Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš šios kolegijos pirmininko ir pranešėjo – Nerijaus Meilučio, kolegijos teisėjų – Algimanto Kukalio ir Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Onai Martinaitytei ir Gintarei Veželytei - Putnikienei, dalyvaujant apeliantui (ieškovui) - A. U., pagal pavedimą veikiančiam apelianto (ieškovo) procesiniam atstovui – advokatui Gintui Gustaičiui, atsakovui – S. B., pagal pavedimą veikiančiai atsakovo procesinei atstovei – advokatei D. Ž., nedalyvaujant atsakovei - A. B. (buv. – M.), apeliacine žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2A-900-658/2012 pagal apelianto (ieškovo) - A. U. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-14 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo – A. U. ieškinį bei atsakovo - S. B. priešieškinį dėl naudojimosi bendrosios nuosavybės teise valdomu žemės sklypu tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovo – A. U. ieškininio bei atsakovo – S. B. priešieškinio esmė

Pagal minėtą planą atsakovei - A. B. (buv. – M.) atitektų naudotis 198 kv. m. ploto sklypo dalis, plane pažymėta kaip plotas „D“ – 119 kv. m, 79 kv. m ploto iš gyvenamojo namo (1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sklypo dalies ploto „A“ (179 kv. m); Ieškovui - A. U. atitektų naudotis 709 kv. m sklypo ploto dalis: plotas „E“ – 176 kv. m, plotas „G“ – 440 kv. m, 74 kv. m ploto iš gyvenamojo namo (2A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sklypo dalies ploto „B“ (192 kv. m), 19 kv. m ploto iš sklypo dalies ploto „C“ (38 kv. m); atsakovui - S. B. atitenka naudotis 906 kv. m sklypo ploto dalis: plotas „F“ – 669 kv. m, 100 kv. m ploto iš gyvenamojo namo (1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sklypo dalies ploto „A“ (179 kv. m), 118 kv. m ploto iš gyvenamojo namo (2A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sklypo dalies ploto „B“ (192 kv. m), 19 kv. m ploto iš sklypo dalies ploto „C“ (38 kv. m), 47 kv. m ploto servitutas (S) – ūkinio pastato (3Ilm) savininkas Kauno miesto savivaldybė turi teisę neatlygintinai naudotis sklypo dalimi, prižiūrint ir remontuojant jai priklausantį ūkio pastatą, 38 kv. m dydžio sklypo dalies plotu, plane pažymėtu „C“, ieškovas A. U. ir atsakovas S. B. naudojasi bendrai (t. 3 b. l. 35).

Nurodė, kad ieškovui ir atsakovams bendra daline nuosavybe priklauso 1813 kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), dėl naudojimosi šiuo žemės sklypu tarp ieškovo ir atsakovo - S. B. dažnai kyla ginčai; ieškovas 2009 m vasario 20 d. raštu kreipėsi į atsakovą S. B. su siūlymu nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, tačiau šis atsakymo nepateikė.

Atsakovas S. B. pareiškė priešieškinį ir prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu (unikalus Nr. 1901-0192-0120), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Hidroprojektas“ 2009-11-25 paruoštą žemės sklypo vidinio padalinimo planą. Remiantis šiuo planu, atsakovas prašė paskirti naudotis: ieškovui - A. U., atskirai 458 kv. m žemės plotą, plane pažymėtą indeksu B₁, ir 152 kv. m žemės plotą, plane pažymėtą indeksu B₂; atsakovui -S. B., atskirai 626 kv. m žemės, plane pažymėtas plotas indeksu C₁, 19 kv. m žemės, plane pažymėtas plotas indeksu C₂, ir 31 kv. m žemės, pažymėtas plotas indeksu C₃; A. U. ir S. B. bendram naudojimui - 186 kv. m žemės sklypas, pažymėtas plane indeksu D₁ (A. U. – 79 kv. m, S. B. – 107 kv. m), 41 kv. m žemės sklypą, pažymėtą indeksu D₃ (A. U. – 20 kv. m, S. B. – 21 kv. m); A. M., atskirai 120 kv. m žemės sklypas, pažymėtas plane indeksu A; A. M. ir S. B. bendrai naudotis - 180 kv. m žemės sklypas, pažymėtas indeksu D₂ (A. M. – 78 kv. m, S. B. – 102 kv. m), nustatyti naudojimosi tvarką Kauno miesto savivaldybės vardu įregistruotu servitutu (S = 47 kv. m), paskiriant A. U. naudotis šio servituto B dalimi – 24 kv. m, S. B. – C dalimi – 23 kv. m.(b. l. 80-84, t.2).

