Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo T. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Žydrūno medis“, atstovaujamo bankroto administratoriaus M. O., ieškinį atsakovams T. R. ir V. G. dėl vienašalių sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo Ž. A.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti BUAB „Žydrūno medis“ atsiskaitymą grynaisiais pinigais su atsakovu T. R. negaliojančiu ab initio, taikyti restituciją ir priteisti iš T. R. ieškovo BUAB „Žydrūno medis“ naudai 28 600 Eur skolą; pripažinti BUAB „Žydrūno medis“ atsiskaitymą grynaisiais pinigais su atsakovu V. G. negaliojančiu ab initio, taikyti restituciją ir priteisti iš V. G. ieškovo BUAB „Žydrūno medis“ naudai 12 350 Eur skolą; priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.Be to, ieškovas prašė ieškinio reikalavimo ribose taikyti atsakovams laikinąsias apsaugos priemones – nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą, šio turto nesant ar jo nepakakus – piniginių lėšų ir turtinių teisių, esančių pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, areštą, iš areštuotų lėšų leidžiant atsiskaityti su ieškovu BUAB „Žydrūno medis“ ir kas mėnesį leisti atsakovams disponuoti ne didesne nei 1 MMA suma. Ieškovas nurodė, kad atsakovai – fiziniai asmenys, jiems pareikšti dideli reikalavimai, ieškovas neturi duomenų apie atsakovų gaunamas pajamas, turimą turtą, ieškinys pareikštas ginant ieškovo – bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, todėl, ieškovo nuomone, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-06-28 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui T. R. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir (ar) turtines teises, esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, jų nesant ar nepakankant - pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ir/ar pas trečiuosius asmenis, ieškinio reikalavimo ribose - už 28 600 Eur, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu BUAB „Žydrūno medis“, taip pat nustatant ne mažesnę nei 380 Eur sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti naudojama atsakovo kasdieniams poreikiams tenkinti, mokesčiams į valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetus. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui V. G. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir (ar) turtines teises, esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, jų nesant ar nepakankant - pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ir/ar pas trečiuosius asmenis, ieškinio reikalavimo ribose - už 12 350 Eur, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu BUAB „Žydrūno medis“, taip pat nustatant ne mažesnę nei 380 Eur sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti naudojama atsakovo kasdieniams poreikiams tenkinti, mokesčiams į valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetus.Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovo reiškiamas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, reiškiamo reikalavimo suma atsakovams yra didelė, ieškovas neturi duomenų apie atsakovų turimą turtą, gaunamas pajamas, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas sprendė, kad minėtos aplinkybės sudaro pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas T. R. (apeliantas) pateikė teismui atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-28 nutarties dalį, kuria apeliantui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teigia, kad apelianto vardu yra registruota 13 nekilnojamo turto objektų bei turtinių teisių, kurių bendra vertė dešimteriopai viršija ieškinio reikalavimą atsakovu. Pažymi, kad dalis minėto turto yra nuomojama, turimas turtas nėra apsunkintas hipoteka, turto areštu ar kitais disponavimo apribojimais. Apeliantas neturi pagrindo šį turtą parduoti ar kitaip apsunkinti, kad būtų pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Mano, kad nėra faktinio pagrindo ieškovo teiginiui apie galimą apelianto nemokumą, o taikytas turto areštas gali įtakoti neigiamą apelianto kreditinę istoriją. Pažymi, kad ieškinio nepripažįsta, prie ieškinio pridėti įrodymai tikėtinai nepagrindžia ieškinio reikalavimų. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Nurodo, kad teoriškai įmanoma situacija, kuomet apeliantas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, turimą turtą perleis, sudarys nuomos ar kitas sutartis, kurios apsunkins išieškojimą iš turto ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju. Teigia, kad apeliantas per labai trumpą laikotarpį (vos 3 mėnesius) perleido 3 nekilnojamojo turto objektus, todėl faktiškai įmanoma situacija, jog apeliantas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, siekdamas išvengti būsim teismo sprendimo įvykdymą, perleis ir kitą nekilnojamąjį turtą. Teigia, kad apeliantas nepateikė duomenų apie jo nuolat gaunamas pajamas, turimus įsipareigojimus, neįrodė, jog atsakovas neturi skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, jog gauna pakankamai pajamų ir jo pagrindinis pajamų šaltinis nėra susijęs su ketinamu parduoti nekilnojamuoju turtu. Pažymi, kad faktiškai apeliantas