Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. RV-25-703 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam R. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 14 d, nutartimi, R. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 3 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta dvylikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. 2023 m. vasario 27 d. Komisija priėmė nutarimą Nr. RV-25-703 netaikyti R. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 4 dalyje ir 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu. Nutarime nurodoma, kad R. M. skirtos bausmės pradžia – 2015 m. balandžio 24 d., pabaiga – 2027 m. spalio 24 d., neatliktos bausmės dalis 2023 m. vasario 23 d. – ketveri metai aštuoni mėnesiai ir viena diena. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijai nuteistasis teikiamas pirmą kartą. Du trečdalius bausmės nuteistasis atliks 2023 m. rugpjūčio 24 d. R. M. sutinka su intensyvios priežiūros taikymu, lygtinio paleidimo metu planuoja gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Nuteistasis teisėsaugos akiratyje atsidūrė būdamas penkiolikos metų, tokio paties amžiaus buvo nuteistas pirmą kartą. Nuteistojo gyvenime nuosekliai tęsėsi nusikalstamų veikų vykdymas. R. M. šiuo metu yra vienuolika kartų teistas, įskaitant teistumus užsienyje ir dabartinį teistumą. Teismai R. M. dažniau skirdavo su laisvės atėmimu nesusijusiais bausmes, kurias atlikęs R. M. nusikalsdavo pakartotinai. Dalis ankstesnių ir dabartinis nusikaltimas yra padaryti bendrininkų grupėje. Pats nuteistasis teigė, kad dabartinis nusikaltimas buvo būdas uždirbti lengvų pinigų ir buvo susijęs su noru praturtėti. Šiuo metu R. M. atlieka laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimus, įvykdytus organizuoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, kurią pats įkūrė, aktyviai dalyvavo ir atliko atsakingą vaidmenį - vadovavo nusikalstamam susivienijimui ir pats tiesiogiai dalyvavo jo veikloje, parengė nusikalstamos veikos - neteisėto disponavimo labai dideliais kiekiais narkotinių bei psichotropinių medžiagų ir jų kontrabandos į Norvegijos Karalystę, planą. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis tris kartus skatintas, o baustas trisdešimt keturis kartus, iš jų devynis kartus už uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą (už disponavimą mobiliais telefonais ir USB atmintinėmis) bei dvidešimt penkis kartus už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą. Paskutinį kartą drausmine nuobauda nuteistasis baustas 2020 m. lapkričio 18 d. Laisvės atėmimo bausmę R. M. atlieka paprastosios grupės sąlygomis. R. M. stokoja oficialios darbinės patirties. Bausmės atlikimo metu jis įgijo kelias profesines kvalifikacijas, tačiau pagal profesiją įsidarbinti pataisos įstaigoje nesiekė. Nuteistasis atvykęs į laisvės atėmimo vietų įstaigą dirbo nuteistųjų virtuvės darbuotoju, rodė pastangas įgyti profesijas, šiuo metu tęsia individualios veiklos bei mokymosi kolegijoje veiklas. Nuteistojo išsilavinimo bei darbinio užimtumo sritis gali būti tiesiogiai sietina su nuteistojo nusikalstamumu, o siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamumo riziką, nuteistojo formuojamos kompetencijos bei tobulinami įgūdžiai gali tapti sėkmingo resocializacijos proceso prielaida. Manytina, kad nuteistojo nepakankamas įsitraukimas į socialiai priimtinas veiklas gali būti susijęs su jo nusikalstamo elgesio raiška. Šiuo metu nuteistasis išsprendė galimos bedarbystės problemą po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Analizuodamas savo ankstesnį gyvenimo