Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės E.A. ir atsakovo A.A. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E.A. ieškinį atsakovui A.A. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikui išlaikymo priteisimo, santuokinio turto padalinimo, atsakovo A.A. priešieškinį ieškovei E.A. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokinio turto ir turtinių prievolių padalinimo, tretysis asmuo UAB „Hansa lizingas“, išvadą teikianti institucija Vilniaus m. savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisų apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, paliekant sutuoktinių pavardes nepakeistas;

priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti;

nustatyti dukters, L.A., gyvenamąją vietą su motina – ieškove;

priteisti iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis vaikui, L.A., išlaikyti po 1 500 Lt kiekvieną mėnesį iki vaikas sukaks pilnametystės;

priteisti iš atsakovo 28 500 Lt išlaikymo įsiskolinimą;

pripažinti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 350 000 Lt, priklauso ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise;

bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą padalinti tokia tvarka:

1. butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 350 000 Lt, skirti atsakovui;

2. automobilį Volvo 480, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 1 870 Lt, skirti atsakovui;

3. priteisti ieškovei 246 260 Lt kompensaciją už atsakovui nuosavybės teise atitenkančius daiktus (70 proc. šių daiktų vertės);

4. pinigus, nurodytus atsakovo 2005 m. turto deklaracijoje – 184 131 Lt – padalinti tokia tvarka: 55 239,30 Lt (30 proc.) skirti atsakovui, 128 891,70 (70 proc.) skirti ieškovei;

5. pripažinti 22 509,54 Lt skolą UAB „Hansalizingas“ pagal sutartį Nr. LT001145 atsakovo asmenine prievole.

Nurodė, jog su atsakovu sudarė santuoką 1998-05-14, santuokoje gimė dukra L. Santuokos metu sutuoktinio elgesys tapo nesuderinamas su sutuoktinių pareiga gerbti vienas kitą, būti ištikimiems; santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės, atsakovas savo veiksmais ieškovę pažemino, sužlugdė lūkesčius gyventi normalioje šeimoje; įskaudino išduodamas dėl kitos moters; atsakovo neištikimybė, abejingumas šeimai bei smurtas sukėlė stiprų fizinį ir dvasinį skausmą, patirti išgyvenimai neigiamai veikia sveikatą, todėl iš atsakovo priteistina neturtinė žala. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė viena rūpinasi vaiku, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu pakenktų vaiko interesams. Nurodė, jog neriboja atsakovo galimybių bendrauti su vaiku, tačiau pageidavo, kad atsakovas su vaiku bendrautų jos akivaizdoje. Atsakovas turi nuolatines pakankamo dydžio pajamas, tačiau reikiamo išlaikymo savanoriškai neteikia, kitų išlaikytinių neturi, prievoles lizingo bendrovei susikūrė dėl pomėgio prabangai. Nurodė, jog tiek vaiko poreikiai, tiek abiejų tėvų galimybės išlaikyti vaiką yra didesnės nei 1 MMA per mėnesį; vaikui išlaikyti vidutiniškai reikalinga 1 800 Lt per mėnesį. Jos pajamos per mėnesį vidutiniškai 700 Lt, vaikui skiria 300 Lt, kadangi atsakovas išlaikymo neteikia, trūkstamą dalį lėšų gauna iš giminaitės A.A. paramos – 1 000 Lt. Atsakovas neteikė išlaikymo nuo 2005 m. gruodžio iki 2007 m. sausio, todėl yra susidaręs 19 500 Lt įsiskolinimas, nuo 2007 m. sausio išlaikymą teikė nepilnai, todėl yra skolingas 9 000 Lt, iš viso 28 500 Lt. Nurodė, jog šeima nuo santuokos sudarymo iki faktinio išsiskyrimo gyveno atsakovo iki santuokos įsigytame bute, (duomenys neskelbtini); nesutinka, kad šis butas priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise, kadangi butas iš esmės pagerintas tiek ieškovės asmeninėmis, tiek bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiomis lėšomis bei darbu; 2002 m. butas buvo iš esmės pertvarkytas, suremontuotas. Nurodė, jog išlaikymo sau nereikalauja, po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti santuokinę pavardę. Su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog neišsivežė iš buto jokių daiktų, išskyrus ISKU sofas ir staliuką. Atsakovas neįtraukė į balansą pinigų, nurodytų 2005 m. turto deklaracijoje; priešieškinio rezoliucinėje dalyje nesuformulavo reikalavimo dėl tariamos 65 000 Lt skolos R.Ž., neapmokėjo šio reikalavimo žyminiu mokesčiu.