Priešieškinį teismas atmetė motyvuodamas tuo, kad atsakovo siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka yra nelygiavertė, neracionali, patogi tik atsakovui ir neatitinka faktinės žemės sklypo naudojimo tvarkos. Ieškovui siūloma naudotis šiuo metu atsakovo naudojama nesutvarkyta sklypo dalimi, kurioje yra sena tvora, seni medžiai ar jų kelmai, už tvoros yra daugiabutis namas. Be to, atsakovas panaikino nuo seno buvusius vartelius į savo sklypą ir pagal siūlomą naudojimosi turtu tvarką ketina daryti naują kelią į sklypą iš kitos pusės, nors šia žemės sklypo dalimi niekada nesinaudojo; ties atsakovo ketinamu įrengti keliu yra ieškovo tvora ir vaismedis; šis kelias pažeistų atsakovės – A. B. (buv. – M.) teises, nes būtų šalia jos nuosavybės teise turimo buto gyvenamajame name langų.

Ieškovui – A. U. nesutikus su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu ir jį apskundus apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismas ieškovo apeliacinį skundą patenkino, panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-14 sprendimą motyvuodamas tuo, kad ieškovo ieškinys buvo atmestas nepagrįstai ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį patenkino ir nustatė naudojimosi tvarką šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu pagal 2011 metų gegužės 16 d. matininkės - ekspertės Aušros Pleitienės parengtą projektą.

Ieškovui - A. U. paskyrė naudotis žemės sklypo dalimis G/441 kv.m. , E/173 kv.m. ploto, sklypo dalyje B/192 kv. m. esančio gyvenamojo namo 2A2p (duomenys neskelbtini) buto, kurio unikalus nr. 4400-0193-1593:1912, užimamu 74 kv. m. žemės plotu, įskaitant apėjimą apie visą namą.

Atsakovui - S. B. paskyrė naudotis sklypo dalimi F/664 kv.m. ploto, sklypo dalyje A/182 kv. m. esančio gyvenamojo namo 1A1m (duomenys neskelbtini) esančio buto, kurio unikalus nr. (duomenys neskelbtini), užimamu 103 kv.m. žemės plotu, įskaitant apėjimą apie visą namą, ir sklypo dalyje B/192 kv.m. esančio gyvenamojo namo 2A2p (duomenys neskelbtini) buto, kurio unikalus nr. (duomenys neskelbtini), užimamu 118 kv.m. žemės plotu, įskaitant apėjimą apie visą namą.

Atsakovei A. B. (buv. – M.) paskyrė naudotis sklypo dalimi D/119 kv.m. ploto, sklypo dalyje A/182 kv. m. esančio gyvenamojo namo 1A1m (unikalus nr. duomenys neskelbtini) esančio buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užimamu 79 kv. m. žemės plotu, įskaitant apėjimą apie visą namą. Sklypo dalimi C/42 kv. m. ploto bendraturčiams paskyrė naudotis bendrai bei nustatė servitutą Kauno miesto savivaldybei neatlygintinai naudotis sklypo dalimi S/47 kv. m. ploto, prižiūrint ir remontuojant jai priklausantį ūkinį pastatą 3I1m.

Atsakovui - S. B. pateikus kasacinį skundą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012-02-27 nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011-07-05 sprendimą ir perdavė bylą Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinės instancijos teismo kolegija sprendė, jog apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas priimti atsakovo pateiktą patikslintą naudojimosi ginčo žemės sklypu projektą, iš esmės atsisakė įvertinti šios proceso šalies paaiškinimus ir tokiu būdu pažeidė civilinio proceso šalių rungimosi, jų lygiateisiškumo principus bei nepagrįstai apribojo galimybes ištirti visus šalių siūlomus naudojimosi tvarkos variantus bei nustatyti tinkamiausią, o tai lėmė nevisapusišką bylos išnagrinėjimą.

3. Šalių ir jų procesinių atstovų paaiškinimai nagrinėjant bylą apeliacine tvarka; teismo nustatytos aplinkybės.

