Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernestos Montvidienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ruslano Boiko (Ruslan Boiko) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį, BK 259 straipsnio 1, 2 dalis išteisinta, neįrodžius jos dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas.

Daiktiniai įrodymai: pašto siuntos pakuotė Nr. MT701372016LT, gauta iš Vokietijos Federacinės Respublikos, baltos spalvos vokas su po tyrimo likusiais metilendioksimetamfetamino (toliau – MDMA) milteliais – 0,8284 g (0,6784 g gryno MDMA), ir pakuotė pagal 2017 m. liepos 19 d. sulaikytų prekių perdavimo gabenimui aktą Nr. 2FT-559, amfetamino milteliai 1,9689 g (0,0275 g gryno amfetamino), plastiko buteliukas, pypkė ir du plastiko maišeliai pagal 2017 m. rugpjūčio 24 d. sulaikytų prekių perdavimo gabenimo aktą Nr. 2FT-621, saugomi Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje, – palikti saugoti byloje iki atskiro teismo patvarkymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. G. buvo kaltinama tuo, kad neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, neturėdama tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Veikos padarymo aplinkybės:

1.1. A. G. konkrečiai tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 26 d., iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, esančių Vokietijos Federacinėje Respublikoje, užsisakė psichotropinių medžiagų – 0,9499 g MDMA miltelių, kuriuose yra 0,7779 g (81,9 proc.) gryno MDMA, nurodydama jas atsiųsti pašto siunta į Lietuvos Respubliką jos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), ir pardavėjui vykdant jos nurodymą ir pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojams gabenant siuntą Nr. MT701372016LT su minimomis psichotropinėmis medžiagomis nurodytu adresu, A. G., taip neteisėtai veikdama, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2017 m. gegužės 26 d. iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką siuntėsi psichotropines medžiagas – 0,9499 g MDMA miltelių, kuriuose yra 0,7779 g (81,9 proc.) gryno MDMA.

1.2. A. G. taip pat buvo kaltinama tuo, kad padarė psichotropinių medžiagų kontrabandą. Veikos padarymo aplinkybės:

1.2.1. A. G. konkrečiai tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2017 m. gegužės 26 d., iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, esančių Vokietijos Federacinėje Respublikoje, užsisakydama internetu įgijo psichotropinių medžiagų – 0,9499 g MDMA miltelių, kuriuose yra 0,7779 g (81,9 proc.) gryno MDMA, nurodydama šias psichotropines medžiagas atsiųsti pašto siunta į Lietuvos Respubliką jos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), ir, pardavėjui vykdant jos nurodymą ir gabenant siuntą Nr. MT701372016LT su minimomis psichotropinėmis medžiagomis, A. G., taip neteisėtai veikdama, nepateikdama muitinės kontrolei ir neturėdama leidimo bei pažeisdama Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (1998 m. sausio 8 d. Nr. VIII-602) 8 straipsnio 2 punktą, kuriame nurodyta, kad „be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos (leidimo) į I sąrašą įtrauktas medžiagas draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti valstybės teritorijoje, gaminti, perdirbti, importuoti, eksportuoti, naudoti moksliniams tyrimams“, 2017 m. gegužės 26 d. iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės pašto postą, esantį (duomenys neskelbtini), gabeno psichotropines medžiagas – 0,9499 g MDMA miltelių, kuriuose yra 0,7779 g (81,9 proc.) gryno MDMA.

1.3. A. G. taip pat buvo kaltinama tuo, kad neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, neturėdama tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Veikos padarymo aplinkybės:

1.3.1. A. G. konkrečiai tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau iki 2017 m. liepos 27 d. 7 val. 40 min., neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų – 0,2655 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose esančios kanapių veikliosios medžiagos – delta-9-tethahidrokanabinolio – koncentracija buvo 3,2 proc., ir 2,3871 g amfetamino tablečių, kuriose gryno amfetamino kiekis – 0,0334 g (1,4 proc.), kol šias narkotines ir psichotropines medžiagas kratos metu rado Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai.