būdą nuteistasis nėra linkęs neigti savo nusikalstamų veiksmų, geba išreikšti tam tikrą asmeninę atsakomybę. Nuteistasis šiuo metu geba objektyviau įsivertinti problemų kilmę bei situacijų, pasibaigusių jo įkalinimu, pasekmes, tačiau vis dar stebimos nusikalstamo patyrimo minimizavimo bei racionalizavimo prielaidos. Pokalbių metu nuteistasis deklaruoja užtikrintumą bei gebėjimą kontroliuoti savo gyvenimą, nurodo turintis tikslų, esą turės reikalingas sąlygas integruotis (turės darbą, gyvenamąją vietą, šeimos palaikymą). Nuteistasis suvokia savo elgesio pasekmes, tačiau pasekmių suvokimas labiau grindžiamas paties patyrimo bei neigiamų pasekmių sau įsivertinimu. R. M. būdingos nusikalstamą elgesį palaikančios nuostatos. Pakartotinai ir sąmoningai vykdyti nusikaltimai, nepakankamas gebėjimas priimti jo atžvilgiu taikytas poveikio priemones yra aktualūs kriminogeniniai poreikiai, kurie turi tiesiogines sąsajas su jo nusikalstamo elgesio raiška. Šiuo metu, siekiant pozityvaus resocializacijos procesų įgyvendinimo, aktualiu poreikiu išlieka pilietinių iniciatyvų palaikymo ir stiprinimo intervencinės priemonės, ugdant bei lavinant nuteistojo moralinių vertybių, socialinių kompetencijų komponentus. Praeityje nuteistasis nebuvo linkęs kritiškai įsivertinti savo neteisėto elgesio ir, siekdamas savo poreikių bei lūkesčių tenkinimo, išreiškė pritarimą nusikalstamai veikti. Šios bausmės atlikimo metu R. M. nustatytą tvarką pataisos įstaigoje pažeidė trisdešimt keturis kartus, kas leidžia kelti prielaidą apie sunkumus net struktūruotoje aplinkoje varžyti savo elgesį ir vadovautis nustatytomis taisyklėmis - tik pastaruosius kelerius metus yra stebimas labiau disciplinuotas nuteistojo elgesys. Pastebima, kad R. M. būdingi vidiniai įsitikinimai bei nuostatos, siejamos su kriminaline subkultūra, jis linkęs prisitaikyti tam tikrus elgesio modelius. Atsižvelgiant į paskutinio vertinimo metu išskirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes, nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus, kriminalinės patirties analizę, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautą informaciją, 2023 m. vasario 10 d. nustatyta vidutinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pakartotinio įvertinimo metu buvo nustatyti pozityvūs aspektai išsilavinimo, mokymosi ir galimybių įsidarbinti, lėšų tvarkymo bei pajamų ir ryšių srityse. Bausmės atlikimo eigoje stebima nuteistojo nuostatų darbinės veiklos atžvilgiu pozityvesnė dinamika. R. M. formaliai patvirtino savo galimybę dirbti po paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis vykdo individualią veiklą, siekia ją prilyginti darbinei veiklai. R. M. rodo asmenines iniciatyvas, siekdamas valdyti finansinius sunkumus, atlygino priteistus ieškinius, tęsia bendravimą su artimaisiais ir sutuoktine, tęsia plane numatytų priemonių vykdymą bei įsitraukia į resocializacijos procesą, tačiau nuteistasis stokoja savo situacijos supratimo, veikdamas ir vykdydamas rekomendacijas be aiškaus sau tikslo - nuteistojo motyvacija yra daugiau išorinė. Nors pastaruoju metu nuteistojo motyvacija spręsti su nusikalstamu elgesiu susijusias problemas akivaizdžiai sustiprėjo, manytina, kad pažanga dar nėra tokia akivaizdi, kad leistų neabejoti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgdama į tai, Komisija konstatavo, kad R. M. nepasiekė reikšmingos pažangos valdant nusikalstamo elgesio riziką ir vienbalsiai nutarė netaikyti nuteistajam R. M. lygtinio paleidimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas bei tvarką detaliai reglamentuoja BVK 157-164 straipsniai.

5. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

6. BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.

7. R. M. skirta dvylikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. trumpesnė nei dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, bet ilgesnė nei dešimt metų. R. M. skirtos bausmės pradžia – 2015 m. balandžio 24 d., pabaiga – 2027 m. spalio 24 d., neatliktos bausmės dalis 2023 m. vasario 23 d. – ketveri metai aštuoni mėnesiai ir viena diena. Du trečdalius bausmės nuteistasis atliks 2023 m. rugpjūčio 24 d., su intensyvia priežiūra sutinka, taigi R. M. atitinka minėtas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas.

8. Visgi teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą turi būti atsižvelgiama ir į BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pagrindus – 1) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba 2) nuteistasis turi būti padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

9. Vertindamas R. M. elgesio atitikimą šiems pagrindams teismas pažymi, kad, kaip matyti iš R. M. vertinimo pagal „OASys“ sistemą, R. M. priklauso ne žemai, kaip to reikalauja BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostata, bet vidutinei rizikos grupei, taigi R. M. elgesys neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos dėl nuteistojo žemos nusikalstamo elgesio rizikos.

10. Vertinant R. M. elgesio atitikimą alternatyviam nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos namų pagrindui – akivaizdžiai pažangai mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog 2018 m. liepos 31 d. buvo atliktas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, kurio metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri išliko nepakitusi ir 2023 m. vasario 10 d. vertinimo metu. Vertinimo metu nustatyti statiniai nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai, kuriems priskiriama R. M. didelis teistumų skaičius, nusikalstamas elgesys nesulaukus pilnametystės, laisvės atėmimo bausmės atlikimas ketvirtą kartą, laisvės atėmimo bausmės atlikimas būnant nepilnamečiu, ankstesnio laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu pažeistos probacijos sąlygos, netinkamas teismo skirtų įpareigojimu vykdymas, didelis teistumų skaičius sulaukus pilnametystės, nusikalstamam elgesiui būdingas neteisėtas turtinių ir smurtinių nusikaltimų modelis. Vertinimo metu taip pat nustatyti dinaminiai R. M. nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai: R. M. stokoja darbinės patirties, jo nuolatinė veika skatina nusikalstamumą, jo gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys nuoseklaus prosocialaus elgesio, aukštas savęs vertinimas, nepakankamos problemų identifikavimo kompetencijos, neteisėti problemų sprendimo metodai, pasekmių suvokimo stoka, kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, negatyvių nuostatų visuomenės atžvilgiu prielaidos (bausmę jis atlieka už sunkius nusikaltimus). Vertinimo metu, be kita ko, buvo nustatyti apsauginiai veiksniai: nuteistasis turi išsilavinimą bei specialybes, patvirtino gyvenamosios vietos bei darbinės veiklos tęstinumą laisvėje, palaiko pozityvius ryšius su artimaisiais, neturi aktualių psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų, išreiškė palankias nuostatas savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje.

11. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad paskutiniu metu yra stebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos - jis mokėsi, įgijo specialybių, šiuo metu vykdo individualią veiklą, iš kurios gauna pajamų. Teismas, remdamasis R. M. asmens byloje esančiais duomenimis, įvertina nuteistojo pastangas mažinti nusikalstamo elgesio riziką: socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose - 2018 metais dalyvavo „Naujai atvykusių j pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“. Visgi nuteistasis nesugebėjo laikytis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų. 2020 metais jis baigė Meno terapijos grupę, dalyvavo teoriniuose ir praktiniuose mokymuose „Integracijos į darbo rinką įgūdžių formavimas ir stiprinimas“, kreipėsi į Psichologinės tarnybos specialistę dėl priemonių vykdymo, tačiau bendravimo metu buvo nustatyta, jog nuteistasis neįžvelgia asmeninių sunkumų ar poreikio keisti gyvenimo būdą, yra gynybiškas, perkelia atsakomybę aplinkai, darbą įstaigoje nuteistasis traktavo kaip pažeminimą bei gėdą ir atsisakė svarstyti šią galimybę. Nuteistasis dalyvavo motyvacinėje programoje „Elgesys- pokalbis-pasikeitimas“, nurodė priėmęs sprendimą nebegrįžti prie nusikalstamo elgesio, vis dėlto stokojo savo situacijos supratimo, o jo motyvacija buvo labiau išorinė. 2022 m. rugsėjo mėn. R. M. baigė dalyvavimą elgesio pataisos programoje „Elgesys - pokalbis - pasikeitimas“, sutiko dalyvauti programoje pagal URICA F modulį, nukreiptą į motyvaciją, veiksmų pasekmių apgalvojimą. R. M. užsiėmimų metu pasižymėjimo pakankamu aktyvumu, gilinimusi į savo probleminį elgesį ir jo sukeltas pasekmes, stengėsi kelti sau naujus uždavinius, nuteistojo motyvacija spręsti su nusikalstamu elgesiu susijusias problemas akivaizdžiai sustiprėjo. Nuo 2022 m. vasario 14 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu R. M. leista užsiimti individualia darbine veikla bei teikti vertimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims. 2022 m. Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje jis įgijo suvirintojo specialybę, šiuo metu mokosi VšĮ (duomenys neskelbtini).

