Alytaus apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kurio pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovui A. J., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. T., jo atstovui pagal įstatymą R. T.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini)gimnazijos 10 klasės moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. T. 2018 m. kovo 3 d. apie 19.30 val. tyčia apgadino I. B. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), tvorą bei du ją laikančius metalinius kuoliukus (atraminį ir tarpinį), tuo padarydamas nukentėjusiajai I. B. 57,95 Eur turtinę žalą. Tokiais veiksmais E. T. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnio 1 dalyje (tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių).

E. T. kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, kad 2018 m. kovo 3 d. vakare buvo su draugais E. V., L. Z., M. P. ir V. B.. Prie (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvės jie visi išgėrė 2 litrų talpos butelį alaus. Po to ėjo keliu iki E. V. namų. Eidami išdykavo, vienas kitą vaikėsi. Prie E. V. kaimynės namo E. T. kažkuris iš draugų pakišo koją ir jis, neišlaikęs pusiausvyros, atsirėmė į vielinio tinklo tvorą, kuri nuo jo poveikio sulinko, išvirto atraminis stulpelis. Tada M. P. ir V. B. rankomis nulenkė dar kelis metrus tos tvoros, taip ją sugadindami. Po to visi išsiskirstė namo. Kai sugadintos tvoros savininkė kreipėsi į policiją, V. B. ir M. P. susitarė visą kaltę suversti vienam E. T.. Jis nesutinka su kaltinimu, kad jis vienas sugadino tvorą, nes ją gadino ir M. P. bei V. B., todėl jie irgi turi pareigą atlyginti nukentėjusiajai I. B. padarytą žalą.

Liudytoju teisme apklaustas nepilnametis M. P. patvirtino, kad jam su draugais einant keliu pro I. B. priklausančią sodybą, V. B. tyčia jį pastūmė, dėl ko jis atsitrenkė į vielos tinklo tvorą ir ši nulinko. Po to jis ir V. B. pradėjo gadinti tą tvorą, lenkdami ją žemyn prie žemės, taip tvora buvo sugadinta. Jis nematė, kad E. T. būtų tyčia gadinęs tvorą. Jis tik matė, kaip E. T. kartu su D. K. tą tvorą bandė atlenkti atgal, bet jiems nelabai pavyko.

Teisme apklaustas nepilnametis liudytojas D. K. parodė, kad 2018 m. kovo 3 d. jis nebuvo vienoje kompanijoje su E. T. ir M. P. bei kitais vaikais, todėl nematė ir nežino kas sugadino svetimą tvorą. Tik vėliau, kai jie buvo mokykloje, jis pertraukos metu girdėjo E. V. pokalbį su M. P., kai jie kalbėjo apie sugadintą tvorą ir tada E. sakė M., kad reikia sakyti, jog tvorą sugadino vienas E. T..

Teisme apklaustas nepilnametis liudytojas L. Z. parodė, kad 2018 m. kovo 3 d. apie 20 val. vaikščiojo su E. T., D. K., V. B.. Buvo parduotuvėje nusipirkti bulvių traškučių. Alaus jie nepirko ir negėrė. Kas sugadino svetimą vielinio tinklo tvorą jis nematė, nes tuo metu buvo nuėjęs su V. B. ir E. V. pas pastarąjį į namus atsigerti, o kai po 5–6 min. grįžo pas draugus, kurie laukė jų ant kelio, E. T. pasakė, kad jis atsirėmė į tvorą ir ši nulinko.

Liudytoju teisme apklaustas nepilnametis E. V. parodė, kad jis su draugais E. T., M. P., D. K., V. B. ir L. Z. buvo nuėjęs į (duomenys neskelbtini)kaimo parduotuvę, ten pirko bulvių traškučių, o po to norėjo atsigerti, todėl nuėjo iki savo namų. Kartu su juo ėjo L. Z. ir V. B., o kiti draugai liko ant kelio. Neilgai trukus jie visi vėl susitiko ir tada E. V. pamatė, kad sugadinta kaimynės I. B. vielos tinklo tvora. E. T. pasakė, kad tai jis netyčia išlaužė tvorą. Po to visi išsiskirstė.

