- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-11
- Bylos Nr.
- 1S-241-634/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- A. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijaus Rauckio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. V. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. kovo 30 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. V. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2022 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. V. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, jam paskirta galutinė bausmė –17 metų laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2006 m. kovo 30 d., pabaiga – 2023 m. kovo 30 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2022 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta netaikyti nuteistajam A. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, kadangi nėra pakankamo pagrindo manyti, jog nuteistasis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.
3. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. kovo 30 d. nutartimi netenkino nuteistojo A. V. skundo dėl Komisijos nutarimo panaikinimo, motyvuojant tuo, kad nuteistojo elgesys šios bausmės atlikimo metu tam tikrose srityse keitėsi teigiama linkme, tačiau vis dar išliekant kriminogeniniams veiksniams, dar negalima daryti išvados, kad nuteistasis laisvėje sugebės sėkmingai integruotis į visuomenę, laikysis įstatymų.
Šalies argumentai
4. Skundu nuteistasis A. V. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
4.1. Nuteistasis skunde pažymi, kad Komisija veikia kaip viešojo administravimo subjektas, todėl jos veikla privalo atitikti iš atsakingo valdymo (gero administravimo) principo kylančius imperatyvus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo priimtuose sprendimuose yra ne kartą konstatavęs, kad esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybes, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti.
4.2. Teigia, jog teismas nepagrįstai vertino tik teistumus ir ankstesnius nusikaltimus, ir nevertino, jog nuteistasis mokėsi nuo 2008 m. Vilniaus pataisos namuose ir įgijo elektriko specialybę. Neatsižvelgė, jog nuteistasis gerovės darbus dirbo nuo 2019 m., o dėl įdarbinimo į Alytaus pataisos namų administraciją kreipėsi 2020 m. vasario 12 d. Tačiau teismas nepagrįstai vertino tik tai, jog A. V. dėl padaryto nusikaltimo neprisipažino, nors jam dėl to buvo paskirta didesnė bausmė. Pažymi, jog Konvencijos protokolo 7, 4 straipsniai ir Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė nedraudžia vykdyti dviejų procesų dėl tos pačios veikos, tačiau yra draudžiama pakartotinis asmens nubaudimas. Todėl teismas, vertindamas praeities nusikaltimus, baudžia nuteistąjį antrą kartą. Pasak nuteistojo, teismas, priimdamas sprendimą dėl lygtinio paleidimo, turi vertinti nuteistojo bausmės atlikimo elgesį bei pasikeitimą. Nurodo, jog buvusios nuobaudos nebegaliojančios ir vietoj jų nuteistasis turi daug daugiau pasiekimų.
4.3. Nuteistojo manymu, dirbdamas laisvėje turėtų didesnę galimybę mokėti priteistą sumą nei būdamas pataisos namuose, nes labai maža tikimybė, kad dirbs, kadangi darbų nėra net turintiems darbo sutartis. Be to, VĮ „Mūsų amatai“ vyksta teisminiai ginčai ir yra keblumų su darbais.
4.4. Skunde nuteistasis cituoja Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Rec (2003)22 nuostatas lygtinio paleidimo aspektu, atkreipiant dėmesį, kad apylinkės teismas neįvertino bausmės vykdymo paskirties ir lygtinio paleidimo tikslų.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. V. skundas atmetamas.
8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad asmenys, kurie nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų jiems atlikus vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuteistieji, sutinkantys, jog jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.
9. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką bei atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
10. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas nei padarė skundžiamą nutartį priėmęs teismas aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.
11. Iš pateiktos medžiagos yra matyti, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtos aplinkybės nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant. Šiuo atveju A. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Sutinkama, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo socialinės reabilitacijos programoje, mokėsi ir įgijo apdailininko bei baldžiaus profesijas, neatlygintinai dirbo gerbūvio darbus, nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio mokosi mūrininko specialybės, 9 kartus skatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą. Vis dėlto minėtos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamą nuteistojo pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
12. Aukštesnysis teismas, įvertinęs tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį A. V. charakterizuojančius duomenis, pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir kad jo atžvilgiu jau šiuo metu galimas lygtinio paleidimo taikymas.
13. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat, kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas aplinkybes.
14. Šiuo atveju matyti, kad A. V. atlieka bausmę už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje, organizavo žmogaus gyvybės apdraudimą, o po to nužudymą inscenizuojant nelaimingą atsitikimą, siekiant gauti draudiminę išmoką. Anksčiau buvo teistas keturis kartus. Be to, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau teismo parodytas pasitikėjimas jo elgesiui įtakos neturėjo, lygtinio paleidimo laikotarpiu jis vėl nusikalto. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Svarbu pažymėti tai, jog teisingumas ir proporcingumas realiai užtikrinami tik atliekant bausmę. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju apie pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nepakankamumą leidžia spręsti būtent 2022 m. vasario 10 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nuodyti duomenys apie nuteistajam A. V. išskiriamus kriminogeninius veiksnius. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam A. V. nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatyti kriminogeniniai veiksniai: ankstesni smurtiniai veiksmai; lėšų tvarkymas; gyvenimo stilius ir draugai.
16. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis šiuo metu iš esmės suvokia savo nusikalstamo elgesio neigiamas pasekmes, geba įvardinti iš nusikaltimo kylančią žalą sau bei jo artimiausiai aplinkai, pasekmių platesne prasme neįvardija. Nusikaltimų analizė siaura. Nors nuteistasis teigia, jog būdamas laisvėje pragyvendavo iš gaunamo darbo užmokesčio ir pinigų pragyvenimui užtekdavo, tačiau visi nusikaltimai padaryti siekiant finansinės naudos. Nusikaltimo, už kurį nuteistas, teisme nagrinėjimo metu kaltės nepripažino. Dėl keblių situacijų linkęs kaltinti kitus asmenis. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog paskutinio vertinimo metu stebima neigiama rizikos valdymo dinamika „Galimybės įsidarbinti“ srityje. Nuteistasis bausmės atlikimo metu nedirba, nors ne kartą Komisijos buvo ragintas kreiptis į pataisos įstaigos administraciją dėl darbo, Komisijos rekomendacijos nevykdė. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sistemiškai įvertinusi tai, kad nuteistasis nusikaltimus įvykdė bendrininkų grupėje, o gyvenimo stiliui būdingas tų pačių klaidų kartojimas, neįvertinant ankstesnio patyrimo, susitelkiant į tiesioginį atlygį, minimalizuojant galimas neigiamas pasekmes, konstatuoja, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis laisvėje sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius. Pastebėtina, kad nuteistasis, jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, gali bent iš dalies eliminuoti.
17. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal paskutinį nuosprendį iš A. V. priteista 53 591 Eur žalos atlyginimo. Apie tai, kad bent dalis žalos būtų atlyginta, duomenų nėra. Todėl sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog kyla abejonių, ar A. V. išėjęs į laisvę ir susidūręs su dar didesniais finansiniais sunkumais, sugebės problemas spręsti tik teisėtais būdais.
18. Atsakant į skundo argumentą dėl Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Rec (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“, apygardos teismas atkreipia nuteistojo dėmesį, kad tai yra rekomendacijos. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju BVK ir BPK, kuriuose aiškiai reglamentuoti tiek lygtinio paleidimo taikymo pagrindai ir sąlygos, tiek šio instituto taikymo tvarka, apibrėžti terminai, kada asmuo įgyja teisę į lygtinį paleidimą ir kada yra galimas pakartotinis svarstymas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje.
19. Nesutiktina su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo neišsamiai, remiantis tik subjektyviomis aplinkybėmis ir neatsižvelgus į nuteistojo pastangas resocializuotis. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami visi nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, A. V. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą ir nerodo teismo priimto sprendimo šališkumo. Tam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, pritaria ir aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo A. V. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. kovo 30 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.