- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-07
- Bylos Nr.
- 2A-672-395/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albinas Čeplinskas (pirm.), Dalė Burdulienė, Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- R. M.
- Trečiasis asmuo
- Alytaus VTAT
- Išvadą teikia
- Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Diana Vaitkevičienė, Vilius Putkis
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant atsakovui A. M., jo atstovei advokatei Dianai Vaitkevičienei, ieškovei R. M., jos atstovui advokatui Viliui Putkiui, trečiojo asmens Alytaus VTAT atstovei A. M., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3078-59/2009 pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, sutuoktinio išlaikymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. M. ieškiniu prašo nutraukti jos ir atsakovo A. M. santuoką, įregistruotą 1995-05-27 Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 183); nutraukus santuoką kaltais dėl santuokos iširimo pripažinti abu sutuoktinius; po santuokos nutraukimo jai palikti santuokinę – M., pavardę, atsakovui - jo nuožiūra; priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtas periodines išmokas po 250,00 Lt į mėnesį nuo 2009-06-01 iki L. M. sulauks pilnametystės; L. M. gyvenamąją vietą nustatyti su ja R. M.; priteisti iš atsakovo 132,00 Lt žyminio mokesčio bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje 1995-05-27 dieną įregistravo santuoką (įrašo Nr. 183). Gyvenant santuokoje 1996-10-04 gimė sūnus L. M.. Santuokos pradžioje jos su atsakovu tarpusavio santykiai buvo geri, sutardavo sprendžiant įvairius šeimyninius klausimus. Vėliau santykiai pašlijo, pradėjo skirtingai žiūrėti į gyvenimą, atsirado daug nesutarimų vedant bendrą šeimos ūkį. Taip pat išryškėjo charakterių skirtumai, skirtingi interesai siekiant šeimyninės laimės. Siekdama išsaugoti šeimą ir tikėdamasi, jog visa tai laikina ir esama situacija pasikeis, su atsakovu nesiskyrė, tačiau santykiai negerėjo, priešingai, atsakovui pradėjus girtauti, tarpusavio santykiai visiškai pašlijo. Dėl to kildavo šeimyniniai konfliktai, kurių metu atsakovas tapdavo agresyvus, mušdavo ją. Atsakovas piktnaudžiauti alkoholiu nenustojo, pradėjo visiškai nesirūpinti šeimos reikalais, negerbė jos nei kaip moters nei kaip sutuoktinės, kas vis didino problemas šeimoje. Su šiomis problemomis kovoti ji, kaip moteris, buvo nepajėgi, atsakovas į jos prašymus baigti girtauti ir įspėjimus, jog tai gali sužlugdyti sukurtą santuoką, nereagavo, Tokiais veiksmais atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, dėl ko bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas. Negalėdama pakęsti tokio atsakovo elgesio, prieš daugiau kaip pusę metų išsikraustė gyventi pas mamą, gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko faktiškai jų santuokiniai ryšiai nutrūko ir nebėra vilties, jog situacija pasikeis, kadangi jie pradėjo gyventi atskirai, jokie bendri interesai jos su atsakovu jau nebesieja, išskyrus nepilnametį vaiką, bendro ūkio kartu neveda, gaunamos lėšos tapo kiekvieno sutuoktinio asmeninis, o ne bendras turtas. Šiuo metu jos su atsakovo sudaryta santuoka iširusi galutinai, yra tik formali, todėl tolimesnis bendras gyvenimas yra neįmanomas. Santuokos metu bendrąja jungtine nuosavybės teise kartu su atsakovu jokio turto registruoto ar kito kilnojamojo turto neįgijo. Nuo 2008 metų birželio mėnesio nepilnametis sūnus L. M. gyvena su ja adresu (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko ji viena rūpinasi ir globoja sūnų, sudaro jam sąlygas, reikalingas normaliam vystimuisi, teikia jam visapusišką paramą bei išlaikymą. Sūnus šiuo metu lanko šalia gyvenamosios vietos esančią Volungės vidurinę mokyklą.
