Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės V. S. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovams Alytaus apskrities viršininko administracijai, O. B. , V. B. dėl įsakymo ir pirkimo – pardavimo sutarties panaikinimo, tretysis asmuo valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tiek ginčijamas įsakymas, tiek sutartis atitiko 1999 03 09 Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 p. reikalavimus, nes jų namų valdai buvo parduotas žemės sklypas, kuris atitiko 2000 08 07 Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 38-956 patvirtintą Krivilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Ta aplinkybė, kad kadastro byloje esančiame plane žemės plotas nurodytas 0,1906 ha, o dabar iš viso mūsų namų valda suformuota 0,2460 ha, nedaro jų papildomo namų valdos žemės sklypo dalies 0,0554 ha įsigijimo neteisėtu. Kadangi jų papildomai išsipirktas namų valdos žemės sklypas net nesiriboja su ieškovės namų valdos žemės sklypu, tai atitinkamai negali pažeisti jos teisių, valdant jai priklausantį namų valdos žemės sklypą, todėl ieškovė net neturi teisės reikšti ieškinio dėl Alytaus apskrities viršininko įsakymo ir pirkimo pardavimo sutarties panaikinimo. Jeigu ginčijamas aktas ir sandoris, kurių pagrindu jie žemę įgiję iš valstybės, ir būtų kuo nors ydingi, tai būtų pažeistas valstybės (viešasis), o ne privatus ieškovės interesas.

Teismas, įvertindamas tai, kad ieškovė ginčija, jog atsakovai B. būtų naudojęsi namų valdos dalimi esančia nuo jų įvažiavimo į sklypą iš gatvės pusės po dešine puse už šio įvažiavimo, sprendė, kad prieš parduodant 0,0554 ha žemės nebuvo iš esmės nukrypta nuo 1992 m. sudarytame inventorizaciniame plane nurodytų duomenų, atsakovų B. sklypo naudojimasis atitinkamose ribose buvo išlikęs ir 2001 metais. Ši faktinė padėtis yra užfiksuota 1992 m. sudarytame namų valdos sklypo inventorizaciniame plane, bei 2001-06-01 patvirtintame detaliajame plane, kuris buvo sudarytas prieš papildomo 0,0554 ha žemės sklypo pardavimą. Šiuo planu buvo nustatytos atsakovų O. ir V. B. namų valdos žemės sklypo ribos, ši žemėnauda buvo įregistruota viešajame registre. Ieškovė neįrodė, kad atsakovai B. žemės reformos įstatymo nurodomu laiku nebūtų naudojęsi namų valdos dalimi tokio dydžio, kokią patvirtina atsakovai dokumentais. Teismas kritiškai vertino ieškovės pakviestų liudytojų parodymus, kadangi šie parodymai yra nekonkretūs. Teismas konstatavo, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji būtų įsigijusi savo nuosavybėn jos nurodomo dydžio namų valdos žemės sklypą. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų kokiu įstatyminiu pagrindu ji gali naudotis 0,30 ha namų valdos žemės sklypu, nes ji tik faktinės panaudos pagrindu naudojasi valstybine žeme, esančia prie jai nuosavybės teise priklausančių statinių, kur 0,15 ha žemės sklypo priskyrimas ieškovei yra patvirtintas 1994-06-02 Varėnos rajono valdybos potvarkiu. Apie tai, kad ieškovei būtų priskirta naudotis papildomai dar 0,15 ha žemės sklypu ieškovė įrodymų nepateikė. Teismas nurodė, jog ieškovė taip pat niekuo nepagrindė, kuo yra pažeidžiami jos interesai dėl 0,0554 ha žemės sklypo pardavimo atsakovams Bukatkoms.

Teismas atsakovų prašymu ieškovės reikalavimui dėl 2002-01-14 Alytaus apskrities viršininko įsakymą dėl žemės pardavimo panaikinimo taikė ieškinio senatį, nes ji, apie įsakymą sužinojusi 2003-10-27, praleido ABTĮ 33 straipsnyje nustatytą 1 mėnesio apskundimo terminą, be to, nenurodė jokių svarbių priežasčių, kurios trukdė jai įstatymo nustatytu terminu apskųsti įsakymą. Atmetęs šį reikalavimą teismas atmetė ir ieškovės reikalavimą dėl 2002-03-22 valstybinės žemės pirkimo sutarties panaikinimo. Kartu teismas sprendė, jog nėra pagrindo naikinti atsakovų V.ir O. B. vardu registruoto žemės sklypo (unik.Nr.3812-0002-0034), esančio Krivilių kaime Varėnos rajone teisinę registraciją. Teismui nebuvo pagrindo tenkinti ir ieškovės reikalavimo dėl atsakovų V. ir O. B. nuosavybės teise valdomo namų valdos žemės sklypo ribų su ieškovės nurodomu naudojamu 0,30 ha žemės sklypu, kadangi toks nurodomas sklypas ieškovei nėra teisiškai suformuotas ir patvirtintos jos nuosavybės teisės į tokio dydžio namų valdos žemės sklypą ir dėl to nėra pagrindo ginčą dėl sklypo ribų spręsti LR CK 4.45 str. pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nustatyta, kad ieškovė V. S. nuo 1993-06-04 nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą su ūkiniais statiniais (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-16). 1994-06-02 Varėnos rajono valdybos potvarkiu Nr.313-v ieškovei buvo leista įsigyti privačion nuosavybėn 1500 kv. m. ploto namų valdos žemės sklypą po minėtais pastatais (b.l. 18-19), tačiau žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis iki šiol nesudaryta.

