Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. K., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) Kauno mieste, vidurinio išsilavinimo, dirbantis individualiai statybos darbus, išsituokęs, teistas 2009-08-28 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 1 d. - 5 MGL – 650 Lt bauda, bauda išieškota 2012-10-18, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 1 dalyje (dėl 2017-08-05 A. M. nesunkaus sveikatos sutrikdymo).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis M. K. 2017 m. rugpjūčio 5 d. apie 10.30 val. statomo namo kieme, esančiame Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju A. M. metu, sugriebė rankomis jam už kaklo ir jį smaugdamas, šešis kartus trenkė jo kūną į namo duris bei, toliau laikydamas rankomis už kaklo, pargriovė nukentėjusįjį ant žemės, padarydamas jam dešinės čiurnos sąnario raiščio plyšimą, ir taip šiais veiksmais tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. M. sveikatą.

Kaltinamasis M. K. dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo kaltu neprisipažino. Parodė, kad įvykis buvo 2017 m. rugpjūčio 5 d. ryte, apie 11 val. Atvykęs pagal anksčiau priimtą užsakymą atlikti gyvenamojo namo stoge apšiltinimo darbus, jis pradėjo juos atlikinėti, tai yra, pūsti vatą. Atlikinėjant darbus, klientas visą laiką stovėjo jam už nugaros, klausinėjo, kodėl jis daro būtent taip, o ne kitaip, klientui atrodė, kad kitaip būtų geriau. Jis su pertraukomis, sustabdydamas darbą, atsakinėjo į klausimus, savais žodžiais aiškino, kaip atlieka procedūrą. Nukentėjusysis sakė, kad, jo manymu, jis darbus atlieka nekokybiškai, sakė, kad prieš tai yra matęs, kaip tuos darbus atlieka kitos įmonės. Jis tuos darbus atlieka seniai, 11 metų - Danijos Karalystėje ir 4 metus – Lietuvoje. Po tų komentarų jis pasiūlė klientui stabdyti darbus, nurodė, kad jis turi teisę kreiptis į kitą įmonę, kuria labiau pasitiki. Matėsi, kad bręsta konfliktas. Klientas sakė, jog jis norėtų, kad būtų pučiama daugiau medžiagos. Jis tai padaryti atsisakė, nes šiltinimo darbai atliekami pagal medžiagos gamintojo sukurtą technologiją. Be to, pastebėjo, kad garo izoliacinė plėvelė, už kurios yra pučiama vata, buvo labai silpnai priklijuota prie sienos. Jis pasakė, kad tikrai nenusižengs taisyklėms, nes viskas gali atplyšti. Klientas sakė, kad sumokės daugiau, sakė pūsti maksimaliai, kiek galima. Tada jis jam pasiūlė pasirašyti pasekmių sutartį, jei šiltinant plyš plėvelė ar įvyks kiti pažeidimai, tai bus kliento asmeninė atsakomybė. Klientas atsisakė tai padaryti, sakė, kad sumokės grynais pinigais ir jokių sutarčių nepasirašinės. Tada jis atsisakė tęsti darbus. Darbų buvo padaryta gal tik vieno etapo 25 procentai, o buvo keturi tokie etapai. Klientas spyrė į kopėčias, jam ant jų būnant, ir rusiškai nusikeikęs, liepė susirinkti įrangą ir išvažiuoti. Kai tik prasidėjo jų diskusija apie šiltinimo darbus, klientas visą laiką rankoje laikė telefoną, jo manymu, su įjungtu filmavimo režimu, švaistėsi tuo telefonu, erzinančiai filmavo, kišo jį jam prie veido. Jis pasiūlė klientui atsiskaityti už sunaudotą šiltinimo medžiagos kiekį ir taikiai išsiskirti. Klientas pasakė, kad jiems nieko nemokės, nes tai ne darbas, bet brokas. Paprašius parodyti, kur jis mato broką, klientas išorinėje pastato dalyje atsuko vieną apdailos lentelę, nes, jo manymu, ten turėjo susidaryti tuščių ertmių, tačiau pasimatė, kad viskas atlikta kokybiškai. Tada klientas pradėjo ranka spaudinėti vatą, sakė, kad vata supūsta netinkamu tankiu. Jis su savo kolega pradėjo rinktis daiktus, susidėjo į autobusiuką įrankius. Klientas visą laiką lakstė iš paskos ir telefonu filmavo visus jų pokalbius, bendravimą, galima sakyti, kad dalinai įžeidinėjo. Suskaičiavęs sunaudotos medžiagos kiekį, pasakė, kiek klientas už atliktą darbą skolingas 140 Eur. Suma buvo nedidelė, norėjosi taikiai išsispręsti. Bendraujant prie pagrindinio pastato išėjimo, jis paklausė, ar klientas atsiskaitys. Klientas atsakė, kad nieko nemokės. Klientas visą laiką bendravo su kreiva šypsena, lyg pasityčiodamas, laikė telefoną. Jis puolė link kliento, norėjo suimti jį už marškinių, išrėžti keletą žodžių, gal kiaule pavadinti ir pan. Jam staigiai žengiant žingsnį ar du link kliento, jis, savisaugos instinktų vedinas, nuo jo traukėsi ir užkliuvęs už kiemo viduryje esančios šiukšlių krūvos, nugriuvo ant nugaros. Jį net suėmė juokas, kad toks rimtas žmogus nukrito. Jam besišypsant, nukentėjusysis, gulėdamas ant nugaros, remdamasis alkūnėmis į žemę, paėmė skaldos akmenų saują, į kurią tilpo keli didesni akmenukai, metė juos į jį, bet nepataikė. Jis visa tai darė gulėdamas ant žemės, pats pargriuvęs. Tada jis priklaupęs dešine ranka suėmė nukentėjusiajam kaklą, kaire ranka laikė jo dešinę ranką, nes nukentėjusysis vėl griebėsi saujos akmenų, arba jam bent taip pasirodė. Jis pasakė jam, kad ramintųsi, klausė, ką jis čia daro. Nukentėjusysis pasakė, kad yra ramus, sakė jį paleisti. Atsistojęs klientas pradėjo grasinti, buvo tokie, tarp eilučių, grasinimai, kaip ,,M., ramiai iš čia neišvažiuosi“. Jis mandagiai paklausė, kodėl jis toks „mandras“, gal turi parodyti kokį nors pažymėjimą. Tokia buvo pasišaipymo forma, jis turėjo omenyje kokį nors pareigūno, dirbančio teisėsaugoje, pažymėjimą, nes nukentėjusysis buvo labai savimi pasitikintis. Nukentėjusysis atsakė, kad pažymėjimo neturi, bet tuoj „atvažiuos su pažymėjimais“. Jis suprato, kad kažkas gali būti. Klientui nueinant link gatvės, kur pasirodė kliento žmona, jis paskambino policijai, norėdamas pasikonsultuoti, kaip jam elgtis, kad nebūtų bėdų ateityje. Buvo sambrūzdis, apspito kliento darbuotojai, suprato, kad iš jų kažkas skambino policijai. Nukentėjusysis paprašė žmonos užstatyti automobilį, kad jie neišvažiuotų, nors jie neplanavo bėgti, jis pats laukė policijos. Atvykus pareigūnams, prie jų pirmas priėjo nukentėjusysis, pasakė, kad jį užpuolė, sumušė, parodė nubrozdintą alkūnę. Vėliau nukentėjusysis, pasikvietęs pareigūnus į pastato vidų, pradėjo su jais pašnibždomis kalbėtis, kažką rodė telefone. Jis paprašė ir jam parodyti filmuotą medžiagą. Nukentėjusysis neleido jam bendrauti su pareigūnais, prašė išeiti, sakė, kad tai jo privati teritorija. Klientas privačiai bendravo su pareigūnais kelias minutes, apie ką jie kalbėjo, negirdėjo. Visiems išėjus iš pastato, policijos pareigūnams jis parodė prie įvažiavimo stulpe iškeltą filmavimo kamerą, kuri filmavo visą statybų aikštelę ir jų incidentą, taip pat pareigūnams paminėjo, kad ir klientas visą eigą filmavo telefonu. Nukentėjusysis pasakė, kad kamera filmuoja visą teritoriją ir vaizdą perduoda tik tiesioginiu būdu, vaizdo įrašo nėra, o vaizdo įraše, darytame telefonu, nieko nesimato. Policijos pareigūnai pasiūlė klientui kviesti greitąją pagalbą, o jam atsisakius tai daryti, pasakė, kad jei nukentėjusysis turi nusiskundimų, reikia atvykti į policijos komisariatą parašyti pareiškimą. Jam pasiūlė tą patį, t. y., kad jei turi nusiskundimų dėl nesumokėtų pinigų, grasinimų ar pan., atvykti į policijos komisariatą ir parašyti pareiškimą. Pareigūnai jam davė asmeninę nukentėjusiojo, o nukentėjusiajam - jo asmeninę informaciją, po to išvyko. Jis pagalvojo, kad viskas tuo ir baigėsi. Pagalvojo, kad „duos durniui kelią“, net neišrašė sąskaitos už atliktus darbus. Gal po mėnesio ar pusantro sulaukė tyrėjo skambučio, kvietė atvykti į Kėdainių policijos komisariatą apklausai. Jis nusisamdė gynėją ir atvyko. Atsakydamas į klausimus kaltinamasis paaiškino, kad fizinis konfliktas vyko už kelių metrų nuo įėjimo durų. Tuo metu jo kolega stovėjo jam už nugaros, 2-3 m atstumu, nukentėjusysis – priešais jį, 45 laipsnių kampu, 3-4 m atstumu nuo durų, ta vieta buvo prie tinkavimo mišiniui skirto tankerio, prie pat nukentėjusiojo, buvo 4-5 m atstumas. Ten buvo krūvelė šiukšlių: paletė, pjautų pagalių, gegnių. Nukentėjusysis stovėjo visai šalia tos krūvelės, ne daugiau kaip 30 cm ar pusės metro atstumu. Jam agresyviai artėjant prie nukentėjusiojo, jis žengė gal tik pusę žingsnio, kažkaip gal šonu užkliuvo už tos krūvelės ir krito sukdamasis pirmiausia gal ant dešinės alkūnės, o po to, galima sakyti, plokštuma ant nugaros, krito ant skaldos. Krisdamas paėmė saują akmenų ir sviedė į jį. Jis nukentėjusiojo nebuvo prirėmęs prie sienos. Pripažįsta, kad gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam suėmė už kaklo ir savo kaire ranka suėmė jo dešinę ranką, kad nemėtytų daugiau į jį akmenų ir nusiramintų. Gal tokia buvo jo savigyna. Iki namo nuo nukentėjusiojo gulimos pozicijos buvo dar keli metrai, trys - du. Nukentėjusiojo pastabos ir komentarai jam darbui netrukdė, daugiau buvo pikta, kad žmogus, neišmanantis apie pačią technologiją, pradeda jį mokinti, tai erzino, buvo gaištamas laikas. Nukentėjusiojo sutuoktinė, bendraudama su pareigūnais, prisidengė tuo, kad yra psichologė ir pareiškė, kad iš jo kūno kalbos mato, jog jis meluoja. Jis visada laikėsi tos pačios savo pozicijos, kurios laikosi dabar. Jis prašė pareigūnų nueiti į įvykio vietą, kad parodytų, kaip viskas buvo, tą krūvą, kaip nukentėjusysis nugriuvo, visą veiksmą. Pareigūnai atsisakė, nekreipė į jį dėmesio, buvo daugiau - mažiau neutralūs, ir išvažiavo. Kai vėliau pareigūnai prašė nurodyti įvykio aplinkybes, jis atsisakė duoti parodymus todėl, kad norėjo išgirsti kitos pusės poziciją. Kai nukentėjusysis nugriuvo, jam buvo labai juokinga. Vienas nukentėjusiojo darbuotojas paklausė, kas čia buvo, o jis atsakė, kad jo darbdaviui bloga, bei kad kviestų greitąją, ne tikrai, bet pašaipia forma, tikrai greitosios nereikėjo. Jis sakė nukentėjusiojo sutuoktinei, kad nukentėjusiajam reikalingas valerijonas, bet tai buvo daugiau juokavimo, pasišaipymo forma. Kai atvyko policija, mano, kad iš pradžių jiems sakė, jog nukentėjusysis nualpo, susižalojo pats, nes pargriuvo. Nurodė, jog tvirtina, kad nukentėjusysis pats nugriuvo, o jis, savigynos instinkto vedinas, jį prispaudė prie žemės, kad nusiramintų, nes jis mėtė į jį akmenis. I. M. įvykio metu buvo kelių metrų atstumu, jis jį jautė už nugaros. Taip pat kieme buvo keli darbuotojai. Du darbuotojai montavo vatą namo viduje, keli vyrai kasė su technika tranšėją, keli dėjo vatą, du - betonavo. Dėl jo veiksmų nukentėjusysis negalėjo patirti tokių sužalojimų. Statybinė aikštelė buvo netvarkinga, nukentėjusysis ne dėl jo veiksmų krito, jis jo nepastūmė, jis pats užkliuvo už šiukšlių krūvos ir nukrito ant nugaros. Atvykus policijos pareigūnams jis telefono diktofono nebuvo įjungęs, garso įrašo nedarė, tuo metu žiūrėjo socialinius tinklus. Mano, kad jis pirmas paskambino policijai, paaiškino situaciją, kaip buvo, kas jie tokie, ko atvyko, kaip viskas įvyko, apie atsiskaitymus. Skambino telefonu 112, kad tai užfiksuoti, kad vėliau nebūtų problemų, kad jo neapkaltintų. Dėl nesumokėtų pinigų į policiją ar teismą nesikreipė, dėl tokios sumos būtų finansiškai nelogiška kreiptis. Klientą sugriebė už kaklo, laikė už rankos, nes jis metė į jį akmenis – skaldą, įvairaus dydžio, gal 3 - 5 cm, buvo ir mažų akmenukų. Tai nebuvo smėlis, jis tikrai galėjo patirti sužalojimus. Kai gulintis nukentėjusysis į jį metė skaldą, jis buvo gal 2 m atstumu. Dabar mano, kad galėjo nuo nukentėjusiojo nueiti, bet tada savisaugos instinktas suveikė kitaip, jis ne iš tų, kurie bėga. Nugriuvęs nukentėjusysis buvo pilnai išsitiesęs, nuo jo galvos iki namo buvo 2 m atstumas. Nukentėjusiojo galva, kai jis nugriuvo, žiūrint namo atžvilgiu, buvo link namo pusės.

