Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Artūras Šumskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-757-195/2013

Teisėjas Tadeušas Volkovskis Teisminio proceso Nr. 1-04-1-0005-2011-5

2013 m. gruodžio 4 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. gynėjo advokato Romualdo Vitkaus, nuteistųjų S. O. ir E. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 24 str. 5 d., 228 str. 1 d. ir nubaustas 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BPK 140 str. 9 d., į bausmės laiką A. K. įskaitytas laikino sulaikymo laikas už 2011 m. gegužės 9 d. ir galutinė bauda jam paskirta 48 MGL (6240 Lt) bauda.

S. O. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 228 str. 1 d. ir nubaustas 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BPK 140 str. 9 d., į bausmės laiką S. O. įskaitytas laikinas sulaikymo laikas už 2011 m. gegužės 9 d. ir galutinė bauda jam paskirta 48 MGL (6240 Lt) dydžio bauda.

E. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir nubaustas 100 MGL (13000 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BPK 140 str. 9 d., į bausmės laiką E. B. įskaitytas laikinas sulaikymo laikas už 2011 m. gegužės 9 d. ir galutinė bauda jam paskirtai 98 MGL (12740 Lt) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad jis sukurstė valstybės tarnautoją piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, o būtent jis: 2011 m. balandžio 2 d., būdamas Lietuvos Respublikoje, telefonu susitarė su S. O. sukurstyti valstybės tarnautoją, Vilniaus teritorinės muitinės Kenos geležinkelio posto vyresnįjį inspektorių E. B., piktnaudžiauti tarnybine padėtimi – užtikrinti S. O. vykimą traukiniu iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per Vilniaus teritorinės muitinės Kenos geležinkelio postą, esantį Kalvelių k., Vilniaus rajone, neatliekant jo gabenamų prekių muitinio tikrinimo. Vykdydamas šį susitarimą jis 2011 m. balandžio 2 d., būdamas Lietuvos Respublikoje, telefonu susitarė su E. B., kad šis neatliks S. O. gabenamų plataus vartojimo prekių muitinio tikrinimo. Po to S. O. 2011-04-04 telefonu pranešė jam, kad iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką, į Kenos geležinkelio postą, atvyks 2011 m. balandžio 6 d. traukinio Nr. 005 „Maskva-Vilnius“ 3-o vagono 31-oje vietoje, ir jam šiuos duomenis 2011-04-05 perdavus telefonu E. B., jis tokiu būdu, veikdamas bendru susitarimu ir vieninga tyčia su S. O., palenkė piktnaudžiauti tarnybine padėtimi E. B., kuris 2011-04-06, apie 7 val., būdamas valstybės tarnautoju, Vilniaus teritorinės muitinės Kenos geležinkelio kelio posto vyresniuoju inspektoriumi, veikdamas tarnybos metu Vilniaus teritorinės muitinės Kenos geležinkelio poste, esančiame Kalvelių k., Vilniaus rajone, atlikdamas traukinio Nr. 005 „Maskva-Vilnius“, atvykusio iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, muitinį tikrinimą, siekdamas padėti S. O. padaryti administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 210 str. 2 d. (kontrabandą), pažeisdamas 2011 kovo 4 d. Vilniaus teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 3B-44 patvirtinto Vilniaus teritorinės muitinės geležinkelio posto (Vaidotų, Kenos) vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo III skyriaus „Posto vyresniojo inspektoriaus pareigos“ 9.1., 9.3., 9.5., 9.6. punktuose numatytus reikalavimus, numatančius, kad posto vyresnysis inspektorius privalo: 1) atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą bei įforminimą vadovaujantis teisės aktais, 2) taikyti importo, eksporto ir tranzito draudimus, 3) vykdyti kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevenciją, 4) išaiškinus kontrabandos, kitus muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų faktus, surašyti administracinio teisės pažeidimo ar krovinio sulaikymo protokolus, prekių sulaikymo aktą, neatliko S. O. kontrabandos būdu gabenamų plataus vartojimo prekių – 220 kg įvairių kosmetikos ir parfumerijos gaminių, kurių vertė 11 538,54 Lt, – muitinio patikrinimo ir šiais savo neteisėtais veiksmais diskreditavo valstybinės institucijos – Vilniaus teritorinės muitinės – autoritetą, dėl ko valstybė patyrė didelę žalą.