Nagrinėjant bylą iš naujo apeliacine tvarka, apeliantas (ieškovas) A. U. paaiškino, kad atsakovo pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžianti jo interesus ir pablogintų apelianto (ieškovo) padėtį. Dėl ginčo sklype esančių suolų ir stalų apeliantas pažymėjo, kad jie buvę pastatyti savivaldybės, o ne atsakovo – S. B.; anksčiau jais naudojosi savivaldybės gyventojai, o išsikeldami juos paliko; šiuo metu suolais ir stalais naudojasi tik atsakovo nuomininkai.

Pirma, takas, plane paženklintas C3, kuris prisideda prie esamos nusistovėjusios tvarkos, vartelių projektas yra suderintas su Urbanistikos skyriumi.

Antra, plane C2 paženklinta pagyvenusių žmonių poilsio aikštelė, kurioje yra suolas ir stalas. Statybos techninio reglamento 7 skyriaus 10 punkte nurodyta, kad reikalinga ramaus poilsio vieta vyresnio amžiaus ir neįgaliems žmonėms; ginčo sklype esanti aikštelė yra susiformavusi seniai, apytiksliai jau 20 metų. Ieškovo pateiktame plane tai nėra numatyta. Trečia, sklypo riba – 35,59,58. Atsakovas nurodo, kad nuosavybės teisė į žemę jam ir jo seseriai buvo atkurta 1993 metais, jie nustatę naudojimosi sklypu tvarką padalindami sklypą per pusę, todėl atsakovas savo pusėje sodinęs krūmus, vaismedžius ir nenorėtų, kad tai iš jo būtų atimta.

Byloje sprendimas iš esmės ginčijamas nurodant teismo padarytus procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimus, o taip pat, kaip procesinė kliūtis, nurodoma kito bendraturčio galimybė pateikti teismui savo planą, o teismui pagal jį priimti sprendimą. Dėl kiekvieno iš šių argumentų apeliacinės instancijos teismas pasisako sekančiai:

Motyvuojamoji dalis

4.1. Dėl argumento, jog atsakovo – S. B. pateiktas planas negali būti tvirtinimas dėl procesinių priežasčių

Apeliantas teigia, jog apeliacinės instancijos teismas turi tik vieną galimybę- tenkinti apeliacinį skundą ir nustatyti naudojimosi bendrosios nuosavybės teise valdomu žemės sklypu tvarką pagal apelianto (ieškovo) teikiamą planą, kadangi atsakovo pateiktas planas negali būti tvirtinamas, nes atsakovas teismo sprendimo neskundė, o apeliacinės instancijos teismą saisto apeliacinio proceso ribos, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas turi vertinti tik atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

Apeliacinės instancijos teismo kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka. Pirmiausiai pažymėtina, jog žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Tuo tarpu vertinant tik vieno bendraturčio pateiktą planą akivaizdu, jog aukščiau paminėti principai bus pažeisti. Kolegija mano, jog tiek pirmąja instancija, tiek apeliacine tvarka bylą nagrinėjantis teismas privalo išsamiai susipažinti su visų bendraturčių teikiamais pasiūlymais, kaip turėtų būti naudojamasi bendrosios nuosavybės objektu. Kita vertus, nei vieno iš bendraturčių pasiūlymas dėl naudojimosi tvarkos bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomas, jo nesaisto ir neturi jokios išankstinės galios. Susipažindamas su šiais pasiūlymais teismas įgyvendina savo vertinamąją veiklą, o būtent jam yra paliekama diskrecijos teisė nuspręsti, kurio iš bendraturčio pasiūlymas visiškai arba iš dalies atitinka tuos vertinamuosius kriterijus. Be to, sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje, kas būtų neįmanoma, jei teismas vertintų tik vienos šalies pateiktą planą.

