- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-12-22
- Bylos Nr.
- 1-3672-716/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-66312-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Kaltinamasis
- D. G.
viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas 2016-12-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. G. 2017-12-20, apie 15.00 val., bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 2,08 promilės alkoholio), tyčia sudavė kumščiu į viršugalvį savo motinai A. G., tuomet stipriai sugriebė A. G. už abiejų rankų, jas suspaudė ir stūmė A. G. ant sofos, tokiais savo veiksmais sukėlė motinai A. G. fizinį skausmą
Teisme D. G. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad pokalbio metu su mama apie maistą ši jam pasakė dingti, nes jis buvo girtas. Mama jį stumtelėjo, tuomet jis sudavė mamai ir sugriebęs už rankų norėjo ją pasodinti sakydamas „ką tu darai“. Tuomet mama ar sesuo iškvietė policiją.
Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kadangi kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu tyrimu sutiko visi proceso dalyviai.
Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.
Nukentėjusioji A. G. tyrimo metu parodė, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), gyvena ji, jos sūnus D. G., gim. 1983 m., dukra V. G., gim. 1989 m. ir anūkas O. G., gim. 2011 m. 2017-12-20, apie 15.00 val., namuose buvo ji ir sūnus D. G.. Sūnus turi problemų su alkoholiu, yra alkoholikas, jam diagnozuota depresija, yra II grupės invalidas. Visą šią dieną sūnus nedavė ramybės, reikalavo nupirkti išgerti, duoti pinigų. 2017-12-20 ryte sūnus išgėrė 0,7 l. degtinės butelį, todėl buvo neblaivus. 2017-12-20 ji su sūnumi svetainėje susiginčijo dėl maisto gaminimo, ji stumtelėjo jį nuo savęs, o sūnus iš karto puolė ir dešinės rankos kumščiu sudavė jai į kairės pusės viršugalvį, po to sugriebė už abiejų rankų ties riešais, stipriai juos suspaudė ir nustūmė ją ant svetainėje esančios sofos. Tokiais veiksmais sūnus sukėlė jai fizinį skausmą. A. G. sužalojimų nepatyrė, į teismo medicinos tarnybą siuntimas nereikalingas. Anksčiau sūnus smurtavo vieną kartą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir sūnus buvo nuteistas (b. l. 5, 13).
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad gavus pranešimą apie smurtą ir atvykus Vilniuje, (duomenys neskelbtini), A. G. pareiškė, kad jai per galvą ranka trenkė neblaivus sūnus D. G. (b. l. 9-10).
Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2017 m. gruodžio 20 d. 18.55 val. D. G. buvo nustatytas 2.08 prom. girtumas (b. 1. 37).
Vertindamas byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu teismas nustatė, kad D. G. atliko smurtinius veiksmus ir panaudojo fizinį prievartą motinos A. G. atžvilgiu. D. G. pripažino sudavęs smūgį ir griebęs už rankų savo mamai, kuri nurodė dėl to jautusi fizinį skausmą. D. G. parodymus patvirtina nukentėjusiosios parodymai, duomenys pareigūno tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, objektyviai nustatytas D. G. neblaivumo faktas. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama D. G. neteisėtai veikai atskleisti, jo kaltei pagrįsti.
D. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., nes kaltininkas tyčia fiziškai smurtaudamas prieš savo mamą, kuri remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 str. 1 d. atitinka šeimos nario sąvoką, padarė šiai įstatymo numatytas pasekmes, t. y. sukėlė jai fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
D. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas akivaizdžiai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas atžvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, D. G. kaltės formą ir rūšį, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Sprendžiant D. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas nustatė, kad jis būdamas teistas, turėdamas neišnykusį teistumą, vėl padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, teisme kaltę pripažino, teismas nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančia ir vieną sunkinančią aplinkybes. Kaltininkas praeityje teistas vieną kartą dėl smurto artimoje aplinkoje, baustas administracine tvarka, dirbantis, jis ir nukentėjusioji gyvena kartu. Atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes teismas siekdamas tinkamai įgyvendinti bausmės tikslus už padarytą nusikaltimą mato pagrindą D. G. skirti ne švelniausio pobūdžio laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant aukščiau vidurkio.
Teismas atsižvelgdamas į A. V. padarytos nusikalstamos veikos turinį, smurtinį pobūdį, prievartą prieš artimos aplinkos fizinį asmenį ir teisingumo principus pripažįsta, kad baudžiamosios atsakomybės pasekmės bus tinkamai realizuotos kaltininkui paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
A. V. kardomoji priemonė paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
D. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės laiką dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, gydytis nuo alkoholizmo ir neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu D. G. skirti laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant jį visą bausmės laiką dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, gydytis nuo alkoholizmo ir neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2017 m. gruodžio 20 d. iki gruodžio 22 d. kaip atliktą 4 (keturių) dienų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² str. D. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.