Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti spec. vidurinį išsilavinimą, pagal verslo liudijimą prekiaujanti Kalvarijų turgavietėje, Vilniuje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K. 2008 m. birželio 1 d. apie 21 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), staiga labai susijaudinus dėl to, kad negali pakelti nukritusio nuo krėslo ant grindų savo vyro J. W. K. - pirmos grupės invalido, dėl neįgalumo savarankiškai negalinčio atsikelti, nesuprasdama, nenumatydama, kad savo veiksmais kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėdama ir galėdama tai numatyti, tyčia rankomis sudavė pastarajam ne mažiau dviejų smūgių į pilvą, padarydama J. W. K. daugybinius žarnų pasaitų ir kraujagyslių plyšimus su aplinkinėmis kraujosruvomis pasaituose, kas sukėlė nukentėjusiajam ūmų vidinį nukraujavimą į pilvaplėvės ertmę bei mirtį, ir taip dėl nusikalstamo nerūpestingumo neatsargiai atėmė J. W. K. gyvybę.

Šiais savo veiksmais I. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą, Lietuvos Respublikos BK 132 str. 1 d.

Apklausiama teisiamajame posėdyje kaltinamoji I. K. dėl savo vyro J. W. K. nužudymo kalta neprisipažino ir parodė, kad vyro J. W. K. kairė kūno pusė buvo paralyžuota, jis turėjo pirmos grupės invalidumą vienerius metus ir vieną mėnesį. Maždaug tris dienas iki mirties pradėjo visiškai nevaldyti kūno. Pirmus tris mėnesius vyras gulėjo slaugos namuose, vėliau ji pasiėmė J. W. K. ir slaugė namuose. Kai ji 2008-06-01 apie 15 val. grįžo iš darbo namo, jos vyras miegojo. Namie su tėvu buvo dukra I. B., kuri, jai grįžus namo, išėjo. Kiek vėliau ji pamaitino savo vyrą, pasodino į krėslą, šalia ant taburetės padėjo tabletę ir išėjo iš kambario į virtuvę. Grįžusi į kambarį, J. K. rado gulintį ant grindų, taburetė buvo nukritusi, ji puolė kelti vyrą, bet tai padaryti jai nepavyko, nes vyras buvo sunkus. Bandydama pakelti vyrą, kaltinamoji prašė, kad jis jai padėtų, tai yra pats bandytų keltis. Bebandant kelti, jos vyras „atpylė“ iš burnos maistą, tada ji pasuko jį ant šono, kad neužspringtų, ir pamatė, kad vyras nebekvėpuoja. Tuomet kaltinamoji negalvojusi, kokia galėtų būti jos vyro mirties priežastis, nes jai buvo šokas. I. K. paskambino vaikams ir pasakė, kad mirė tėvas. Greitąją medicinos pagalbą iškvietė jos sesuo D. V., policiją iškvietė vaikai. I. K. parodė, kad alkoholio įvykio dieną ji nevartojusi, išgėrė tik valerijonų lašų.

Kaltinamoji taip pat paaiškino, kad, bandydama pakelti vyrą J. W. K., pirmiausia ji pavertė jį ant šono, tada bandė užkelti kojas ant lovos, paskui – galvą, tačiau nieko neišėjo. Vyras ir anksčiau yra griuvęs ir jai tekdavo jį kelti, tačiau anksčiau jis kažkaip ir pats padėdavo tai padaryti. Įvykio dieną jos veiksmai keliant vyrai buvo tokie patys, kaip visuomet. Keldama ji jokių smūgių vyrui nesudavė, tik du kartus spustelėjo pilvą. I. K. parodė, jog prisipažino sudavusi smūgius J. W. K., nes buvo gąsdinama ikiteisminio tyrimo pareigūnų, kurie grasino uždėti antrankius ir uždaryti į tardymo izoliatorių, liepė sakyti tiesą, jai buvo šokas. Apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo ji nebuvo gąsdinama, tačiau negalinti paaiškinti, kodėl pasakiusi, jog sudavė smūgius vyrui J. W. K.. Kaltinamoji nurodė, jog labai pergyvena dėl vyro mirties bei tokių pasekmių tikrai nenorėjusi.