2.2. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatas, nes netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino prieštaravimų, abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

2.4. Skunde prokuroras nurodo, kad A. G., ikiteisminio tyrimo metu atsisakydama duoti parodymus, akivaizdžiai nesiekė padėti pareigūnams išsiaiškinti tiesos ir nustatyti tikrų įvykio aplinkybių, nors jais nepasitikėti neturėjo jokio pagrindo. Pažymi, kad objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai glaudžiai susiję, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyvių bylos duomenų visuma dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo, laikymo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426-507/2016).

7. Pažymėtina, kad baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Remiantis šiuo modeliu, norint padaryti išvadą apie nusikalstamą ar nenusikalstamą veikos pobūdį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, t. y. faktą, kad asmens poelgiui būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Taip pat svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, nes, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų naudai.

7.1. Be to, BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme nurodytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK nurodytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ir ta, kad turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, ir nė vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio. Visų įrodymų, t. y. pirminių ir išvestinių, tiesioginių ir netiesioginių, visuma turi sudaryti logikos dėsniams neprieštaraujančią grandinę.

8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl visų A. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 199 straipsnio 3 dalyje ir BK 259 straipsnio 1, 2 dalyse, požymių bei jų pagrįstumo bylos medžiaga. Teismas, susiejęs byloje nustatytas faktines aplinkybes su nurodytų nusikaltimų sudėtimis, pagrįstai konstatavo, kad A. G. pareikšti kaltinimai nepasitvirtino, o prokuroras apeliaciniame skunde taip pat nenurodė naujų A. G. kaltumo dėl psichotropinių medžiagų kontrabandos, neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, neturint tikslo jų platinti, ir neteisėto disponavimo nedideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti, įrodymų.

Motyvuojamoji dalis

Dėl A. G. išteisinimo pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir BK 259 straipsnio 1 dalį

9. Prokuroro apeliacinio skundo argumentai dėl A. G. pareikšto kaltinimo neteisėtai disponavus psichotropinėmis medžiagomis, neturint tikslo jų platinti, ir jų kontrabandos grindžiami šiomis aplinkybėmis – A. G. gyvenamojoje vietoje esanti pašto dėžutė yra tvarkinga, todėl jokie kiti asmenys negalėjo šiuo adresu jai (A. G.) siųsti narkotinių medžiagų; iš tinklalapio „Facebook“ susirašinėjimo, vykusio tarp A. G. ir S. G., matyti, kad išteisintoji pritarė siuntos atsiuntimui ir nurodė savo adresą; A. G. socialiniame tinkle „Facebook“ galimai pati sukūrė paskyrą S. G. vardu ir rašė šiuo vardu žinutes. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais prokuroro skundo argumentais.

9.1. A. G. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jai adresuotoje siuntoje rastų narkotinių medžiagų ji neužsisakė ir niekieno neprašė jų užsakyti. Jos adresu šias medžiagas galėjo siųsti Australijoje gyvenantis jos draugas S. G., kuris pas ją apsistodavo atvykęs į Lietuvą. Paaiškino, kad prieš S. G. atvykstant į Lietuvą, jie susirašinėjo apie tai, kad jis (S. G.) atsiųs jos vardu siuntą, tačiau nedetalizavo, ką tiksliai. Ji (A. G.) pamanė, kad jis, kaip dažnai darė, atsiųs jai gėlių, todėl nurodė savo darbovietės adresą. Kai S. G. atvyko į Lietuvą gegužės 25 d., jis paklausė, ar ji (A. G.) netikrino pašto dėžutės, ir ji atsakė, kad ne. Tada jis paprašė raktų nuo pašto dėžutės, nuėjo ir grįžęs pasakė, kad siuntos nėra, tačiau siuntinys nesvarbus, nes vis tiek nedaug kainavo. S. G. detaliau apie siuntą jai (A. G.) neaiškino, o ji neklausė (t. 2, b. l. 127–130). Apklausiama apeliacinės instancijos teisme A. G. patvirtino savo parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme (t. 3, b. l. 107).