S. O. nuteistas už tai, kad jis sukurstė valstybės tarnautoją piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, o būtent jis: 2011 m. balandžio 02 d., būdamas Lietuvos Respublikoje, siekdamas užsitikrinti, kad nebūtų atliekamas jo gabenamų plataus vartojimo prekių muitinis patikrinimas, telefonu susitarė su A. K. sukurstyti valstybės tarnautoją, Vilniaus teritorinės muitinės Kenos geležinkelio posto vyresnįjį inspektorių E. B., piktnaudžiauti tarnybine padėtimi – užtikrinti jo, S. O., vykimą traukiniu iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per Vilniaus teritorinės muitinės Kenos geležinkelio postą, esantį Kalvelių k., Vilniaus rajone, neatliekant jo gabenamų prekių muitinio tikrinimo. Vykdant šį susitarimą A. K. 2011 m. balandžio 2 d. telefonu susitarė su E. B., kad šis neatliks jo, S. O., gabenamų plataus vartojimo prekių muitinio tikrinimo. Po to jis 2011-04-04 telefonu pranešė A. K., kad iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką, į Kenos geležinkelio postą, jis atvyks 2011 m. balandžio 6 d. traukinio Nr. 005 „Maskva-Vilnius“ 3-io vagono 31-oje vietoje, ir A. K. šiuos duomenis 2011-04-05 perdavus telefonu E. B., jis tokiu būdu, veikdamas bendru susitarimu ir vieninga tyčia su A. K., palenkė piktnaudžiauti tarnybine padėtimi E. B., kuris 2011-04-06, apie 7 val., būdamas valstybės tarnautoju, Vilniaus teritorinės muitinės Kenos geležinkelio kelio posto vyresniuoju inspektoriumi, veikdamas tarnybos metu Vilniaus teritorinės muitinės Kenos geležinkelio poste, esančiame Kalvelių k., Vilniaus rajone, atlikdamas traukinio Nr. 005 „Maskva-Vilnius“, atvykusio iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, muitinį tikrinimą, siekdamas padėti S. O. padaryti administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 210 str. 2 d. (kontrabanda), pažeisdamas 2011 kovo 4 d. Vilniaus teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 3B-44 patvirtinto Vilniaus teritorinės muitinės geležinkelio posto (Vaidotų, Kenos) vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo III skyriaus „Posto vyresniojo inspektoriaus pareigos“ 9.1., 9.3., 9.5., 9.6. punktuose numatytus reikalavimus, numatančius, kad posto vyresnysis inspektorius privalo: 1) atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą bei įforminimą vadovaujantis teisės aktais, 2) taikyti importo, eksporto ir tranzito draudimus, 3) vykdyti kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevenciją, 4) išaiškinus kontrabandos, kitus muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų faktus, surašyti administracinio teisės pažeidimo ar krovinio sulaikymo protokolus, prekių sulaikymo aktą, neatliko jo, S. O., kontrabandos būdu gabenamų plataus vartojimo prekių – 220 kg įvairių kosmetikos ir parfumerijos gaminių, kurių vertė 11 538,54 Lt, – muitinio patikrinimo ir šiais savo neteisėtais veiksmais diskreditavo valstybinės institucijos – Vilniaus teritorinės muitinės – autoritetą, dėl ko valstybė patyrė didelę žalą.

