Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant ieškovui P. V., jo atstovei advokatei Eglei Grucytei, atsakovei G. B., jos atstovei advokatei D. I. Vinklerytei, institucijos teikiančios išvadą byloje Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. M., Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei M. G., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. V. ieškinį atsakovei G. B. ir atsakovės G. B. priešieškinį dėl tėvystės nustatymo, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo , pavardės pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys grindžiamas tuo, kad su atsakove susipažino 2012 metų gegužės mėnesį. 2012 metais rugpjūčio mėnesį pradėjo gyventi kartu, planuoti bendrą ateitį. 2012 metų spalio mėnesį atsakovė pasakė, kad laikiasi. Nurodo, jog gimus dukrai, atsakovė nebendravo su ieškovu, 2013-06-27 dukrą užregistravo Balandytės vardu, gimimo liudijime nenurodant tėvo. Atsakovė neleidžia bendrauti su dukra, todėl ieškovas norėdamas bendrauti su dukra, prisidėti prie jos išlaikymo kreipėsi į teismą .

Atsakovė byloje pateikė priešieškinį, jį grindžia tuo, kad su ieškovu kartu negyveno, nevedė bendro ūkio, neplanavo ateities. Nurodo, jog ieškovą erzino jos neštumas, ieškovas reikalavo, kad atsakovė lankytų „Gyvųjų akmenų“ bendruomenę, jos įsitikinimu, tai yra sekta. Nurodė, jog vėliau ieškovas tapo agresyvus, netinkamai elgėsi jos atžvilgiu prie mažo kūdikio. Nurodo, jog susitarimo dėl pavardės niekada nebuvo, ieškovas niekada nesiūlė dukrai suteikti savo pavardę. Nurodo, jog ieškovo ir dukros bendravimas turi būti nustatytas minimalus, kadangi vaikas yra labai mažas, ieškovas nesugeba elgtis tinkamai, jo charakteris konfliktiškas, jis sukelia įtampą, provokuoja konfliktus. Išlaikymo dukrai ieškovas nemoka nuo gimimo. Su ieškovo pareikštu ieškiniu nesutinka, nes jo pareikšti reikalavimai neatitinka faktinės situacijos, vaikas yra labai mažas, todėl tokie reikalavimai negali būti tenkinami.

Ieškovo atstovė pilnai palaiko ieškovo poziciją, jo išdėstytus argumentus, motyvus ir pateiktus įrodymus. Nurodo, jog tėtis su vaiku turi bendrauti intensyviai, žala vaikui nėra ir nebus daroma. Nurodo, jog tokio amžiaus vaikui pakaktų 400 litų išlaikymo iš tėvo, kadangi šalys nesusitarė dėl vaiko pavardės, vaikui turėtų būti pakeista pavardė į tėvo pavardę ir padarytas pakeitimas gimimo liudijime.

Kauno rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė posėdžio metu pateikė išvadą, jog kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo kilmę, todėl ieškinį palaiko. Kadangi šalys nesutaria dėl pavardės tikslinga palikti esamą vaiko pavardę. Nurodo, jog atsakovės reikalavimas priteisti 1000 Lt išlaikymą pagrįstas įrodymais. Prašoma suma šiai dienai nėra didelė, todėl atsakovui nepateikus įrodymų, kad yra nesveikas, negali dirbti, negauna darbo, nors ieškojo, tai atitinka vaiko interesus. Nurodo, jog turėtų būti nustatytas bendravimas su vaiku, kadangi byloje nėra duomenų, jog ieškovo bendravimas su dukra kenkia vaikui.

Vilkaviškio rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, jog vaikui turėtų būti nustatyta bendravimo tvarka iki trejų metų, vėliau pagal esamą situaciją tėvai turėtų susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos. Reikėtų kad tėvas su dukra bendrautų apie keturias valandas vienu metu, tėvas turėtų mokėti didesnį išlaikymą negu mama, kadangi jo pajamos yra ženkliai didesnės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Dėl tėvystės nustatymo.