Nukentėjusysis A. M. paaiškino, kad statosi namą, reikėjo namo apšiltinimo paslaugos. Internetu susirado M. K., kuris sutiko šią paslaugą suteikti. Atvykus į darbo vietą, kilo konfliktas dėl atliekamų darbų kokybės. Dėl šio nesutarimo M. K. griebė jam už gerklės, trenkė į sieną ir bloškė ant žemės, dėl to jam padaryta kojos trauma. Įvykis buvo šeštadienį, gali būti, kad tai buvo 2017 m. rugpjūčio 5 d. M. K. ir dar vienam jo darbuotojui atvykus į (duomenys neskelbtini) statomą namą, buvo pradėti vykdyti stogo šlaito apšiltinimo darbai. M. K. dirbo prie stogo šlaito sienos, o su juo kartu atvykęs darbuotojas valdė specialų automobilį. Pastebėjęs, kad tam tikros stogo šlaito vietos neužsipildė šiltinamąja medžiaga, jis apie tai pasakė M. K., kuris pasakė, kad tai pakeis. Dar kartą pažiūrėjęs jis pasakė, kad tos ertmės šiltinimo medžiaga nesipildo, o palipęs kopėčiomis pastebėjo, kad ir kitoje pusėje ertmės neužsipildė šiltinamąja medžiaga. Visa tai išdėstė M. K., kuris atsakė, kad jei netinka kokybė – nutrauks darbus. Praėjus apie 10 min. jis pasakė M. K., kad darbus nutraukia, nes netenkina darbo rezultatas. Išėjus iš namo, vyko pašnekesys tarp jo, M. K. ir jo darbuotojo. M. K. išsitraukė mobiliojo ryšio telefoną ir pradėjo įrašinėti pokalbį, prašė sumokėti už sunaudotas medžiagas. Jis atsisakė, nes darbai padaryti ne taip, kaip buvo sutarta. Nesutikus mokėti pinigų, pamatė, kaip persimainė M. K. veidas, jis pasakė draugui, kad reikia važiuoti iš čia, apsisuko ir abu su draugu tolo nuo jo. Atitolus apie 2 m – 4 m, M. K. apsidairė, pamatęs, kad nėra daugiau galinčių matyti žmonių, vienas sugrįžo atgal pas jį. Tuo metu jis rankoje laikė mobiliojo ryšio telefoną. M. K. paklausė, ar jis įrašinėja, bandė sugriebti telefoną, bet jis spėjo telefoną atitraukti, juo darė vaizdo įrašą. Tuo judesiu M. K. sugebėjo išjungti vaizdo įrašą ir tą pačią akimirką griebė abiem rankomis jam už gerklės, pradėjo smaugti, daužyti į duris, bloškė ant žemės. Galvojo, kad bus visiškai sumuštas, pradėjo dengtis. Visa tai vyko prie pagrindinių namo įėjimo durų, 1 m -1,5 m atstumu. K.daužė jį į namo duris smaugdamas, tai galėjo būti padaryta 5-6 kartus, tiksliai negali pasakyti, nes patyrė stresą, svaigo galva. Jis buvo nublokštas į dešinę durų pusę, krito daugiau ant nugaros. Liudytojas I. M. buvo 4-5 m atstumu nuo jo ir M. K., ir tą veiksmą matė. Po įvykio jis su liudytoju nebendravo. Po to M. K. garsiai pasakė: „Kas jums nutiko, bloga, ar su sveikata negerai?“ ir nubėgo pakviesti M., kuris dirbo už namo kampo, rūkė ir įvykio nematė, kad pažiūrėtų, kas jam su sveikata. Jis K. M. iš karto pasakė, kad jį sumušė M. K., rodė nubrozdintą alkūnę, o K. sakė, kad jis nualpo, nukrito. Jis šlubavo, iš karto nežinojo, kad su koja yra rimtos bėdos. Tą akimirką atvažiavo jo žmona, jis jai papasakojo apie tai, kas įvyko, iš karto pasakė, kad jį sumušė ir kas sumušė, pasakė, kad ji iškviestų policiją. Atvykus policijos pareigūnams, M. K. jiems rodė, kaip jis neva alpo, krito, o jis jį sugriebė už rankų, kad nenukristų. Galvodamas, kad telefone turi vaizdo įrašą ir kad įrašas nebuvo sustabdytas, jis pakvietė policijos pareigūnus į patalpos vidų, kad geriau matytųsi, nes lauke švietė saulė, buvo blogas matomumas. Kadangi tai yra privati valda, nepageidavo, kad ten eitų ir įrašą matytų K. Tas vaizdo įrašas jam buvo svarbus kaip įrodymas. Tyrimui yra perduoti du vaizdo įrašai: vienas originalas, kitas – apverstas vaizdas, kad geriau matytųsi. Įdėjus žiūrėti vaizdo įrašo originalą, būtų matomas apverstas vaizdas. Byloje yra abu vaizdo įrašai - ir originalus ir apverstas. Sužalojimai yra nurodyti akte. Buvo nubrozdinta alkūnė, mėlynės ant kaklo, mėlynė ant nugaros. Pas medikus nuvyko tą pačią dieną, maždaug valandos bėgyje po to, kai išvyko policijos pareigūnai, o į Kauną vyko kitos savaitės pirmadienį ar antradienį. Nuvykus į Kėdainių polikliniką, jam tą pačią dieną buvo padaryta kojos rentgeno nuotrauka, koja sugipsuota, konstatuotas raiščio plyšimas. Tai turėjo patvirtinti magnetinio rezonanso tyrimas. Jam labai džiuvo gerklė, medikai sakė, kad buvo užspausti seilių latakai. Gydėsi, dar ir dabar nėra pasveikęs, koją skauda naktį, sunku rasti padėtį, kad neskaudėtų, skauda ant ko nors užlipus. Koja įtvare (langetėje) buvo apie du mėnesius, reabilitacija vyksta iki šio laiko. Jam parodė, kokius pratimus reikia daryti, ir jis juos daro. Koja ir šiuo metu nelaiko taip, kaip turėtų. Civilinį ieškinį palaiko. Atsakydamas į klausimus paaiškino, kad konflikto vietoje statybinių šiukšlių nebuvo, 3-4 metrų atstumu buvo medienos, lentų krūva. Ar buvo po kojomis maišelių, iškilių daiktų, nepastebėjo, to negali nei patvirtinti, nei paneigti. Paaiškino, kad kai M. K. bandė pagriebti telefoną, jis jį laikydamas kairėje rankoje, atitraukinėjo ranką šiek tiek už nugaros, nuo savęs, M. K. paimti telefono nepavyko, bet jam pavyko telefoną sugriebti ir nuspausti. Jo telefono modelis Samsung S8 Plus, jo šone yra du mygtukai, vienu gali vaizdo įrašą stabdyti, kitu – paleisti, tai priklauso nuo suprogramavimo. Jis žalingų įpročių neturi, negeria, nerūko, neturi problemų su širdimi ir jų neturėjo, nėra anksčiau alpęs, neprisimena, kad anksčiau būtų turėjęs kojos traumų. Nėra sportavęs, krepšinio, futbolo nežaidė. Įvykio vietoje danga buvo žvyras, dolomitinė skalda, ji yra lyginta ir suvibruota. Gal ir galėjo būti kažkokių nelygumų.