Liudytoja I. B. teisiamajame posėdyje parodė, jog kaltinamoji yra jos mama. Tėvui tapus invalidu, santykiai šeimoje buvo geri. Pradžioje kažkiek laiko tėvas buvo slaugos namuose, tačiau mama jį pasiėmė ir slaugė namuose. Mama niekada nesiskųsdavo, kad jai sunku prižiūrėti tėvą. Kai reikėdavo, ji su seserimi padėdavo tėvą prižiūrėti. Tėvas J. W. K. buvo pirmos grupės invalidas, paskutinius gyvenimo mėnesius jo sveikata pablogėjo, kartais jis nesuvokdavo aplinkos.

Įvykio dieną ji buvo namuose su tėvu, kol apie 15 val. grįžo mama iš darbo. Tą diena jis buvo labai silpnas, visą dieną gulėjo ir miegojo, nieko nekalbėjo. Apie tėvo mirtį jai pranešė teta D. V.. Jai su vyru nuvažiavus į mamos namus, policija ir greitoji medicinos pagalba dar nebuvo iškviestos, jos vyras S. B. iškvietė. Mama buvo šoke, verkė, rėkė tėvui „atsistok, tu negali manęs palikti“. Ką mama aiškino atvykusiems policijai ir medikams, nepamena. Ji pamaniusi, kad tėvas mirė, nes paskutinėmios dienomis jis buvo labai silpnas, sunkiai kvėpavo ir kalbėjo. Vėliau mama papasakojo, kad tėvas nukrito ir ji bandė jį kelti, kad spustelėjo kažkur pilvo srityje. Taip pat mama sakė, kad pareigūnams pasakiusi, jog bandydama pakelti tėvą sudavė jam smūgius. I. B. pažymėjo, kad tėvas ir anksčiau yra kritęs. Tėvas buvo labai sunkus, tad ji į pagalbą kviesdavosi savo vyra. Yra tekę matyti, kaip mama pati viena kelia tėvą.

Liudytoja A. P. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad kaltinamoji yra jos mama. Tėvas J. W. K. buvo pirmos grupės invalidas, jį prižiūrėdavo mama, kartais, kai reikdavo, ji su seserimi taip pat jį prižiūrėdavo. Anksčiau jis yra buvęs slaugos namuose, bet mama ji parsivežė slaugyti į namus. Mamos ir tėvo santykiai buvo labai geri.

Apie tai, kad mirė tėvas, jai įvykio dienos vakare pranešė teta D. V.. Ji su vyru atvažiavo pas mamą į namus. Mama be perstojo verkė, rėkė, gulėjo prie tėvo, teko ją raminti, nes ji buvo labai susijaudinusi. Mama papasakojo, kad maitino tėvą, jis sėdėjo ant krėslo, ji nuėjo į virtuvę nunešti indų, o grįžusi pamatė, kad tėvas guli nukritęs, bandė jį pakelti, prašė, kad ir jis padėtų jai jį pakelti, bet tėvas nesistengė. Todėl mama, ragindama padėti jai pakelti, paplekšnojo delnu tėvui per pilvą. Tėvas anksčiau taip pat yra kritęs, jai ir pačiai yra tekę matyti. Jai yra žinoma, kaip mama keldavo tėvą – iš pradžių užkeldavo kojas ant lovos, po to – galvą. I. K. tikrai negalėjo nieko blogo tėvui padaryti, tėvas paskutinę savaitę buvo labai silpnas.

Liudytojas A. P. teisiamajame posėdyje parodė, jog yra kaltinamosios dukters A. P. sutuoktinis. Su I. K. jo santykiai normalūs. J. W. K. buvo invalidas ir I. K. jį slaugė namuose, rūpinosi ir prižiūrėjo. Jis, kai reikdavo, yra padėjęs J. W. K. slaugyti.

Įvykio vakarą jis su žmona buvo sode, kai kažkas paskambino ir pranešė jo sutuoktinei A. P., kad mirė jos tėvas. Kai jie atvažiavo pas I. K. į namus, ten jau buvo I. B. ir jos vyras S. B., policijos ir greitosios medicinos pagalbos dar nebuvo. I. K. jam nieko nepasakojo, ji buvo susijaudinusi ir verkė. Apie J. W. K. mirties priežastį, t.y., kad jis buvo sumuštas, jis sužinojo maždaug po dviejų savaičių, kai buvo apklausiamas. Jis nemano, kad I. K. galėjo sumušti savo vyrą, nes jis matė jos elgesį ir rūpestį J. W. K..