E. B. nuteistas už tai, kad jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos, o būtent jis: 2011 m. balandžio 2 d. A. K., veikiančiam bendru susitarimu ir vieninga tyčia su S. O., telefonu susitarus su juo, E. B., kad jis užtikrins S. O. vykimą traukiniu iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per Vilniaus teritorinės muitinės Kenos geležinkelio postą, esantį Kalvelių k., Vilniaus rajone, neatliekant šio gabenamų prekių muitinio tikrinimo, bei A. K. 2011-04-05 perdavus jam telefonu, kad S. O. iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką, į Kenos geležinkelio postą, atvyks 2011 m. balandžio 6 d. traukinio Nr. 005 „Maskva-Vilnius“ 3-io vagono 31-oje vietoje, ir tokiu būdu A. K. ir S. O. palenkus jį piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, jis, 2011 m. balandžio 6 d., apie 7 val., būdamas valstybės tarnautoju, Vilniaus teritorinės muitinės Kenos geležinkelio kelio posto vyresniuoju inspektoriumi, veikdamas tarnybos metu Vilniaus teritorinės muitinės Kenos geležinkelio poste, esančiame Kalvelių k., Vilniaus rajone, atlikdamas traukinio Nr. 005 „Maskva-Vilnius“, atvykusio iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, muitinį tikrinimą, siekdamas padėti S. O. padaryti administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 210 str. 2 d. (kontrabanda), pažeisdamas 2011 kovo 4 d. Vilniaus teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 3B-44 patvirtinto Vilniaus teritorinės muitinės geležinkelio posto (Vaidotų, Kenos) vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo III skyriaus „Posto vyresniojo inspektoriaus pareigos“ 9.1., 9.3., 9.5., 9.6. punktuose numatytus reikalavimus, numatančius, kad posto vyresnysis inspektorius privalo: 1) atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą bei įforminimą vadovaujantis teisės aktais, 2) taikyti importo, eksporto ir tranzito draudimus, 3) vykdyti kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevenciją, 4) išaiškinus kontrabandos, kitus muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų faktus, surašyti administracinio teisės pažeidimo ar krovinio sulaikymo protokolus, prekių sulaikymo aktą, neatliko S. O. kontrabandos būdu gabenamų plataus vartojimo prekių – 220 kg įvairių kosmetikos ir parfumerijos gaminių, kurių vertė 11 538,54 Lt, – muitinio patikrinimo ir šiais savo neteisėtais veiksmais diskreditavo valstybinės institucijos – Vilniaus teritorinės muitinės – autoritetą, dėl ko valstybė patyrė didelę žalą.

Dėl E. B. palenkimo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, advokatas nurodo, jog ši aplinkybė grindžiama tik įvykusiais telefoniniais pokalbiais tarp A. K., S. O. ir E. B., tačiau iš tų pokalbių nematyti, kad būtų prašoma neatlikti S. O. muitinio patikrinimo. Pažymi, kad A. K. pokalbių buvo klausomasi apie pusę metų ir per tą laikotarpį nebuvo užfiksuota nieko, kas galėtų patvirtinti, kad jis piktnaudžiauja tarnybine padėtimi ar kursto piktnaudžiauti kitus pareigūnus.

Apelianto nuomone, liudytojų V. B., A. D., R. S. parodymai yra prieštaringi, tačiau apylinkės teismas į tai nekreipė dėmesio.

Nuteistojo manymu, apylinkės teismas savo sprendimą pagrindė iš esmės tik kaltinimui palankia įrodymų dalimi, o jam palankių argumentų neanalizavo ir nevertino, nepateikė pagrįstų išvadų ir motyvų dėl įrodymų ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Nurodo, kad teismas nepasisakė, kurie iš byloje surinktų įrodymų patvirtina jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties buvimą.

S. O. savo apeliaciniame skunde atkreipia teismo dėmesį, kad byloje nenustatytos aplinkybės, patvirtinančios, jog jis kurstė kaltinamąjį E. B. padaryti baudžiamąjį nusikaltimą, todėl nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad jis kurstė E. B. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi.

Nuteistasis E. B. remiasi S. O. parodymais ir teigia, kad jis negalėjo žinoti, kokį traukinį tikrins prieš mėnesį, be to keleivių tikrinimas yra pasirinktinis, o tikrinimo kokybei turėjo įtakos trumpas kupė patikrinimo laikas.

