- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-08-10
- Bylos Nr.
- 1-1808-548/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03796-2021-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Kaltinamasis
- V. J., T. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje.
T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2015 m. rugpjūčio 21 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (12 veikų) - laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams;
2. 2015 m. rugsėjo 24 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį - areštu 20 parų;
3. 2017 m. sausio 6 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 214 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 7 mėnesiams 11 dienų, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamieji V. J. ir T. G. veikdami bendrai, 2021 m. sausio 26 d. naktį, laikotarpyje nuo 01.00 val. iki 02.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, apgadino svetimą Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausantį turtą – (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o būtent: mėtė sniego gniūžtes į pastatą, tokiu būdu apgadindami fasadinę pastato sieną ir bendrais veiksmais padarydami Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 342 eurų turtinę žalą. Kaltinamasis T. G. toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, metė akmenį ir juo išdaužė (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato lango stiklą, kainuojantį 200 eurų, tokiu būdu sugadino svetimą - Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausantį turtą ir padarydamas 200 eurų turtinę žalą.
Apklausta teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji V. J. pagal jai pareikštą kaltinimą kalta prisipažino ir paaiškino, kad 2021 m. sausio mėnesio pabaigoje, dienos nepamena, kartu su T. G. vartojo alkoholinius gėrimus. Po to kartu su T. G. ėjo pro renovuojamą (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą. Po to abu kartu pradėjo mėtyti į komisariato pastatą sniego gniūžtes. Bemėtant išgirdo dūžtančio stiklo garsą. Suprato, kad išdaužė pastato lango stiklą. Po to ji nuėjo prie policijos komisariato durų ir beldė į jas, norėdama policijos pareigūnams pranešti apie išdaužytą lango stiklą. Mano, kad į mėtomas sniego gniūžtes galėjo patekti akmenukai, kuriais buvo apgadinta pastato siena. Su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. G. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2021 m. sausio mėnesio pabaigoje, dienos nepamena, kartu su V. J. vartojo alkoholinius gėrimus. Po to kartu su V. J. ėjo pro renovuojamą (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą ir abu kartu pradėjo mėtyti į komisariato pastatą sniego gniūžtes. Bemėtant išgirdo dūžtančio stiklo garsą. Suprato, kad jis išdaužė pastato lango stiklą. Po to V. J. nuėjo prie policijos komisariato durų ir beldė į jas. Mano, kad į mėtomas sniego gniūžtes galėjo patekti akmenukai, kuriais buvo apgadinta pastato siena i9r išdaužtas lango stiklas. Su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.
Kadangi kaltinamieji V. J. ir T. G. teisiamojo posėdžio metu kaltais prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų V. J. ir T. G. visiško prisipažinimo, jų kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. U. paaiškino, kad ji dirba administratore (duomenys neskelbtini). 2021 m. sausio 26 d. (duomenys neskelbtini) sporto salėje dirbantys darbininkas A. A. apie 9.00 val. jai pranešė, kad yra išdaužtas vieno, iš salėje esančių langų, stiklo paketas. Nuėjus į sporto salę pamatė, kad yra išdaužtas ketvirto lango, nuo įėjimo, stiklo paketas. Apie tai iš karto informavo (duomenys neskelbtini) viršininką J. O.. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti neturi ( t. 1, b. l. 18).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešime apie įvykdytą nusikalstamą veiką nurodyta, kad išdaužus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pastato lango stiklą Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui padaryta 1113,20 eurų turtinė žala. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir kaltą asmenį nubausti įstatymo numatyta tvarka (t. 1, b. l. 1).