Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-12-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1022-193/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-09
Bylos Nr.
1S-1022-193/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Gilys
Kategorijos
Teisėja Vijolė Vitienė Nr. 1S-1022-193/2013
Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. gruodžio 9 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ričardas Gilys,sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Inos Zabielienės skundą Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-10-16 Utenos apskrities VPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 89-1-00825-13 dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, t. y. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

Ikiteisminio tyrimo metu R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) buvo pareikštas įtarimas dėl to, kad jis 2013 m. spalio 16 d. apie 08.00 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia rankomis pastūmė savo žmoną A. M., jai nugriuvus ant žemės spyrė koja į dešinės kojos šlaunį, suėmęs už plaukų ją tampė, tokiai veiksmais nukentėjusiąjai A. M. dėl dešinės šlaunies kraujosrūvos padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorė I. Zabielienė 2013-10-31 priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 89-1-00825-13 įtariamajam R. M. susitaikius su nukentėjusiąja A. M. (BK 38 straipsnio pagrindais) bei kreipėsi į Utenos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu patvirtinti prokuroro priimtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Skundžiama Utenos rajono apylinkės teismo 2013-11-18 nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti prokurorės 2013-10-31 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuojant tuo, kad ikiteisminio tyrimo byloje nebuvo sprendžiama dėl žalos atlyginimo ir kad R. M. savivaldybės pagal gyvenamąją vietą yra charakterizuojamas neigiamai ir todėl nėra pagrindo manyti, kad ateityje R. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų tokio pat pobūdžio nusikalstamų veikų.

Šalies argumentai

Skundu prokurorė prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2013-11-18 nutartį ir įpareigoti Utenos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją patvirtinti 2013-10-31 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 89-1-00825-13. Teigia, kad nors iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog R. M. yra charakterizuojamas neigiamai, tačiau yra visi BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susiteikė su nukentėjusiąja A. M., o tai reiškia ne tik tai, kad nukentėjusioji atleido kaltininkui, bet ir iš esmės pašalino visas savo pirmines pretenzijas bei reikalavimus, pareikštus baudžiamojo proceso tvarka. Susitaikymas su nukentėjusiuoju yra lemiamas faktorius priimant sprendimą dėl asmens padariusio nusikalstamą veiką atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Pabrėžia tai, kad nors A. M. yra pripažinta nukentėjusiąja, tačiau civilinio ieškinio dėl jai padarytos turtinės ar neturtinės žalos nepareiškė, o susitaikydama su kaltininku patvirtino, kad jokių reikalavimų R. M. atžvilgiu neturi ir ateityje neturės. Taigi, žalos atlyginimo ar pašalinimo klausimas nutarime ir negalėjo būti sprendžiamas. Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos matyti, kad R. M. praeityje nėra teistas, nebaustas administracine tvarka, įtariamas padaręs nesunkų nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi bei pasižadėjo daugiau nesmurtauti prieš sutuoktinę.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

BK 38 straipsnyje yra įtvirtinta viena iš procesinių galimybių asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir ji numato, kad asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo apibūdinančioms sąlygoms, teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 214 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jog 212 straipsnio 3–9 punktuose numatytais atvejais, taigi, ir nukentėjusiojo bei kaltininko susitaikymo atveju, ikiteisminis tyrimas nutraukiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu, kuris patvirtina prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo.

Paprastai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimai ikiteisminio tyrimo metu yra sprendžiami rašytinio proceso tvarka, nešaukiant teismo posėdžio, tačiau bet kuriuo atveju prokuroro nutarimą ikiteisminio tyrimo teisėjas gali tvirtinti tik įsitikinęs visų BK 38 straipsnyje numatytų sąlygų buvimu. Esant reikalui, šis klausimas gali būti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka.

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, ikiteisminio tyrimo teisėja, laikydamasi procesinių įstatymų reikalavimų, analizavo ir vertino BK 38 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimą įtariamojo R. M. atžvilgiu bei padarė išvadą, su kuria, beje, sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas, jog šiuo konkrečiu atveju kilo abejonių dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose įtvirtintų sąlygų būvimo – tai yra 2013 m. spalio 31 d. susitaikymo protokole įrašyta, jog įtariamasis R. M. žalą nukentėjusiąjai A. M. atlygino (ikiteisminio tyrimo Nr. 89-1-00825-13 medžiaga, 33 b.l.), tačiau iš ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, jog nukentėjusioji yra nurodžiusi tik tai, kad patyrė fizinę žalą, nekonkretizuodama jos dydžio (ikiteisminio tyrimo Nr. 89-1-00825-13 medžiaga, 10 b.l.), taigi, šiuo atveju nėra aišku ar iš tiesų žala buvo padaryta, atlyginta (ir kokia) ar tai tik techninė rašymo klaida. Taip pat iš R. M. charakterizuojančios medžiagos matyti, jog jis yra neteistas, nebaustas administracine tvarka, tačiau seniūnijos pagal gyvenamąją vietą yra charakterizuojamas gana neigiamai – kaip dažnai girtaujantis ir smurtaujantis šeimoje (ikiteisminio tyrimo Nr. 89-1-00825-13 medžiaga, 32 b.l).

