Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lidija Deksnienė, sekretoriaujant Ramintai Pranckevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Bužavui, kaltinamajam A. K., kaltinamojo gynėjui ir civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Aidui Venckui, nukentėjusiesiems A. G. ir J. G., jų atstovei advokatei Albinai Cirulienei, civilinio atsakovo atstovei Austėjai Dimaitytei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Marijampolėje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., neteistas, kaltinamas pagal LR BK 281 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2015 birželio 1 d., apie 20.30 val. kelio (duomenys neskelbtini) 25,197 km, važiuodamas Jonavos kryptimi, vairuodamas krovininį automobilį - balninį vilkiką „Volvo“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (autocisterną) „Feldbinder“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (2014 m. spalio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Nutarimo Nr. 1086 redakcijos, toliau – KET) 9 punkto reikalavimų nurodymą, kad „Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai...“; KET 126 punkto reikalavimų nurodymą, kad „Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus...“, KET 127 punkto reikalavimų nurodymą, kad „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtu sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“, nevykdydamas šių reikalavimų, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir atstumo, dėl ko, nesuvaldęs vairuojamo automobilio, atsitrenkė į priekyje važiavusio ir, užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui, pirmoje eismo juostoje prieš baltą „STOP“ liniją sustojusį automobilį „VW Sharan“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo A. G.. Eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilio „VW Sharan“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. G., kuriam padaryti muštinė galvos žaizda ir odos nubrozdinimai, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, dešinio kelio sumušimas, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir automobilio „VW Sharan“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) keleivis J. G., kuriam padarytas dešinio momenkaulio linijos lūžis, muštinės žaizdos dešinio momens ir dešinio peties srityse, daugybiniai odos nubrozdinimai galvos plaukuotoje dalyje ir odos nubrozdinimas kaklo srityje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. K. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, parodė, kad įvykio dieną galėjo viršyti leistiną greitį, tiksliai kokiu greičiu važiavo neprisimena, prieš susidūrimą į spidometrą nepasižiūrėjo, automobilį pradėjo traukti į kairę pusę. Dėl to išvažiavo į priešingą kelio juostą ir susidūrė su lengvuoju automobiliu. Tiksliai nežino, kodėl įvyko autoįvykis, mano ir spėja, kad įvykis galėjo įvykti dėl padangos sprogimo. Sprogimo garso negirdėjo, tačiau sutinka su ekspertų išvada, kad ratas sprogo atsitrenkus į lengvąjį automobilį, išvados neginčija. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atsiprašo nukentėjusiųjų. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir jį perduoti pagal laidavimą sutuoktinei I. K.. Civilinius ieškinius prašo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo padarius nusikaltimą, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais :

Nukentėjusysis A. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2015 m. birželio 1 d., apie 20 val. kartu su sūnumi J. G., gim. (duomenys neskelbtini)., važiavo iš Kauno miesto į Jonavos miestą. Važiavo A. G. priklausančiu automobiliu, kuri jis pats vairavo, o sūnus sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės. Privažiuojant prie sankryžos su keliu vedančiu į (duomenys neskelbtini) kaimą, rodos, jis prie sankryžos privažiavo antra kelio juosta, bei sustojo prieš šviesoforą, nes užsidegė geltona šviesa. Ar tikrai sankryžoje stovėjo antroje eismo juostoje teigti negali, taip jam atrodo. Ar nuo šviesoforo jau pradėjo judėti, ar dar stovėjo sankryžoje, tiksliai nurodyti negali, nes nieko toliau neprisimena, sekantis jo prisiminimas tik kai jis atgavo sąmonę būdamas automobilyje. Tik atgavęs sąmonę ir pajautęs skausmą galvos ir kūno srityse, bei pamatęs dejuojantį ir kraujuojantį sūnų, bei stiklo šukes automobilio viduje, suprato, kad įvyko autoįvykis.

2015-07-24 specialisto išvada Nr. G2034/15(02) nustatyta, kad A. G. padaryta muštinė galvos žaizda ir odos nubrozdinimai, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, dešinio kelio sumušimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti automobilio salono dalys. A. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t, b. l. 107).