Iš Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo (b.l.16, I t.) nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) gimė L. B., grafoje duomenys apie tėvą, įrašo nėra. 2013-10-23 dienos parengiamojo posėdžio metu šalys sutarė, jog jie kreipsis į civilinės metrikacijos skyrių, dėl gimimo liudijimo išdavimo, ieškovui pripažinus L. B. tėvystę – LR CK 3.142 str. Byloje pateiktas L. B. , gim. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas AA Nr. 924629 patvirtina, jog tėvystė mergaitei nustatyta, mergaitės tėvu gimimo liudijime įrašytas ieškovas P. V., todėl civilinė byla dalyje dėl ieškovo reikalavimo dėl tėvystės nustatymo nutrauktina - LR CPK 293 str.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrajame skirsnyje.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). CK 3.155 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga prižiūrėti vaikus iki pilnametystės apima visus šeimos santykius. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Materialinis išlaikymas išieškomas iš visų rūšių pajamų ir yra vaiko nuosavybė, kurią tvarko abu ar vienas iš tėvų uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią, tame tarpe ir materialiai išlaikyti vaikus, turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t.y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai - tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs - amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3. 192 straipsnio 2 dalis), jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K- 3-495/2008). Pažymėtina, kad vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai) bei siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.

Atsakovė vykdydama savo pareigą mažametei dukrai, užtikrina jos teisę į gyvenamąjį būstą, mitybą, rūpinasi vaiko sveikatos palaikymu. Atsakovė vykdydama prigimtinę pareigą rūpintis vaiku, jo sveikata, nuo pat dukters gimimo viena užtikrino socialiai pažeidžiamo mažamečio asmens teisę gauti ypatingą globą ir rūpinimąsi, teisę naudotis sveikatos apsaugos sistemos paslaugomis ir atstatyti sveikatą, kad vaikas galėtų ugdyti savo asmenybę ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Vaiko teisių konvencijos 23 str., 24 str.). Vaikui, nors ir mažamečiui, tenka ir komunalinių mokesčių dalis.

Atsakovės pateiktos dukters poreikių skaičiuotės (2 t. b.l.4-11) leidžia daryti išvadą, kad atsakovė deda visas įmanomas pastangas, kad būtų patenkinti socialiai priimtini vaiko poreikiai – ji būtų maitinama pilnaverčiu maistu, rengiama, ugdoma ir lavinama. Poreikių tenkinimo lygis vertintinas kaip atitinkantis protingumo kriterijus (CPK 185 str.).