12. R. M. įgijo profesinę kvalifikaciją, dirba, o lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą, ką teismas vertina išties teigiamai. Visgi, nors R. M. turi specialybę, šiuo metu išreiškia teigiamą požiūrį į darbą, o jo motyvacija spręsti su nusikalstamu elgesiu susijusias problemas pagerėjo, tačiau negalima nevertinti to, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis buvo net trisdešimt keturis kartus baustas už draudžiamų daiktų gaminimą, įsigijimą, laikymą ir įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą. Paskutinį kartą drausmine nuobauda R. M. baustas 2020 m. lapkričio 18 d., taigi nuteistasis tik paskutinius dvejus bausmės atlikimo metus nebepažeidinėja bausmės atlikimo sąlygų, nors iki tol sąlygas pažeidinėjo reguliariai. Nuteistasis tik pastaruosius kelerius elgiasi labiau disciplinuotai, tačiau jam vis dar būdingi vidiniai įsitikinimai bei nuostatos, siejamos su kriminaline subkultūra, jis stokoja savo situacijos supratimo ir tinkamo vertinimo, dėl ko teismo įsitikinimu, reikia daugiau laiko, norint įsitikinti nuteistojo teigiamų pokyčių tvarumu, tuo pačiu leidžiant nuteistajam išnaudoti turimas galimybes dar labiau sumažinti nusikalstamo elgesio riziką.

13. R. M. yra nustatyta daug dinaminių kriminogeninių veiksnių, taigi nuteistasis turi galimybę koreguoti savo elgesį ir mažinti nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius, tokiu būdu darydamas akivaizdžią pažangą, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Įvertinus tai, kad šiuo metu yra vis dar stebimas nepakankamas nuteistajam taikomų priemonių, nukreiptų į jo kriminogeninių veiksnių valdymą, poveikis, pavyzdžiui, nuteistojo problemų atpažinimo, jų sprendimo bei pasekmių suvokimo stoka ir kt., teismo įsitikinimu, R. M., tęsdamas dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, dar labiau įsitraukdamas į rizikų valdymo procesą, gali padaryti išties didelių pokyčių, kurie ateityje leistų daryti išvadą apie akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

14. Teismas pažymi, kad elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į jo asmenybę. R. M. Komisijai pristatomas pirmą kartą, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kaip jau minėta, dalyvavo įvairiuose užsiėmimuose, tačiau pakankamai ilgą laiką jam kilo sunkumų keičiant gyvenimo būdą, jis maksimaliai nesistengė spręsti su emocine gerove ir praeities klaidomis susijusias problemas, nors nuteistojo nusikalstamas elgesys turi glaudžias sąsajas su mąstymo ir elgesio sritimi.

15. Tai, jog R. M. įgijo specialybę, dirba, atlygino žalą, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, stengiasi spręsti mąstymo bei elgesio problemas, leidžia teismui teigiamai vertinti R. M. siekį keistis pačiam bei keisti savo elgesį, tačiau pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Kita vertus, akcentuotina, kad tinkamai atlikti bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

16. Skundžiamame nutarime siūlomos rekomendacijos dėl R. M. nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo tęsiant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, teismo manymu, yra parinktos tinkamai, jos padės sumažinti R. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius. R. M. laisvės atėmimo vietoje turi tęsti dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, dar labiau įsitraukti į rizikų valdymo procesą, daryti ženklesnę pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką, stiprinti savo įžvalgas dėl anksčiau turėtų sunkumų, suvokti nusikalstamo elgesio pasekmes. Teismas teigiamai vertina R. M. pasiryžimą ir pastangas savo elgesį keisti socialiai priimtina linkme, tačiau šiuo metu R. M. elgesiui neatitinkant formaliųjų BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų, nesant lygtinio paleidimo taikymo pagrindo – padarytos akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam netaikytinas.

17. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. vasario 27 d. nutarime Nr. RV-25-703 netaikyti R. M. lygtinio paleidimo padaryta išvada, jog R. M. taikyti lygtinį paleidimą šiuo metu nėra pagrindo, yra pagrįsta, todėl R. M. skundas dėl minėto nutarimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo R. M. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. RV-25-703 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam R. M.

Nutartis per septynias dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.