Liudytojas S. B. teisiamajame posėdyje parodė, jog yra kaltinamosios dukters I. B. sutuoktinis. Su I. K. jo santykiai normalūs. Paskutiniu metu jos žmonos tėvo J. W. K. jau buvo sunkios būklės. Vakare, truputį po 22 valandos, jam paskambino uošvienės sesuo D. V. ir pasakė, kad mirė jo žmonos tėvas. Jis su žmona nuvažiavo į I. K. namus. Namuose buvo tik I. K. ir J. W. K., buvo matyti, kad jis miręs. Jis iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. I. K. verkė, rėkė, kad mirė jos vyras, kad ji negyvens be jo. I. K. pasakojo, kad nemušė savo vyro, bandė jį pakelti, prašydama ir jo padėti. Keldama vyrą truputį pastūmė jį į šoną. Tas stumtelėjimas buvo kaip bandymas pastimuliuoti, kad vyras atsikeltų. Jam nėra žinoma tai, kad I. K. buvo prisipažinusi sudavusi smūgius savo vyrui.

Liudytoja D. V. teisiamajame posėdyje parodė, jog yra kaltinamosios sesuo, santykiai su ja normalūs. Įvykio vakarą I. K. paskambino ir pasakė, kad mirė jos vyras J. W. K.. Sesuo buvo isterijoje, ji pasakiusi I. K., kad ši iškviestų greitąją pagalbą, bet ji padėjo ragelį. Ji pranešusi I. K. dukterims, kas atsitiko. Tą vakarą, kai mirė vyras J. W. K., ji neatvažiavo pas seserį, bendravo tik telefonu. Sesuo telefonu pasakė, kad jos vyras nukrito ir mirė. Ji bandžiusi jį kelti, bet negalėjo, kaip kėlė nepasakojo, nesakė jį mušusi, sakė, kad galėjo krisdamas susitrenkti.

Liudytojas V. L. teisiamajame posėdyje parodė, jog yra kaltinamosios kaimynas, santykiai su ja normalūs. I. K. šeima yra labai draugiška. Tą vakarą jis su žmona L. L. išgirdo, kaip I. K. verkia. Tada ji paskambino jo žmonai, pasakė, kad mirė vyras. Jis su žmona nuėjo pas I. K. į namus. Jis nepasidomėjo, nuo ko mirė J. W. K., pati I. K. apie vyro mirties priežastį nieko nesakė.

Liudytoja L. L. teisiamajame posėdyje parodė, jog kaltinamąją pažįstu, jos kaimynės, santykiai labai geri. I. K. su vyru labai gerai sutarė, jis buvo labai šeimyniškas. J. W. K. papuolė į avariją, ligoninėje praleido apie keturis mėnesius, paskui I. K. jį parsivežė ir prižiūrėjo pati, ji buvo labai rūpestinga.

Įvykio vakarą, maždaug 22.30 val., ji su vyru išgirdo, kaip I. K. verkia. Ji paskambino jiems į namus ir pasakė, kad mirė jos vyras. Ji su vyru atėjo pas Ireną, J. W. K. gulėjo ant grindų, namuose dar buvo I. K. dukra Irena. Ji nuėjo namo ir atnešė I. K. valerijono, nes pastaroji vaikščiojo iš kambario į kambarį, smarkiai verkė. Pati Irena nepasakojo, neaiškino kaip viskas įvyko. Tik sakė, kad mirė.

Teismo posėdyje apklausiama teismo medicinos specialistė R. Gaidienė parodė, kad ji turi aukštąjį išsilavinimą, darbo stažas yra vieneri metai. Specialistė patikino, kad kolegijos pirmininko pagarsinta išvada yra teisinga. J. K. sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais smūgiais, tai galėjo būti ir 3-4 val. iki mirties. Net paralyžuotam žmogui tik paplekšnojimais neįmanoma sukelti tokių pasekmių, tai turėjo būti inercinės jėgos poveikis. Šiuo konkrečiu atveju tam, kad plyštų žarnos labai didelės jėgos nereikėjo. Kategoriškai negalima atmesti griuvimo galimybės ir susižalojimo griūnant, žymių paviršiuje nėra, kadangi buvo atpalaiduota pilvo siena, tačiau paralyžuotas žmogus du kartus kristi negali. Dėl smūgių lokalizacijos specialistė pažymėjo, jog vienas sužalojimas yra dešinėje pilvo pusėje viršuje, kitas – kairėje pilvo pusėje apačioje. Be to nurodė, kad moters kumštis yra kietas bukas daiktas.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus teisiamajame posėdyje byloje surinktus įrodymus – kaltinamosios, liudytojų ir teismo medicinos specialistės paaiškinimus, rašytinę medžiagą, teismas daro išvadą, kad I. K. veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p. kvalifikuoti nepakankamai pagrįstai, nes kolegijos nuomone posėdyje nebuvo nustatyta jos tyčia nužudyti savo pirmos grupės invalidą, neįgalų vyrą.

Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad J. W. K. mirtis įvyko nuo trauminio žarnų pasaitų plyšimo, sukėlusio ūmų vidinį nukraujavimąį pilvaplevės ertmę, į ką nurodo daugybiniai platūs žarnų pasaitų bei jų stambių kraujagyslių plyšimai. Sužalojimas visumoje ir pilvo atskirai kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sukėlė mirtį, o mirtį sukėlę žarnų pasaitų plyšimai buvo padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais ir yra būdingi smūgių sudavimui ( b.l. 10-15 ). Kitos kraujosruvos pilve ir krūtinėje galėjo būti padarytos atskirais, ne mažiau kaip 4 smūgiais.

Teismo manymu nepaisant to, kad kaltinamoji teisiamajame posėdyje neigė, jog 2008-06-01, norėdama pakelti nuo grindų nukritusį savo neįgalų vyrą J. K., sudavė jam du smūgius kumščiu į pilvą, yra pagrindas pripažinti šią aplinkybę įrodyta dėl sekančių motyvų.

Ikiteisminio tyrimo metu 2008-07-01 kaltinamoji dalyvaujant gynėjui pripažino, kad negalėdama pakelti nukritusio vyro nuo grindų, susinervino ir sudavė jam du smūgius kumščiu į pilvą ( b.l. 58-59 ). Šiuos savo parodymus I. K. patvirtino ir apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo ( tvirtina b.l. 65-67 ). Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamoji savo noru ir dalyvaujant gynėjui parodė kokiu būdu sudavė gulinčiam vyrui du smūgius kumščiu į pilvą ( tvirtina b.l. 60-63 ). Ikiteisminio tyrimo pabaigoje 2008-07-08 I. K. jau iš dalies pakeisdama aukščiau jos nurodytus parodymus, pažymėjo, kad keliant nuo grindų kumščiu smūgių į pilvą vyrui nesudavė, o tik ragindama jį padėti atsikelti, 2 kartus spustelėjo jam pilvo sritį ( b.l. 70 ).

Teismo posėdyje kaltinamoji, neigdama smūgių sudavimą vyrui, irgi pripažino, jog negalėdama pakelti nuo grindų vyro dėl jo sunkaus svorio ir dėl šios priežasties susijaudinusi, du kartus paspaudė jį per pilvą. Tuo būdu I. K. pripažįsta, kad du kartus ranka paveikė gulinčio vyro-invalido pilvą.