Tačiau sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą turi būti vertinami ne tik vaikų poreikiai, bet ir pačių tėvų galimybės. Ieškovo darbo užmokestis , kaip rodo 2012 Pajamų apskaičiavimo ataskaita (b.l.70, I t.) yra virš 3000 Lt per mėnesį, atsakovės gaunamas pajamas sudaro apie 1300 litų (b.l.100, 101, I t.), t.y. gaunamos išmokos už vaiko priežiūrą, atsakovė nurodo, jog tokias išmokas ji gaus iki vaikui sueis vieneri metai, po to išmokos sumažės iki 700 litų per mėnesį. Byloje pateikta Klaipėdos Universiteto Pedagogikos fakulteto pažyma (b.l.128, I t.) patvirtina, jog atsakovė yra Klaipėdos Universiteto studentė. Iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad ji tinkamai rūpinasi savo mažamete dukra ir užtikrina kasdieninį jos poreikių tenkinimą. Ieškovas yra jaunas, sveikatos problemų neturintis , darbingo amžiaus vyras (priešingų duomenų byloje nėra), jis turi ūkį, jo vardu yra registruota pakankamai daug nekilnojamo turto (b.l.139-157, I t.). Kasacinis teismas , formuodamas teisminę praktiką šiuo klausimu yra ne kartą pasisakęs, jog priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu MMA dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (CPK 4 str., LAT nutartis Nr.3k-3-259/2004). Nuo 2013 01 01 MMA yra 1000 Lt. Teismas laiko neginčytinai nustatytu, jog pagal pateiktą atsakovės vaiko poreikių paskaičiavimo lentelę, vaikui neturinčiam vienerių metų 1000 litų suma yra pakankama patenkinti mažametės L. B. poreikius bylos nagrinėjimo metu. Kaip minėta, jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, vaikams turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis. Ieškovas tokią galimybę ginčija ir nurodo, kad jo turtinė padėtis šiuo metu nėra gera, jo turtas yra įkeistas, ir leidžia jam teikti išlaikymą dukrai, patenkinantį tik būtinus jos poreikius, t.y. 400 litus per mėnesį. Vaiko teisė į išlaikymą , užtikrinimą sąlygų, būtinų jo tinkamam vystymuisi, turi būti ginama ir šios teisės apsauga yra prioritetinė, tačiau ieškovui turint reikšmingų įsiskolinimų ir kitiems kreditoriams, vaiko interesai negali būti tenkinami maksimaliai, kitų kreditorių interesų visiškai nepaisant (2003-03-5 nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-288/2003m.). Tai, kad ieškovas turi kreditorinių įsipareigojimų, byloje patvirtina ieškovo turimo turto įkeitimas (b.l.71-76, I t.). Tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra lygios, tačiau kiekvieno iš jų išlaikymui skirtinų lėšų dydis priklauso nuo byloje nustatytų turtinių galimybių: turimo turto , pajamų, būtinų išlaidų (2008-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008). Įvertinus nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, vaiko būtinuosius poreikius, amžių, sąlygojantį poreikių augimą, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra jaunas, darbingo amžiaus vyras, neturintis sveikatos problemų , teismas nukrypsta nuo lygių dalių teikiamo išlaikymo principo ir iš ieškovo priteistinas išlaikymas dukrai L. B. po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės (LR (duomenys neskelbtini) 197, 185, LR CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.). Bylos duomenys rodo, kad ieškovas neteikė jokio išlaikymo nuo pat vaiko gimimo – 2013-06-11. Ieškovas byloje nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog nuo dukters gimimo jis teikė jai išlaikymą pinigine išraiška. Ieškovas teismo posėdžio metu kaip tik patvirtino, jog pinigų dukros išlaikymų jis nemokėjo, nes nežinojo atsakovės sąskaitos numerio, į kurią galėjo pravesti išlaikymą. Toks ieškovo argumentas atmestinas, kadangi byloje yra pateikta atsakovės sąskaita jau 2013-11-12 (b.l.100, I t.), be to ieškovas galėjo teikti vaikui piniginį išlaikymą ir kitais būdais. Įstatymų leidėjas nustatė, kad išlaikymas atsiranda nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus, todėl ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymą nuo pat dukters gimimo dienos 2013-06-11 yra visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208). Išlaikymą uzufrukto teise skirtina tvarkyti įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė motina išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str.).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str.). Šis teismo sprendimas neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 str. nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Ieškovas byloje prašo nustatyti tokią bendravimo su dukra L. B. tvarką: nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki 2016-06-11 ieškovui yra suteikiama teisė bendrauti su nepilnamete dukra L. B. , gim. (duomenys neskelbtini) kiekvieną pirmadienį , trečiadienį ir penktadienį - po keturias valandas per dieną, t.y. nuo 16 val. iki 20 val., ir šeštadienį 10 valandų per dieną nuo 10 val. iki 20 val., dalyvaujant atsakovei G. B..

Nuo 2016-06-11 iki nepilnametės dukters pilnametystės ieškovas pasiima nepilnametę dukrą II ir IV mėnesio savaitgalį iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžina ją į gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val. , kiekvienos savaitės trečiadienį ieškovui suteikiama teisė paiimti nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 17 val. ir grąžina dukrą kitą dieną (ketvirtadienį) ryte į ugdymo įstaigą , porinių metų visų švenčių dienomis (įskaitant , bet neapsiribojant Kalėdų, Velykų, nepilnametės dukters gimtadieniai) tėvui suteikiama teisė jas praleisti su nepilnamete dukra , neporinių metų švenčių dienas nepilnametė dukra praleidžia su savo motina, vasaros atostogų metu tėvui suteikiama teisė praleisti su nepilnamete dukra vieną mėnesį, prieš tai informavus atsakovę. Ieškovas taip pat prašė teismo įpareigoti atsakovę netrukdyti ieškovui palaikyti tiesioginį fizinį ir emocinį kontaktą su nepilnamete dukra.