Liudytoja R. M. – nukentėjusiojo sutuoktinė, parodė, jog įvykio datos neprisimena, tai galėjo būti 2018 m. rugpjūčio mėnesį. Jai atvažiavus automobiliu į namo statybvietę, esančią M., ir išlipus iš automobilio, iš karto prie jos priėjo jos vyras, kuris buvo sumuštas. Vyras parodė nubrozdintą alkūnę, parodė, kad jį smaugė. Vyro veidas buvo paraudonavęs. Jis iš karto pasakė, kad jį primušė, buvo išsigandęs, susijaudinęs. Vyrui pasakius, kad paskambintų policijai, ji paskambino. Bijodama, kad kaltinamasis ir jo bendradarbis neišvažiuotų iš įvykio vietos, ji atsistojo priešais jų mašiną, kurioje visą laiką sėdėjo kaltinamojo bendradarbis. Tuo metu kaltinamasis persirenginėjo ir labai negražiai, tarsi pasityčiodamas, pradėjo kalbėti, sakydamas kad gal jos vyrui reikia valerijono, kodėl jis toks jautrus, nervuotas. Jo balso tonas buvo paniekinantis, su pasityčiojimu balse. Jai labai įstrigo tie jo žodžiai, vyras jai savas, artimas žmogus, o jis taip pasityčiodamas apie jį kalba. Ji labiau prisimena tą kaltinamojo intonaciją, nei pasakytus žodžius. Ji jam pasakė, kad taip negalima elgtis, jis kažką atsakė. Atvažiavus policijai, kaltinamasis visai pasikeitė, pradėjo kalbėti tai, ko visiškai nesakė jiems abiems kalbantis. Kaltinamasis policijai sakė, kad jos vyras nukrito, nualpo, o jis puolė gelbėti. Ji policijos pareigūnams girdint pasakė, kad jis jai ką tik visai kitaip kalbėjo, erzino, tyčiojosi, o dabar sako, kad puolė jos vyrą gelbėti. Jis visa tai sakė labai drąsiai, jautėsi, kad žmogus moka meluoti. Kaltinamasis jai nieko panašaus nesakė, nesakė, kad vyrui pasidarė bloga, o jis puolė jam padėti. Paskui vyras policininkams rodė vaizdo įrašą, iš kurio matyti, kad kaltinamasis įtūžęs griebė iš jos vyro telefoną. Vyras ir jai parodė tą vaizdo įrašą, kuris patvirtino kaltinamojo agresiją. Ji matė, jog jos vyro kaklas raudonas, ir pati nufotografavo vyro alkūnės nubrozdinimą ir paraudonavimus ant vyro kaklo. Matėsi tokie kaip pirštų antspaudai ant kaklo, viena kaklo pusė buvo labiau paraudonavusi. Jos vyrui einant prie statybininkų, pastebėjo, kad jis eina šlubčiodamas. Išvažiavus policijos pareigūnams, vyras pasakė, kad tas kojos skausmas nepraeina. Ji iš karto pasiūlė važiuoti pasitikrinti. Vyras galvojo, kad gal dar skausmas praeis. Buvo savaitgalis, todėl ji įkalbino vyrą važiuoti į priėmimo skyrių. Tą pačią dieną buvo padaryta rentgeno nuotrauka ir koja sugipsuota, gydytojas kažką ten įžvelgė, liepė atvažiuoti pirmadienį, kai bus darbo diena. Sutuoktinis yra sirgęs bronchitu, gripu, kosėjo, kažkokių kitokių sveikatos sutrikimų nėra. Per 13 metų, kaip jie vedę, nėra buvę, kad vyras nualptų, nugriūtų, jis nėra sirgęs širdies ligomis. Įvykio vietoje, be policijos, be kaltinamojo ir jo darbuotojo, dar buvo tas liudytojas, kuris yra miręs. Prie namo įėjimo durų prieiti galima laisvai, jie ten yra padėję euro paletę, kad būtų patogiau įlipti. Ar ta euro paletė buvo ir įvykio metu, tikrai nepamena, gal ir galėjo būti. Dar ten buvo atvežtas didelis, geltonas statybinis aparatas, kuris buvo toliau nuo durų. Prie durų buvo skaldos danga. Nėra buvę, kad einant už jos kliūtų kojos, ten ir vaikai bėgioja, žaidžia, nėra užkliuvę, nugriuvę. Nuo įvažiavimo kairėje pusėje, toliau nuo namo, prie pat tvoros, jie dėdavo visas šiukšles, jos buvo arti tvoros, nuo namo gal 10-15 m atstumu. Tą dieną prie namo dirbo K. ir trys žmonės, kurie tvarkė tvorą, bet buvo pietų metas ir tų trijų žmonių nebuvo. Kai ji pastebėjo, kad vyras šlubuoja, tie vyrai jau buvo grįžę. Įvykio metu buvo K., namo viduje dirbo du žmonės. Dėl santykių su dabar jau mirusiu liudytoju paaiškino, kad jiems rekomendavo gerą žmogų, kuris paprašytas padėdavo ką nors padaryti. Jis nedirbo nuolat, bet paprašytas padėdavo. Iki to laiko ji jo visai nepažinojo.