Apklausti teisiamajame posėdyje liudytojai - I. K. dukterys I. B. ir A. P. bei S. B., nurodė, kad jiems atvykus į kaltinamosios butą iš karto po J. K. mirties, kaltinamoji aiškino, jog negalėdama pakelti vyro nuo grindų, ragindama jį padėti jai pakelti jį, paplekšnojo, spustelėjo jam pilvo srityje. Taigi, šie liudytojų parodymai irgi tvirtina, kad I. K. vis dėlto ranka paveikė gulinčio vyro pilvą, apie ką iš karto po įvykio ir pasakė savo dukterims. Teismo medicinos specialistė posėdyje patvirtino, jog tam, kad neįgaliajam ir paralyžuotam J. K. plyštų žarnos, labai didelės jėgos nereikėjo, tačiau tik paplekšnojimu per pilvą neįmanoma sukelti tokių pasekmių. Medicinos specialistė pažymėjo, jog moters kumštis yra kietas bukas daiktas, o tai reiškia, kad būtent kumščiu galėjo būti padaryti du trauminiai smūgiai į pilvą J. K., nuo kurių jis mirė. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismo medicinos specialistės paaiškinimai dėl smūgių sudavimo mirusiajam į pilvą atitinka jau aukščiau paminėtus kaltinamosios paaiškinimus ikiteisminio tyrimo pradžioje, kuriuose ji pripažino dviejų smūgių sudavimą savo vyrui į pilvo sritį. Be to, minėtos teismo medicinos specialistų išvados 13-me punkte taip pat nurodyta, jog mirtį sukėlę žarnų pasaitų plyšimai buvo padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais ir yra būdingi smūgių sudavimui. Todėl aukščiau nurodytų įrodymų – liudytojų I. B., A. P., S. B., teismo medicinos specialistės paaiškinimų, pačios kaltinamosios paaiškinimų ikiteisminio tyrimo pradžioje bei teismo medicinos specialistų išvados – analizė duoda teismui pakankamą pagrindą pripažinti, kad I. K. 2008-06-01 negalėdama pakelti savo nukritusio nuo krėslo vyro dėl jo stambaus kūno sudėjimo, ragindama vyrą padėti jai, tačiau nesulaikusi pagalbos, staiga susinervavusi, sudavė jam du smūgius kumščiu į pilvo sritį, dėl ko ir įvyko J. W. K. mirtis, nes šie trauminiai poveikiai sukėlė žarnų pasaitų plyšimus bei ūmų vidinį nukraujavimą į pilvaplevės ertmę. Kolegija daro išvadą, kad kaltinamoji, keisdama savo pirminius parodymus ir nenurodydama tam svarbių, konkrečių priežasčių bei negdama smūgių sudavimą savo vyrui 2008-06-01, tokiu būdu stengiasi sušvelninti savo atsakomybę.