Atsakovė pateikdama teismui priešieškinį prašė teismo nustatyti, jog ieškovas su dukra bendrauja kas antrą sekmadienį po 2 val., nuo 12 val., iki 14 val.

Teismas, vertindamas byloje surinktus rašytinius įrodymus, bei šalių paaiškinimus duotus teismo posėdžio metu , nustatė, jog tarp šalių santykiai yra labai įtempti, ieškovo apsilankymas pas atsakovę lankyti dukrą pasibaigia konfliktais, yra kviečiama policija, ir tai byloje patvirtina rašytiniai įrodymai – (b.l.50-52, I t., 105-108, I t., 11, II t., 20-22, II t., 25, II t., 36, II t. 61-65, II t.). Kauno rajono ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovai teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka su mažamete dukra yra per intensyvi, o atsakovės prašoma nustatyti tvarka yra per maža ir tai neatitinka vaiko interesų. Vaikų teisių specialistai nurodė, jog nėra nustatyta , kad ieškovo P. V. veiksmai ar poelgiai darytų vaikui neigiamą įtaką, kenktų jo interesams, todėl nėra pagrindo nustatyti minimalų atsakovo bendravimą su dukra, tačiau, atsižvelgiant į dukters mažą amžių, į tarp šalių vykstančius konfliktus, į gydytojų rekomendacijas (b.l.125,127,134 It., 2014-01-06 Garliavos šeimos klinikos išvada II t.), kad vaikui reikalinga ramybė , ieškovo siūlomai bendravimo tvarkai su dukra šiuo metu visiškai pritarti negalima.

Tiek atsakovė, tiek ieškovas sutinka, kad dukra su tėvu turėtų bendrauti, tačiau atsakovė nurodo, jog bendravimas turėtų būti minimalus, kadangi ieškovo elgesys yra amoralus, agresyvus, ieškovas nepadeda finansiškai, jis prieš atsakovę naudoja psichologinį smurtą, atvykęs aplankyti dukros kelia konfliktus, reikalauja , kad atsakovė maitintų dukrą jo akivaizdoje, priekaištauja, jog jam atvykus dukra užmiega. Teismo vertinimu, šis atsakovės nesutikimas yra pagrįstas, įvertinant tai, kad šalių dukra yra labai maža ( dukrai Linai yra 9 mėnesiai), šiuo laikotarpiu svarbiausias asmuo, užtikrinantis vaikams saugumo jausmą, jų gyvenime yra mama. Todėl, siekiant užtikrinti ieškovo bendravimą su dukra, atitinkantį jos amžių, socialinę raidą, nekenkiant jos interesams, atsižvelgiant į byloje pateiktą gydytojų rekomendaciją, į teismo posėdžio metu išsakytą vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų išvadas, nustatoma ieškovo bendravimo tvarka su dukra, pagal kurią ieškovas bendrauja su dukra L. B. kiekvieną penktadienį po keturias valandas – nuo 12 valandos iki 16 valandos, vaiko gyvenamojoje vietoje kartu dalyvaujant vaiko mamai G. B.. Teismas laiko, jog bendravimas po keturias valandas yra pakankamas laiko tarpas, kad ieškovas galėtų dalyvauti vaiko auklėjime, stebėti kaip mergaitė vystosi, auga. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė yra studentė, jai bendravimas šeštadienį yra netinkamas, kadangi šeštadienį vyksta paskaitos ir atsiskaitymai, o ieškovas yra praktikuojantis katalikas , jo lankymas bažnyčios kiekvieną sekmadienį yra patvirtintas įsakymu (b.l.163, I t.), nors ieškovas yra dirbantis asmuo, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, jog jis turi galimybę bet kada atvykti pas dukrą, todėl teismas laiko, jog ieškovas su nepilnamete dukra gali bendrauti penktadienį po keturias valandas nuo 12 valandos iki 16 valandos, ir tai labiausiai atitiktų tėvų užimtumą, atitiktų vaiko interesus, kiltų mažiausiai konfliktų tarp tėvų derinant bendravimo tvarką.