Liudytojas I. M. (I. M.) parodė, kad įvykio datos neprisimena, tai galėjo būti 2017 m. rugpjūčio mėnesį, kaip jis nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Jis atvažiavo kartu su M. K. pas klientą į Kėdainius, adreso neprisimena. Jis atvažiavo ne dirbti, bet pasižiūrėti, kokiu principu veikia šiltinimo mašina, koks pats darbo procesas, kadangi turėjo planų įsigyti šiltinimo mašiną ir pats su ja dirbti. Jis darbų nevykdė, tik padėjo M.. Jis pats buvo lauke, dirbo automobilio furgono bagažinėje, o M. dirbo namo viduje. Nukentėjusysis buvo užėjęs į mikroautobusą, matė, kaip vyksta procesas, jis jam parodė kaip metama vata. Viduryje darbo atėjęs M. sustabdė darbus, sakė, kad klientas nesutinka su darbo kokybe. Jie pradėjo tvarkyti įrankius, savo darbo vietas. M. ėjo kalbėtis su klientu, kalbėjosi namo kieme. Klientas atsisakė apmokėti už atliktus darbus. M. pasakius „tai važiuojam“, jis nusisuko eiti link automobilio, stovėjusio giliau kieme, paėjo vieną – pusantro žingsnio, pajuto, kad M. nėra, ir maždaug po 3 sekundžių atsisuko, bei pamatė, kad klientas kaip ir norėjo keltis iš sėdimos padėties, prie kažkokių lentų, o M. sakė ,,kelkitės“, buvo ištiesęs ranką kad jį pakelti, klausė ,,ponas, ar jums viskas gerai“, sakė jam pažiūrėti, gal greitąją reikia kviesti, gal yra darbuotojų. Jis nuėjo žiūrėti tų darbuotojų, vienas sėdėjo prie pagrindinio įėjimo, priestato. Ar jis galėjo matyti sėdintį nukentėjusįjį, nežino, mano, kad jei būtų žiūrėjęs, gal ir būtų matęs. Kaip klientas nukrito, jis nematė. Be jų kieme dar buvo daug darbuotojų ir, jei neklysta, buvo kliento žmona, buvo kalbama apie policijos kvietimą. Negali pasakyti, ar kieme buvo daugiau žmonių, kai M. aiškinosi su klientu dėl apmokėjimo, nes nesidairė. Po to atvyko policijos pareigūnai. Policija su klientu kalbėjosi privačiai, ir su M. - privačiai, tiksliau, su M. iš viso nekalbėjo. Atsakydamas į klausimus paaiškino, kad gal 2 m ar 1,5 m atstumu nuo namo durų buvo lentų, blokelių, gal ir armatūros. Kas kvietė policiją, pasakyti negali, gal kvietė M., bet tikriausiai kvietė ir klientas. Tuo metu, kai jis pasisuko eiti, M. ir klientas buvo 1,5 m atstumu nuo jo iš dešinės pusės, kažkaip viduryje kiemo, jie tarpusavyje kalbėjo. Prieš jam nusisukant eiti, nukentėjusysis stovėjo prie lentų, ten kur ir stovėjo prieš tai, apie porą metrų atstumu nuo durų. Jam nukentėjusysis nesakė apie tai, kad jis sužalotas, bei kad jį sužalojo kaltinamasis. Atvykus policijai, nukentėjusysis prie jo ir M. nieko nekalbėjo, jis abu pareigūnus nusivedė į namus ir visiems uždraudė ten eiti, sakė, kad tai jo privati valda. Jo paties pareigūnai neklausė, ar ką nors matė, o jis stovėjo ir nesikišo. Net klientas nepasakė, kad jis stovėjo šalia ir galėjo kažką matyti. Buvo nukentėjusiojo žmona, rėkavo, kad yra psichologė, sakė, kad M. meluoja. Pareigūnai apsidairė, sakė, kad liudytojų nėra, nurodė važiuoti į komisariatą ir rašyti pareiškimus. Kiemo danga buvo akmenuota - skalda, skaldos pagrindas buvo birus. Klientas filmavo, o kieme buvo viena kamera, aukštai ant stulpo. Klientas pradžioje sakė, kad stulpe yra kamera, o kai policijos pareigūnai paklausė, ar gali atsukti kameras, parodyti vaizdo įrašą, pasakė, kad vyksta tiesioginė transliacija, kamera vaizdo neįrašinėja. M. telefone buvo įsijungęs kalkuliatorių. Prie jo daugiau niekas nefilmavo. Kieme buvo įvairių statybinių šiukšlių, blokeliai, armatūra, jos buvo pakankamo dydžio, kad žmogus galėtų už jų užkliūti. Iš teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, perskaitytų liudytojo I. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (1 t. b. l. 90-93) matyti, jog jis parodė, kad po to, kai M. pasakė jam „važiuojam“, jam besisukant ir einant link automobilio, netrukus išgirdo M. sakant: „ponas, kelkitės, ar Jums viskas gerai“. Kai atsisuko, pamatė namo savininką keliantis nuo žemės toje vietoje, kur stovėjo. Jis kėlėsi nuo žemės nuo sėdimosios pozos. Taip pat iš perskaitytų I. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog jis parodė, kad atvykus pareigūnams, jie jo paklausė apie įvykį, ką jis matė, jis atsakė, kad nieko nematė (1 t. b. l. 90-93). Atsakydamas į klausimą liudytojas I. M. paaiškino, kad tą pasakymą „ponas, kelkitės, ar viskas gerai“ girdėjo prieš atsisukdamas. Girdėjo, kad kažkas šneka, tai ir atsisuko pažiūrėti, ar jie dar šneka, ar jau eina.

Iš teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, perskaitytų liudytojo K. M. (mirusio 2018-03-19, 2 t. b. l. 33) parodymų matyti, jog jis parodė, kad dirba pagal verslo liudijimą, atlieka suvirinimo darbus, apie tai į laikraštį „Rinkos aikštė“ yra padavęs skelbimą. 2017 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, dienos nepamena, jam pagal skelbimą paskambino A. prisistatęs vyriškis ir pasakė, kad prie statomo namo reikia atlikti suvirinimo darbus. Sutarė, kad jis atvyks kitą dieną. Sutartą dieną jis atvyko ir dirbo prie namo, kuris randasi prie Kudirkos – Laisvės gatvių sankryžos. Kitą dieną apie 08.00 val. jis vėl atvyko prie minėto namo ir dirbo lauke prie tvoros. Prieš pietus į minėto namo kiemą tarnybiniu automobiliu atvyko du vyriškiai, kurie turėjo atlikti namo apšiltinimo darbus. Jie nuėjo į namo vidų, ką ten darė, nematė. Po kurio laiko, jam lauke rūkant, priėjo vienas iš tų vyriškių ir pasakė: „ten žmogui bloga, nugriuvo“, liepė eiti pažiūrėti. Paėjęs kelis žingsnius, prie namo kampo jis pamatė stovintį namo savininką. Netoli jo, trijų metrų atstumu, stovėjo kitas darbininkas, kuris atvyko minėtu automobiliu. Savininkas jam pasakė, kad jį sumušė M.. Jis tų dviejų vyriškių vardų, pavardžių nežino ir jų nepažįsta. Namo savininko kaklas buvo stipriai raudonas, nors prieš tai jokios žymės nebuvo. Taip pat savininkas parodė nubrozdintą dešinę ranką, jis vilkėjo trumpomis rankovėmis marškinėlius. Prieš tai ant A. kūno jokių sužalojimų nebuvo. A. pasakė, kad reikia kviesti policiją, ir ją kvietė. Atvykus savininko sutuoktinei, jis nuėjo toliau dirbti. Jie tarpusavyje kažką aiškinosi. Jis muštynių nematė, riksmų negirdėjo. A. sakė, kad konfliktas įvyko dėl to, kad jis tiems darbininkams pareiškė pretenzijas dėl negerai atliekamo darbo, tada vienas iš jų puolė jį mušti, ką konkrečiai darė, neminėjo. Jis net neabejoja, kad tą dieną A. patyrė smurtą iš vieno ar abiejų atvykusių darbininkų. Kaip minėjo, prieš tai ant A. kūno jokių sužalojimų nebuvo. Kol jis dirbo, A. niekur išvažiavęs nebuvo, todėl niekas kitas jo sužaloti negalėjo. Jį kvietęs vyriškis buvo vidutinio kūno sudėjimo, apie 180 – 185 cm ūgio. Kitas nepažįstamas asmuo nieko nekalbėjo, buvo stambaus kūno sudėjimo, panašaus ūgio (1 t. b. l. 83-86).

Liudytojas J. M. – Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato vyriausiasis patrulis, parodė, kad nebeprisimena įvykio aplinkybių, kadangi per dieną būna 10-15 įvykių. Paaiškino, kad ROIK pranešime turi būti nurodyta dėl to įvykio, ar buvo priimtas pareiškimas, ar surašytas tarnybinis pranešimas.

Byloje esančiame 2017-08-10 A. M. pareiškime pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad 2017-08-05 apie 12.30 val., būdamas statomo namo kieme, esančiame Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), jis pasakė pastabas dėl netinkamos darbų kokybės pastogės apšiltinimo darbus atliekančiam M. K., kuris kalbantis įsijungė telefono diktofoną fiksuoti pokalbį, jis – A. M., įsijungė telefono vaizdo įrašą. Tuomet M. K. agresyviai priėjęs prie jo, sugriebė už jo telefono ir norėjo jį atimti, o nepavykus, griebė rankomis jam už kaklo, pradėjo smaugti, kelis kartus nugara trenkė jį į namo duris ir skausmingai sutrenkė nugarą ir galvą, po to staigiai pasukęs, pargriovė jį ant skaldos, pargriaudamas nubrozdino dešinės rankos alkūnę, jis pajuto skausmą dešinėje kojoje. Po to M. K. atsitraukė. Jo žmona pranešė policijai. Jis kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos Kauno skyrių, kur specialistas konstatavo sužalojimus (1 t. b. l. 11).

Byloje esančiame 2017-08-22 Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) Kėdainiuose yra statomas namas, kurio kiemas išklotas akmenine skalda, namo fasadinėje pusėje yra dvejos metalinės durys, šone – stiklinės durys į terasą. Apžiūroje dalyvavęs A. M. parodė vietą prie metalinių durų, kur M. K. sugriebė rankomis jam už kaklo ir į kurias jį daužė šešis kartus, bei vietą prie durų ant skaldos, kur M. K. jį pargriovė (1 t. b. l. 12-18).

Byloje esančiame VRM duomenų bazės ROIK Nr. 0117000427 nurodyta, kad klientas, nenorėdamas sumokėti už atliktus darbus naujai statomame name, sukėlė konfliktinę situaciją, griuvo, nusibrozdino ir kaltina darbininkus jį užpuolus, darbų vykdytojas kviečia pareigūnus į darbo vietą (1 t. b. l. 19-20).

