Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

administracine tvarka nubaustam A. Z. ir jo įgaliotam atstovui advokatui Dariui Staškevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. Z. (toliau – Pareiškėjas), gim. (duomenys neskelbtini), LR piliečio, lietuvio, vedusio, aukštojo išsilavinimo, dirbančio UAB (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausto, neteisto (Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis) skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) Vyriausiojo specialisto A. K. 2018 m. spalio 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu Institucijos nutarimu A. Z. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 111 straipsnio 1 dalį 130 Eur bauda už tai, kad jis, eidamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas ir būdamas atsakingu už įmonės veiklą, pažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 str. 1 d. „Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį“, nes savo veikloje savavališkai naudojo žemės gelmių išteklius, o būtent - nuo 2015 m. gegužės 6 d., sunaudojo 11 290 kubinių metrų požeminio vandens, neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos leidimo, kai jis yra būtinas.

A. Z. skundu prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto 2018 m. spalio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodo, kad neginčija nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau skundžiamame nutarime nurodytus veiksmus darė nežinodamas apie tai, jog yra reikalingas Lietuvos geologijos tarnybos išduotas leidimas bei išteklių ar ertmių naudojimo sutartis. Jog minėti dokumentai yra reikalingi UAB (duomenys neskelbtini) sužinojo 2018 metų pavasarį. Nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) turi keturis nuosavus artezinius požeminio vandens gręžinius, kurie turi apskaitos priemones, todėl įmonė visą laiką manė, kad gręžinius naudojo teisėtai. Pažymi, kad nutarimą priėmusi institucija ne kartą tikrino bendrovę, taip pat ir 2016 m., ir tokio pažeidimo niekada nefiksavo, todėl laikė, jog gręžinius naudoja savo veikai teisėtai, laikydamasi įstatymų ir jis, kaip įmonės vadovas, nesuvokė, jog daro administracinės teisės nusižengimą. Mano, kad nesant subjektyvaus administracinio nusižengimo požymio - kaltės, jis negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, todėl skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas.

Institucija atsiliepimu į pareiškėjo skundą su pastarajame išdėstytu reikalavimu nesutinka ir prašo skundžiamą 2018-10-09 nutarimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad nutarimas priimtas visapusiškai, objektyviai ištyrus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, tiksliai pagal įstatymus, o A. Z. skunde išdėstyti argumentai yra nepagrįsti. Pažymi, kad faktinės aplinkybės skundu nėra ginčijamos, o argumentai dėl teisės aktų nežinojimo neatleidžia nuo atsakomybės.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundo netenkinti dėl atsiliepime nurodytų argumentų bei pažymėjo, jog skunde minimas bendrovės patikrinimas 2016 m. buvo atliekamas ne dėl požeminio vandens išteklių naudojimo, o dėl mėšlo ir srutų tvarkymo reikalavimų laikymosi. Pateikė minėto 2016-10-27 patikrinimo akto kopiją. Taip pat parodė, kad direktoriui dėl inkriminuoto nusižengimo buvo surašytas administracinis nurodymas, tačiau pareiškėjas su juo nesutiko.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu prašė tenkinti jo skundą ir parodė, kad neginčija paties pažeidimo fakto, tačiau jį padarė nepiktybiškai, nežinodamas, kad reikalingas leidimas. Pabrėžė, kad bendrovė turi gręžinius su apskaitos prietaisais. Teigia, kad šių metų pavasarį sužinojęs, jog reikalingas administraciniame kaltinime nurodytas leidimas, jis ėmėsi tuo tikslu veiksmų – 2018-03-19 sudarė sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) dėl UAB (duomenys neskelbtini) eksploatuojamų vandenviečių turimų išteklių įvertinimo, vandenviečių apsaugos zonų projektų parengimo ir išteklių aprobavimo ataskaitų suderinimo. Leidimo gavimo procedūra sudėtinga ir užtruko, leidimą bendrovė gavo tik 2018-09-25, tą pačią dieną bendrovė sudarė požeminio geriamojo gėlo vandens išteklių naudojimo sutartį.