9.1.1. Bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu A. G. nurodė, kad parodymus dėl savo kaltės duos vėliau, tačiau tai laikyti esminiu pažeidimu, nulėmusiu neteisingą byloje esančių įrodymų visumos vertinimą, kaip nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, nėra pagrindo. A. G., dalyvaujant jos gynėjai, buvo apklausta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl būtent šios apklausos metu duoti jos parodymai ir buvo vertinami kitų bylos įrodymų kontekste. BPK 21 ir BPK 188 straipsniuose įtvirtinta įtariamojo teisė, o ne pareiga duoti parodymus. Šis romėnų teisės nekaltinti savęs (lot. nemo tenetur se ipsum accusare) principas nekvestionuojamas, o atsisakančiam duoti parodymus įtariamajam dėl to jokios sankcijos ar blogesnė procesinė padėtis, negali būti taikomos.

9.2. Išteisintosios A. G. parodymus, kad ji nežinojo, jog jos vardu bus siunčiamos būtent narkotinės medžiagos, patvirtina į bylą pateiktos išteisintosios ir S. G. susirašinėjimo socialiniame tinkle „Facebook“ išklotinės. Iš šių išklotinių matyti, kad S. G. klausė A. G. adreso ir nurodė, kad nori jai kažką atsiųsti, tačiau nenurodė, ką konkrečiai ketina atsiųsti. A. G. paklausus S. G., kas tai galėtų būti, pastarasis atsakė, kad jai (A. G.) bus įdomu sužinoti. Tuomet A. G. pasiūlė siuntą jai siųsti į darbovietę (t. 1, b. l. 108–113). Vien tai, kad A. G. sutiko su siuntos jos vardu atsiuntimu, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nereiškia, kad ji suprato ir žinojo, jog jai bus siunčiamos narkotinės medžiagos. Be to, A. G. ir S. G. susirašinėjimas parodo, kad A. G. siuntą pasiūlė siųsti jos darbovietės adresu, o tai, teismo vertinimu, būtų visiškai nelogiška siekiant gauti įstatyme draudžiamas medžiagas.

9.2.1. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad galimai S. G., t. y. asmens, su kuriuo susirašinėjo A. G., paskyra socialiniame tinkle „Facebook“ yra sukurta pačios A. G., tačiau tokius prokuroro argumentus visiškai paneigia į bylą apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys, kuriais socialinio tinklo „Facebook“ atsakymų teisėsaugai komanda informavo, kad dėl socialinio tinklo „Facebook“ vartotojo S. G. ((duomenys neskelbtini)) yra tikslinga kreiptis į Australijos teisėsaugos institucijas, nes klausimas dėl jo paskyros priskiriamas būtent šios šalies jurisdikcijai (t. 3, b. l. 3–19). Tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina, kad socialinio tinklo „Facebook“ vartotojo S. G. ((duomenys neskelbtini)) paskyra buvo sukurta būtent Australijoje, o ne Lietuvoje. Susipažinęs su šiais duomenimis, prokuroras apeliacinės instancijos teisme nurodė toliau nepalaikantis apeliacinio skundo argumentų, kad S. G. paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“ sukūrė pati išteisintoji A. G. (t. 3, b. l. 107).

9.3. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas, byloje nėra duomenų, jog A. G. užsienio šalių interneto portaluose būtų užsakiusi aptariamas narkotines medžiagas, sumokėjusi už jas jų tiekėjams ir nurodžiusi jiems savo adresą. Priešingai, byloje esantys banko išrašai ir finansines paslaugas teikiančių įmonių raštai patvirtina, kad už jos vardu siųstas narkotines medžiagas A. G. nemokėjo (t. 1, b. l. 121–154), vadinasi, ir neužsakė. Atsižvelgiant į tai, prokuroro skundo argumentai, kad jokie tretieji asmenys A. G. vardu narkotinių medžiagų užsakyti negalėjo, atmetami kaip deklaratyvūs. Aplinkybės, kad pati A. G. užsakė narkotines medžiagas, taip pat negali patvirtinti ir tai, jog jos pašto dėžutė buvo tvarkinga ir rakinama.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, jei nagrinėjamoje byloje būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jis būtų grindžiamas tik spėjimais ir prielaidomis, o ne įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais A. G. kaltę padarius nusikalstamas veikas ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kaip minėta pirmiau, iš nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Apeliacinės instancijos teismas išnaudojo visas galimybes pašalinti šias abejones, todėl daroma išvada, kad A. G. pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai išteisinta pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir BK 259 straipsnio 1 dalį.