Byloje esančiame įraše iš BPC Klaipėdos skyriaus užfiksuota, kad R. M., 2017 m. rugpjūčio 5 d. 12.42 val. pranešė, kad (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, konflikto dėl nepabaigtų mokėjimų metu jos vyrą statybininkai trinktelėjo – alkūne sudavė, mušė ir už gerklės griebė, trenkė į duris, statybininkai atvažiavę automobiliu Mercedes Benz, v. n. (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 23-28).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. M. pateikė VTMT Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G2270/2017(02) kopiją ir UAB „Affidea Lietuva“ radiologinio tyrimo vertinimą Nr. 5F358797 bei CD-R laikmeną su vaizdo įrašu ir nuotraukomis (1 t. b. l. 48-51).

Byloje esančiose 2017-08-21 VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2270/2017(02) ir 2017-11-30 Nr. pG3576/2017(02) nurodyta, kad A. M. nustatyta kraujosruva kaklo kairėje, nubrozdinimas dešinės alkūnės srityje, kraujosruva dešinio dilbio užpakaliniame paviršiuje viršutinėje dalyje, kraujosruva dešinio dilbio vidiniame paviršiuje apatinėje dalyje, kraujosruva nugaros dešinėje, kraujosruva dešinės pėdos išorinėje užpakalinėje dalyje, dešinės čiurnos sąnario raiščio plyšimas. Sužalojimai padaryti buku (-ais) daiktu (-ais), galimai daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir /arba kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis, aprašymas medicininiuose dokumentuose, parinkta gydymo taktika, rekomendacijos rodo, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (data, laikas – aplinkybių dalis). Sužalojimai galėjo būti padaryti penkių (ar daugiau) trauminių poveikių: vienas – į kaklo kairę pusę, padarant kraujosruvą; du – į dešinę viršutinę galūnę, padarant nubrozdinimą dešinės alkūnės srityje, kraujosruvą dešinio dilbio užpakaliniame paviršiuje viršutinėje dalyje, kraujosruvą dešinio dilbio vidiniame paviršiuje apatinėje dalyje; vienas - į nugaros dešinę pusę, padarant kraujosruvą; vienas paveikiant dešinę apatinę galūnę, padarant kraujosruvą dešinės pėdos išorinėje užpakalinėje dalyje, dešinės čiurnos sąnario raiščio plyšimą. Dešinės čiurnos sąnario raiščio plyšimas laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t. b. l. 41-43, 47).

Byloje esančiame UAB „Affidea Lietuva“ radiologinio tyrimo vertinime Nr. 5F358797 nurodyta, kad 2017-08-08 A. M. atlikta dešiniosios čiurnos sąnario magnetinio rezonanso tomografija ir pateikta gydytojo radiologo išvada dėl čiurnos sąnario raiščio plyšimo (1 t. b. l. 51).

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas 2017-08-21 A. M. pateiktas 2017-08-05 1.49 min. vaizdo įrašas, kuriame matomas prie statybinės talpos stovintis vyriškis dryžuotu džemperiu ir džinsais, laikantis rankoje telefoną ir reiškiantis pretenzijas, kad atlikti darbai, sunaudotos medžiagos, yra skolingas už atliktus darbus, klausia „ ką darysime toliau“. Vyriškas balsas atsako, kad darbai atlikti nekokybiškai. Vyras dryžuotu džemperiu sako, kad pasikvies nepriklausomus ekspertus, kad įvertintų darbus, kažkam pasako „važiuojam“, apsisuka ir eina tiesiai, netrukus atsisuka atgal ir eina tiesiai link filmuojamo vaizdo, sakydamas „ką čia kamera įjungta, ar kas“. Po šio pasakymo vaizdo įrašas išsikraipo ir įrašas baigiasi (1 t. b. l. 52-54).

Iš byloje esančio Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. M. iš jam pateiktų keturių asmenų nuotraukų nuotraukoje Nr. 3 atpažino I. M., kaip asmenį, kuris 2017-08-05 kartu su M. K. atvyko prie jo statomo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur M. K. prieš jį panaudojo fizinį smurtą. Jį mušant minėtas asmuo stovėjo netoliese ir viską matė (1 t. b. l. 56-60).

Iš byloje pateikto 2017-11-03 VšĮ Kėdainių ligoninė rašto Nr. D5-639 „Dėl A. M. medicininės dokumentacijos pateikimo“ matyti, kad nualpimo, nugriuvimo ant žemės ar sąmonės netekimo epizodų A. M. asmens sveikatos istorijoje neužfiksuota (1 t. b. l. 63-67).

Byloje esančiame VšĮ Kėdainių ligoninė išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad A. M. atvyko 2017-08-05 13.43 val. ir jam diagnozuota dešinės čiurnos raiščių patempimas, dešinės alkūnės paviršinis nubrozdinimas dėl patirtos traumos, sumušus kitam asmeniui (1 t. b. l. 65).

Teisiamajame posėdyje teismo medicinos ekspertas G. A. C., patvirtinęs 2017-08-21 VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadas Nr. G2270/2017(02) ir 2017-11-30 Nr. pG3576/2017(02), atsakydamas į klausimus paaiškino, kad tikslų kraujosruvų padarymo laiką galima nustatyti tik tada, kai kraujosruva atspindi sužalojusio daikto formą. Šiuo atveju kraujosruvos neatspindėjo sužalojusio daikto formos, todėl tiksliai pasakyti, kada jos galėjo būti padarytos, negali. Kraujosruvos, nustatytos 2017-08-08, galėjo būti padarytos 2017-08-06. Kai sužalojimas neatspindi sužalojusio daikto formos, negalima nustatyti ir sužalojimo mechanizmo – ar pats asmuo atsitrenkė į daiktą ir dėl to atsirado sužalojimas, ar daiktas judėjo ir atsitrenkė į asmenį. Nukentėjusiajam nustatytas nubrozdinimas dešinės alkūnės srityje padarytas prieš daugiau negu dvi paras iki jo nustatymo, kiek daugiau, negali pasakyti. Koks buvo nubrozdinimo padarymo mechanizmas, taip pat negali tiksliai pasakyti dėl tų pačių priežasčių, kaip ir dėl kraujosruvų. Nubrozdinimą nukentėjusysis galėjo pasidaryti ir krisdamas. Dėl čiurnos sąnario raiščio plyšimo paaiškino, kad dėl tiesioginės traumos čiurnos sąnario raiščiai neplyšta. Nukentėjusiajam yra plyšęs priekinis čiurnos raištis, esantis čiurnos priekinėje dalyje tarp blauzdos ir pėdos. Šiuo atveju, kad plyštų priekinis raištis, turi būti patempta pėda į apačią, arba į vidų, arba į apačią ir į vidų, arba į apačią ir į išorę. Dažniausiai tai įvyksta žmogui griūnant. Kad įvyktų ši trauma, turi įvykti anksčiau nurodytas judesys tiek ant lygaus paviršiaus, tiek ant kliūčių, tai gali būti einant į priekį, į šoną, atgal. Plyšus raiščiui būna, kad skausmas patiriamas sužalojimo padarymo metu, po to skausmas išnyksta ir vėl paūmėja po kurio laiko. Būna, kad iš karto nejaučiamas skausmas, jis jaučiamas vėliau. Būna, kad skausmas patiriamas sužalojimo padarymo metu ir visą laiką tas skausmas tęsiasi. Šiuo atveju skausmas galėjo būti iš karto, galėjo atsirasti ir vėliau. Atsakydamas į klausimus taip pat paaiškino, kad kraujosruva kaklo kairėje galėjo atsirasti spaudžiant kaklą. Dviem trauminiais poveikiais į dešinę ranką padarytas nubrozdinimas dešinės alkūnės srityje bei kraujosruva dešinio dilbio užpakaliniame paviršiuje, viršutinėje dalyje, truputį žemiau alkūnės, galėjo būti padaryti vienu kontaktu. Kraujosruva dešinio dilbio vidiniame paviršiuje, apatinėje dalyje, netoli riešo, galėjo būti padarytas kitu kontaktu. Kraujosruva nugaros dešinėje pusėje padaryta dar vieno trauminio kontakto poveikyje. Kraujosruva dešinės pėdos išorinėje užpakalinėje dalyje, dešinės čiurnos sąnario plyšimas padarytas dar vienu trauminiu poveikiu. Jis nurodo vieną trauminį poveikį į dešinę koją, nes abu šie dešinės kojos pakitimai gali būti dėl vieno mechanizmo. Taip pat paaiškino, jog iš ligos istorijos matyti, kad nukentėjusysis anksčiau turėjo nusiskundimų, susijusių su širdimi, tačiau tyrimai nerodo aukšto ar žemo kraujospūdžio ligos, išeminės širdies ligos, infarkto ar pan. Tai bendro pobūdžio nusiskundimai, dėl kurių buvo ištirti ne tik plaučiai, širdis, bet ir skydliaukė. 2016-09-18 nukentėjusysis kreipėsi dėl kitos - kairės kojos traumos, įvykusios prieš tris mėnesius. Buvo nusiskundimų dėl jėgos ir apetito sumažėjimo, tai fiksuota nuo 2008 metų, o 2011 m. nukentėjusysis kreipėsi į ligoninę dėl bendro silpnumo, pilvo skausmų, opaligės. Dėl galūnių tirpimo duomenų nėra. Nusiskundimas dėl bendro silpnumo yra beveik visose ligose.