Atsakovas priešieškiniu prašė santuoką, sudarytą tarp R. M. ir A. M. 1995-05-27 Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 183, nutraukti dėl ieškovės kaltės; po santuokos nutraukimo palikti „M.“ ir „M.“ pavardes; nustatyti nepilnamečio sūnaus L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina, R. M.; priteisti iš A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), sūnaus L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 250 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo priešieškinio teismui pateikimo teismui dienos iki jo pilnametystės, lėšas pervedant į ieškovės banko sąskaitą, pavedant šias lėšas tvarkyti R. M. uzufrukto teise; nustatyti bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką: A. M. laikinai grįžus į Lietuvą, leisti L. pasiimti į jo gyvenamąją vietą buvimo Lietuvoje laikui, pagerėjus A. M. sveikatos būklei, leisti L. išsivežti į užsienį pagal A. M. gyvenamąją vietą 1 mėnesiui L. vasaros atostogų metu; priteisti iš ieškovės R. M. A. M. išlaikymą po 250 Lt periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos iki kol jis gaus išmokas iš valstybės, šias lėšas indeksuojant, mokant į jo banko sąskaitą; priteisti iš ieškovės atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su ieškove susituokė 1995-05-27 Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 183. Gyvenant santuokoje, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus L. M.. Nuo 2004 metų su šeima kartu gyveno Anglijoje, ten sūnus mokėsi. 2008 metų liepos mėnesį jis juos išleido atostogauti į Lietuvą ir nuo tada jie pas jį negrįžo. Apie tai, kad yra iškelta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo, jis sužinojo iš savo giminaičių. Šiuo metu Londono ligoninėje gydosi po jį ištikusios nelaimės. Teismui yra žinoma apie jį ištikusią nelaimę, tai informavo per teismo parengiamąjį posėdį, be to matėsi iš jo eisenos, iš sužalojimų veido srityje, rankose. Kadangi gydymas nėra baigtas, jis negauna jokių socialinių pašalpų, jį išlaiko brolis ir sesuo. Apie tai, kad jis šiuo metu laikinai gyvena valstybės suteiktame kambaryje, patvirtina pateikiami dokumentai. Jokių pajamų šiuo metu jis negauna. Dar jo laukia rankų nervų operacijos. Mano, kad santuoka nutrauktina dėl ieškovės kaltės, kadangi ji atsakovą paliko, atsisakė prižiūrėti, jo neremia nei moraliai, nei materialiai. Sutinka, kad nepilnamečio sūnaus L. M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina R. M., jos gyvenamojoje vietoje. Šiuo metu jis su juo gyventi neturi galimybių, kai pasveiks, jis galėtų gyventi ir pas jį. Jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto su ieškove neturi, dėl kito turto ginčo nėra. Įsiskolinimų jis neturi. Jis šiuo metu jokių pajamų negauna, gydosi ir gyvena Williams Sargant globos namuose, sutinka, kad iš jo būtų priteista 250 Lt periodinėmis išmokomis sūnaus L. išlaikymui nuo priešieškinio pateikimo dienos iki jo pilnametystės, šias lėšas mokant į ieškovės banko sąskaitą, pavedant jai šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise. Prašo teismo patvirtinti tokią bendravimo su sūnumi L. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką: jam laikinai grįžus į Lietuvą, leisti jį pasiimti į savo gyvenamąją vietą buvimo Lietuvoje laikui, pagerėjus jo sveikatos būklei, leisti L. išsivežti į užsienį pagal jo gyvenamąją vietą 1 mėnesiui jo vasaros atostogų metu. Nurodo, kad jis yra ligonis, neįgalus, patyrė 60 proc. kūno nudegimą, jam amputuota kojos dalis, jis yra išlaikomas užsienio valstybės, gyvena laikinai jam suteiktame gyvenamajame plote, neturi jokių santaupų, negauna jokių pajamų, ieškovė jį paliko, atsisakė remti moraliai ir materialiai, todėl iš jos reikalauja priteisti išlaikymą sau - po 250 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos iki kol jis gaus iš valstybės jam priklausančią invalidumo pašalpą, lėšas pervedant į jo sąskaitą.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino dalinai: 1. Santuoką, įregistruotą 1995-05-27 tarp R. M., a. k(duomenys neskelbtini) ir A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 183, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2. Priteisė iš A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), sūnaus L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 250 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos t. y. 2009-06-02, iki jo pilnametystės, lėšas pervedant į ieškovės R. M. banko sąskaitą, pavedant šias lėšas tvarkyti R. M. uzufrukto teise, o taip pat 90,00 Lt žyminio mokesčio valstybei; 3. Nustatė nepilnamečio sūnaus L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą pas jo motiną, R. M.; 4. Nutraukus santuoką ieškovei paliko santuokinę – M., pavardę, o atsakovui – M.; 5. Nustatė bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką: A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) laikinai grįžus į Lietuvą, leisti L. pasiimti į jo gyvenamąją vietą buvimo Lietuvoje laikui, bet ne ilgiau kaip vienas mėnuo per metus. Pagerėjus A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), sveikatos būklei, leisti jam L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) išsivežti į užsienį pagal savo gyvenamąją vietą 1 mėnesiui L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) vasaros atostogų metu; 6. Priteisė iš R. M. ir A. M. solidariai 8,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad šalių santuokiniai ir ekonominiai ryšiai yra nutrūkę nuo ieškovės išvykimo iš Anglijos t. y. nuo 2008 m. vasaros. To neginčijo ir atsakovas bei jo atstovas. Teismas sprendė, kad atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, kurios numatytos CK straipsniuose, nustatančiuose sutuoktinių teises ir pareigas. Bendras gyvenimas tapo negalimas dėl jo netinkamo elgesio (girtavimo ir smurto dėl ko ieškovė buvo priversta kreiptis į moterų centrą, galop jį palikti ir su vaiku grįžti Lietuvon), todėl jis turi būti laikomas kaltu dėl santuokos iširimo, nes toks jo elgesys yra visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir jos paskirtį visuomenėje. Tačiau ieškovei prašant, teismas santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Savo kaltę ieškovė įžvelgė, kad turėjusi silpnybę rūkalams. Sūnaus Luko gyvenamąją vietą teismas nustatė pas jo motiną R. M.. Teismas nurodė, kad, kaip matosi iš Alytaus m. savivaldybės VTAS atstovės išvados, ieškovė tinkamai rūpinasi jo fiziniu, dvasiniu ir doroviniu vystymusi. Su tuo sutiko ir abi šalys. Taip pat teismas nurodė, kad vaikų išlaikymui turėtų būti skiriama ne mažiau, nei nustatyta LR CK 6.641 str. 2 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Teismų praktikoje Nr. 22 publikuotoje nutartyje pažymėjo, kad vaikams išlaikyti reikia ne mažiau kaip po 1 minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu sudaro 800 Lt. Todėl vaiko išlaikymui