Nukentėjusysis J. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2015 m. birželio 1 d. kartu su tėvu A. G. automobiliu „VW Sharan“ važiavo iš Kauno m. J. G. sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės, buvo prisisegęs saugos diržu. Prisimena, kad privažiavus prie sankryžos su keliu vedančiu į (duomenys neskelbtini) k., užsidegė raudona šviesa ir tėtis sustabdė automobilį. Kokioje eismo juostoje stovėjo, nurodyti negali, nes neprisimena. Kas įvyko paskui nežino, neprisimena, prisimena, kad sąmonę atgavo būdamas GMP automobilyje. Vėliau sužinojęs, kad į jų automobilį, rodos, sprogus padangai atsitrenkė sunkvežimis. Negirdėjo nei padangos sprogimo garso, nei smūgio nuo automobilių susidūrimo.

2015-07-24 specialisto išvada Nr. G 2020/15 (02) nustatyta, kad J. G. konstatuota dešinio momenkaulio linijos lūžis, muštinės žaizdos dešinio momens ir dešinio peties srityse, daugybiniai odos nubrozdinimai galvos plaukuotoje dalyje ir odos nubrozdinimas kaklo srityje. J. G. dėl konstatuotų sužalojimų nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 129–130).

Teismo medicinos ekspertas S. M. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad palaiko savo išvadą dėl J. G. sužalojimų, papildo, kad nėra pagrindo J. G. sužalojimo laikyti sunkiu, nes kaukolės linijinis lūžis sugyja per 3 savaites be jokių žymių, toks lūžis nekvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, nesvarbu kiek laiko nukentėjusysis gydėsi ir buvo nedarbingas.

Liudytoja I. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad sutuoktinis A. K., su kuriuo gyvena daugiau nei 20 metu, iki šios dienos pergyvena dėl padaryto nusikaltimo, spėja, dėl ko galėjo įvykti įvykis, pergyvena savyje, prašė jos bendrauti su nukentėjusiais, skambinti, paklausti apie sveikatos būklę. Ligoninėje norėjo aplankyti nukentėjusiuosius, tačiau neaplankė. Su sutuoktiniu užaugino sūnų, ji nedirba, baigė kolegiją, prižiūri namų ūkį, dirba ir šeimą išlaiko A. K., todėl prašo perduoti A. K. jai pagal laidavimą be užstato. Ji mano, kad gali daryti teigiamą įtaką sutuoktiniui su juo bendraudama, primindama, kad kelyje turi būti atidesnis.

Liudytoja L. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji nerinko ir neturi įrodymų, patvirtinančių, kiek jų šeima turėjo išlaidų dėl A. G. ir J. G. gydymo, pagerinto maitinimo, vaistų, maisto papildų ir vitaminų pirkimo. Į civilinių ieškinių sumas įeina jos, senelių pergyvenimai dėl vienintelio sūnaus ir anūko J. G. sužalojimo, taip pat ir pergyvenimai dėl A. G. sužalojimo. Ji pati, neturėdama automobilio, išleido lėšų kelionėms į Kauną ir atgal pas sūnų, rūpinosi jo slauga, maitinimu, pati gyveno ne namie, o Kaune, leido lėšas pragyvenimui, namie maistą ruošti nebuvo galimybių. Jos sveikatos būklė iki įvykio nebuvo gera, po įvykio buvo nedarbinga, jai pasunkėjo depresija, be to, turėjo slaugyti vyrą ir sūnų. Visa 2015 metų vasarą sūnui buvo sugadinta. Jis negalėjo gyventi įprastą savo gyvenimą – vasarą sportuoti, bėgioti su draugais, buvo reabilitacijoje, galva nuskusta, atmintis pablogėjo. Sūnus ir vyras vartoja maisto papildus, maistus ir vitaminus, gerinančius atmintį.

