Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjusi G. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. 2016 m. rugpjūčio 6 d., apie 12.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį MAZDA 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino.

Be to, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeidęs KET reikalavimus.

Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas G. K. savo kaltę dėl inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų pripažino iš dalies ir paaiškino, kad rugpjūčio 6 d., apie 12.20 val. važiavo į (duomenys neskelbtini) namo aikštelę. Parkavosi tarp autobusiuko ir VW Polo. Kartu važiavusi mona sakė, kad neįvažiuos į tą vietą, jis į ją ir nevažiavo, nes buvo labai arti kitos mašinos. Ant jo automobilio nebuvo jokių žymių. Kai žmona pasakė, kad į tą vietą neįsiparkuos, nes mažai vietos, jis išvažiavo atgal, apžiūrėjo savo automobilį, nebuvo jokių pažeidimų. Atsitraukęs nuo parkavimo vietos, automobilį pastatė toliau. Iš kiemo išvažiavo apie 15.00 val. Jo automobilyje yra kondicionierius.

Nukentėjusioji D. G. teismo posėdyje paaiškino, kad eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas jos automobilis įvyko 2016-08-06. ji apie įvykį sužinojo 2016-08-08. Kaimynas pasakė, kad buvo kliudyta jos mašina. Ji apžiūrėjo savo automobilį, buvo apgadintas galinis bamperis. Kaimynas pasakė, kad jos automobilį kliudė manevruodama Mazda. Padarytą žalą įvertino draudimo kompanija. Jos automobilyje signalizacijos nėra

Liudytoja N. O. teismo posėdyje paaiškino, kad buvo šeštadienis, apie 12.30 val. Eismo įvykį ji matė pro langą iš penkto aukšto. Į kiemą įvažiavo Mazda. Aikštelė buvo pustuštė, buvo dar keli automobiliai. Kieme stovėjo naujas kaimynės automobilis Audi ar VW, tiksliai markės nežino, juodos spalvos. Įvažiavus į aikštelę buvo toks kaip ir posūkis, manevruodama Mazda užkliudė juodą automobilį. Pamatė kad kaimynės automobilis sujudėjo nuo smūgio. Mazda kontaktavo priekine dalimi. Mazda pavažiavo atgal, sustojo, išlipo vyras ir moteris, vairavo vyras. Vyras apžiūrėjo iš priekio savo automobilį ir nuėjo į namą. Mazdos vairuotojas nebuvo priėjęs prie WV automobilio, savo automobilį apžiūrėjo. Mazdą pasistatė aikštelėje, kitoje vietoje. Tas vyras grįžo prie savo automobilio maždaug po dviejų valandų.

Liudytoja G. M.-P. teismo posėdyje paaiškino, kad 2016-08-06 dienos metu priėjo prie lango. Pamatė į kiemą įvažiuojant Mazdą, vairuotojas norėjo prisiparkuoti ir kliudė dešinės pusės priekiniu bamperiu VW Polo galinio bamperio kampą. Paskui Mazda pavažiavo atgal ir sustojo toliau. Langas buvo praviras, girdėjo susidūrimo garsą. Ji gyvena trečiame aukšte. Mazda automobilis atsitrenkė vieną kartą. Neatkreipė dėmesio, ar automobiliai sujudėjo. Iš Mazdos išlipo vyras su moterimi ir nuėjo į namą. WV niekas neapžiūrėjo. Mazda vairuotojas išlipęs iš karto išėjo. Vyras savo automobilį pasistatė netoli nuo apgadinto automobilio. Grįžęs vyras įsėdo į automobilį, o moteris pažiūrėjo į automobilio priekį ir irgi įsėdo. Mazda išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės gal po dviejų valandų. Aikštelėje buvo daug mašinų, WV stovėjo paskutinė. Kai įsuko į aikštelę, iš Mazdos kairės pusės mašinų nebuvo. Ji pati matė WV apgadinimus.

R. K. 2016 m. rugpjūčio 23 d. rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad 2016 m. rugpjūčio 6 d., apie 12-12.30 val., atvažiavo su vyru į (duomenys neskelbtini) pas savo tėvus, vyras parkavosi, bet ji pasakė, kad neįsuks, jie pavažiavo atgal ir prisiparkavo kitoje eilėje. Jokio kontakto su kita mašina negirdėjo ir nematė. Toje aikštelėje pastovėjo iki 15 val. Aplankę tėvus išvažiavo namo. (b. l. 22.).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūno 2016 m. rugpjūčio 8 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad pareigūnai atvyko į įvykį – (duomenys neskelbtini), kur rado apgadintą automobilį VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją D. B., kuriai kaimynai pranešė, kad matė, kaip 2016 m. rugpjūčio 6 d., apie 12.30 val. VW apgadino MAZDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) MAZDA vairavo apie 50 m. vyriškis, šalia automobilyje sėdėjo panašaus amžiaus moteris. Mazda po susidūrimo nuvažiavo į šoną, išlipęs vairuotojas apžiūrėjo savo automobilį ir išvažiavo. (b. l. 5).

Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuota, kad VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas užpakalinis bamperis. (b. l. 8).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole eismo įvykio byloje Nr. AV2-3134/956 nurodoma, kad automobilio MAZDA 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) brėžtas priekinis dešinės pusės bamperis, 0,42-0,58 m. aukštyje, matosi pašalinės tamsios spalvos dažų dalelės, o VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) brėžtas galinis kairės pusės bamperis, ant apgadinimų matomos pašalinės šviesios spalvos dažų dalelės, 0,38-0,56 aukštyje. Transporto priemonių sugretinimo metu nustatyta, kad apgadinimų pobūdis ir aukščiai atitinka. (b. l. 23-26).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinkus įrodymus – administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. K. parodymus, duotus teismo posėdyje, nukentėjusiosios D. G., liudytojų N. O. ir G. M.-P. parodymus, policijos pareigūno tarnybinį pranešimą, transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole, papildomuose duomenyse bei eismo įvykio schemoje užfiksuotus duomenis, nustatė, kad G. K. 2016 m. rugpjūčio 6 d., apie 12.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį MAZDA 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad minėtų automobilių mastas ir pobūdis atitinka tarpusavyje. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad G. K. kaltė sukėlus eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas nukentėjusiajai D. G. priklausantis automobilis VW Polo, įrodyta, taip jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimus, todėl tokia jo veika kvalifikuojama pagal ATPK 127 str. 2 d.

G. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas taip pat ir už ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, t. y. tai, kad jis pasitraukė iš eismo įvykio vietos pažeisdama Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus.

Teismas pažymi, kad ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos, paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis Nr. 2AT-4-2011). Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013).

G. K. teismo posėdyje paaiškino, kad bandydamas pasistatyti savo automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje nejuto jokio garso ar kontakto. Išlipęs apžiūrėjo savo automobilį, tačiau jokių pažeidimų nepastebėjo. Analogiškas aplinkybės savo paaiškinime nurodė ir kartu su juo važiavusi žmona R. K.. Byloje esančioje fotolentelėje užfiksuota, kad automobilių Mazda ir VW Polo apgadinimai nežymūs, todėl neatmestina galimybė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, įvykio vietoje įdėmiai jų neapžiūrėjęs, galėjo jų ir nepastebėti. Teismas įvertina ir paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei liudytojų nurodytą aplinkybę, kad iš karto po eismo įvykio G. K. savo automobilį pastatė toje pačioje automobilių stovėjimo aikštelėje netoli apgadinto automobilio. Išvyko iš minėtos vietos už dviejų valandų. Šios aplinkybės taip pat rodo, kad G. K. nepasišalino iš eismo įvykio vietos skubiai, taip siekdamas apsunkinti eismo įvykio ištyrimą bei išvengti atsakomybės už D. G. priklausančio automobilio apgadinimą. Byloje nėra objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, kurie paneigtų G. K. paaiškinimus, jog jis nesuprato, kad parkuodamasis atsitrenkė ir apgadino kitą automobilį. Pažymėtina ir tai, kad jo automobilis buvo draustas privalomu civilinės atsakomybės draudimu, todėl padarytą žalą turi atlyginti draudimo kompanija. Esant šioms aplinkybėms, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad G. K. tyčia pasišalino iš eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vietos. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia konstatuoti G. K. neatsargią kaltės formą, t. y. kad jis nebūdamas pakankamai rūpestingas ir atidus, netinkamai manevravo bei detaliau neapžiūrėjo savo bei D. G. automobilio, kurį kliudė, todėl ir nepastebėjo apgadinimų. Tačiau, kaip minėta, ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad G. K. nepadarė veikos, turinčios ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių, todėl byla šioje dalyje nutrauktina (ATPK 250 str.1 d. 1 p.).

Skirdamas administracinę nuobaudą už ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą teismas atsižvelgia į šio pažeidimo pobūdį, į G. K. asmenybę – administracine tvarka nebaustas, dirbantis, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių mAtsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, G. K. skirtina ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta bauda, kurios dydis nustatytinas artimas vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 224, 286 str., 287 str. 1 d. 1 ir 2 p.,

nutaria:

G. K. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 40 (keturiasdešimties) eurų dydžio baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. nutraukti, nesant G. K. veikoje šio pažeidimo sudėties.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.