atsakovas turėtų skirti ne mažiau kaip po 400 Lt periodinėmis išmokomis iki sūnaus L. pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovas nedarbingas laikinai. Neatgavus darbingumo jam bus paskirta invalidumo pensija ar kasmėnesinė pašalpa. Ieškovės prašomas išlaikymo dydis žymiai mažesnis nei nustatyta Vyriausybės ir susiklosčiusios teisminės praktikos. Ieškovė jį nustatė atsižvelgdama į dabartinę atsakovo padėtį, jo neįgalumą. Taip pat teismas nepriteisė išlaikymo atsakovui iš ieškovės, nes sprendė, kad patenkinus atsakovo reikalavimą dėl jo išlaikymo būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Be to, iš ieškovės priteisus irgi tokią pačią 250 Lt sumą, nukentėtų sūnaus L. interesai. Pateikdamas priešieškiniu savo reikalavimą jo išlaikymui, atsakovas faktiškai siekia išvengti išlaikymo sūnui, nes visa sūnaus L.išlaikymo našta tektų tik ieškovei. Jos pajamos minimalios -apie 800 Lt kas mėnesį. Atsakovas susižalojo darbe. Jam turi būti mokama laikino nedarbingumo ar invalidumo pašalpa. Kaip teigė ieškovė, atsakovas susižalojo neblaivus ir dirbdamas nelegaliai, dėl to kaltas jis pats (CK 3.72 str. 6 d. 3 p.). Be to šalių santuokiniai ryšiai nutrūko nuo 2009 m. birželio mėnesio, t.y. šalims bet kokius ryšius nutraukus dėl atsakovo smurto ir jo girtavimo. Nelaimingas atsitikimas įvyko 2009 m. lapkričio mėnesį šalims bet kokius ryšius nutraukus. Juos siejo tik formali santuoka.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo iš dalies panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas valstybei. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas sprendime nurodė, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo netinkamo elgesio šeimoje, atsakovo girtavimo ir smurto, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Apeliantas nesutinka su teismo nurodytomis skyrybos priežastimis, kad jis buvo nelojalus, žmonos negerbė, nerėmė jos nei moraliai, nei materialiai, neprisidėjo prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Nurodo, kad nuo 2004 metų jis su šeima kartu gyveno Anglijoje, ten sūnus mokėsi, jis dirbo, gaudavo atlyginimą. Tai patvirtina su skundu pateikti įrodymai apie jo gautas pajamas ir sumokėtus mokesčius už 2008 metus. Kadangi Londone jis buvo gydomas nuo nudegimų traumos, negalėjo pats dalyvauti teismo posėdyje, todėl nebuvo galimybių atsakyti į teisėjo pateiktus klausimus. Jo atstovai visų šeimyninių peripetijų negalėjo žinoti. Kadangi nedalyvavo byloje, neturėjo galimybių atsikirsti į ieškovės teiginius dėl nedarbo, negalėjo pateikti žinių apie savo darbą užsienyje. Su priešieškiniu žinių apie darbą nepateikė, kadangi ieškovė ieškinyje skyrybų priežasties - atsakovo nedarbo, nenurodė. Apelianto nuomone, ieškovė jį paliko, ji 2008 metų liepos mėnesį išvyko į Lietuvą atostogauti ir negrįžo. Dėl to ji turi būti pripažinta kalta dėl santuokos nutraukimo. Be to nurodo, kad byloje nėra įrodymų, kad jis smurtavo prieš ieškovę, kad girtavo, kad jis būtų buvęs nubaustas už pasirodymą viešoje vietoje neblaivus ar atleistas iš darbo dėl girtavimo. Vartojo alkoholį ne dažniau nei eilinis pilietis, ne daugiau nei pati ieškovė. Atlyginimą jis visada parnešdavo, mokėjo nuomą už kambarius, šalys turėjo automobilį, pirko maistą iš jo atlyginimo, leido sūnų į popamokinę veiklą - lankė baseiną, jį visada atsakovas parveždavo iš užsiėmimų. Tai, apelianto nuomone, įrodo, kad jis šeima rūpinosi.