Byloje ištirtų įrodymų viseto pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis M. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, parodymų nedavė. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis taip pat neprisipažino kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą. Kaltinamojo teisiamajame posėdyje duotais parodymais, 2017 m. rugpjūčio 5 d. apie 11 val. jis su I. M. atvyko prie statomo namo Kėdainiuose, kur pagal užsakymą turėjo atlikti stogo apšiltinimo darbus. Tarp jo ir namo savininko kilo žodinis konfliktas dėl atliekamų darbų kokybės, o vėliau, nutraukus darbą, - ir dėl atsiskaitymo už sunaudotas medžiagas bei atliktus darbus. Nukentėjusiajam atsisakius mokėti ir visą laiką telefonu erzinančiai, su kreiva šypsena veide, filmuojant jų bendravimą, jis puolė prie nukentėjusiojo, norėdamas sugriebti jį už marškinių ir jam į veidą išrėžti keletą žodžių. Kaltinamojo teigimu, jam agresyviai artėjant prie nukentėjusiojo, kuris stovėjo 3-4 m atstumu nuo namo durų, jis nuo jo traukėsi ir užkliuvęs už šiukšlių krūvelės, nugriuvo ant nugaros ant skaldos, po to, remdamasis alkūnėmis, paėmė saują skaldos akmenų ir sviedė į jį, bet nepataikė. Neneigia, kad gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam dešine ranka sugriebė už kaklo, o kaire ranka laikė nukentėjusiojo dešinę ranką, kad nemėtytų į jį akmenų ir nusiramintų. Kaltinamojo teigimu, gal tai buvo jo savigyna. Nukentėjusiojo nepastūmė, jo prie sienos prirėmęs nebuvo, nuo gulinčio nukentėjusiojo iki namo sienos buvo gal 2-3 metrai. Dėl jo veiksmų nukentėjusysis negalėjo patirti tokių sužalojimų. Patvirtino, kad pas nukentėjusįjį dirbusiam darbuotojui pasakė, kad jo darbdaviui kviestų greitąją, nes jam bloga, o atvykusiai nukentėjusiojo sutuoktinei – kad nukentėjusiajam reikalingas valerijonas, bet tai buvo pasakyta pajuokavimo, pasišaipymo forma, nes nukentėjusiajam nugriuvus jam buvo labai juokinga. Atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusysis sakė, kad jį užpuolė, sumušė, parodė nubrozdintą alkūnę, o jis pareigūnams sakė, kad nukentėjusysis nualpo, susižalojo pats, taip sakė dėl to, kad nukentėjusysis nugriuvo. Nukentėjusysis pasikvietė policijos pareigūnus į namo vidų ir su jais apie 5 min. privačiai bendravo. Pareigūnai buvo daugiau – mažiau neutralūs. Teismas kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikaltimą, kadangi jo parodymai prieštarauja kitų byloje ištirtų įrodymų visumai. Teismas remiasi nuosekliais ir vienodais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje duotais nukentėjusiojo A. M. parodymais, kuriuos patvirtina kitų byloje esančių ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Nukentėjusiojo parodymais, 2017 m. rugpjūčio 5 d. M. K. su dar vienu darbuotoju atliekant jo statomo namo stogo apšiltinimo darbus ir dėl nekokybiškai atliekamo darbo juos nutraukus, bei jam atsisakius mokėti už darbo broką, kaltinamasis su kitu darbuotoju ėjo link savo automobilio, tačiau M. K. grįžo prie jo, tuo metu rankoje laikiusio mobiliojo ryšio telefoną ir dariusio vaizdo įrašą, ir paklausęs, ar jis įrašinėja, bandė sugriebti telefoną bei tuo judesiu išjungė vaizdo įrašą. Tą pačią akimirką M. K. griebė abiem rankomis jam už gerklės, pradėjo smaugti ir stumti į statomo namo duris, daužė jį į duris, tai galėjo padaryti 5-6 kartus, bloškė ant nugaros ant žemės. Po to kaltinamasis pakvietė už namo kampo pas jį dirbusį K. M., kuris įvykio nematė, kad pažiūrėtų, kas jam su sveikata. Atėjusiam K. M. jis iš karto pasakė, kad jį sumušė M. K., rodė nubrozdintą alkūnę, o M. K. sakė K. M., kad jis nualpo ir nugriuvo. Jis šlubavo, bet iš karto nežinojo, kas atsitiko jo kojai. Tuo pačiu metu atvažiavusiai savo sutuoktinei jis taip pat iš karto pasakė, kad jį sumušė, nurodė, kas sumušė, liepė kviesti policiją. Atvykusiems policijos pareigūnams M. K. sakė, kad jis neva alpo, krito, o jis (M. K.) sugriebė jam už rankų, kad nenukristų. Norėdamas policijos pareigūnams parodyti telefone vaizdo įrašą, kaip svarbų įrodymą ir tuo metu nežinodamas, kad įrašas buvo sustabdytas, jis pakvietė pareigūnus į namo vidų, kad būtų geriau matyti, nes laukė švietė saulė. Pareigūnams išvykus, jis nuvyko į Kėdainių ligoninę, kur jam buvo padaryta kojos rentgeno nuotrauka, koja sugipsuota, konstatuotas raiščio plyšimas. Po to vyko į Kauną, kur buvo atliktas magnetinio rezonanso tyrimas. Jis anksčiau nėra alpęs, problemų su širdimi neturėjo ir neturi. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo A. M. parodymais ir laikyti juos neobjektyviais, kadangi jo parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisiamajame posėdyje yra vienodi, juos patvirtina kiti byloje ištirti įrodymai. Nukentėjusysis, pateikdamas pareiškimą policijos komisariatui, nurodė, kad kilus žodiniam konfliktui dėl netinkamos paslaugų kokybės tarp M. K. ir jo, bei jam telefonu pradėjus fiksuoti vaizdo įrašą, prie jo agresyviai priėjęs M. K. norėjo atimti telefoną, po to griebė rankomis už kaklo, pradėjo smaugti, kelis kartus trenkė jį į duris, skausmingai sutrenkė nugarą, pargriovė jį ant skaldos, nubrozdindamas dešinės rankos alkūnę, jis pajuto skausmą dešinėje kojoje. Analogiškas įvykio aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir ekspertui (1 t. b. l. 42-43). Minėtas aplinkybes nukentėjusysis patvirtino ir teisiamajame posėdyje. Nukentėjusiojo parodymus dėl M. K. prieš jį panaudoto fizinio smurto ir jam padarytų sužalojimų patvirtina ir išvestiniai įrodymai – liudytojų R. M. ir K. M. parodymai. Liudytojos R. M. parodymais, jai atvykus į įvykio vietą, prie jos priėjęs išsigandęs ir susijaudinęs sutuoktinis pasakė, kad buvo sumuštas bei kad jį sumušė ir smaugė kaltinamasis. Ji dėl sutuoktinio sumušimo iškvietė policiją. Nurodė mačiusi smaugimo žymes ant sutuoktinio kaklo, jas užfiksavo telefonu matė, kad sutuoktinis vaikščiodamas šlubavo. Tokios pačios liudytojos R. M. nurodytos įvykio aplinkybės užfiksuotos ir BPC Klaipėdos skyriaus įraše, tai yra, kad R. M. (M.) 2017 m. rugpjūčio 5 d. 12.42 val. pranešė, jog (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, konflikto dėl nepabaigtų mokėjimų metu jos vyrą statybininkai trinktelėjo –sudavė alkūne, mušė, griebė už gerklės, trenkė į duris, statybininkai atvažiavę automobiliu Mercedes Benz, v. n. (duomenys neskelbtini). Iš teisiamajame posėdyje perskaitytų liudytojo K. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog jis parodė, kad paties įvykio nematė, tačiau atėjus vienam iš apšiltinimo darbus atlikusių vyriškių ir jam pasakius eiti pažiūrėti, nes žmogui bloga, nugriuvo, atėjęs jis pamatė nukentėjusįjį A., kuris jam pasakė, kad buvo sumuštas statybininko M., taip pat nurodė matęs sužalojimus, kurių anksčiau pas A. nebuvo, tai yra nubrozdintą dešinę ranką, paraudusį kaklą, nurodė neabejojantis, kad A. smurtą patyrė iš vieno ar abiejų atvykusių darbininkų, kadangi A. niekur išvažiavęs nebuvo. Taigi, iš šio liudytojo parodymų matyti, jog jis nurodė ne aplinkybes, kad nukentėjusysis jam būtų sakęs, jog jis pats nugriuvo ir susižalojo, bet kad nukentėjusysis iš karto pasakė, kad buvo sužalotas dėl kaltinamojo veiksmų jį sumušus, kas atitinka nukentėjusiojo parodymus. Teismui nėra jokio pagrindo netikėti liudytojų R. M. ir K. M. parodymais, kadangi jie iki įvykio kaltinamojo nepažinojo, nenustatyta jokių aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių minėti liudytojai galėtų apkalbėti kaltinamąjį ar jam kerštauti. Teismo vertinimu, vien tai, kad liudytoja R. M. yra nukentėjusiojo sutuoktinė, o K. M. atliko tam tikrus darbus prie nukentėjusiojo statomo namo, dar nėra pakankamas pagrindas netikėti šių liudytojų parodymais ir laikyti juos neobjektyviais, kadangi juos patvirtina kiti byloje ištirti įrodymai. Be to, pažymėtina ir tai, jog iš liudytojo K. M. parodymų matyti, kad jis nukentėjusiojo nepažinojo, prie jo statomo namo dirbo tik antrą dieną dėl darbų susitaręs su nukentėjusiuoju pagal jo paties laikraštyje patalpintą skelbimą, taigi, teismo vertinimu, jis neturėjo jokio pagrindo duoti nukentėjusiajam naudingus parodymus ir tuo pačiu apkalbėti kaltinamąjį. Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje, kiemo viduryje, yra sudėtos statybinės medžiagos, europaletės, kurias kaltinamasis vadino krūva ar krūvele, teigdamas, kad už jų, eidamas atbulas, nukentėjusysis užkliuvo ir nugriuvo, taip pasidarydamas sveikatos sutrikdymą, tačiau teismas remiasi tiek aukščiau aptartais nukentėjusiojo A. M., tiek liudytojų R. M. ir K. M. parodymais, iš kurių matyti, kad visi sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti neteisėtais smurtiniais kaltinamojo veiksmais, kas paneigia kaltinamojo versiją, kad nukentėjusysis pats nugriuvo ir susižalojo. Nukentėjusysis A. M. nurodė, kad įvykį turėjo matyti liudytojas I. M., buvęs 4-5 m atstumu nuo jo ir M. K.. I. M. parodė, jog matė norintį keltis nuo žemės nukentėjusįjį, kuriam M. K. buvo ištiesęs ranką, kad jį pakelti, bei girdėjęs M. K. klausiant ,,pone, ar Jums viskas gerai?" Liudytojas I. M. taip pat parodė, kad nematė, kaip nukentėjusysis nukrito, jokių kaltinamojo veiksmų, dėl kurių nukentėjusysis būtų atsiradęs toje padėtyje, kurioje jis jį pamatė, nenurodė. Paaiškino, kad link automobilio jis nusisukęs ėjo apie 3 sekundes, paėjo tik kelis žingsnius. Atsižvelgiant į šią liudytojo I. M. nurodytą aplinkybę, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis per 3 sekundes niekaip negalėjo atlikti tiek ir tokių veiksmų, kuriuos kaltinamasis nurodė atlikęs prieš nukentėjusįjį. Tuo pačiu darytina išvada, jog nerealu, kad ir nukentėjusysis, patyręs kojos traumą, rankos ir nugaros sužalojimus, per liudytojo nurodytą laiką – 3 sekundes, būtų spėjęs, kaip nurodė kaltinamasis, nukristi, krisdamas paimti saują akmenų ir mesti į kaltinamąjį, pagulėti kaltinamojo prispaustas, po to vos ne atsikelti, mesti skaldą į nukentėjusįjį bei bandyti tai padaryti dar kartą. Be to, iš liudytojo I. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad žodinis konfliktas įvyko ne šalia krūvos, už kurios, kaltinamojo teigimu, nukentėjusysis užkliuvo, eidamas atgal, artinantis kaltinamajam, bet kad visi trys žodžiu konfliktavo, stovėdami šalia namo, prie įėjimo durų (1 t. b. l. 90-93). Teisiamajame posėdyje I. M. parodė, kad atstumas nuo durų buvo nuo 1 m iki 1,5 m. Tuo tarpu kaltinamojo teigimu, tas atstumas yra didesnis, apie 4-5 m. Teismas remiasi liudytojo I. M. ikiteisminio tyrimo metu duotasis parodymais apie konflikto kilimo vietą, kurie atitinka ir nukentėjusiojo parodymus, kad kaltinamasis artinosi link jo ir stūmė jį link durų. Iš byloje esančio vaizdo įrašo protokolo matyti, kad nukentėjusysis buvo užpultas kaltinamojo, kuris artinosi prie jo, sakydamas ,,Ką čia kamera įjungta, ar kas?“ Vaizdo įrašo kokybė – vaizdo įrašas išsiklaipo ir baigiasi, patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad iš jo rankos buvo siekiama ištraukti mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo jis fiksavo vaizdą ir garsą. Iš asmens atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis atpažino įvykio vietoje buvusį liudytoją I. M., kuris, M. K. jį mušant, stovėjo netoliese ir viską matė, nors I. M. ir neigia matęs, kaip nukentėjusysis nugriuvo. Nukentėjusiojo parodymus dėl jam padarytų sužalojimų patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, kurioje konstatuoti padaryti kūno sužalojimai, padaryti penkių ar daugiau trauminių poveikių, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl dešinės čiurnos sąnario plyšimo. Minėtoje išvadoje nurodyta, kad sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis, aprašymas medicininiuose dokumentuose, parinkta gydymo taktika, rekomendacijos rodo, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (data, laikas –aplinkybių dalis). Teisiamajame posėdyje teismo medicinos specialistas, patvirtinęs specialisto išvadas Nr. G2270/2017 (02) ir Nr. G3576/2017 (02), paaiškino, kokiu būdu buvo padarytas kiekvienas iš nukentėjusiajam nustatytų kūno sužalojimų, bei atsakydamas į kaltinamojo gynėjo klausimus, nurodė, kad kraujosruvos, nukentėjusiajam nustatytos 2017-08-08, galėjo būti padarytos 2017-08-06, tačiau šiuo atveju, sužalojimams (kraujosruvoms, nubrozdinimui dešinės alkūnės srityje) neatspindint sužalojusio daikto formos, tiksliai pasakyti, kada jos galėjo būti padarytos bei koks buvo jų padarymo mechanizmas – ar pats asmuo atsitrenkė į daiktą, ar daiktas judėjo ir atsitrenkė į asmenį, nėra galimybės. Taip pat, remdamasis medicininiais nukentėjusiojo sveikatos istorijoje esančiais duomenimis, specialistas paaiškino, kad nukentėjusysis anksčiau turėjo bendro pobūdžio nusiskundimų dėl širdies, bendro silpnumo, kuris yra būdingas beveik visoms ligoms, tačiau atlikti nukentėjusiojo plaučių, širdies, skydliaukės tyrimai nerodo aukšto ar žemo kraujospūdžio ligos, išeminės širdies ligos, infarkto ir panašių ligų, taigi darytina išvada, jog medicininių duomenų, kad nukentėjusysis būtų galėjęs nugriūti dėl savo sveikatos problemų, asmens sveikatos istorijoje nėra užfiksuota, nukentėjusysis taip pat neigia turėjęs sveikatos problemų, dėl kurių jis būtų galėjęs nualpti ir nugriūti, analogiškai nurodė ir jo sutuoktinė – liudytoja R. M., kas iš esmės paneigia kaltinamojo dar įvykio vietoje iškeltą versiją, kad nukentėjusysis nualpo ir nugriuvo. VšĮ Kėdainių ligoninė rašte taip pat nurodyta, kad nualpimo, nugriuvimo ant žemės ar sąmonės netekimo epizodų A. M. sveikatos istorijoje neužfiksuota. Taip pat teismas mano, jog nepagrįstas kaltinamojo gynėjo teiginys, kad teismo medicinos specialistas nurodė, jog sužalojimas galėjo būti padarytas tik nukentėjusiajam pačiam atsitrenkus ir nugriuvus. Iš specialisto paaiškinimų atsakant į klausimus matyti, jog jis nurodė, kad čiurnos sąnario raiščio plyšimas, dėl kurio konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, galėjo būti padarytas tiek pagal nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, tiek pagal kaltinamojo nurodytas aplinkybes. Darytina išvada, kad nukentėjusiojo parodymai neprieštarauja specialisto išvadai. Be to, vertindamas kaltinamojo M. K. parodymus, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinamasis parodymus apie įvykio aplinkybes davė tik teisiamojo posėdžio metu, ikiteisminio tyrimo metu parodymus duoti atsisakė. Nors BPK nuostatos suteikia įtariamajam ar kaltinamajam teisę tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, teismo vertinimu, kaltinamojo teiginys teisiamojo posėdžio metu, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnams jis atsisakė duoti parodymus todėl, kad norėjo išgirsti kitos pusės poziciją, taip pat leidžia abejoti kaltinamojo parodymų nuoširdumu ir objektyvumu. Taip pat teismas mano, jog nėra jokio pagrindo daryti išvadai, kad kaltinamasis M. K. veikė būtinosios ginties sąlygomis. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis būtų puolęs kaltinamąjį, atvirkščiai, kilus ginčui dėl apmokėjimo už darbą, žymiai jaunesnio amžiaus kaltinamasis agresyviai artinosi prie nukentėjusiojo, norėdamas sugriebti jį už marškinių ir pasakyti kažkokius žodžius, ką pripažino ir pats kaltinamasis, bet jokių realių veiksmų, kuriais nukentėjusysis būtų kėsinęsis padaryti jam žalą, kaltinamasis nenurodė, išskyrus tai, kad nukentėjusysis sugriebė skaldos akmenis, juos metė į jį, bet nepataikė. Kaltinamasis, turėdamas galimybę atsitraukti, to nepadarė, bet tęsė savo neteisėtus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, teisiamajame posėdyje pripažino, kad dabar mano, jog galėjo nueiti nuo nukentėjusiojo, bet tuo metu „savisaugos instinktas suveikė kitaip“ bei kad jis nelinkęs trauktis. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas mano, kad būtinosios ginties situacijos nebuvo.