Teisme apklausta liudytoja I. V. parodė, kad jų kaimynystėje yra I. B. priklausanti sodyba, ji aptverta vielinio tinklo tvora. 2018 m. kovo 3 d. vakare ji savo kieme matė pas jos sūnų E. V. atėjusius draugus L. Z., V. B., M. P.. Tuo metu buvo jau tamsu ir ką vaikai veikė ji nematė, bet girdėjo kažkokį triukšmą, lyg kažkas dužo ar lūžo. Ryte ji pamatė, kad sugadinta kaimynės tvora. Kas ją sugadino ji nematė.

Teisme apklaustas nepilnametis liudytojas V. B. parodė, kad įvykio dieną jis su L. Z. ir E. V. ėjo iki E. namų. Pakeliui sutiko E. T., D. K., M. P.. Su jais kartu neliko ant kelio, o nuėjo su L. Z. ir E. V. iki pastarojo namų, nes norėjo atsigerti. Po to jie vėl grįžo atgal ir pamatė sugadintą vielinio tinklo tvorą, dalis jos buvo nuversta. E. paklausė kas taip padarė, tada E. T. pasakė, kad jis netyčia sugadino tvorą. Visi nutarė, kad reikia tą tvorą atitaisyti, ir jis, Lukas ir E. T. bandė ją atlenkti atgal į vietą, bet jiems nelabai sekėsi tai padaryti.

Iš I. B. pareiškimo Alytaus apskrities VPK matyti, kad nukentėjusioji I. B. kreipėsi į policiją dėl to, kad 2018 m. kovo 4 d. ji pastebėjo, jog sulaužyta jai priklausančios sodybos metalinė tvora (sietas), tuo padaryta 149 Eur žala. Ji nurodė įtarianti, kad tvorą sulaužė vietiniai jaunuoliai (b. l. 2).

Iš apklausos protokolo matyti, kad tyrimo metu apklausta I. B. paaiškino, jog 2018 m. kovo 4 d. ryte ji atvyko iš Vilniaus į savo sodybą (duomenys neskelbtini) kaime ir pamatė, kad sulaužyta jos sodybos metalinė (vielinio tinklo) tvora, išlaužti du tvoros metaliniai stulpeliai, be to, sulaužytas riboženklis. Padaryta 149 Eur turtinė žala (b. l. 3–4).

Nuotraukose užfiksuota, kad tvora yra suvirintos vielos tinklo, jos dalis yra sulankstyta, sulaužytas kampinis (atraminis) stulpelis, prie tvoros sniege matyti avalynės pėdsakai (b. l. 7–12).