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Matomas pastatas, kuris yra dviejų aukštų, mūrinis, su tinko kreminės ir tamsiai rudos spalvų apdaila. Pastato pamatas tamsiai pilkos spalvos. Šalia pastato, ties (duomenys neskelbtini) gatve, matoma automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje stovi automobiliai, taip pat konteineris, skirtas statybinėms atliekoms. Apžiūrėjus pastato dalį, esančią šalia atliekoms skirto konteinerio, matosi išdaužtas lango stiklo paketas. Aplink langą, ant sienos, penkiose vietose, matoma nuskeltas, apgadintas apdailos tinkas, taip pat apgadintas tinkas yra ir ant pastato pamato, 40 cm nuo žemės. Užėjus į pastatą per pilkos spalvos plastikines duris patenkama į prieškambarį, per kurį patenkama į holą. Užėjus į holą, kairiau, matoma baltos spalvos plastmasinės durys, pro kurias patenkama į pastato koridorių. Koridoriuje matoma sudėti įvairūs daiktai, t. y. sporto inventorius, taip pat statyboms skirti įrankiai. Paėjus koridoriumi tiesiai, matoma rudos spalvos medinės durys, per kurias patenkama į sporto salę. Užėjus į sporto salės pirmą patalpą, dešinėje pusėje, nuo įėjimo yra du langai, taip pat sudėtos statybinės medžiagos. Užėjus į pirmą sporto salės patalpą, matoma praėjimas į kitą sporto salės patalpą, kurios dešinėje pusėje, nuo įėjimo, yra šeši langai, susidedantys iš dviejų dalių. Bendras lango ilgis yra 260 cm, plotis 120 cm. Taip pat pačioje patalpoje yra sudėtos statybinės medžiagos ir įrankiai. Apžiūrėjus langus, ketvirtame lange, nuo įėjimo, ilgesnėje jo dalyje, kurios ilgos 200 cm, matoma 17 cm skersmens skylė, esanti lango stiklo pakete. Ant palangės, esančios šalia išdaužto lango, tarp sudėtų statybinių įrankių, matoma stiklo šukės. Taip pat kitoje patalpos pusėje, priešais langus, apie 1070 cm atstumu nuo išdaužto lango, prie sienos rastas apie 6 cm aukščio ir apie 5 cm pločio akmuo, kuris paimamas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (t. 1, b. l. 7-13).
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kaip 2021-01-26 01:32:47 val., vienas asmuo apsirengęs tamsia striuke su gobtuvu ant galvos, kitas už jį žemesnis, jie kažką mėto į (duomenys neskelbtini) policijos komisariato sieną, į sporto salės langus. 01:33:42 val. tie patys asmenys grįžta ir toje pačioje vietoje stovėdami toliau kažką mėto į policijos komisariato langus (t. 1, b. l. 32-38).
Lokalinėje sąmatoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad lango stiklo paketo suma 200 eurų be PVM, lango stiklo paketo keitimas (į kainą įeina atvežimas, pastoliai) - 250 eurų be PVM, pastatų išorinių paviršių tinkavimas dekoratyviniais tinko skiediniais, pastolių pastatymas - 470 eurų be PVM, bendra kaina - 1113,20 eurų su PVM. Pastolių pastatymo kaina su PVM 128 eurų (t. 1, b. l. 46).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas akmuo, paimtas įvykio vietoje (t. 1, b. l. 53-55).
Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad nuo 2020 m. gruodžio 28 d. iki 2021 m. vasario 15 d. buvo atliekama įtariamojo T. G. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė (t. 1, b. l. 66-68).
Informacijoje dėl telefoninių pokalbių suvestinės nurodyta, kad 2021 m. sausio 26 d. 01:41:27 vyras, kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (T. G.) kalbasi su kitu vyriškiu ir pasakoja jam, kad išdaužė policijos komisariato langus. 2021 m. sausio 26 d. 01:58:43 vyras, kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), (T. G.), kalba su kitu, šalia esančiu žmogumi, laukdamas kol atsilieps, taip pat kalba jam, kad išdaužė policijos komisariato langus (t. 1, b. l. 69-74).
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai V. J. ir T. G. tyčia sugadinus svetimą turtą pasitvirtino.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšis ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009 ir kt.). Be to, būtent turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio teisės pažeidimo. Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalimi pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sugadino ar sunaikino svetima turtą, kurio vertė viršija 5 MGL dydžio sumą, t. y. 250 Eur, tačiau neviršija 250 MGL dydžio sumos, t. y. 12 500 Eur.
Faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamųjų V. J. ir T. G. kaltę tyčia sugadinus svetimą, Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausantį turtą, patvirtina kaltinamųjų V. J. ir T. G. parodymai, liudytojos D. U. parodymai, vaizdo stebėjimo kamerų įrašuose užfiksuoti duomenys, ir kita rašytinė bylos medžiaga.
