Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-04-11 · Civilinė byla Nr. e2S-1482-910/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-11
Bylos Nr.
e2S-1482-910/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03925-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Pareiškėjas
A. I.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1482-910/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03925-2018-9Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos A. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pateiktą procesinį dokumentą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja 2018 m. vasario 5 d. prašymu kreipėsi į teismą, prašydama: „iškelti drausmės bylą advokatams A. R. M., V. M. ir J. S.; išvaduoti mažametį V. (B.) iš seksualinės kankinimų vergijos ir grąžinti mylimai rūpestingai pavyzdingai mamai; priteisti padarytą žalą; įpareigoti advokatę A. R. M. išieškoti prašomus duomenis, susipažinti su A. B. charakteristika, nuskanuoti sufabrikuotos baudžiamosios bylos kopijas ir kt.“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 14 d. nutartimi pareiškėjos pateiktą procesinį dokumentą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

3. Nutartyje pažymėta, kad teisė į teisminę gynybą ir teisingą procesą nereiškia, jog teismas privalo priimti ir nagrinėti bet kurį suinteresuoto asmens pareikštą reikalavimą. Teismas yra nešališkas ir neformuluoja reikalavimų už ieškovą (pareiškėją). Kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tik tada, kai pateikiamas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus. Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Dėl to, esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, teismui priėmus tokį jo reikalavimą ir pradėjus nagrinėti ar išnagrinėjus bylą, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

4. Iš teikiamo procesinio dokumento teismas vertino, kad jo turinys yra įžeidžiančio pobūdžio, paremtas iš esmės tik emocinio ir deklaratyvaus pobūdžio pasisakymais. Teismas sprendė, kad pareiškėja, teikdama tokį procesinį dokumentą, sąmoningai siekia rodyti niekinamą, nepagarbų požiūrį į atitinkamus asmenis ir (arba) institucijas, todėl konstatavo netinkamą pareiškėjos procesinį elgesį, kuris prilyginamas piktnaudžiavimui teise, o tokio turinio dokumentą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

5.1. Advokatė A. R. M. padarė pareiškėjai neatstatomos žalos, pažeisdama Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/13/ES, pažeidė teisę į teisingą teismą, nepranešdama, kad eis į posėdį kaip naujai paskirta advokatė. Be to, advokatė žinojo, kad turėjo būti nagrinėjamas pareiškėjos apeliacinis skundas, o Kauno apylinkės teisme paskirta advokatė niekada nesusipažino su baudžiamąja byla.

5.2. Pareiškėjos įvardyti advokatai žinojo, kad A. B. baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu dėl labai sunkių nusikaltimų prieš mažametį V. perduota Kauno apygardos teismui 2016 m. gegužės 19 d. ir pareiškėjai sufabrikuota baudžiamoji byla privalėjo būti nutraukta, tačiau šią esminę detalę nutylėjo ir padarė pareiškėjai bei jos sūnui V. didžiulę neatstatomą žalą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

7. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

8. Po atskirojo skundo padavimo pareiškėja į bylą pateikė 2018 m. vasario 21 d. Europos Komisijos raštą, kuriuo ieškovė informuojama apie jos vardu užregistruotą skundą, taip pat 2018 m. kovo 9 d. Europos Komisijos raštą, neišverstą į lietuvių kalbą. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja neprašė priimti naujai teikiamų dokumentų į bylą, be to, visiškai neaišku, kaip pateikti dokumentai susiję su nagrinėjamu atskiruoju skundu. Vienas iš dokumentų neišverstas į valstybinę kalbą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos pateiktus naujus dokumentus atsisakoma priimti (CPK 314 straipsnis).

9. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pateiktą prašymą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

10. Teisė į teisminę gynybą ir teisingą procesą teisėje pripažįstama prigimtine teise, kuri įtvirtinta ne tik aukščiausią galią turinčiuose nacionaliniuose įstatymuose, bet ir tarptautiniuose dokumentuose (Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnis). Tačiau net ir ši teisė nėra absoliuti. Jos įgyvendinimo tvarką bei sąlygas nustato nacionaliniai įstatymai. Teisė į teisminę gynybą nereiškia, kad teismas privalo priimti ir nagrinėti bet kurį suinteresuoto asmens pareikštą reikalavimą. Teismas yra nepriklausomas ir nešališkas, įstatymų nustatyta tvarka sprendžia šalių ginčus ir neformuluoja reikalavimų už ieškovą (pareiškėją). Suinteresuotas asmuo, siekiantis apginti galbūt pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, turi pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių ieškiniui (pareiškimui) priimti. Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą).

11. Spręsdamas pareiškimo (ieškinio) priėmimo klausimą, teismas kiekvienu atveju patikrina, ar teikiamas dokumentas atitinka civilinio proceso normų nustatytus bendruosius procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimus (CPK 111 straipsnis), jeigu teikiamas ieškinys – ieškinio turinio reikalavimus (CPK 135 straipsnis). Teismas besikreipiančiam į jį asmeniui gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu iš pateikto procesinio dokumento turinio pakankamai aišku, kokių subjektinių teisių pažeidimu remiamasi, kokiam konkrečiam asmeniui reiškiamas reikalavimas, kokiomis aplinkybėmis, konkrečiais faktiniais duomenimis reiškiamas reikalavimas grindžiamas. Teismo, sprendžiančio procesinio dokumento priėmimo klausimą, vertinimas, ar pakankamai aiškiai ir tiksliai suformuluoti procesinio dokumento dalykas bei pagrindas, atliekamas siekiant koncentruoto ir ekonomiško proceso (CPK 7 straipsnis), t. y. kad asmuo, kuriam adresuojamas reikalavimas, gavusi procesinio dokumento kopiją, galėtų parengti atsikirtimo argumentus ir kad nereikėtų tikslinti procesinio dokumento bei atsikirtimų į jį jau prasidėjus procesui.

12. Apskųstoje nutartyje visiškai teisingai nurodyta, kad teismui teikiamas procesinis dokumentas turi atitikti įstatymo nustatytus formos ir turinio reikalavimus (CPK 111, 135 straipsniai). Pareiškėja, besikreipdama į teismą, turėjo aiškiai suformuluoti reiškiamus reikalavimus ir išdėstyti faktines aplinkybes, kuriomis jie grindžiami, be to, nurodyti konkrečius asmenis, kuriems šie reikalavimai adresuojami. Iš pareiškėjos pateikto teismui prašymo visiškai neaišku, kokių civilinių teisių ir pareigų pažeidimu remiamasi, kokiu būdu jas prašoma ginti. Pateiktame prašyme pareiškėja, be kita ko, prašo iškelti drausmės bylą advokatams A. R. M., V. M. ir J. S.. Tačiau toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme, nes advokatų drausminės atsakomybės klausimus sprendžia ne teismas, bet Advokatų taryba. Susipažinus su pareiškėjos siekiamo pateikti teismui dokumento forma ir turiniu, darytina išvada, kad tokio pobūdžio prašymas, neatitinkantis procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, negali būti priimamas ir nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą tokį dokumentą atsisakyti priimti, remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

13. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsisakymas priimti aptartą prašymą neužkerta pareiškėjai teisės kreiptis į teismą, parengus įstatymo nustatytos formos ir turinio procesinį dokumentą, kuriame būtų aiškiai suformuluotas reiškiamas reikalavimas, įvardytas asmuo, kuriam jis reiškiamas bei išdėstytos faktinės aplinkybės, kuriomis reiškiamas reikalavimas grindžiamas (CPK 111, 135 straipsniai).

14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atmesti atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laima Ribokaitė