2. Teismas, priimdamas sprendimą, padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas nedarbingas laikinai. Byloje pateikti dokumentai apie tai, kad 2008-11-20 nelaimingo atsitikimo metu atsakovui buvo sužalotas veidas, rankos, kojos, liemuo, nugara, t.y. jis patyrė 60 proc. viso kūno nudegimus. Jam buvo amputuota kairiosios kojos dalis žemiau kelio, šiuo metu nešioja galūnės protezą, blogai valdo abi rankas. Atsakovas iki dabar jokių pajamų negauna, nemokamai gydosi nuo sunkių nudegimų Ealingo ligoninėje ir nuo 2009-08-05 gyvena Williams Sargant globos namuose, laukia rankų nervų operacijos. Apelianto nuomone, tai leidžia suprasti, kad jis niekada nebus darbingas. Jeigu jis būtų buvęs įvykio metu neblaivus, jam nemokamas gydymas nebūtų teikiamas. Tai paneigia ieškovės žodžius, kad jis įvykio dieną buvo neblaivus. Papildomai atsakovas pateikia teismui Sveikatos ir saugos vykdomosios institucijos (HSE) Lauko darbų direkcijos Charles R F Linfoot Jos Didenybės vyriausiojo inspektoriaus p. Jonathan Holvey ataskaitą apie nelaimingą atsitikimą, kurioje nė vienu žodžiu neužsiminta apie jo neblaivumą.
3. Apeliantas nesutinku su teismo sprendimu toje dalyje, kur kalbama apie išlaikymo sūnui L. priteisimo pradžią. Priešieškinyje jis prašė priteisti išlaikymą nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Taip pat nesutinka, kad tik 1 mėnesį jis galės sūnų pasiimti pas save. Teismas neįvertino, kad mokiniams priklauso rudens, žiemos bei pavasario atostogos. Sutinka, kad vasaros metu vieną mėnesį sūnus L. būtų pas jį, o kitais metų laikais - nors pusę atostogų.
4. Apeliantas nesutinku su teismo pozicija, kad jam nepriteistinas išlaikymas iš ieškovės. Jis pateikė teismui visas žinias apie savo sveikatos būklę, apie pajamas, apie suteiktas gyventi patalpas. Ieškovė nepateikė žinių apie vaiko poreikius, apie savo pajamas, gaunamas iš Child Benefit. Atsakovo žiniomis sūnaus išlaikymui Jungtinės Karalystės moka ieškovei apie 300 Lt išmoką kiekvieną mėnesį. Teismas neišreikalavo pažymos iš šios įstaigos, nors pagal LR CK turėjo būti aktyvus, sprendžiant išlaikymo klausimus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas dar yra ir ligonis. Taip pat apeliantas pažymi, jog ieškovė nepateikė į bylą vykdomojo rašto, pagal kurį šalys turi bendrą skolininką, iš kurio bus dar išieškoma apie 11000 Lt. Šių ateityje gaunamų pinigų turėtų pilnai užtekti išlaikyti sūnų. Mano, kad santuoka nutrauktina dėl ieškovės kaltės, kadangi ji jį paliko, atsisakė slaugyti, prižiūrėti. Tai patvirtina ir žinios iš „Išrašomo paciento medicininės ataskaitos“, kurią pateikė Čelsio ir Vestminsterio ligoninė 2009-08-05. Dėl to, kad jis yra ligonis, neįgalus, neturi jokių santaupų, negauna jokių pajamų, ieškovė atsisakė jį remti moraliai ir materialiai, todėl atsakovas reikalauja iš ieškovės priteisti jam išlaikymą - po 250 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos iki kol jis gaus iš užsienio valstybės jam priklausančią invalidumo pašalpą, lėšas pervedant į jo sąskaitą.
5. Kadangi pirmosios instancijos teismas nagrinėjant bylą nebuvo aktyvus, neišreikalavo dokumentų iš ieškovės, kuriais ji grindė savo reikalavimus, nemotyvavo savo sprendimo dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatyme, dėl išlaikymo priteisimo pradžios, apeliantas prašo skundžiamą sprendimą tose dalyse panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas sprendime teisingai konstatavo, kad šalių santuoka iširo dėl netinkamo apelianto elgesio šeimoje, jo girtavimo, smurto, savo, kaip sutuoktinio, pareigos gerbti kitą sutuoktinį, remti moraliai ir materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, nevykdymo, dėl ko bendras gyvenimas tapo negalimas. Teismas vien tik atsižvelgdamas į ieškovės prašymą pripažinti dėl santuokos iširimo kaltus abu sutuoktinius, priėmė tokį sprendimą. Todėl apelianto nurodyti argumentai, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes neva ji jį paliko be jokios priežasties, atsisakė jį slaugyti, yra nepagrįsti. Ieškovė nurodo, kad šalių santuokiniai ryšiai nutrūko nuo 2009 m. birželio mėnesio, o atsakovas susižalojo 2009 m. lapkričio mėnesį, t. y. tuomet, kai dėl atsakovo netinkamo elgesio buvo nutrūkę šalių bet kokie ryšiai, o santuoka buvo tik formali.