Tačiau, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui kilus aukščiau nurodytoms abejonėms, ar yra visos būtinos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos nutraukti bylai, jas buvo būtina papildomai ištirti, kad būtų galima vienareikšmiai spręsti buvo ar nebuvo padaryta turtinė ar neturtinė žala, atlyginta ji ar ne, ar tikrai egzistuoja seniūnijos charakteristikoje nurodyti R. M. neigiamai apibūdinantys duomenys, sudarantys BK 38 straipsnio 1 dalies 4 dalyje numatyto pagrindo nebuvimu atsisakyti patvirtinti nutarimą nutraukti bylą. Šios abejonės buvo būtina pašalinti žemesniojo teismo posėdžio metu, kadangi, kaip jau minėta, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ikiteisminio tyrimo metu klausimai gali būti nagrinėjami ir žodinio proceso tvarka, ir prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą nagrinėjantis ikiteisminio tyrimo teisėjas taip pat turi būti aktyvus siekdamas pašalinti kilusias abejones, tuo labiau, kad jos kilo pačiam teismui. Taip pat, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos 2013 m. spalio 17 d. Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi iki bylos nagrinėjimo pabaigos buvo paskirtos smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės – įpareigojimas R. M. laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos bei nesiartinti prie nukentėjusiosios A. M., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja (ikiteisminio tyrimo Nr. 89-1-00825-13 medžiaga, 24-25 b.l.), o duomenų apie šių priemonių vykdymą ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra. Nors aukščiau minėtoje seniūnijos pažymoje nurodoma, kad įtariamasis R. M. yra linkęs smurtauti šeimoje, tačiau kiti duomenys jį charakterizuoja teigiamai, todėl nereikėtų atmesti galimybės, jog šio baudžiamojo proceso inicijavimas bei smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių taikymas turėjo pakankamą poveikį įtariamajam anksčiau nesusidūrusiam su teisėsaugos institucijomis (bent jau ikiteisminio tyrimo medžiagoje tokių duomenų nėra).

Negalima sutikti su prokurorės skundo teiginiu, jog susitaikymas su nukentėjusiuoju yra lemiamas faktorius priimant sprendimą dėl asmens padariusio nusikalstamą veiką atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi, kaip jau ir minėta, sprendžiant tokio pobūdžio klausimą turi būti nustatytas visų BK 38 straipsnyje įtvirtinto pagrindo bei sąlygų visetas.

Išvardintų abejonių pašalinimas aukštesniajame teisme neatitiktų racionalumo bei ekonomiškumo principų (reikėtų rengti papildomą teismo posėdį, užtikrinti įtariamojo bei nukentėjusiosios dalyvavimą ir pan.), taip pat priėmus sprendimą aukštesniajam teismui, šalys netektų galimybės jo skųsti, todėl, atsižvelgus į ikiteisminio tyrimo teisėjos nutarties turinį, ikiteisminio tyrimo nutraukimo klausimas grąžintinas ikiteisminio tyrimo teisėjai spręsti iš esmės.

Dėl prokurorės prašymo – įpareigoti Utenos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją patvirtinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog aukštesnės instancijos teismas tik patikrina žemesniojo teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir nustatęs teisės taikymo pažeidimų gali dėl skundo priimti naują sprendimą (BPK 442 straipsnis), tačiau jokiu būdu negali nurodyti žemesniajam teismui (ar jo įpareigoti) kokį sprendimą šis turi priimti.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pripažinti Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį pagrįsta negalima, todėl skundžiama nutartis naikintina ir prokurorės nutarimo tvirtinimo klausimas perduotinas ikiteisminio tyrimo teisėjui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį, kuria atsisakyta patvirtinti prokurorės 2013 m. spalio 31 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 89-1-00825-13, panaikinti ir priimti naują sprendimą - prokurorės nutarimo tvirtinimo klausimą perduoti Utenos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Ričardas Gilys