Dėl A. G. išteisinimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį

11. Prokuroro apeliacinio skundo argumentai dėl A. G. pareikšto kaltinimo neteisėtai disponavus nedideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti, grindžiami aplinkybėmis, kad A. G. suprato užrašus ant buteliuko, jog vaistų be leidimo turėti negalima, taip pat delsė grąžinti šiuos vaistus savo draugui S. G.. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais prokuroro skundo argumentais.

11.1. A. G. pirmosios instancijos teisme parodė, kad medžiagas, rastas jos gyvenamojoje vietoje, pas ją paliko viešėjęs draugas S. G.. Viešnagės metu, jis paliko rastus draudžiamus daiktus, taip pat kitus asmeninius daiktus – kepurę, pirštines. Nors išteisintoji (A. G.) matė užrašą ant buteliuko, tačiau jo savininkas S. G. jai pasakė, kad turi dėmesio sutrikimą, o tame buteliuke yra tam gydyti skirti vaistai. A. G. paaiškino, kad buteliukas atrodė būtent taip, kaip vaistų buteliukas, ji neturinti medicininio išsilavinimo, ant buteliuko buvo užrašytas jos draugo S. G. vardas ir pavardė, todėl ji neturėjo priežasties galvoti, jog tai draudžiama medžiaga. Kai pamatė, kad vaistai liko jos namuose, jų neišmetė, nes tikėjosi, jog S. G. kitos viešnagės metu juos pasiims kartu su kitais paliktais daiktais. Taip pat patvirtino, kad matė, jog S. G. jos namuose paliko pypkę su augalinės kilmės medžiaga, tačiau galvojo, kad tai tabakas. Paaiškino, kad nesugeba atskirti tabako ir kanapių, nes niekada nėra jų vartojusi (t. 2, b. l. 127–130). Apklausiama apeliacinės instancijos teisme, A. G. patvirtino savo parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme (t. 3, b. l. 107).

11.2. Liudytoja E. P. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad 2017 m. liepos 27 d. kartu su kitais pareigūnais atliko kratą A. G. gyvenamojoje vietoje. Perskaičius nutartį dėl kratos ir pasiūlius A. G. pateikti draudžiamas medžiagas, ji (A. G.) tokių medžiagų nepateikė. Kratos metu A. G. miegamajame esančioje komodoje kartu su drabužiais buvo rasta pypkė, augalinės kilmės medžiaga, kurios buvo maišelyje, ir buteliukas su tabletėmis. Taip pat liudytoja parodė, kad neatsimena, ar A. G. kratos metu ką nors komentavo; liudytojai pasirodė, kad A. G. buvo ką tik atsikėlusi (t. 2, b. l. 192).

11.3. Liudytojas R. B. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad kartu su kitais pareigūnais atliko kratą A. G. gyvenamojoje vietoje. Jiems atvykus, A. G. atrodė šiek tiek nustebusi, apsnūdusi, atliekant kratą elgėsi ramiai, tačiau nieko neaiškino. Kratos metu miegamajame esančioje komodoje buvo rastos kanapės ir tabletės, tuo metu A. G. atrodė sutrikusi (t. 2, b. l. 193).

11.4. Liudytojas R. S. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad kartu su kitais pareigūnais atliko kratą A. G. gyvenamojoje vietoje. Jiems atvykus, bute taip pat buvo A. G. draugas užsienietis, tačiau vėliau jis išėjo. Kratos metu miegamajame esančioje komodoje tarp asmeninių daiktų buvo aptiktas nedidelis kiekis smulkintų kanapių. A. G. elgesys kratos metu nepasirodė neįprastas (t. 2, b. l. 193).