Nustačius griežtą vieno iš tėvų bendravimo su vaikais tvarką, gali kilti įvairių nepatogumų ir nesusipratimų, todėl apie aplinkybes, dėl kurių ieškovo susitikimas su dukra nustatyta tvarka negalimas, abu tėvai turi informuoti vienas kitą per protingą laiką, kiek įmanoma anksčiau. Atsakovė turi informuoti ieškovą apie dukros sveikatos būklę, kitas svarbias aplinkybes. Teismas nustato ieškovo bendravimo tvarką su dukra, reikšmingą šiuo metu ir artimiausioje ateityje. Šalių dukrai paaugus, dukros bendravimo poreikiai su ieškovu gali kisti, todėl šalys bendru susitarimu ateityje turės teisę susitarti dėl kitokios bendravimo su dukros tvarkos arba, kilus ginčams, viena iš šalių turės teisę kreiptis į teismą ieškiniu dėl vaikų bendravimo su atsakovu tvarkos pakeitimo. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, atmestinas ieškovo reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su dukra nustatymo nuo 2016-06-11 dienos, kadangi tai pakankamai ilgas laikotarpis, be to šalys savo teisę pagal esamą faktinę situaciją dėl bendravimo tvarkos galės nusistatyti įstatymų nustatyta tvarka.

Ieškovas prašė teismo įpareigoti atsakovę netrukdyti jam palaikyti tiesioginį fizinį ir emocinį kontaktą su nepilnamete dukra. Teismo posėdžio metu ieškovas negalėjo paaiškinti tokio savo reikalavimo esmės, kaip turėtų būti vykdomas toks ieškovo reikalavimas. Teismas laiko, jog toks ieškovo reikalavimas yra perteklinis, nėra suprantama kaip toks reikalavimas jį patenkinus turėtų būti vykdomas. Byloje nėra duomenų , kad ieškovo teisės šiuo aspektu iš viso buvo pažeidžiamos (CR CPK 178 str.), todėl toks ieškovo reikalavimas yra atmestinas. Teismas laiko neginčitinai nustatytu, jog tėvams radus kompromisą auginant ir auklėjant vaiką, pasibaigus konfliktams tarp tėvų, tėvams visapusiškai suprantant tėvų valdžios įgyvendinimo institutą: be teisinių aspektų yra ir moralinių, papročių lemiamų tėvų valdžios aspektų, kurie įstatymuose neaptariami, tačiau yra ir plėtojasi šalia teisinių aspektų, leisdami pajusti tėvams auginimo ir auklėjimo džiaugsmą bei moralinį pasitenkinimą . Paprastai vaiko auklėjimas pasireiškia ne tik nuolatiniu bendravimu su juo , o daugiausia asmeniniu pavyzdžiu ir nuostatomis. Tai, kad ieškovas veikia priešingai, byloje patvirtina 2013-12-06 specialisto išvada (b.l.62-63, II t.).