Atsakovai O.B. ir V. B. nuo 1997-07-16 nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini) (b.l. 161-164), kuris yra kaimynystėje su ieškovei priklausančiu gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais. Atsakovai 1998-10-28 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P38/98-0356 įsigijo nuosavybėn 0,1906 ha žemės sklypą esantį prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų (b.l. 44). 2002-01-14 Alytaus apskrities viršininko įsakymu „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo Varėnos rajone“ Nr. 38-29 atsakovams leido nusipirkti naudojamą 0, 0554 ha ploto žemės sklypą (b.l. 40-42) 2002-03-02 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi papildomai jungtinės nuosavybės teisė nusipirko iš valstybės 554/2460 (0,0554 ha) dalis žemės sklypo, kurio plotas 0,246 ha (b.l. 43).

Ieškovė prašė teismo panaikinti minėtą Alytaus apskrities viršininko įsakymo dalį, kuria atsakovams leista įsigyti nuosavybėn 0,0554 ha ploto žemės sklypą, tuo pagrindu, kad sprendimas priimtas pažeidžiant Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio nuostatas, t.y. nesilaikyta minėtame straipsnyje nustatytos eiliškumo tvarkos; pripažinti negaliojančia 2002-03-02 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, kaip sudarytą pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas (Civilinio kodekso 1.80 str.)

Dėl naudojamų namų valdos žemės sklypų pardavimo privačion nuosavybėn ir sklypų ribos nustatymo.

Žemės reformos įstatymo 8 straipsnyje (2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymo Nr. IX-496 redakcija) buvo nurodyta, kad ne žemės ūkio veiklai kaimo vietovėje ir visais atvejais miestuose žemė parduodama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ( Įstatymo 8 straipsnio 2 dalis), parduodamos valstybinės žemės ir miško kainą bei mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ( Įstatymo 8 straipsnio 3 dalis). Ginčijamos sutarties sudarymo metu šią tvarką reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (2001 m. vasario 21 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 180 redakcija). Pagal šią tvarką piliečiai galėjo įsigyti nuosavybėn naudojamus namų valdų žemės sklypus (Taisyklių 2.1 punktas). Detali įsigijimo tvarka yra reglamentuojama kituose Taisyklių punktuose. Apeliantė nurodė, kad atsakovai papildomą valstybinės žemės sklypą įsigijo pažeidžiant Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 2 dalį. Nurodyta aplinkybė, kad atsakovams žemės sklypas parduotas pažeidus minėtą įstatymo nuostatą, t.y. parduotas žemės sklypas nebuvo pažymėtas Krivilių kadastrinės žemės reformos žemėtvarkos projekte, byloje nustatyta, ją patvirtino ir žemės sklypo pardavėja Alytaus apskrities viršininko administracija savo procesiniuose dokumentuose. Todėl pirmos instancijos teismas neteisingai sprendime nurodė, kad atsakovai teisėtai nusipirko papildomą žemės sklypą, nes pažeidimas parduodant atsakovams papildomą žemės sklypą yra nustatytas. Tačiau pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovės teisės parduodant atsakovams papildomą žemės sklypą nebuvo pažeistos.

Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostata, kad asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų plotų ir ribų žemės sklypai, atitinka ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punktą, jog prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių parduodami tik tie žemės sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuosiuose planuose, žemėvaldų projektuose (planuose) (kaimo gyvenamojoje vietovėje) arba nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančiuose žemės sklypų planuose (kai parduodami namų valdų žemės sklypai) ir tik tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad namų valdų žemės sklypai gali būti parduodami pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančius žemės sklypų planus, jeigu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. Kauno miesto savivaldybės administracija; bylos Nr. 3K-3-266/2008). Iš ieškovės pateiktos namų valdos techninės apskaitos bylos žemės sklypo plano matyti, kad pagal nekilnojamojo turto kadastre registruotą žemės sklypo planą prie jai priklausančių statinių paskirtas naudojimuisi 0,1500 ha ploto žemės sklypas (b.l. 12). Šį žemės sklypą ieškovė pagal nurodytas įstatymo nuostatas turi teisę išsipirkti iš valstybės, ir šis žemės sklypas nesiriboja su atsakovams papildomai parduotu bei ginčo objektu tapusiu žemės sklypu. Todėl ieškovės argumentai, kad atsakovams pardavus papildomą žemės sklypą yra pažeistos jos teisės ta prasme, kad ji negali išsipirkti iš valstybės norimo ploto žemės sklypą, yra nepagrįsti. Teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės dėl 2002-01-14 Alytaus apskrities viršininko įsakymo „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo Varėnos rajone“ Nr. 38-29 dėl leidimo atsakovams nusipirkti naudojamą 0, 0554 ha ploto žemės sklypą (b.l. 40-42) ir 2002-03-02 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, kuria atsakovai papildomai jungtinės nuosavybės teisė nusipirko iš valstybės 554/2460 (0,0554 ha) dalis žemės sklypo. Taip pat ieškovei nesuteikta teisė reikšti ieškinį ginant viešąjį interesą, tai atlieka įstatymo įgaliotos institucijos (Civilinio proceso kodekso 49 straipsnis).

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai vertino ieškovės prašytų apklausti liudytojų parodymus. Liudytojai R.B. M. , A. M. , P. K. parodė, kad ieškovė naudojasi didesniu, negu Varėnos rajono Krivilių žemės ūkio bendrovės narių susirinkimo, įvykusio 1992-02-27, išskirtu (b.l. 17) ir Varėnos rajono valdybos 1994-06-02 potvarkiu Nr. 313-v leistu įsigyti nuosavybėn žemės sklypu (b.l. 18-19). Tačiau iš paminėtų įrodymų darytina išvada, kad ieškovė teisėtai naudojasi tik 0,1500 ha ploto žemės sklypu, tokio ploto žemės sklypas prie jai priklausančių pastatų yra registruotas ir nekilnojamojo turto kadastre (b.l. 11-13). Todėl šių liudytojų parodymai neįrodo ieškovės teisių pažeidimo – dėl atsakovų sudaryto sandorio negalėjimo privatizuoti norimo žemės sklypo, nes ieškovė gali privatizuoti tik teisėtai naudojamą žemės sklypą ir tokį reikalavimą pareiškus teisme jos teisės būtų ginamos. Kaip jau minėta, tokios pozicijos sprendžiant klausimą dėl naudojamų namų valdos žemės sklypų pardavimo privačion nuosavybėn ir formuojamo žemės sklypo dydžio laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teisinę praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. Kauno miesto savivaldybės administracija; bylos Nr. 3K-3-266/2008). Didesniu žemės sklypu negu nurodytas nekilnojamojo turto kadastre registruotu žemės planu ieškovė naudojasi be teisinio pagrindo, todėl toks naudojimasis nėra teisėtas ir šiuo atveju tariama, o ne tikra pažeista teisė negali būti teismo ginama.

Dėl nurodytų motyvų teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl ieškovės naudojamo ir atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos nustatymo, nes ieškovės pateiktas UAB „Laukodeta“ sudarytas planas neatitinka ieškovės teisėtai naudojamo sklypo ploto, neaišku, kokiu pagrindu sklypo ilgis išilgai kelio nuo 33,00 m (nekilnojamojo turto registro duomenys, b.l. 12) plane padidintas iki 40,43 m, todėl teismas tokiu planu nustatinėdamas ribą vadovautis negalėjo. Be to, iš šio plano neaišku ar jis atitinka su nekilnojamojo turto registre registruotais pastovius žemėnaudos riboženklius, nes jie plane nenurodyti.

Dėl ieškinio senaties taikymo.

Ieškinio senaties terminas – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Civilinio kodekso 1.124 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas nustatė, kad ginčijamu 2002-01-14 Alytaus apskrities viršininko įsakymu „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo Varėnos rajone“ Nr. 38-29 ieškovės teisės nėra pažeistos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 21 punkto 2 papunktyje nurodyta, jeigu išnagrinėjus bylą nustatoma, kad ieškovo teisė nepažeista, ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas, o ne taikant ieškinio senatį. Pirmos instancijos teismas nesilaikė šio Senato išaiškinimo ir be jokio pagrindo ieškovės reikalavimą atmetė pritaikydamas ieškinio senatį. Netenkinus ieškovės reikalavimo dėl to, jog ji neįrodė, kad jos teisės pažeistos Alytaus apskrities viršininko įsakymu, nebuvo pagrindo ieškinį atmesti dar ir kitu pagrindu, t.y. pritaikius ieškinio senatį, todėl sprendimo motyvai dėl ieškinio senaties iš sprendimo šalinami, nekeičiant teismo sprendimo iš esmės.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais, išskyrus ieškinio senaties taikymą. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais kolegija

nutarė:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.