Apelianto nuomone, remiantis operatyvinių veiksmų atlikimo metu gauta informacija, negalima daryti išvados, jog jis telefonu bendraudamas su A. K. balandžio 2 d., 5 d., buvo informuotas apie S. O. planuojamą prekių gabenimą kontrabandos būdu iš Rusijos Federcaijos į Lietuvos Respubliką per Vilniaus teritorinės muitinės Kenos geležinkelio postą. Pažymi, kad piktnaudžiavimas tarnyba numatytas BK 228 str. 1 d. gali būti inkriminuojamas tik tada, kai yra nustatyta tiesioginė ar netiesioginė tyčia.

Nuteistojo E. B. manymu, siekiant visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti bylos aplinkybes, būtina atsižvelgti į jo asmenybę. Pažymi, kad per savo ilgametę darbo patirtį Vilniaus teritorinėje muitinėje niekada nebuvo baustas drausmine atsakomybe, neteistas, charakterizuojamas teigiamai, vedęs turi vaikų.

Teismo posėdyje nuteistasis A. K. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, nuteistasis S. O. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, nuteistasis E. B. ir jo gynėjas prašė skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatomis, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Pastarajame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir

nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priešingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė būtent pakankamai išsamia įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliantams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar Lietuvos Respublikos BPK normų pažeidimu.

A. K., S. O. nuteisti pagal BK 24 str. 5 d. BK 228 str. 1 d., E. B. nuteistas pagal BK 228 str. 1 d. Pagal BK 228 str. 1 d. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimais priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: Nr.2K–253/2012, 2K–283/2013). Šios nusikalstamos veikos esmė yra tai, kad valstybės tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai, iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir valstybės autoritetas. Piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai: pavojinga veika – piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas; pavojingi padariniai – didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui; priežastinis ryšys tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių. Piktnaudžiavimas padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.2K-302/2011).

Byloje nustatyta, kad E. B. susitaręs su S. O. ir A. K. neatliko S. O. kontrabandos būdu gabenamų plataus vartojimo prekių muitinio patikrinimo ir šiais savo neteisėtais veiksmais diskreditavo valstybinės institucijos – Vilniaus teritorinės muitinės – autoritetą, dėl ko valstybė patyrė didelę žalą.

Dėl A. K. ir jo gynėjo advokato R.Vitkaus apeliacinio skundo.

Savo apeliaciniame skunde A. K. dėl E. B. palenkimo (kurstymo) piktnaudžiauti tarnybine padėtimi nurodo, kad ši aplinkybė iš esmės grindžiama tik įvykusiais telefoniniais pokalbiais tarp A. K., S. O. ir E. B., taip pat pažymi, jog iš šių pokalbių nematyti, kad būtų prašoma neatlikti S. O. muitinio patikrinimo.

Patikrinus bylos medžiagą nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pagrįstai vadovavosi 2011 m. balandžio 2 d., 2011 m. balandžio 2 d., 2011 m. balandžio 4 d. ir 2011 m. balandžio 5 d A. K. telefoninių pokalbių ir tekstinių pranešimų (SMS) išklotinėmis su S. O. ir E. B. dėl S. O. vykimo 2011 m. balandžio 6 d. per Vilniaus teritorinės muitinės Kenos geležinkelio kelio postą. Visų pirma byloje esančios telefoninių pokalbių išklotinės neginčijamai patvirtina, kad S. O. su muitinės pareigūnais iš anksto derino kontrabandos prekių pervežimo laiką ir galimybes, susitarė kada bus pervežamos prekės. Antra, pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi ir betarpiškai su įvykiais susijusių liudytojų V. B., R. B. ir R. S. parodymais. O būtent:

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos tarnybinių tyrimo tarnybos laikinai einantis tarnybos viršininko pavaduotojo pareigas liudytojas V. B. parodė, kad su jam kolega R. B. pranešė, kad turi informacijos, jog asmenys susitarė su E. B. ir A. K. vežti deklaruotinas prekes traukiniu išvengiant tikrinimo.