Antra, bylą iš naujo nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, abi šalys pateikė naujus, pakoreguotus planus, atsižvelgdamos tiek į pasikeitusią faktinę situaciją (vieno iš bendraturčių pašalinimą iš bylos išsipirkus iš savivaldybės turto dalį), tiek iš esmės atsižvelgdamos į pirmos instancijos teismo sprendime konstatuotus anksčiau pateiktų planų trūkumus. Byla apeliacinės instancijos teisme yra nagrinėjama iš naujo, kasacinės instancijos teismui nutarus ją grąžinti nagrinėti būtent į apeliacinę instanciją, ir savo nutartyje kasacinės instancijos teismui nurodžius, jog atsižvelgiant į teismo pareigą tokio pobūdžio bylose ieškoti racionaliausio, abiem pusėm priimtiniausio ir optimaliausio naudojimosi žemės sklypu tvarkos varianto, reikšmingos bylos aplinkybės gali būti nustatytos priimant ir svarstant abiejų ginčo šalių siūlymus dėl naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarkos. Kasacinės instancijos teismui padarius tokią išvadą ir bylą grąžinus į apeliacinę instanciją, manytina, jog būtent apeliacinės instancijos teismas ir turi tada atlikti šiuos veiksmus. Be to atkreiptinas dėmesys, jog kasacinio teismo nurodymai yra privalomi teismui, nagrinėjančiam bylą iš naujo (CPK 362 str. 2d.), kas leidžia kolegijai daryti išvadą, jog nesant apeliacinio skundo turi būti vertinamas ir priešingos šalies (nepadavusios apeliacinio skundo) planas, ir teismui nustačius, jog jis yra tinkamesnis nei apelianto- turi būti į jį atsižvelgiama.

Trečia, teismas yra ginčus tarp šalių sprendžianti institucija, o iš bylos medžiagos bei šalių žodinių paaiškinimų akivaizdu, jog tarp šalių yra įsisenėjęs konfliktas. Tuo tarpu CPK 2 str. įpareigoja teismą kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių. Todėl kolegija daro išvadą, jog apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka nagrinėjant bylą ir vertinant visų proceso dalyvių pateiktus planus bei paaiškinimus procesinis pažeidimas nebus daromas, ir apelianto padėtis negali būti laikoma kaip pabloginta, nes tarp bendraturčių bus atstatyta teisinė taika ir eliminuotas konfliktas. Priešingai, vien tik vadovaujantis formaliu įstatymo aiškinimu ir bylą grąžinus nagrinėti į pirmą instanciją, kad šios instancijos teismas vertintų abu planus, bus pažeisti pamatiniai procese įtvirtinti operatyvumo bei proceso koncentracijos principai, ir dar labiau užvilkintas esminis kilusio ginčo sprendimas.

Taigi, kolegijai konstatavus, jog procesinių kliūčių nėra, apeliacinės instancijos teisme vertintinas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, abiejų šalių planai (suprantami kaip juos teikiančių šalių pozicijos išdėstymo formos pavaizdavimai) bei atsakovės – A. B. (buv. – M.) nuomonė dėl naujai pateiktų planų.

4.2. Dėl kriterijų, į kuriuos būtina atsižvelgti sprendžiant dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo

Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Taip pat spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., M. T., bylos Nr. 3K-3-536/2006).

Kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl apelianto (ieškovo) ir atsakovo pateiktų planų (naudojimosi tvarkos projektų) atitikimo aukščiau išvardintiems kriterijams, visų pirma būtina įvertinti, kuris iš jų labiausiai atitinka nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką. Pagal apelianto (ieškovo) siūlomą planą, reikėtų imtis kai kurių nusistovėjusios naudojimosi tvarkos pakeitimų, t.y. iš ieškovui naudotis paskirto sklypo perkelti atsakovui – S. B. priklausančius sodinius (vaismedžius, vaiskrūmius), kuriuos atsakovas sodino atkūrus jam nuosavybės teisę ir atsakovui susitarus su seserimi, kaip bus naudojamasi žeme. Be to tektų spręsti ir poilsiui skirtų suolų bei stalų perkėlimo klausimą. Apeliantas (ieškovas) reiškė nuomonę, jog tai esą kilnojamieji daiktai, todėl juos galima perkelti iš vienos vietos į kitą, su kuo iš esmės būtų galima ir sutikti. Tačiau šioje situacijoje kolegija įžvelgia tą argumentą, jog vaismedžių, vaiskrūmių buvimas ir aikštelės egzistavimas apie 20 metų įrodo, kad būtent yra tokia nusistovėjusi, tačiau šalių nepatvirtinta sklypo naudojimosi tvarka. Pagaliau ir protingumas, kurį civiliniai įstatymai laiko vienu iš bendrųjų privatinių teisinių santykių reglamentavimo, civilinių įstatymų aiškinimo ir taikymo pradmenų, skatina rinktis tokį naudojimosi tvarkos projektą, kuris atitinkamų veiksmų atlikimo (sodinių, įrenginių perkėlimo) į kitą vietą nepareikalaus. Atsižvelgiant į aukščiau minėtus principus ir LAT išaiškinimus prioritetas teiktinas iš esmės nusistovėjusią tvarką įtvirtinančio plano (šiuo atveju S. B.) tvirtinimui, o ne šią tvarką keičiančio plano (ieškovo A. U.) tvirtinimui.