Dėl pavardės suteikimo

Byloje kilo ginčas dėl šalių dukters pavardės. Ieškovas nesutinka, kad dukrai yra įrašyta atsakovės pavardė, ir patikslintu ieškiniu (b.l.64-69, I t.) prašo dukros pavardę pakeisti į Vizgirdaitę. LR teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklių 53 p. vienareikšmiškai nurodo, jog registruojant tėvystės nustatymą paliekama vaiko turima pavardė. Ji gali būti pakeista tik bendru tėvų sutarimu. Šalių dukrai pavardė jau yra suteikta, todėl atsakovei kategoriškai nesutinkant pakeisti dukrai turimą pavardę šis ieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas, nes teisminės gynybos principas galioja iškilus ginčui ne pavardės pakeitimo, o dėl pavardės suteikimo - tėvams nesutarus dėl vaiko pavardės ginčą sprendžia teismas (Taisyklių 33.1.p.). Byloje pateiktas vaiko gimimo liudijimas (b.l.88, I t. ) patvirtina, jog mergaitei pavardė suteikta, ieškovui pripažinus tėvystę ir jį įregistruojant vaiko tėvu 2013-10-26 dieną , todėl šis ieškovo reikalavimas yra atmestinas, kaip nepagrįstas (LR CPK 183 str., 185 str.).

Ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį patenkinus iš dalies (ieškovo ieškinys tenkintinas 50 procentų, atsakovės priešieškinis – 50 procentų), jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 216 Lt. sumokėtas žyminis mokestis (LR CPK 79 str.),; atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 2000 Lt. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 288 Lt. sumokėtas žyminis mokestis (LR CPK 79 str.), paskirstomos, atsižvelgiant į proporcingai teismo patenkintų reikalavimų dalis (CPK 93 straipsnio 2 dalis) – iš atsakovės ieškovui priteisiant 108 Lt., o iš ieškovo priteisiant atsakovei 144 Lt. sumokėto žyminio mokesčio ir 1000 litų advokato pagalbai apmokėti, viso 1144 lt. jos turėtų bylinėjimo išlaidų proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (LR CPK 93 str.2 d.)

Ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos valstybei paskirstomos, įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 96 str. 5 d.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintas iš dalies, ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo žyminis mokestis už reikalavimą priteisti vaikams išlaikymą priteisiamas valstybei, kuris sudaro (252 Lt). Įvertinus tai, kad teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (.71,31 Lt.), susidarė abiems šalims teikiant procesinius dokumentus ir bylą nagrinėjant pagal jų abiejų priešinius ieškinius, abu ieškiniai buvo patenkinti iš dalies, šios išlaidos valstybei priteistinos iš abiejų šalių lygiomis dalimis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Civilinę bylą nr. 2-1824-451/2014 dalyje dėl tėvystės nustatymo , nutraukti.

Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti L. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina G. B., a.k (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo P. V., gim. (duomenys neskelbtini), a.k (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukros L. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 700,00 Lt. (septynis šimtus litų 00 ct.) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2013-06-11 dienos iki vaikas sulauks pilnametystės.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymą uzufrukto teise tvarko nepilnametės L. B. gim. (duomenys neskelbtini), a.k (duomenys neskelbtini), įstatyminė atstovė G. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), išimtinai dukros poreikiams tenkinti.

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai.

Nustatyti ieškovo P. V., gim. (duomenys neskelbtini), a.k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su L. B. gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad P. V. su dukra L. B. bendrauja kiekvieną penktadienį nuo 12 valandos iki 16 valandos, vaiko gyvenamojoje vietoje kartu dalyvaujant vaiko mamai G. B..

Kitose dalyse ieškinys ir priešieškinis atmestini.

Priteisti iš ieškovo P. V. gim. (duomenys neskelbtini), a.k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovei G. B. gim. (duomenys neskelbtini), a.k (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) 144 Lt. sumokėto žyminio mokesčio ir 1000 litų advokato pagalbai apmokėti, viso 1144 lt. jos turėtų bylinėjimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovės G. B. gim. (duomenys neskelbtini), a.k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) , ieškovo P. V. gim. (duomenys neskelbtini), a.k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 108 Lt jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo P. V. gim. (duomenys neskelbtini), a.k (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai – 252,00 (du šimtus penkiasdešimt du litus 00 ct.) žyminio mokesčio ir 35,65 Lt. (trisdešimt penkis litus 65 ct.) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Priteisti iš atsakovės G. B. gim. (duomenys neskelbtini), a.k (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 35,65 LT. (trisdešimt penkis litus 65 cnt.) valstybės naudai procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT24 7300 0101 1239 4300, ”Swedbank”, AB, b/k 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.