Vadovaujantis BPK 20 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis M. K. 2017 m. rugpjūčio 5 d. apie 10.30 val. statomo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), Kėdainių m., tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju A. M. metu, sugriebė rankomis jam už kaklo ir jį smaugdamas, šešis kartus trenkė jo kūną į namo duris, bei toliau laikydamas rankomis už kaklo, pargriovė nukentėjusįjį ant žemės, padarydamas jam dešinės čiurnos sąnario raiščio plyšimą, ir taip šiais veiksmais tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. M. sveikatą.

Kaltinamojo M. K. veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį, nes neginčijamai nustatyta, kad jis naudojo prieš A. M. fizinį smurtą bei savo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę bei teisingumo principą. Kaltinamasis M. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) žmogaus sveikatai, veika tyčinė, baigta, anksčiau vieną kartą teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, daugiausia – už KET pažeidimus, galioja 2 administracinės nuobaudos (1 t. b. l. 122), dirba - vykdo individualią veiklą (1 t. b. l. 123), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t. b. l. 136), daugiau jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgiant į visas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis M. K. neteistas (išnykęs teistumas), administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus nebaustas (baustas už KET pažeidimus), dirba, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, mano, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajam tikslinga skirti sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą švelniausią - laisvės apribojimo bausmę, mano, kad paskyrus minėtą bausmę bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti. Bausmė skiriama atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į tai, kad itin sunkių pasekmių nebuvo sukelta. Teismas mano, kad BK 138 straipsnio sankcijoje numatytos kitos bausmės – areštas ir laisvės atėmimas, būtų per griežtos.

2017-09-20 nutarimu M. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo teismo prašo priteisti iš kaltinamojo 215,27 Eur turtinei ir 5000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t. b. l. 4-6). Ieškinyje nurodė, kad turtinę žalą sudaro: čiurnos – pėdos įtvaro kaina, čiurnos sąnario MTR tyrimo išlaidos ir išlaidos Valstybinei teismo medicinos tarnybai už suteiktas paslaugas. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad jam padaryta neturtinė žala pasireiškia fiziniu skausmu, nepatogumais, dvasiniu išgyvenimu, jis M. K. buvo užpultas ir sumuštas, po įvykio negalėjo dirbti, turėjo atšaukti susitarimus su klientais. Nurodo, kad pasekmės dėl kaltinamojo jo atžvilgiu panaudoto smurto neišnyko iki šio laiko: vis dar jaučia sužalotos kojos skausmą, negali pilnai fiziškai dirbti. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis palaikė civilinį ieškinį. Paaiškino, kad po sužalojimo jo koja įtvare buvo apie du mėnesius, reabilitacija vyksta ir iki šio laiko – jis turi daryti jam parodytus pratimus, koją skauda naktį, sunku surasti tinkamą padėtį, kad neskaudėtų, taip pat koją skauda ir ant ko nors užlipus.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Būtinos sąlygos atsakomybei taikyti yra asmens neteisėti veiksmai, patirta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Šiuo nuosprendžiu jau konstatuoti tiek neteisėti kaltinamojo veiksmai, tiek ir tyčinė jo kaltės forma, tiek ir veiksmų pasekmės – nesunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. M., prašydamas priteisti 215,27 Eur turtinės žalos atlyginimą, prie ieškinio prideda PVM sąskaitas faktūras ir apmokėjimo kvitus bendrai 215,27 Eur sumai: už čiurnos – pėdos įtvarą– 66,00 Eur, už čiurnos sąnario MTR tyrimą – 125,00 Eur ir už Valstybinės teismo medicinos tarnybos suteiktas paslaugas – 24,17 Eur (2 t. b. l. 7-9). Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl 215,27 Eur dydžio turtinės žalos teismui abejonių nekelia, nukentėjusysis turėjo išlaidų už įtvarą, tyrimus bei suteiktas paslaugas, todėl tenkintinas visiškai, kadangi yra realus, pagrįstas pateiktais įrodymais, ir iš kaltinamojo M. K. nukentėjusiajam A. M. priteistina 215,27 Eur turtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su CK 6.250 straipsnio 2 dalimi) atsiranda ją padariusiam asmeniui, tai yra kaltinamajam. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti turi teismas. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos dydžio pinigine išraiška tiksliai nustatyti neįmanoma ir todėl neįmanomas visiško bei objektyvaus žalos atlyginimo principo įgyvendinimas, teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (sąrašas nebaigtinis), į kuriuos teismas atsižvelgia: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas privalo pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamoms bylos aplinkybėms bei įvertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Įstatymas suteikia galimybę nukentėjusiajam pačiam savarankiškai nustatyti atlyginimo už padarytą žalą dydį, tačiau tai negali tapti būdu nukentėjusiajam pasipelnyti.

Nukentėjusysis A. M. civiliniu ieškiniu, kurį palaikė teisiamajame posėdyje, prašė priteisti iš kaltinamojo 5000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Tokią prašomą priteisti sumą nukentėjusysis grindė tuo, dėl prieš jį kaltinamojo panaudoto fizinio smurto jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, kas jam sukėlė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nes jis buvo kaltinamojo užpultas ir sumuštas, patyrė nepatogumus, kadangi po įvykio du mėnesius nešiojo kojos įtvarą, negalėjo dirbti fizinio darbo, turėjo atšaukti susitarimus su klientais. Nurodė, kad kaltinamojo prieš jį panaudoto smurto pasekmes jaučia iki šio laiko: dar skauda sužalotą koją, negali pilnai dirbti fizinio darbo, turi daryti jam nurodytus pratimus, koją skauda naktį, todėl sunku surasti tinkamą padėtį, kad išsimiegoti, taip pat skauda ir ant ko nors užlipus.

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Akivaizdu, kad nukentėjusysis A. M., kuriam dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, patyrė ir fizinį skausmą, ir dvasinius išgyvenimus, dėl jam padarytų sužalojimų patyrė nepatogumus, nes turėjo nešioti kojos įtvarą, kas apsunkino jo kasdieninį gyvenimą, nurodė, kad ir šiuo metu turi mankštinti koją – atlikinėti tam tikrus pratimus, dėl kojos čiurnos sąnario plyšimo buvo apribotos jo galimybės dirbti fizinį darbą, taip pat patyrė stresą, nervinę įtampą, nes buvo sumuštas savo statomo namo kieme. Tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusysis netapo neįgalus, įrodymų, kad būtų sumažėjęs jo bendrasis darbingumas, nepateikė. Teismui nebuvo pateikta duomenų, leidžiančių teigti, kad nukentėjusiojo sveikata dėl įvykio metu patirto sužalojimo po gydymo žymiai pablogėjo, iš esmės neatsistatė ar nebeatsistatys, kad nukentėjusysis ateityje nebegalės gyventi įprasto gyvenimo, kokį gyveno iki įvykio. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į tai, kad nusikaltimą nukentėjusiojo atžvilgiu kaltinamasis padarė veikdamas tyčia, kaltinamasis dirba, vedęs, turi mažametį vaiką (1 t. b. l. 19), yra sveikas (priešingų duomenų byloje nėra), yra pakankamai jaunas ir darbingas, atsižvelgiama į iš kaltinamojo priteistinos turtinės žalos dydį. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, remiasi ir teisingumo bei protingumo kriterijais, nes kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi pareigą užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko ar už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens – pusiausvyrą, kadangi negalima vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas, o ne nukentėjusysis ir civilinis ieškovas, todėl neturi būti vartojama sąvoka - neturtinės žalos sumažinimas, todėl teismas nustato, kad nukentėjusiajam atlygintinas neturtinės žalos dydis yra 3000,00 Eur, toks dydis, teismo įsitikinimu, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, neprieštarauja suformuotai teismų praktikai, ši suma neturtinei žalai atlyginti priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiajam, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais (BK 115 straipsnis). Likusi nukentėjusiojo A. M. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo atmestina.

Byloje pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos (žalos gavėjas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos) civilinis ieškinys (1 t. b. l. 71), kuriuo prašoma priteisti iš M. K. 93,08 Eur nukentėjusiojo A. M. gydymo išlaidų. Atsižvelgiant į ieškinyje nurodytas aplinkybes, prie ieškinio pridėtą medicininių dokumentų apskaitos išrašą (1 t. b. l. 73), teismas daro išvadą, kad ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl Kauno teritorinei ligonių kasai (žalos gavėjas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos) iš kaltinamojo M. K. priteistina 93,08 Eur A. M. gydymo išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad advokatas nukentėjusįjį atstovavo nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, ruošė ieškinį, dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose (suma neviršija ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų Tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus atlygintinų išlaidų dydžio), darytina išvada, kad prašoma priteisti suma nėra per didelė, yra reali ir pagrįsta, todėl iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistinos nukentėjusiojo turėtos advokato pagalbos išlaidos, pripažinus jas proceso išlaidomis – 630,00 Eur (2 t. b. l. 10, 53) - BPK 106 straipsnio 2 dalis.

Iš kaltinamojo valstybei priteistinos pašto išlaidos, pripažinus jas proceso išlaidomis - BPK 103, 105 straipsniai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: byloje esantis kompaktinis diskas su BPC garso įrašu (1 t. b. l. 28) ir kompaktinis diskas su nukentėjusiojo A. M. pateiktu vaizdo/garso įrašu– paliktini byloje– BPK 94 straipsnis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje ir nubausti vienerių (1) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per du (2) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam A. M. padarytą turtinę žalą (215,27 Eur), bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, per septynis (7) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 80 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

M. K. 2017-09-20 nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, ją pradėjus vykdyti, panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. civilinį ieškinį dėl 215,27 Eur turtinės žalos ir 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies ir iš M. K. A. M. priteisti 215,27 Eur (du šimtus penkiolika eurų 27 ct) turtinei žalai ir 3000,00 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusią civilinio ieškinio dalį atmesti.

Priteisti A. M. iš M. K. proceso išlaidas - nukentėjusiojo turėtas advokato pagalbos išlaidas – 630,00 Eur (šešis šimtus trisdešimt eurų).

Priteisti iš M. K. K. teritorinei ligonių kasai (žalos gavėjas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos) 93,08 Eur (devyniasdešimt tris eurus 08 ct) A. M. gydymo išlaidų (mokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos į PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT217300010002484333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000).

Priteisti iš M. K. valstybei 17,29 Eur (septyniolika eurų 29 ct) pašto išlaidų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: byloje esantį kompaktinį diską su BPC garso įrašu ir kompaktinį diską su nukentėjusiojo A. M. pateiktu vaizdo/garso įrašu– palikti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus(išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).