jų neišnagrinėjus buvo nesilaikyta tiek Įstatymo 85 straipsnio 1 dalies nuostatų, tiek Konstitucinio Teismo išaiškinimų – VRK paskirtis organizuoti rinkimus taip pat suponuoja jos įgaliojimus kontroliuoti ir imtis priemonių, kad būtų veiksmingai užtikrintas demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, inter alia rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principų laikymasis (žr. šio baigiamojo teisės akto 5 p.).

18. Dėl išdėstytų priežasčių skundo reikalavimai yra tenkintini, tačiau tik iš dalies: naikintina Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2019 m. kovo 8 d. sprendimo Nr. Sp-151 dalis, kiek tai susiję su galutinių rezultatų patvirtinimu Švenčionių rajono savivaldybėje; VRK įpareigotina išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. vasario 20 d. skundą, kiek tai susiję su šioje byloje nurodytais aspektais (laikraščio „Žeimenos krantai“ tiražo padidinimu, nemokamu platinimu bei padidinto tiražo finansavimu ir kt. dokumente nurodytais bei neišnagrinėtais klausimais). Tačiau nėra jokio pagrindo įpareigoti VRK išnagrinėti visus kitus pareiškėjo skundus, nes nenurodyta, kad dėl kitų skundų nebuvo pasisakyta, be to, kaip pripažino ir pats pareiškėjo atstovas, kiti likę skundai nėra esminiai. Antra vertus, reikalavimas išnagrinėti visus skundus yra abstraktaus pobūdžio, dėl ko taip pat negali būti tenkinamas. Identifikuotas tik vienas iš dalies išnagrinėtas skundas – 2019 m. vasario 20 d., dėl kurio ir nustatomas įpareigojimas VRK.

19. Rinkimų Švenčionių rajone pripažinimo negaliojančiais klausimas gali būti sprendžiamas tik pasisakius dėl 18 punkte nurodytų klausimų, kai VRK jau pakartotinai spręs dėl galutinių rinkimų rezultatų tvirtinimo ir paskelbimo (Įstatymo 85 str. 1 d.), todėl šis skundo reikalavimas taip pat negali būti tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu, 126 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2019 m. kovo 8 d. sprendimo Nr. Sp-151 dalį, kiek tai susiję su rinkimų galutinių rezultatų patvirtinimu Švenčionių rajono savivaldybėje.

Įpareigoti Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją išnagrinėti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos 2019 m. vasario 20 d. skundą, kiek tai susiję su šiame dokumente nurodytais ir neišnagrinėtais klausimais.

Sprendimas neskundžiamas.