asmeninės nuosavybės teise valdo tik 8 nekilnojamojo turto objektus, o nesant duomenų visumos apie apelianto turimus įsipareigojimus, gaunamas pajamas, apelianto argumentai, jog jo turimas nekilnojamasis turtas sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių yra nepagrįsti. Taip pat pažymi, kad atsakovas praeityje buvo pripažintas kaltu pagal BK 216 straipsnio 1 dalį. Mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Procesinis teisinis laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis lemia, kad: 1) laikinosios apsaugos priemonės visada yra laikino pobūdžio suvaržymai, jų taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir jos galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo; 2) tokios priemonės taikomos prevenciniu tikslu, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo; 3) laikinosios apsaugos priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2).Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti tiek ieškinio prima facie pagrįstumą, tiek įsitikinti egzistuojant grėsmę, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, be kita ko, yra nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nesprendžiama, ar ieškinio reikalavimas, kuriam užtikrinti yra prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįstas ir tenkintinas, nes ieškinio pagrįstumo klausimas sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008). Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Tikimybės, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas, nebuvimas eliminuoja sprendimo neįvykdymo riziką. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymo, reikia atsižvelgti ne tik į ieškinio sumą, bet ir į abiejų šalių turtinę padėtį, jų finansines galimybes, taip pat į tai, ar ieškovo prašyme išdėstyti argumentai ir juos pagrindžiantys įrodymai prima facie patvirtina ieškinio galimą pagrįstumą.Pasisakydamas dėl pirmos sąlygos, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas išvadai, jog ieškinys tikėtinai pagrįstas. Apeliantą ir ieškovą siejo nuomos teisiniai santykiai. Turint omenyje, kad ieškovui iškelta bankroto byla, o su apeliantu remiantis minėtų santykių pagrindu buvo atsiskaityta grynais galbūt tuo metu, kai įmonė jau buvo nemoki, tikėtina, kad toks atsiskaitymas galėjo pažeisti kitų kreditorių interesus, galbūt buvo pažeista atsiskaitymo eilė. Jei tokios prielaidos pasitvirtintų ieškinys būtų tenkintas. Taigi ieškovo ieškinyje išdėstytos aplinkybės ir byloje pateikti įrodymai prima facie patvirtina ieškinio pagrįstumą. Pažymėtina, kad minėtų prielaidų pagrįstumo nustatymas galimas tik išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina aplinkybių, susijusių su ieškovo galimu atsiskaitymu su apeliantu, pagrįstumo.Pasisakydamas dėl antros laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad nagrinėjamu atveju pateikti įrodymai apie nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškinio reikalavimai apeliantui yra apelianto lengvai įgyvendinami tuo atveju, jei ieškovui bus priimtas palankus teismo sprendimas.Apeliantas įrodė, kad nuosavybės teise valdo eilę nekilnojamojo turto objektų, tačiau vienas jų (žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)) priklauso valstybei, kita dalis turto (pvz., žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)) priklauso apeliantui dalinės nuosavybės teise, be to, dalis turto yra išnuomota kitiems asmenims. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas, duomenų apie galbūt turimus įsipareigojimus kitiems asmenims. Esant tokioms aplinkybėms, spręsti, kad vien turimo nekilnojamojo turto vertė savaime užtikrina galbūt ieškovo naudai priimtino palankaus teismo sprendimo įvykdymą, nėra jokio pagrindo. Be to, kaip teisingai nurodė ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą, apeliantas praeityje teistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 189 straipsnio 2 dalyje ir BK 216 straipsnio 1 dalyje padarymą. Minėto teistumo faktas turi įtakos asmenybės charakterizavimui, juolab, kad pagal minėtus straipsnius apeliantas 2011 m. buvo teistas už turto, gauto nusikalstamu būdu, realizavimą kitiems asmenims, įgijimą ir tokio turto legalizavimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, bendra nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindo išvadai, kad yra reali grėsmė, jog apeliantas turimą turtą gali perleisti ar kitaip suvaržyti, dėl to, galbūt ieškovo naudai priimtino palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.Apeliacinės instancijos teismas prieina išvados, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirojo skundo argumentais ir motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, tame tarpe dėl išlaidų, patirtų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, bus sprendžiamas bylą išnagrinėjus iš esmės, byloje priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Dėl to, ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo paliktinas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Žydrūno medis“, atstovaujamo bankroto administratoriaus M. O., prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo palikti nenagrinėtą.