2015-11-12 specialisto išvada Nr. 11-1283(15)/11-2226(15) nustatyta, kad vilkiko „Volvo FH 42T“ kairės pusės priekinis ratas buvo dehermetizuotas eismo įvykio metu, atsitrenkus į automobilio „VW Sharan“. Vilkiko „Volvo FH 42T“ kairės pusės priekinio rato dehermetizacija neturėjo priežastinio ryšio šio eismo įvykio kilimu. Vilkiko „Volvo FH 42T“ greitis prieš pėdsakus ant kelio buvo nemažiau kaip 86 km/h. Vilkikas „Volvo FH 42T“, vairuojamas A. K., atsitrenkė į pirmoje eismo juostoje prieš baltą „STOP“ liniją, tikėtina, stovėjusį automobilį „VW Sharan“ vairuojamą A. G.. Jeigu vilkiko „Volvo FH 42T“, vairuotojas A. K. būtų važiavęs šiame kelio ruože maksimaliu leistinu 70 km/h greičiu ir pradėjęs stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę didesniu nei 61,2 m. atstumu iki susidūrimo vietos, tai būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo. Vilkiko „Volvo FH 42T“ vairuotojo A. K. veiksmai, - važiavo viršydamas maksimalų leistiną greitį, laiku nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į priekyje buvusį automobilį „VW Sharan“, vairuojamą A. G., - techniniu požiūriu buvo nepriimtini. Vilkiko „Volvo FH 42T“ vairuotojo A. K. veiksmai,- važiavo viršydamas maksimalų leistiną greitį, laiku nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į priekyje buvusį automobilį „VW Sharan“, vairuojamą A. G., - techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo priežastis (1 t. b. l. 81–88).

Kaip matyti iš bylos duomenų, visos BK 40 straipsnio 1 dalies sąlygos byloje yra. Tačiau BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos ir kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Teismų praktikoje konstatuota, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taigi, asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, A. K. nėra teistas (2 t., b. l. 43), t. y. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką – neatsargų nusikaltimą, nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (2 t., b. l. 34–35), tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo A. K. vairuojamo automobilio, priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, civilinė atsakomybė drausta „If P&C Insurance AS“. Iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios „If P&C Insurance AS“ , veikianti per If P&C Insurance AS filialą, A. G. dėl 2015-06-01 autoįvykio išmokėjo 1000 Eur neturtinę žalą, o J. G. – 1500 Eur neturtinę žalą, įrodytos turtinės žalos dalį. Kaltinamasis nukentėjusiųjų teisiamajame posėdyje atsiprašė.

Nukentėjusieji, jų atstovė, prokuroras nesutinka, kad kaltinamasis A. K. atlygino nors dalį padarytos žalos nukentėjusiesiems, t. y. mano, kad kaltinamasis neįvykdė BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimų – visiškai ar bent iš dalies atlyginti ar pašalinti žalą, jeigu ji buvo padaryta.

Teismas, susipažinęs su teismų praktika, su šiais argumentais nesutinka. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimas ar pašalinimas gali būti padarytas bet kokiu būdu. Todėl šiuo atveju aplinkybė, jog nukentėjusiojo patirtą žalą atlygino draudimo bendrovė, o ne pats kaltininkas, negali būti laikomu netinkamu BK 40 str. 2 d. 3 p. numatytų sąlygų įvykdymu. Akivaizdu, jog vairuotojas, apdrausdamas savo civilinę atsakomybę, dar prieš galimus eismo įvykius, imasi priemonių, jog atsitikus tokiems įvykiams nukentėjusiajam būtų atlyginama patirta žala.

Draudimo teisinių santykių atsiradimo tarp draudėjo ir draudiko pagrindas – draudimo sutartis. Pagal CK 6.987 straipsnyje pateiktą draudimo sutarties apibrėžtį draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Taigi draudimo sutarties esmė – neigiamų turtinių padarinių, galinčių kilti draudėjui dėl jo (kito asmens) atliekamos veiklos (neveikimo) ar aplinkos veiksnių, atsiradimo rizikos perkėlimas trečiajam asmeniui – draudikui.