12. Pagal galiojančią teismų praktiką, neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėjimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). Byloje neginčijamai nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno išteisintoji A. G., buvo rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos – 0,2655 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose esančios kanapių veikliosios medžiagos – delta-9-tethahidrokanabinolio – koncentracija buvo 3,2 proc., ir 2,3871 g amfetamino tablečių, kuriose gryno amfetamino kiekis – 0,0334 g (1,4 proc.). Tai patvirtina byloje esantis kratos protokolas (t. 1, b. l. 62–70) ir 2017 m. rugpjūčio 11 d. specialisto išvada Nr. 11-1586(17) (t. 1, b. l. 79–81). Tačiau iš pirmiau aptartų A. G. parodymų matyti, kad jos gyvenamojoje vietoje rastas narkotines ir psichotropines medžiagas paliko pas ją viešėjęs draugas S. G.. Nors A. G. parodė, kad suprato užrašus, esančius ant buteliuko su tabletėmis, kuriose rasta amfetamino, jog tai yra su receptu išduodami vaistai ir jų turėjimas be leidimo yra neteisėtas, tačiau tai nepatvirtina aplinkybės, kad šios medžiagos buvo jos žinioje ir ji galėjo jomis laisvai disponuoti be jų savininko S. G. žinios, sutikimo ir leidimo. Nėra pagrindo netikėti A. G. parodymais, kad S. G. jai nurodė, jog vaistai skirti jo ligai gydyti, ir ji (išteisintoji) tikėjosi, jog šiuos vaistus S. G. pasiims kitą kartą atvykęs pas ją pasisvečiuoti. Bylos medžiagoje nėra jokių kitų objektyvių duomenų, kad S. G. būtų susitaręs su A. G. kartu laikyti narkotines ir psichotropines medžiagas. Teisėjų kolegija prokuroro skundo argumentus, kad A. G., žinodama, jog šių vaistų turėjimas be leidimo yra uždraustas, turėjo siekti jais atsikratyti, t. y. išsiųsti savo draugui S. G. į Australiją, vertina prieštaringais, nes tokie išteisintosios veiksmai būtų buvę visiškai nelogiški, galimai net nusikalstami.

12.1. Iš kratą išteisintosios gyvenamojoje vietoje atlikusių pareigūnų E. P., R. B. ir R. S. parodymų matyti, kad kratos metu A. G. elgėsi ramiai ir įprastai. Tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įrodo, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos, rastos A. G. gyvenamojoje vietoje, nebuvo jos žinioje.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. G. kaltės dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo taip pat nepatvirtina aplinkybė, kad byloje nesurinkta duomenų, jog asmuo S. G. iš tikrųjų buvo atvykęs į Lietuvos Respubliką. Pažymėtina, kad, atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, prokuroras buvo įpareigotas kreiptis skrydžius į Lietuvos Respubliką organizuojančias oro linijų bendroves ir pateikti teismui duomenis, ar iš tiesų 2017 m. gegužės 25 d. S. G. buvo atvykęs į Lietuvos Respubliką. Nors kai kurios oro linijų bendrovės atsakymų nepateikė, o kitos nurodė, kad asmuo S. G. nurodytu laikotarpiu jų paslaugomis nesinaudojo (t. 3, b. l. 20–105), tačiau tai neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad toks asmuo Lietuvos Respublikoje nurodytu laikotarpiu nesilankė. Be to, pats prokuroras, susipažinęs su gautais duomenimis, apeliacinės instancijos teismui nurodė esant galimybę, kad S. G. į Lietuvos Respubliką atvyko kitu būdu, pavyzdžiui, per Rygos oro uostą (t. 3, b. l. 107). Todėl vien duomenų apie S. G. atvykimą į Lietuvos Respubliką nebuvimas, neleidžia daryti išvados, kad toks asmuo Lietuvos Respublikoje nesilankė, ir taip paneigti išteisintosios A. G. parodymus apie jos gyvenamojoje vietoje rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų priklausomybę S. G..

14. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nesurinkta pakankamai neabejotinų įrodymų iš skirtingų šaltinių, kurie leistų teismui daryti vienareikšmę ir kategorišką išvadą, jog A. G. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis disponavo nedideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, t. y. savo gyvenamojoje vietoje laikė nedidelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų – 0,2655 g kanapių (antžeminių dalių) ir 2,3871 g amfetamino tablečių. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis pirmiau minėtu visuotinai pripažintu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai, taip pat draudimu motyvuoti apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas A. G. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, pagrįstai išteisino.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ruslano Boiko (Ruslan Boiko) apeliacinį skundą atmesti.