Nurodė, kad buvo nutarta atlikti patikrinimą, kadangi jis jau turėjo informaciją, jog prekės bus gabenamos traukiniu Maskva –Vilnius, 3 vagone 31 vietoje, tačiau jis neturėjo informacijos kokios būtent bus gabenamos prekės. Pareigūnas taip pat parodė, kad Kenos poste leido muitininkams, tarp kurių buvo ir E. B. patikrinti traukinį, vėliau papildomą patikrinimą atliko jis su kolegomis. Pažymėjo, kad dirbdamas kartu su R. B. 3 vagone rado nedeklaruotas prekes, kurios priklausė sutuoktiniams Sauliui ir Jolantai E. O. (t. 1 b.l.178, t.3 b.l.158-159);

Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Imuniteto poskyrio vyriausiasis specialistas liudytojas R. B. nurodė, kad vykdant operatyvinį tikrinimą, buvo gauta informacija, kad muitinės pareigūnai galimai padeda neteisėtai gabenti prekes. Buvo nustatyta, kad A. K. bendrauja su sutuoktiniais Sauliumi ir Jolanta E. O., kurie išvykdavo iš stoties traukiniu Vilnius – Maskva, o atvykdavo į Lietuvą visą laiką tik tada, kai dirbo A. K.. Pareigūnas R. B. taip pat parodė, kad buvo gautas SMS pranešimas, kur S. O. kreipiasi į A. K., su klausimu ar gali atvažiuoti nurodant vagono numerį. Paskutiniu skambučiu Oželis pranešė, kokiu traukiniu turi atvykti, o kadangi A. K. nebedirbo Kenos geležinkelio stotyje, žadėjo pasiteirauti ir tuomet perskambino E. B.. Nurodė, kad A. K. pasakė E. B., kad tam tikrą dieną atvyks svečiai, ir prašė juos pasitikti. R. B. parodė, jog nurodytą dieną atvyko atlikti patikrinimą. Tuo metu E. B. jau buvo baigęs tikrinimą (t. 1 b.l.180-181; t.3 b.l.159-161);

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos tarnybinių tyrimo tarnybos pareigūnas liudytojas R. S. parodė, kad iš Valstybės Sienos apsaugos tarnybos buvo gauta informacija, jog 3 vagone turėjo važiuoti asmuo, kuris gabens kontrabandą. Pareigūnas nurodė, kad dalyvavo traukinio vagono papildomame patikrinime kartu su pareigūnu R. B.. R. S. taip pat nurodė, kad sutuoktiniai Oželiai pasakė, kad juos jau patikrino, tačiau atlikus pakartotinį patikrinimą jie po gultais rado kelis krepšius kosmetikos prekių (t.3 b.l.172-174).

Taigi iš ankščiau paminėtų liudytojų parodymų yra aiškiai matyti, kad S. O. prašė pareigūno A. K. pagalbos, o savo ruoštu A. K. prašė savo kolegos E. B. pasirūpinti sutuoktiniais Oželiais vykstant per valstybės sieną. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl E. B. kurstymo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi pagrindimo tik telefoniniais pokalbiais. Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad kurstymas yra akivaizdus ir jis byloje nustatytas. Apeliacinio skundo teiginiai dalyje, jog iš telefoninių pokalbių nematyti, kad būtų prašoma neatlikti S. O. muitinio patikrinimo, nėra reikšmingi sprendžiant A. K. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimą pagal BK 24 str. 5 d., kadangi šio konkretaus, apeliaciniame skunde nurodyto reikalavimo nustatymas nėra būtinas norint įrodyti esant kurstymo padaryti nusikaltimą faktą.