Nagrinėjamu atveju byloje aktualus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPD) sutarties pagrindu susiklostančių teisinių santykių reguliavimas. TPVCAPD sutartis, kaip ir kitos draudimo sutartys, yra skirta užtikrinti, kad asmuo, apdraudęs savo turtinį interesą, šiuo atveju – civilinę atsakomybę, visiškai ar iš dalies išvengs neigiamų turtinių padarinių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę. TPVCAPD sutarties ypatumas yra tas, kad draudėjai negali pasirinkti, sudaryti šią sutartį ar ne, t. y. visos Lietuvos Respublikoje naudojamos transporto priemonės turi būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu (TPVCAPD įstatymo 4 straipsnio 1 dalis).

Kadangi A. K. vairuojamo vilkiko civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta, tai draudimo bendrovė turėjo pareigą ir pagrįstai atlygino dalį patirtos turtinės žalos ir neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad šiuo atveju būtina sąlyga, numatyta BK 40 str. 2 d. 3 p., byloje nustatyta.

Dėl A. K. prisipažinimo padarius nusikaltimą.

Nukentėjusieji, jų atstovė, prokuroras nesutinka, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nes kaltinamasis teigia neprisimenąs įvykio aplinkybių, nors įvykio metu sąmonę praradęs nebuvo, siekia sušvelninti savo padėtį teigdamas, kad įvykis įvyko dėl padangos sprogimo, nenurodo, kokiu greičiu važiavo. Teismas įvertinęs jo kaip liudytojo parodymus ir įtariamojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, parodymus teisiamajame posėdyje nustatė, kad A. K. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, pripažino pažeidęs KET, viršijęs leistiną greitį, nebuvęs pakankamai atidus, spėjo, kad susidūrimas galėjo įvykti dėl padangos sprogimo, tačiau sutinka ir su eksperto išvada, kad ratas sprogo dėl atsitrenkimo į lengvąjį automobilį, eksperto išvados neginčija, nes tiksliai autoįvykio detalių neprisimena dėl patirto šoko, streso.

Ikiteisminio tyrimo metu surinka pakankamai duomenų, kad A. K. gali būti padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d. A. K. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai, jis pripažino kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. A. K. teigiamai charakterizuojamas (2 t., b. l. 50), neregistruotas priklausomybių ligų ir psichiatro įskaitoje (2 t., b. l. 47), A. K. sutuoktinė I. K. sutinka, kad sutuoktinis A. K. jai būtų perduotas pagal laidavimą be užstato (2 t., b. l. 110–111), I. K. verta teismo pasitikėjimo (2 t., b. l. 115–118), neteista (2 t., b. l. 114), bausta administracine tvarka už nedidelius KET pažeidimus, nuobaudų galiojimo laikas pasibaigęs (2 t., b. l. 130–131), nedirbanti, būdama laiduotoja gali daryti teigiamą įtaką sutuoktiniui. Yra visos įstatyme numatytos sąlygos atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra pagrindas manyti, kad A. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. I. K. kaip laiduotojai yra žinomos laidavimo teisinės pasekmės (BK 40 str.). Todėl kaltinamojo ir jo gynėjo prašymas tenkintinas, A. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 281 str. 1 d., perduodant jį pagal laidavimą sutuoktinei I. K. 2 metams be užstato.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis A. G. reiškia atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį dėl 270 Eur turtinės žalos ir 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, J. G. – atsakovui UAB „9duomenys neskelbtini)“ ieškinį dėl 640 Eur turtinės ir 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. A. G. reiškia ieškinį atsakovei „If P&C Insurance AS“ dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o J. G. atsakovei „If P&C Insurance AS“ – dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Iš kaltinamojo A. K. prašoma priteisti išlaidas advokatės pagalbai byloje apmokėti.