Visi aukščiau išdėstyti duomenys surinkti ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, logiškai ir nuosekliai tarpusavyje susiję, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą ir laikytini kaltinamųjų kaltės, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kaltės įrodymais.
Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamųjų V. J. ir T. G. padaryta veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir ikiteisminio tyrimo metu yra kvalifikuota teisingai.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriant bausmę visais atvejais atsižvelgiama ir įvertinama bausmės paskirtis: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Skiriant bausmę V. J. teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė nusikalstamą veiką priskiriamą prie nesunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė veikdama tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstama veika baigta. V. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad ji nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vertinant V. J. asmenybę pažymėtina, kad ji anksčiau teismo neteista, yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (t. 1, b. l. 157-158). Kaltinamoji dirba, nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių grupei (t. 1, b. l. 162).
Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad V. J. skirtina ne piniginė ir su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, be intensyvios priežiūros. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, V. J. skirtini įpareigojimai: nustatytu laiku būti namuose ir tęsti darbą. Remiantis aplinkybe, kad byla išnagrinėtina atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji V. J. savo kaltę nusikalstamos veikos padaryme pripažino, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, jai paskirta bausmė sumažintina 1/3.
Ikiteisminio tyrimo metu V. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki bus pradėta vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė.
V. J. buvo laikinai sulaikyta nuo 2021 m. vasario 9 d. iki 2021 m. vasario 10 d. t .y. vieną parą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, 66 straipsniu, V. J. laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 9 d. iki 2021 m. vasario 10 d.
Skiriant bausmę T. G. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką priskiriamą prie nesunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstama veika baigta. T. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vertinant T. G. asmenybę pažymėtina, kad jis anksčiau teismo teistas tris kartus, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, yra baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą (t. 1, b. l. 189-190). Kaltinamasis nedirba, nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių grupei (t. 1, b. l. 193).
Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad T. G. skirtina ne piniginė ir su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, be intensyvios priežiūros. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, T. G. skirtini įpareigojimai: nustatytu laiku būti namuose ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Remiantis aplinkybe, kad byla išnagrinėtina atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis T. G. savo kaltę nusikalstamos veikos padaryme pripažino, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina 1/3.
Ikiteisminio tyrimo metu T. G. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktina iki bus pradėta vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė.
T. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. vasario 8 d. iki 2021 m. vasario 9 d. t .y. vieną parą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, 66 straipsniu, T. G. laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 8 d. iki 2021 m. vasario 9 d.
Byloje Kauno apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas pareiškė 1113,20 eurų dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 22, 46).
Byloje nustatyta, kad dėl neteisėtų nusikalstamų kaltinamųjų V. J. ir T. G. veiksmų Kauno apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas patyrė bendrą 1113,20 eurų turtinę žalą. Žalos dydis pagrįstas ieškovės pateiktais rašytiniais dokumentais, kurių teisingumu ir patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti. Kaltinamieji V. J. ir T. G. ieškinio dydžio neginčija ir sutinka jį atlyginti. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkinamas visiškai priteisiant iš kaltinamųjų V. J. ir T. G. solidariai civilinio ieškovo Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato naudai 1113,20 eurų turtinei žalai atlyginti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su juose esančiais vaizdo ir garso įrašais (t. 1, b. l. 39, 75), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, akmenį, esantį Kauno apskrities VPK aptarnavimo skyriuje (t. 1, b. l. 58), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
V. J. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu tęsti darbą, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. J. galutinę 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu tęsti darbą, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, 66 straipsniu, V. J. laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 9 d. iki 2021 m. vasario 10 d. (viena para), keistinas į 2 (dvi) paras laisvės apribojimo ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
T. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti T. G. galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, 66 straipsniu, T. G. laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 8 d. iki 2021 m. vasario 9 d. (viena para), keistinas į 2 (dvi) paras laisvės apribojimo ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V. J. ir T. G. solidariai 1113,20 eurų (vieną tūkstantį šimtą trylika eurų 20 centus) turtinei žalai atlyginti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su juose esančiais vaizdo ir garso įrašais (t. 1, b. l. 39, 75), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, akmenį, esantį Kauno apskrities VPK aptarnavimo skyriuje (t. 1, b. l. 58), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Išaiškinti V. J. ir T. G., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.