UAB „Lankava“ sudarytoje sąmatoje nurodyta, kad tvoros atraminio ir tarpinio stulpelių kaina yra 17,78 Eur, o 13 metrų tinklo tvoros kaina yra 40,17 Eur, iš viso – 57,95 Eur (b. l. 21).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad E. T. kaltė dėl svetimo turto tyčinio sugadinimo yra įrodyta. Iš nukentėjusiosios I. B. pareiškimo policijai, jos apklausos protokolo, nuotraukų matyti, kad 2018 m. kovo 3 d. vakare buvo sugadintas I. B. turtas – sulaužyta ir sulankstyta 13 metrų vielinio tinklo tvoros ir du ją laikantys stulpeliai. Nors nukentėjusioji nurodė, kad jai padaryta 149 Eur turtinė žala, tačiau tyrimą atlikusiam pareigūnui nepateikė tokį žalos dydį patvirtinančių įrodymų, tai fiksuota tyrėjo A. J. tarnybiniame pranešime (b. l. 20), todėl teismas, remdamasis UAB „Lankava“ pateiktu pardavimo pasiūlymu (b. l. 21), sprendžia, kad įrodytas padarytos žalos dydis yra 57,95 Eur. Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. T. pripažino kaltę, nurodė, kad atsirėmęs į vielinę tvorą, ją sulenkė, nulūžo kampinis atraminis stulpelis. Teisme apklausti liudytojai nepilnamečiai E. V., L. Z., V. B. parodė, kad jie nematė kas sugadino tvorą, tačiau girdėjo, kaip E. T. pasakė, kad tai jis sugadino tvorą. E. T. teigimu tvorą jis sugadino ne vienas, o bendrais veiksmais su M. P. ir V. B.. Teisme apklaustas M. P. patvirtino, kad jis rankomis tyčia gadino vielos tinklo tvorą, tai darė su V. B.. Tačiau byloje nustatyta, kad M. P., gim. (duomenys neskelbtini)rugsėjo 21 d., veikos padarymo metu neturėjo 16 metų amžiaus, nuo kurio asmenys atsako administracine tvarka (ANK 6 straipsnio 1 dalis), todėl jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena yra negalima (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Tuo tarpu patikimų duomenų, kad V. B. taip pat dalyvavo tyčia gadinant svetimą tvorą, byloje nėra. Pats V. B. neigia gadinęs tvorą, jo teigimu tuo metu, kai tvora galėjo būti laužoma, jis su L. Z. buvo prie E. V. namo durų, tokius jo parodymus patvirtino ir E. V. bei L. Z., jais netikėti teismas neturi pagrindo. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir tai, kad sugadinto svetimo turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio (neviršija 150 Eur), teismas daro išvadą, kad E. T. yra kaltas dėl I. B. priklausančios tvoros sugadinimo ir jo veiksmuose yra visi ANK 115 straipsnyje (šis straipsnis neturi dalių) numatyto administracinio nusižengimo požymiai.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo E. T. kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad E. T. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. E. T. nepilnametis, nedirba, mokosi, administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą. Įvertinus visas bylos aplinkybes, skirtina sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda. Atsižvelgiant į tai, kad E. T. yra nepilnametis, nustatant baudos dydį teismas vadovaujasi ANK 44 straipsnio nuostatomis, kad nepilnamečiui gali būti skiriama bauda, lygi pusei baudos, nustatytinos vadovaujantis ANK taisyklėmis už padarytą administracinį nusižengimą, bet ne mažesnė negu penki ir ne didesnė negu devyni šimtai eurų.

Nukentėjusioji I. B. pateikė teismui rašytinį prašymą, kuriuo prašo išspręsti jai padarytos turtinės žalos atlyginimo klausimą. (b. l. 25). Pagal ANK 664 straipsnio 2 dalies nuostatas tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru, žalos atlyginimą priteisia teismas tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad administraciniu nusižengimu nukentėjusiajai I. B. padaryta 57,95 Eur dydžio turtinė žala, kuri neatlyginta, todėl yra pagrindas tenkinti nukentėjusiosios reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir priteisti jai iš E. T. 57,95 Eur turtinės žalos atlyginimo. E. T. nedirba, mokosi, turto neturi. Civilinio kodekso 6.276 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai žalą padaręs nepilnametis nuo 14 iki 18 metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, žalą turi atlyginti nepilnamečio tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tuo pagrindu spręstina, kad pareiga atlyginti I. B. padarytą turtinę žalą tenka E. T. tėvui R. T.. E. T. motinai E. T., gim. (duomenys neskelbtini), Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. sprendimu yra neterminuotai apribota motinos valdžia Ernesto atžvilgiu, nepilnamečiu rūpinasi tik tėvas, todėl žala iš E. T. nepriteistina.

E. T. teigė, kad prie I. B. priklausančios tvoros sugadinimo prisidėjo ir nepilnametis M. P.. Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas M. P. pripažino, kad jis rankomis nulenkė dalį vielinio tinklo tvoros, taip ją sugadindamas. Tai įvertinus, teismas išaiškina, kad žalą atlyginęs E. T. ir (ar) jo atstovas pagal įstatymą turi regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į kitus žalą padariusius asmenis (Civilinio kodekso 6.280 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 2 dalimi, 43 ir 44 straipsniais, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 664 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

E. T. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 25 Eur (dvidešimt penkių eurų) baudą.

Priteisti I. B. iš E. T. 57,95 Eur (penkiasdešimt septynis eurus 95 ct) turtinės žalos atlyginimo. E. T. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, išieškoti 57,95 Eur iš jo tėvo R. T., gim. (duomenys neskelbtini).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.