Antra, nors ir galima sutikti su apelianto (ieškovo) argumentais, jog vaismedžius ir vaiskrūmius, kurie priklauso atsakovui, galima perkelti, taip pat ieškoti ir poilsio aikštelės įrengimo kitoje vietoje galimybių, tačiau kolegija yra įsitikinusi, jog nustatant naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarką, reikalinga pasirinkti ir tokį variantą, kurio įgyvendinimas pareikalautų mažiausių pastangų, finansinių ir laiko sąnaudų iš bendrosios nuosavybės teisės subjektų. Šiuo atveju prioritetas taip pat skirtinas S. B. planui, nes pagal jį papildomai kiltų galimybė tik įsirengti takelį prie lauko durų, ką jis, be abejo galėtų pasidaryti savo lėšomis ir rūpesčiu.

Trečiasis argumentas, kurį kolegija laiko reikšmingu tvirtinant naudojimosi žemės sklypu tvarką yra tas, jog apeliantui (ieškovui) nepriklauso jokia bendrame sklype esančio namo (duomenys neskelbtini) (plane - 1A1m) dalis, tačiau pagal jo pateiktą naudojimosi žemės sklypu projektą (b.l. 145, T.4) matosi, jog būtent apeliantui tenka žemės sklypo dalis (plane pažymėta „ E“), kuri prieina prie atsakovui tenkančio namo lauko durų (b.l. 38, T.4). Taigi, patvirtinus apelianto planą, atsakovui į savo namą teks vaikščioti tik įeinant pro bendro naudojimosi žemės sklypą „C“, po to įeinant į namą (duomenys neskelbtini) (plane- 2A2p), o po to išėjus per kitas duris toliau patenkant į sklypą „F“ ir tik tada patenkant į savo namą (duomenys neskelbtini) (plane - 1A1m). Toks vaikščiojimas ir patekimas į savo namą laikytinas neracionaliu ir neprotingu, todėl ir apelianto pateiktasis planas negali būti tvirtinamas. Dėl to kolegija daro išvadą, jog šiuo aspektu žymiai racionalesnis ir priimtinesnis atsakovo S. B. planas (b.l. 157, T.4), nes juo išsprendžiamas atsakovo patekimas į savo namą pro lauko duris iš akligatvio (kokią galimybę, beje, turi ir apeliantas), ir šiuo atveju kolegija laiko mažesne blogybe tako „C3“ įrengimą, nei neracionalų vienos iš šalių patekimą į savo valdą ratais einant pro kitą namą.

Ketvirta, kolegija daro išvadą, jog nustatant naudojimosi tvarką reikia atsižvelgti ir į individualias kiekvieno iš bendraturčių savybes. Nors tai nėra esminis ir bylos sprendimą lemiantis kriterijus, tačiau šios bylos kontekste aktualu ir tai, jog atsakovas S. B. yra senyvo amžiaus (gim. 1930 m.), poilsio aikštelė yra po jo namo langais, todėl nustatant naudojimosi tvarką į šias aplinkybes būtina atsižvelgti. Manytina, jog dabartinė poilsio aikštelės padėtis, atsižvelgiant į atsakovo amžių, labiausiai atitinka ypatingus jo interesus ir neturėtų būti keičiama, juo labiau, kad Statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 taip pat numato tokios aikštelės įrengimo būtinumą, o vieta, kurioje ši aikštelė dabar yra, kolegijos vertinimu yra pati tinkamiausia.

4.3 Dėl atsakovės A. B. (buv. – M.) argumentų

Atsakovė su kito atsakovo S. B. planu nesutinka nes: a) praėjimas eis po jos langu; b) nurodyto praėjimo „C3“ niekada nebuvo; c) padarius praėjimą į sklypą gali neštis gruntas palijus lietui; d) pateiktasis planas netikslus ir dėl to negali būti tvirtinamas.