2. Skundžiamame sprendime teisingai konstatuota, kad apeliantas siekdamas sau prisiteisti išlaikymą, siekia išvengti išlaikymo sūnui, nes visa sūnaus išlaikymo našta tektų ieškovei. Priteisus apeliantui iš ieškovės išlaikymą, nukentėtų sūnaus interesai. Be to, santuokai faktiškai nutrūkus dėl akivaizdžios apelianto kaltės, ir priėmus sprendimą priteisti iš ieškovės išlaikymą, būtų iš esmės pažeisti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai.
3. Nėra suprantama, kodėl apeliantas nėra patenkintas priimtu sprendimu dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nors visi jo reikalavimai buvo patenkinti protingumo ribose. Pats apeliantas priešieškinyje prašė pagerėjus jo sveikatai leisti sūnų išsivežti į užsienį 1 mėnesiui ir būtent tik vasaros atostogų metu. Šį apelianto reikalavimą teismas ir patenkino. Kitas apelianto reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo buvo prašymas leisti apeliantui laikinai grįžus į Lietuvą pasiimti sūnų apelianto buvimo Lietuvoje laikui. Tačiau reikšdamas tokį reikalavimą apeliantas visiškai nepagalvojo apie ieškovės ir sūnaus interesus. Juk apelianto buvimo laikas Lietuvoje jam grįžus iš užsienio nėra niekaip apibrėžtas - gali trukti ir metus, ir daugiau. Taigi, patenkinus tokį apelianto reikalavimą, yra visiškai galima situacija, kad apeliantui grįžus į Lietuvą ilgesniam laikui, visą šį laiką sūnus būtų atskirtas nuo ieškovės, kas iš esmės pažeistų jos ir sūnaus interesus. Todėl teismas priėmė teisingą sprendimą, nagrinėjamu atveju apibrėždamas sūnaus buvimo pas apeliantą buvimo laiką - nustatydamas protingą 1 mėnesio terminą.
4. Teismas priėmė teisingą sprendimą, priteisdamas išlaikymą nuo ieškinio pareiškimo padavimo teismui dienos. Išlaikymas vaikui turi būti teikiamas nuolatos. Jeigu kurį laiką vaikui nebuvo teikiamas išlaikymas, tuomet jis gali būti priteistas net už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Taigi, jei apeliantas nori, kad išlaikymas būtų priteistas nuo priešieškinio padavimo teismui dienos, tuomet jis išlaikymą iki šios dienos ir turėjo teikti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstojoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
CPK 185 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjimo proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl jų padarė pagrįstas išvadas, šias išvadas tinkamai motyvavo ir argumentavo (CPK 185 straipsnis).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovės R. M. prašymu Alytaus rajono apylinkės teismas 2009- 12-23 sprendimu nutraukė tarp jos ir atsakovo A. M. 1995-05-27 Alytaus miesto CMS įregistruotą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei priteisė iš A. M. sūnaus L. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymui po 250 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2009 – 06 – 02 iki jo pilnametystės, pavedant šias lėšas tvarkyti R. M. uzurfrukto teise. Tuo pačiu teismas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove bei nepatenkino atsakovo priešieškinio reikalavimo priteisti jam iš ieškovės išlaikymą po 250 Lt periodinėmis išmokomis kaip nedarbingam sutuoktiniu, nustačius, jog šeima tarp šalių iširo dėl ieškovės kaltės. Būtent dėl šių aplinkybių įvertinimo apeliantas ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis.
Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija pažymi, kad iš esmės ginčo tarp šalių dėl nepilnamečio sūnaus poreikių vertinimo ir tėvų turtinės padėties proporcingumo priteistam išlaikymo dydžiui, atsižvelgiant į jų gaunamas pajamas bei turimą turtą, nėra ir šio ginčo nebuvo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tuo pačiu apeliantas iš esmės neginčija ir teismo sprendimo dalyje nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su motina, t. y. su ieškove R. M..
Kadangi apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog santuoka tarp šalių nutrūko ne dėl jo netinkamo elgesio šeimoje, bet dėl ieškovės kaltų veiksmų, kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos išvadų teisingumą šioje skundžiamo sprendimo dalyje patvirtina ne tik ieškovės ir Alytaus miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovės paaiškinimai, bet ir teismo iniciatyva išreikalautų rašytinių įrodymų (b. l. 139-142) duomenys. Būtent iš šių duomenų matyti, kad apelianto teiginius paneigia ne vien paminėtų proceso dalyvių parodymai, bet ir pats nepilnametis šalių sūnus L. M., kurio parodymų tikrumu teismas neturi pagrindo abejoti, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog viena iš šeimos iširimo priežasčių yra neabejotinai netinkamas apelianto elgesys šeimoje, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šeimos tarp šalių iširimo priežastis bei sutuoktinių kaltę.
Nesudaro pagrindo naikinti ir keisti skundžiamo teismo sprendimą ir apelianto priešieškinio nepatenkintų reikalavimų dėl periodinio išlaikymo priteisimo iš ieškovės ryšium su kito sutuoktinio darbingumo netekimu periodinėmis išmokomis po 250 Lt. Šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad apeliantui nepriklausomai nuo teismo sprendimo neužkirsta galimybė pasinaudoti socialinėmis išmokomis tiek Lietuvoje, tiek Didžiojoje Britanijoje, be to pats atsakovas nepaneigė ieškovės nurodomų aplinkybių, jog iki pat šeimos iširimo apeliantas jai ir sūnui išlaikymo neteikė, nes pati ieškovė turėjo legalų darbą, iš kurio gaudavo nuolatines pajamas ir išlaikė šeimą. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nedarbingam sutuoktiniui teisingai išaiškino šių ginčo teises reglamentuojančių normų esmę bei nepažeidė CK 3.72 straipsnio nuostatų. Šiuo atveju pažymėtina, jog teisėjų kolegija iš esmės sutinka, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo reiškiamas pretenzijas dėl išlaikymo jam priteisimo iš ieškovės vertino kaip atsakovo bandymą perkelti nepilnamečio sūnaus išlaikymo naštą vien ieškovei, bet ne kaip siekimą gauti būtinų pragyvenimui lėšų.
Kadangi pirmosios instancijos teismas savo sprendime pakankamai detaliai motyvavo dėl kokių priežasčių jis laikė, jog atsakovui bylos nagrinėjimo iš esmės metu buvo konstatuotas tik laikinas nedarbingumas, o pats atsakovas apeliacinio bylos nagrinėjimo metu nepaneigė galimybės kreiptis į socialinio draudimo organus dėl nedarbingumo laipsnio nustatymo bei socialinio pobūdžio išmokų skyrimo, todėl kolegija sprendžia, kad nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, jog nagrinėdamas bylą teismas buvo neaktyvus ir neišsiaiškino visų turinčių reikšmės bylai aplinkybių bei neišreikalavo dokumentų.
Įvertinusi aukščiau išvardintų aplinkybių visumą bei laikydama, jog kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir teisiškai nereikšmingi, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai išaiškino ir taikė materialinės ir civilinio proceso teisės normas, padarė iš esmės teisingas išvadas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą naikinti ar keisti, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso324 – 326 ir 331 straipsniais,
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.