Apelianto nurodyta aplinkybė, kad liudytojų V. B., A. D. ir R. S. parodymai dėl muitinės patikrinimo tvarkos yra prieštaringi neatitinka byloje esančių duomenų, todėl taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Įvertinus byloje esančius ankščiau paminėtų liudytojų parodymus konstatuotina, kad šių liudytojų parodymai iš esmės nesiskiria, jie nėra prieštaringi, be to atitinka nuteistųjų A. K. bei E. B. parodymus dalyje dėl muitinėje nustatytos patikrinimo tvarkos. Nepagrįstu laikytinas ir apelianto reikalavimas nustatyti faktą, jog E. B. įtakojo pamainos viršininką dėl darbo vietos paskyrimo ar kupė tikrinimo tvarkos, norint jį nubausti dėl netinkamų pareigų atlikimo. Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nustatytas susitarimas, kad E. B. padės išvengti muitinės patikrinimo neatlikimą ir tai atliko, jis tokią galimybę turėjo ir tai padarė, t.y. įvykdė, kas buvo susitarta. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis – jų turi būti surenkama tiek, kad pakaktų neabejotinoms išvadoms dėl asmens kaltės padaryti.

Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad A. K. apeliacinio skundo argumentas, jog muitinės vadovybė nerado pagrindo dėl šio įvykio atlikti net tarnybinio patikrinimo šioje dalyje nėra reikšmingi sprendžiant E. B. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimą pagal BK 228 str. 1 d., nes tarnybinis patikrinimas negali būti siejamas su galimybe patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, kadangi iš byloje esančių

duomenų matyti, jog dėl A. K. nusikalstamos veikos valstybė patyrė didelę žalą, todėl jo veiksmai negali būti vertinami tik kaip drausminis pažeidimas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. K. susitaręs su S. O. sukurstė E. B. neatlikti S. O. kontrabandos būdu gabenamų prekių muitinio patikrinimo ir šiais savo neteisėtais veiksmais piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi diskreditavo Vilniaus teritorinės muitinės autoritetą dėl ko valstybė patyrė žalą, t.y. padarė BK 24 str. 5 d. BK 228 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė A. K. pagal BK 24 str. 5 d., 228 str. 1 d., todėl priimti išteisinamąjį nuosprendį nuteistojo atžvilgiu, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

Dėl nuteistojo S. O. apeliacinio skundo.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas S. O. kaltę, įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d. bei BK 228 str. 1 d. ištyrė visus byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, išanalizavo tiek kaltinamųjų, tiek liudytojų parodymus, taip pat kitą byloje surinktą medžiagą, nurodė, kuriais byloje surinktais duomenimis vadovaujasi, nustatė bylos aplinkybes, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių bei baudžiamojo įstatymo taikymo. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistųjų kaltės pagrindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Vien tai, kad nuteistasis S. O. nesutinka su nuosprendyje padarytomis išvadomis, savaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus, nėra pagrindas teigti apie nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį.

Nors apeliantas skunde teigia, kad apylinkės teismas savo sprendimą pagrindė iš esmės tik kaltinimui palankia įrodymu dalimi, tačiau kaip matyti iš skundžiamojo nuosprendžio, teismas, pripažindamas S. O. kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikalstamo veikų padarymo, vadovavosi liudytojų V. B., R. B., A. D., G.Mureikos ir R. S. parodymais bei kita byloje esančia medžiaga ir, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šiuos įrodymus vertino objektyviai visų byloje esančių įrodymų kontekste. Byloje nėra duomenų, kad ankščiau paminėti liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar turėtų pagrindą nepagrįstai apkalbėti S. O., tokių aplinkybių nenurodė ir pats nuteistasis.

Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, jog jis būtų ketinęs paveikti E. B. ar kurstęs šį asmenį padaryti nusikaltimą. Priešingai, iš byloje esančių telefoninių pokalbių išklotinių, ankščiau paminėtų liudytojų parodymų aiškiai matyti, kad jis netiesiogiai, tačiau per E. B. kolegą A. K. bandė užsitikrinti netrukdomą savo kelionę per Kenos geležinkelio pasienio postą su kontrabandinėmis prekėmis ir tai darė sąmoningai susisiekdamas su A. K. bei nurodydamas traukinio vagoną bei vietą, kuriame vyks. Šį faktą patvirtina 2011 m. balandžio 2 d., 2011 m. balandžio 2 d., 2011 m. balandžio 4 d. ir 2011 m. balandžio 5 d A. K. telefoninių pokalbių ir tekstinių pranešimų (SMS) išklotinės su S. O. ir E. B. dėl S. O. vykimo 2011 m. balandžio 6 d. per Vilniaus teritorinės muitinės Kenos geležinkelio kelio postą ( t.1 b.l.12-14). Nors siekiant užmaskuoti tikrąją informaciją telefonu buvo kalbama apie namą ir butą, tačiau akivaizdu, kad buvo nurodomas vagonas ir vieta, nes kaip nustatyta tame vagone S. O. ir vežė kontrabandą.

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nuteistojo S. O. pripažinimo valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, kadangi jis yra UAB „Sajovata“ savininkas ir jokių viešojo administravimo funkcijų neatlieka, todėl negali būti teisiamas pagal BK 228 str. 1 d.

Kaip teisingai nurodo nuteistasis S. O. Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. įtvirtinto nusikaltimo subjektas yra valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo. Tačiau šioje byloje S. O. yra kaltinamas pagal BK 24 str. 5 d. bei BK 228 str. 1 d., t.y. jis kaltinamas ne piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, o tuo, kad sukurstė valstybės tarnautoją piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog jis negali būti nusikaltimo numatyto BK 228 str. 1 d. subjektu. Pagal BK 24 str. 5 d. nuostatas kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką, šiam asmeniui baudžiamasis įstatymas nenumato reikalavimo būti valstybės tarnautoju, tokiu asmeniu gali būti bet kas nepriklausomai nuo darbo santykių.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė S. O. pagal BK 24 str. 5 d., 228 str. 1 d., todėl priimti išteisinamąjį nuosprendį nuteistojo atžvilgiu, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

Dėl nuteistojo E. B. apeliacinio skundo.

Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai neišanalizavo ar nuteistasis E. B. savo veiksmais padarė kam nors didelę žalą, neįvertino aplinkybės, kad dėl jo veikos niekas nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, nebuvo pareikšti civiliniai ieškiniai ir tai nesukėlė jokio rezonanso visuomenėje.

Pažymėtina, kad BK 228 str. 1 d. įtvirtintas nusikalstamos veikos sudėties būtinasis objektyvus požymis – didelė žala – yra vertinamasis, kuris kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi bylose nustatydamas, ar padaryta žala yra didelė, atsižvelgia į konkrečias bylos aplinkybes, t.y. padarytos žalos pobūdį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos laiką, trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir šio rezonanso įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ar laisvių pažeidimo, ja sumenkinamas valstybės institucijos autoritetas, sutrikdomas šios ar kitos organizacijos darbas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: Nr. 2K-622/2004, 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-108/2009, 2K-72/2012). Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-31/2010).

Atsižvelgiant į tai, kad vykdydamas susitarimą ir nepatikrinęs S. O. vežamų prekių, E. B. leido kontrabandos būdu gabenti 220 kg įvairių kosmetikos ir parfumerijos gaminių, kurių vertė 11 538,54 Lt, pats kaip pareigūnas turėdamas užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams, veikė kartu su nusikaltimą darančiais asmenimis ir šiais savo neteisėtais veiksmais diskriminavo Valstybinės teritorinės muitinės autoritetą bei valstybės pareigūno vardą dėl to valstybė patyrė didelę žalą. E. B. atlikdamas pareigas turėjo realią galimybę tinkamai atlikti patikrinimą ir išvengti su tuo susijusių padarinių. Paaiškėjus, kad E. B. taip veikė iš anksto susitaręs su A. K. bei S. O., akivaizdu, jog buvo sumenkintas Valstybinės teritorinės muitinės prestižas ir jos pareigūnų vardas. Įvertinus visas aplinkybes, konstatuotina, kad E. B. pažemino valstybės tarnautojo - atitinkamai ir Valstybinės teritorinės muitinės – vardą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog dėl nuteistojo veiksmų valstybei buvo padaryta didelė žala.