Pareiškėjo atstovas advokatas teismo posėdžio metu prašė tenkinti pareiškėjo skundą ir pabrėžė, kad pareiškėjas, nors ir būdamas direktoriumi, negali žinoti visų teisės aktų reikalavimų. Šiuo atveju pareiškėjas nežinojo, kad reikalingas administraciniame kaltinime nurodytas leidimas, o tik sužinojęs, ėmėsi veiksmų jam gauti, ko pasekoje 2018-09-25 bendrovė gavo leidimą ir sudarė požeminio geriamojo gėlo vandens išteklių naudojimo sutartį. Teigia, kad pareiškėjo veiksmuose nėra subjektyviojo elemento – kaltės. Taipogi mano, kad pareiškėjo veiksmuose yra būtinasis reikalingumas, nes bendrovės kasdienėje veikloje gyvūnams reikalingas vanduo ir jo nutraukimas nebuvo galimas. Advokatas taip pat pabrėžė, kad viena Institucijos funkcijų yra skirta vykdyti prevencinę veiklą, tačiau Institucija per ilgą bendrovės veiklos laikotarpį jos dėl požeminio vandens netikrino, jai nebuvo dėl to išaiškinta ir direktoriui nebuvo leista pasitaisyti.

Skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių dėl to, kad UAB (duomenys neskelbtini) savo veikloje nuo 2015 m. gegužės 6 d. iš gręžinių išgavo 11290 m³ vandens, kuris panaudotas ūkinei komercinei veiklai, neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo ir sudarytos su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutarties. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantis 2018 m. rugsėjo 11 d. patikrinimo aktas Nr. 66, 2018 m. rugsėjo 20 d. administracinio nusižengimo protokolas. Šių aplinkybių neginčija ir pats pareiškėjas, tai nurodydamas skunde, tačiau tuo pačiu nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas. Pareiškėjas priimtą nutarimą iš esmės ginčija tuo pagrindu, jog jis, kaip įmonės vadovas, nesuvokė, jog daro administracinį nusižengimą ir dėl šios priežasties jis negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, nes jo veiksmuose nebuvo nustatytas subjektyvus administracinio nusižengimo požymis – kaltė.

ANK 2 str. 2 d. yra numatyta, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. Ši nuostata taip pat įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. Pareiškėjas, eidamas įmonės direktoriaus pareigas ir būdamas atsakingu už įmonės veiklą, turi žinoti įstatymus, reglamentuojančius jo valdomos įmonės veiklą ir privalo elgtis taip, kad šios įstatymų nuostatos nebūtų pažeistos, ir negali įstatymams priešingo elgesio pateisinti įstatymo nežinojimu, nes visi įstatymai yra skelbiami ir prienami visuomenei. Todėl minėtieji A. Z. teiginiai teismo vertinami tik kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Pareiškėjas nurodo, kad laikotarpyje nuo 2015 m. gegužės 6 d. iki 2016 m. spalio 27 d. Institucijos atliktų patikrinimų metu UAB (duomenys neskelbtini) veikloje nebuvo nustatyta jokių pažeidimų, kas, jo įsitikinimu, pareiškėjui, kaip įmonės direktoriui, sudarė pagrindą manyti, kad gręžiniai yra naudojami teisėtai pagal galiojančius teisės aktus. Tačiau tokie pareiškėjo teiginiai vertintini kritiškai. Byloje esantis 2016-10-27 patikrinimo aktas iš tiesų patvirtina pažeidimų bendrovės veikloje nenustatymą, tačiau iš jo taip pat matyti, kad bendrovė buvo tikrinama visai kitoje srityje nei nagrinėjamas administracinis nusižengimas, t.y. ji tikrinta dėl mėšlo ir srutų tvarkymo reikalavimų laikymosi, ir būtent šioje srityje konstatuotas pažeidimų nenustatymas. Todėl, teismo vertinimu, pastarojo su pareiškėjui inkriminuotu administraciniu nusižengimu nesusijusio patikrinimo rezultatai niekaip negalėjo sąlygoti pareiškėjui pagrįsto manymo dėl gręžinių naudojimo įstatymų nustatyta tvarka. Be to, tokie pareiškėjo argumentai, nurodant klaidinančias, kitiems įrodymams prieštaringas versijas, tik patvirtina jo siekimą išvengti atsakomybės.