Išanalizavus šiuos argumentus kolegija juos atmeta kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo netvirtinti S. B. plano. Atsakydama į juos kolegija pažymi: a) sklypas priklauso trims bendraturčiams, o jame yra du namai, todėl pagal tvirtinimui pateiktus abu planus neįmanoma racionali ir protinga situacija, jog vieno bendraturčio sklypo dalys nesiribos su kito bendraturčio namo dalimi. Situacija tikrai tokia ir yra kaip nurodo atsakovė B., t.y. S. B. planuojamas praėjimas tikrai eis pro jos langą, tačiau reikia pažymėti, jog abiejuose planuose aplink namą ir taip yra palikta 1 m pločio bendro naudojimo žemės juosta, pro kurią bendraturčiai galės vaikščioti, todėl praėjimas pro langą į namą ypatingai atsakovės teisių ir interesų nepažeis. Be to pažymėtina, jog atsakovė, būdama tinkamai informuota apie procesą galėjo ir pati pateikti savo planą, tačiau to nedarė, todėl teismas, iš esmės turi rinktis tik iš dviejų pateiktų planų; b) kolegija sutinka, kad tako „C3“ anksčiau nebuvo ir jis naujai įrengiamas, tačiau pažymėtina, jog tokio tako įrengimas - yra pats trumpiausias ir patogiausias patekimo būdas S. B. į savo namą. Kaip jau minėta, naudojantis bendru daiktu visi bendraturčiai patiria tam tikrus nepatogumus. Atsakovė, kaip bendrosios nuosavybės teisės subjektas, privalo, atsižvelgdama į šios teisės pobūdį, toleruoti tai, kad kai kuriomis bendro turto dalimis ji naudojasi bendrai su kitais bendraturčiais, nes tai neišvengiama. Kita vertus, kitus bendraturčius naudojantis bendro naudojimo sklypo dalimi saisto pareiga elgtis taip, kad būtų įmanomai mažiau pažeidžiami kito bendraturčio interesai, tam tarpe ir jo teisė į poilsį; c) dėl grunto nešimo po lietaus į sklypą atsakovė daro tik prielaidas, kurios, kolegijos manymu, nepagrindžia šios aplinkybės. Be to pažymėtina, jog atsakovui S. B. įrengiant vartelius tvoroje, bendraturčiai galės kelti reikalavimus, projektinius pasiūlymus (pvz. dėl slenksčio įrengimo, drenažo grotelių ir pan.). Šias savo teises jie galės ginti (jei matys tam reikalą) šiuo metu sustabdytoje pirmos instancijos teisme byloje dėl minimų vartelių įrengimo; d) kolegija iš dalies sutinka su atsakovės motyvu, kad planas nėra visiškai tikslus. Netikslumą įžvelgia tame, kad plane įvardintas plotas „D3“ yra nurodytas 46 kv.m., nors realiai suskaičiavus plotus išeina 48 kv.m. Šiuo aspektu kolegija pažymi, kad plane, be grafinio atvaizdavimo, yra nurodyta ir plotų paskaičiavimo lentelė, kuri teisinga, todėl tvirtinant planą, kaip vientisą dokumentą, tokia klaida laikytina aritmetiniu apsirikimu, vien tik dėl to nesudaranti pagrindo netvirtinti plano.

Taigi, įvertinusi šalių siūlomus naudojimosi bendrosios nuosavybės teise valdomu žemės sklypu projektus, kolegija laikosi nuomonės, kad nusistovėjusią naudojimosi žeme tvarką labiau atitinka, mažesnių pastangų praktiškai įgyvendinant pareikalaus ir visų bendraturčių interesus išsamiau atitinka atsakovo – S. B. siūlomas žemės sklypo vidinio padalinimo planas, kas tuo pačiu reiškia, jog apelianto (ieškovo) planas, o tuo pačiu ir ieškinys bei apeliacinis skundas, kuriais jis prašė tvirtinti savo planus yra nepagrįsti. Pasisakant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo kolegija pirmiausiai pažymi tai, jog nors ir teismas turėjo teisę atmesti abiejų šalių planus, tačiau toks sprendimas turėtų būti išimtinis šios kategorijos bylose. Teismas, būdamas ginčus sprendžianti institucija, visų pirma privalo savo sprendimais įgyvendinti CPK 2 str. numatytus tikslus, ir kaip jau minėta apeliacinės instancijos sprendime- atkurti teisinę taiką tarp šalių. Be to, nors ir teismas pakankamai išsamiai aprašė įrodymus, kuriais rėmėsi priimdamas sprendimą, tačiau analizuodamas ir vertindamas padarė neteisingas išvadas vertindamas S. B. planą ir suabsoliutindamas atsakovės B. ir ieškovo teises. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti naikinamas tiek dėl netinkamo įrodymų vertinimo, tiek dėl netinkamo materialinės teisės normų, reglamentuojančių bendraturčių naudojimąsi nuosavybe, aiškinimo, priimant naują sprendimą CPK 326 str. 1d. 2p. pagrindu.

5. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylą laimėjusia šalimi iš esmės laikytinas atsakovas S. B., nes patvirtinta jo siūloma naudojimosi tvarka. Teismui pateiktas prašymas (b.l. 158, t.4), jog jis teisinei pagalbai apmokėti patyrė 1210 Lt išlaidų. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį ir nagrinėjamus klausimus, šios išlaidos nelaikytinos per didelėmis, todėl pilnai atsakovui priteistinos iš aktyviosios (priešinius reikalavimus reiškusios) proceso šalies- ieškovo A. U. (CPK 93 str. 1d.; 98 str.).

Taip pat teismas paskaičiavo, jog bylą nagrinėjant trijų instancijų teismuose, teismai patyrė 193,83 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (97,15 Lt pirmosios instancijos, 31,05 Lt antrosios instancijos ir 65,63 Lt kasacinės instancijos teismuose). Priimant naują sprendimą šios išlaidos paskirstomos CPK 93 str. 5d.; 96 str. pagrindu, jas pilnai priteisiant iš ieškovo A. U..

Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimą, kuriuo ieškovo – A. U. ieškinys bei atsakovo – S. B. priešieškinis atmesti ir priimti naują sprendimą: ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti naudojimosi tvarką šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (unikalus Nr. 1901-0192-0120, kadastro Nr. 1901/0192:0120), esančiu (duomenys neskelbtini), pagal 2012 metų balandžio 17 d. UAB „SWECO HIDROPROJEKTAS“ parengtą projektą, esantį ketvirtojo bylos tomo 157 lape.

Ieškovui A. U. paskirti naudotis žemės sklypo dalimis B1/432 kv. m. ir B2/163 kv. m., gyvenamojo namo 2A2p (unikalus nr. 1992-2009-9023) buto, kurio unikalus nr. (duomenys neskelbtini), užimamu 74 kv.m. žemės plotu, įskaitant apėjimą apie visą namą.

Atsakovui - S. B. paskirti naudotis sklypo dalimis C1/636 kv. m., C2/4 kv. m. ir praėjimu C3/8 kv. m., gyvenamojo namo 1A1m ( unikalus nr. (duomenys neskelbtini) esančio buto, kurio unikalus nr. (duomenys neskelbtini), užimamu 103 kv.m. žemės plotu, įskaitant apėjimą apie visą namą ir gyvenamojo namo 2A2p (unikalus nr. (duomenys neskelbtini) buto, kurio unikalus nr. (duomenys neskelbtini), užimamu 118 kv.m. žemės plotu, įskaitant apėjimą apie visą namą.

Atsakovei A. B. (buv. – M.) paskirti naudotis sklypo dalimi A/119 kv. m. ploto, gyvenamojo namo 1A1m (unikalus nr. duomenys neskelbtini) esančio buto, kurio unikalus nr. (duomenys neskelbtini), užimamu 79 kv.m. žemės plotu, įskaitant apėjimą apie visą namą.

Sklypo dalis, plane pažymėtas „D3“ „D4“ paskirti bendrasavininkams bendram naudojimuisi.

Priteisti iš ieškovo- A. U. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) atsakovui – S. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 1210 Lt (vieną tūkstantį du šimtus dešimt litų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti valstybei iš ieškovo- A. U. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 193,83 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt tris litus 83 ct) bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. (kvitą pristatyti į teismo civilinių bylų raštinę).

Sprendimas įsiteisėja jo priėmimo dieną.