A. G. ieškinį, kurį reiškia ir nepilnamečio sūnaus vardu, grindžia tuo, kad apie 90 procentų ieškinio susideda dėl jo, jo sutuoktinės, senelių pergyvenimų dėl vienintelio sūnaus ir anūko sužalojimo. Nors sūnaus mokymosi rezultatai nepablogėjo, tačiau taip mokytis jam dabar reikia įdėti žymiai daugiau pastangų. Reiškiama turtinė žala susideda iš žalos už sugadintus įvykio metu jo ir sūnaus drabužius, už vitaminus, maisto papildus, pagerintą maitinimą. Ši žala draudimo nėra atlyginta. Įvykio metu nepataisomai buvo sugadintas šeimos automobilis, kuris buvo tvarkingas, jo keisti neketino. Dėl to šeima turėjo nepatogumų. Draudimo bendrovė visos sumos už automobilio sugadinimą nekompensavo. Jis civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo reiškia ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes su draudimo bendrove „If P&C Insurance AS“ jau susidūrė prašydamas sumokėti už sugadintą savo automobilį, susirašinėjimas vyko labai ilgai, su šia bendrove labai sunku susitarti dėl žalos atlyginimo.

Draudimo bendrovė „If P&C Insurance AS“ iki bylos išnagrinėjimo teisme pradžios sumokėjo nukentėjusiajam A. G. 200,62 Eur turtinės žalos atlyginimo, 3985 Eur už sugadintą automobilį VW Sharan, 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o J. G. – 25,85 Eur turtinės žalos atlyginimo, 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1t., b. l. 151, 161) .

Atsakovės draudimo bendrovės atstovė nesutinka su civiliniais ieškiniais, mano, kad bendrovė atlygino pakankamo dydžio turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiesiems, todėl priteisti nukentėjusiems papildomai dar 2000 Eur neturtinę žalą nėra pagrindo. Byloje nepateikti įrodymai, kokią turtinę žalą patyrė nukentėjusieji, kad dėl sužalojimų nukentėjusiesiems liko liekamųjų reiškinių, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik asmenys, nukentėję įvykyje arba asmenys, nurodyti TPVCAPD įstatymo 15 str. Sumokėta nukentėjusiesiems neturtinė žala atitinka tiek teismų praktikos, tiek įstatymų reikalavimus (2 t., b. l. 126–128).

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas yra garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti ir transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste būtina pažymėti ir tai, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslai iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo ir patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis. Įvykus draudžiamajam įvykiui, dėl kurio transporto priemonės valdytojui atsiranda civilinė atsakomybė, draudiko kaip skolininko statusas grindžiamas ne civilinės deliktinės atsakomybės teisiniais santykiais, o sutartiniais privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykiais. Todėl draudiko civilinė atsakomybė gali atsirasti tik dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo vykdymo. Įvykus draudžiamajam įvykiui draudikas privalo vykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartį ir tik šių įsipareigojimų neįvykdymas arba netinkamas vykdymas yra pagrindas draudiko civilinei atsakomybei atsirasti.

Byloje nepateikti įrodymai apie patirtą turtinę žalą (BPK 113 str., CPK 177,178, 182 str.), o neturtinė žala, išmokėta nukentėjusiesiems draudimo bendrovės, atitinka teismų praktikoje numatytus kriterijus, kai nukentėjusiems dėl autoįvykio padaryti nežymus ir nesunkus sveikatos sutrikdymai. Todėl nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai atmestini.

Byloje nesant duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė ar netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, kylančius iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, iš jos neturtinė ir turtinė žala nukentėjusiems A. G. ir J. G. nepriteistina.

Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nukentėjusiųjų atstovė advokatė A.Cirulienė nepateikė nukentėjusiųjų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl šios išlaidos iš kaltinamojo A. K. nepriteistinos ( BPK 103 - 106 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str., 297–308 str., teismas

nusprendžia:

Atleisti A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR Baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. pagal laidavimą, perduodant jį 2 (dviems) metams pagal laidavimą be užstato sutuoktinei I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) kaime, Marijampolės sav., ir baudžiamąją bylą A. K. pagal LR BK 281 str. 1 d. nutraukti.

Nukentėjusiųjų A. G. ir J. G. civilinius ieškinius UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir draudimo bendrovei „If P&C Insurance AS“ atmesti.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. K. kardomosios priemonės netaikyti.

Daiktinius įrodymus : CD laikmenas saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga, vilkiko Volvo padangą su ratlankiu, saugomus Kauno AVPK Jonavos raj.PK, po nuosprendžio įsiteisėjimo grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Įsiteisėjusį nuosprendį siųsti VSDFV Kauno skyriui.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.