Byloje nustatyta, kad I. K. savo pirmos grupės neįgalų vyrą slaugė virš metų ir pagal savo galimybes prižiūrėjo jį pakankami gerai, ką teisiamajame posėdyje patvirtino visi apklausti liudytojai – kaltinamosios giminės bei kaimynai L.. Nei vienas iš posėdyje apklaustų liudytojų nenurodė apie tai, kad I. K. anksčiau būtų vartojusi savo vyro-invalido atžvilgiu fizinį smurtą ir tokių duomenų byloje nėra. Kaltinamosios dukterys, kaimynai L. patvirtino, kad J. K. buvo stambaus kūno sudėjimo ir svėrė apie 90 kilogramų. Jau minėti I. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, jog 2008-06-01 ji bandė pakelti savo nukritusį nuo krėslo vyrą, tačiau jai to padaryti nepavykus, o vyrui į jos prašymą padėti jai, nesureagavus, I. K. staiga susinervino bei du kartus kumščiu sudavė jam į pilvo sritį. Kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, mano, kad yra pagrindas pipažinti, jog kaltinamoji, būdama vakare viena namuose su savo vyru-invalidu bei negalėdama jį pakelti nuo grindų, staiga susijaudino, susinervino dėl to bei net nenumatydama tuo momentu šių savo veiksmų pasekmių, kumščiu du kartus sudavė jam į pilvo sritį. Teismo manymu aptartos aplinkybės neduoda jokio pagrindo manyti, kad kaltinamoji turėjo tyčią nužudyti savo neįgalų vyrą ir būtent siekdama šio tikslo sudavė jam du smūgius į pilvą. Teismo medicinos specialistų išvadoje nurodyta, kad J. W. K. lavone buvo nustatytos ir kitos kraujosruvos pilve ir krūtinėje. Tačiau išvados 8 punkte pažymėta, kad kraujosruvos pilvo dešinėje pusėje, ties klubakaulio sparno dygliu galėjo atsirasti jam krentant ant grindų ir atsitrenkiant į kietą paviršių. Šiuo atveju ir nustatyta, jog J. K. nukrito nuo krėslo bei atsitrenkė į grindis. Tokiu būdu byloje nėra duomenų, patikimai patvirtinančių, kad kaltinamoji, siekdama nužudyti savo vyrą, sudavė jam daug smūgių arba kūnui sužaloti naudojo pašalinius įrankius. Nustatyta, jog vyrui mirus, ji iš karto pranešė apie tai savo giminėms. Minėtos aplinkybės taip pat leidžia daryti išvadą, kad I. K. neturėjo tyčios nužudyti savo vyrą. Byloje nėra paneigti I. K. parodymai dėl jos staigaus susijaudinimo, susinervinimo dėl nėgalėjimo pakelti savo vyrą. Visi liudytojai posėdyje kategoriškai patvirtino, jog jiems atvykus iš karto į jos butą, I. K. verkė ir net rėkė, tai yra stipriai pergyveno dėl vyro mirties, kas netesiogai taip pat patvirtina, kad ji nenorėjusi tokių pasekmių. Kaltinamoji yra moteris, ji bandė pakelti nuo grindų savo stambaus kūno sudėjimo, sverianatį apie 90 kilogramų vyrą-invalidą ir todėl kolegijos nuomone visiškai suprantama ir yra logiška jos reakcija nepavykus to padaryti - ji staiga susinervino bei net tinkamai nesuvokdama tuo momentu daromų veiksmų bei jų pasekmių, spontaniškai suduodant kumščiu smūgius į pilvą, kad tokia savo veika kėsinosi į kito žmogaus gyvybę. Esant tokiai situacijai kai smūgiai buvo suduodami dėl staigaus susijaudinimo ir spontaniškai negalima daryti kategoriškos išvados, kad kaltinamoji tikrai numatė, jog savo veiksmais gali atimti gyvybę vyrui. Kolegija sprendžia, kad I. K. minėtoje situacijoje nenumatė, kad savo veiksmais gali atimti gyvybę vyrui, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti, kadangi sudavė smūgius kumščiu į gyvybiškai svarbų organą – pilvą – gulinčiam pirmos grupės invalidui. Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kategoriškai tvirtino, jog tikrai tokių pasekmių nenorėjusi, tai yra nužudyti savo vyrą. Aukščiau minėta, kad byloje nėra faktinių duomenų, patvirtinančių jos siekį nužudyti vyrą. Vis dėlto yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad kaltinamoji, suduodama kumščiu smūgius į pilvo sritį, atsižvelgiant į jos gyvenimo patyrimą, išsilavinimą, tinkamai nevykdė savo pareigos elgtis atsargiai šiuo konkrečiu atveju. I. K. savo noru slaugė vyrą-invalidą, byloje nėra duomenų dėl jos prastos sveikatos būklės arba dėl nusiskundimų sveikata, yra 47 metų amžiaus ir turi gyvenimo patyrimą, išsilavinimą. Todėl yra pagrindas teigti, kad ji turėjo realią galimybę nagrinėjamojoje situacijoje suprasti daromų veiksmų ( suduodamų smūgių ) pavojingumą bei numatyti vyro gyvybės atėmimą kaip jos veiksmų padarinius. Kolegijos manymu duotu atveju subjektyviosios nusikalstamos veikos pusės analizė leidžia padaryti išvadą, kad kaltinamoji atėmė gyvybę savo vyrui dėl neatsargumo, esant nusikalstamam nerūpestingumui, nes nenumatė, kad savo veika gali atimti gyvybę J. K., tačiau pagal aptartas veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Tuo būdu šiais savo veiksmais I. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 132 str. 1 d. Be to, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, teismo nuomone šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, jog kaltinamoji aprašytoje situacijoje, būdama staiga susinervavusi bei tokios būsenos spontaniškai suduodama smūgius į pilvą, tikrai tuo momentu suprato ir numatė, kad dėl jos veiksmų gali būti sutrikdyta vyro sveikata. Esant abejonių, kolegija negali kvalifikuoti padarytos veikos pagal Baudžiamojo kodekso 135 straipsnį.

Tiriant I. K. asmenybę nustatyta, kad ji neteista, nebausta administracine tvarka, dirba.

Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Skiriant bausmę kaltinamajai teismas atsižvelgia į tai, kad nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo, tačiau sukėlė labai sunkias pasekmes. Pažymėtina ir tai, kad I. K. labai pergyvena dėl vyro mirties, kas matėsi ir teismo posėdžio metu. Jos padarytas nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų. Teismas, įvetinęs paminėtas aplinkybes, skiria I. K. BK 132 str. 1 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, atitinkančią vidurkį.

Tačiau kolegija skiriant bausmę atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji teisiama pirmą kartą, dirba, byloje nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo bei mano, jog bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-305 str. str., 307-308 str. str., 313 str. teismas

nusprendė:

I. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 132 str. 1 d. ir nuteisti ją laisvės atėmimu dvejiems metams.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. I. K. paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant ją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomąją priemonę I. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Dėl nuosprendžio per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.