Teik pareiškėjas, tiek jo advokatas teisme, ginčydami kaltę pabrėžė, kad pareiškėjo vadovaujama bendrovė turi gręžinius su apskaitos prietaisais, pabrėžė ir vandens būtinąjį poreikį gyvūnams kasdienėje bendrovės veikloje, tačiau šios aplinkybės, kaip ir aukščiau paminėto 2016-10-27 patikrinimo rezultatai, nešalina pareiškėjo pareigos vykdyti visų įstatymų reikalavimus bei atsakomybės pastarųjų nesilaikymo, pažeidimų atvejais.

Pareiškėjo advokato teismo posėdžio metu iškelta versija dėl galimo būtinojo reikalingumo nagrinėjamoje situacijoje, teismo vertinimu, yra visiškai nepagrįsta. Pagal ANK 16 straipsnio 1 dalį asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Šiuo atveju nėra jokių duomenų, kad advokato minimiems bendrovės gyvūnams būtų grėsęs pavojus, ir tuo labiau nėra pagrindo manyti, kad administraciniame kaltinime aprašytas ilgai trukęs savavališkas žemės gelmių išteklių naudojimas be nurodyto leidimo ir sutarties buvo skirtas ir būtinas tariamam pavojui pašalinti. Pastebėtina, kad pastarųjų būtinų dokumentų gavimas yra skirtas administraciniame kaltinime nurodytų įstatymų reikalavimų įgyvendinimui, kas nėra tariamo pavojaus šalinimo priemonė. Be to, tariamą pavojų paneigia ir tas faktas, kad bendrovė po administraciniame kaltinime užfiksuoto pažeidimo 2018-09-25 gavo aukščiau minimus dokumentus.

Teismas sprendžia, kad A. Z. kaltė yra visiškai įrodyta, o A. Z. skunde nurodyta aplinkybė, kad jis nežinojo, jog jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėties požymių, nuo atsakomybės neatleidžia.

Nors pareiškėjas skunde ir nurodo, kad reikiamas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes jo vadovaujamai bendrovei buvo išduotas ir požeminio geriamojo gėlo vandens išteklių naudojimo sutartis buvo pasirašyta 2018 m. rugsėjo 25 d., administracinio nusižengimo padarymo faktas jau buvo užfiksuotas, todėl ši bei kitos pareiškėjo skunde, taip jo bei advokato teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės pareiškėjo kaltės nepaneigia, atsakomybės nešalina ir nesuteikia teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą. Šių išvadų nekeičia ir pareiškėjo atstovo advokato teisme išsakytieji deklaratyvūs teiginiai dėl institucijos prevencinio neveikimo, galėjusio užkirsti kelią administraciniam nusižengimui.

ANK 111 str. 1 d. numato, kad savavališkas žemės gelmių naudojimas neturint teisės aktuose nustatyto leidimo, žemės gelmių naudojimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus dėl kasybos sklypo ribų, dėl žemės gelmių išteklių išgavimo kiekio, taip pat pažeidžiant žemės gelmių išteklių apskaitos, pažeistos žemės rekultivavimo ir (arba) žemės gelmių stebėsenos reikalavimus, sandorių, tiesiogiai ar netiesiogiai pažeidžiančių žemės gelmių valstybinės nuosavybės teisę, sudarymas užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo devyniasdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, Institucijos pareigūnas, skirdamas A. Z. nuobaudą, atsižvelgė į padaryto nusižengimo pobūdį, motyvus, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir jam paskyrė ANK 111 str. 1 d. sankcijoje numatytos baudos vidurkį. Tokią nuobaudą laikyti per griežta ir dėl to neteisinga nėra pagrindo. Todėl teismas konstatuoja teisingą baudos dydžio nustatymą ir pagrindo jį keisti nebuvimą.

Taigi, nagrinėjamu atveju teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus ir pateiktos bylos medžiagą, išklausęs pareiškėjo, jo atstovo advokato bei institucijos atstovo, daro išvadą, kad institucijos atstovas, išsamiai ir nešališkai ištyręs visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pagrįstai pripažino A. Z. padarius jam inkriminuotą ANK 111 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą ir teisingai paskyrė baudą. Todėl tenkinti A. Z. skundą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vyriausiojo specialisto A. K. 2018 m. spalio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir pareiškėjo A. Z. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.