Nuteistojo E. B. apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, kad jis negalėjo žinoti, kokį traukinį tikrins, kad muitinės pareigūnai atliekantys traukinių patikrinimą yra nuolatos kaitaliojami, kad atliekant patikrinimą keleiviai yra tikrinami pasirinktinai, kad tikrinimo kokybei, įtakos turėjo trumpas vagonų tikrinimo laikas, kad jo veiksmuose nėra tiesioginės tyčios yra paneigti byloje surinktų ir teismo patikrintų įrodymų visuma. Kaip jau paminėta ankščiau tai, kad E. B. padarė nusikaltimą numatytą BK 228 str. 1 d. patvirtina 2011 m. balandžio 2 d., 2011 m. balandžio 2 d., 2011 m. balandžio 4 d. ir 2011 m. balandžio 5 d A. K. telefoninių pokalbių ir tekstinių pranešimų (SMS) išklotinės su S. O. ir E. B. dėl S. O. vykimo 2011 m. balandžio 6 d. per Vilniaus teritorinės muitinės Kenos geležinkelio kelio postą (t.1 b.l.12-14), kas neginčijamai patvirtina, kad buvo iš anksto žinoma kada bus pervežama kontrabanda ir bus galimybės užtikrinti, kad būtent konkretų vagoną tikrintų E. B..

Taip pat patvirtina ir betarpiškai su įvykiais susijusių liudytojų V. B., R. B., R. S., A. D. ir G.Mureikos parodymai, Vilniaus rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo nutarimai, kuriais S. O. ir J.E. O. pripažinti kaltais ir nubausti administracinėmis baudomis už pažeidimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 210 str. 2 d. bei kita bylos medžiaga.

Nors apeliantas savo skunde nurodo, kad remiantis operatyvinių veiksmų atlikimo metu gauta informacija, negalima daryti išvados, jog jis telefonu bendraudamas su A. K. buvo informuotas apie S. O. planuojamą kontrabandos gabenimą, tačiau patikrinus byloje esančias išklotines teismui neliko abejonių dėl tokios informacijos perdavimo, nes jose aiškiai kalbama apie iš anksto planuojamą kontrabandinių prekių pervežimą, konkrečiai kas, kada ir kur paslėpęs jas veš ir kaip pervežimas turi būti užtikrinamas sudarant situaciją, kad konkretų vagoną ir vietas tikrintų būtent E. B. ir neva kontrabandinių prekių nerastų. Visą šį kontrabandos gabenimo mechanizmą ir gabenime dalyvavusius asmenis patvirtina ne tik tai neabejotinai ir neginčytinai patvirtinantys telefoniniai pokalbiai bei kita bylos medžiaga, bet ir nustatytos faktinės aplinkybės, kai atlikus kontrolinį patikrinimą buvo nustatyta konkrečiame telefoniniuose pokalbiuose minimame vagone ir konkrečioje vietoje (tai pridengiant nuorodomis apie butų numerius ir svečius), S. O. vežė kontrabandines prekes, kurių E. B. patikrinimo metu nerado.

Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuotina, jog E. B. veiksmuose nustatyti jam inkriminuoto Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. nusikaltimų būtini požymiai – padariniai (didelės žalos padarymas valstybei) ir kaltė (tyčia). Todėl darytina išvada, kad E. B. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., kadangi jie atitinka visus šio nusikaltimo sudėties požymius.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendį nuteistojo A. K. gynėjo advokato R.Vitkaus, nuteistojo S. O. ir nuteistojo E. B. apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. K. gynėjo advokato R.Vitkaus, nuteistojo S. O. ir nuteistojo E. B. apeliacinius skundus atmesti.