Nurodė, jog ieškovė pažeidė sutuoktinių tarpusavio pareigas, numatytas CK 3.27 str. 1 d.; pripažintina kalta dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 str. 2 ir 3 d. Nurodė, jog bendravimo su dukterimi tvarka nustatyta Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2008-01-18 nutartimi; pažymėjo, jog nepaisydama minėtos nutarties ieškovė neleidžia normaliai bendrauti su dukra. Sutiko, kad dukters išlaikymui per mėnesį reikalinga 800 Lt suma, ir sutiko mokėti pusę dukrai priklausančio išlaikymo – 400 Lt. Nurodė, šiuo metu niekur nedirba, vienintelės pajamos yra iš buto nuomos. Atsakovas prašė, kad teismas nustatytų, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t.y. nuo 2005-12-01. Nurodė, jog butas (duomenys neskelbtini), yra asmeninė jo nuosavybė, įgyta prieš santuoką, todėl nutraukiant santuoką nėra dalintinas; garažas, esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė jo nuosavybė, įgyta dovanojimo būdu, santuokos metu, todėl nutraukiant santuoką nėra dalintinas; ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovės nuosavybė, įgyta paveldėjimo būdu santuokos metu, todėl nutraukiant santuoką nėra dalintinas; lengvasis automobilis Volvo 480, įgytas santuokos metu, šalims gyvenant kartu, todėl yra dalintina bendroji jungtinė nuosavybė, automobilio vertė 800 Lt; kilnojamasis turtas, įgytas santuokos metu šalims gyvenant kartu, todėl yra dalintina bendroji jungtinė nuosavybė, 39 918,70 Lt vertės; 65 000 Lt įsiskolinimas R.Ž., pagal 2007-04-23 paskolos sutartį, atsiradęs santuokos metu, todėl laikytinas bendruoju jungtiniu įsiskolinimu; teismui tenkinus atsakovo prašymą nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2005-12-01, atsakovas sutinka, kad šis įsiskolinimas būtų paliktas kaip asmeninis atsakovo skolinis įsipareigojimas, priešingu atveju įsiskolinimas dalintinas abiems sutuoktiniams pusiau. Nurodė, jog dalintiną bendrąjį jungtinį turtą sudaro lengvasis automobilis Volvo 480, kurio vertė 800 Lt ir kilnojamasis turtas, kurio vertė 39 918,70 Lt. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė, išsikraustydama iš buto (duomenys neskelbtini), išsivežė didžiąją dalį bendro jungtinio kilnojamojo turto, už šį turtą iš ieškovės priteistina kompensacija, už likusį turtą kompensacija priteistina ieškovei; atsakovo paskaičiavimais, iš ieškovės priteistina 2 691,65 Lt kompensacija už kilnojamąjį turtą bei automobilį Volvo 480. Be to, iš ieškovės priteistinos ir kompensacijos už lizingo ir draudimo mokesčius, debitorinį įsiskolinimą. Iš viso priteistiną sumą sudaro 26 418,51 Lt. Išlaikymo sau nereikalauja.

Vilniaus m. savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisų apsaugos tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog neprieštarauja, kad nepilnametės dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, o iš atsakovo būtų priteistas išlaikymas, įvertinus vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį. Atsižvelgiant į L. amžių, dienos ir poilsio, mitybos režimą, mažametės L. tėvai turėtų aptarti ir nusistatyti konkrečią bendravimo su vaiku tvarką.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2008-11-05 sprendimu ieškinį tenkino dalinai; priešieškinį tenkino dalinai;

santuoką tarp A.A. E.A., sudarytą 1998-05-14 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.799, nutraukė dėl A.A. kaltės;

po santuokos nutraukimo E.A. paliko santuokoje turėtą pavardę – A.;

priteisė iš A.A. E.A. naudai 3 000 Lt neturtinę žalą;

priteisė iš A.A. 1 000 Lt baudą už priesaikos sulaužymą valstybės naudai;

priteisė iš A.A. išlaikymą nepilnametei dukrai L.A., gim. (duomenys neskelbtini), 500 Lt dydžio periodines išmokas kas mėnesį nuo 2008-11-05 iki vaiko pilnametystės. Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskyrė vaiko motiną E.A.;

padalino santuokoje įgytą turtą, prievolinius įsipareigojimus:

1. E.A. asmeninės nuosavybės teise priteisė dvi ISKU sofas už 8 000 Lt, ISKU staliuką už 800 Lt, televizorių SHARP už 1 000 Lt, televizorių LG už 500 Lt;

2. A.A. asmeninės nuosavybės teise priteisė virtuvės baldus ir įrangą už 7 329,20 Lt, Sony centrą už 2 649 Lt, Sony priedus už 935 Lt, Sony televizorių už 5 143 Lt, šviestuvą, veidrodį, kilimėlius voniai už 611,50 Lt, automobilį Volvo 480, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 800 Lt;

3. priteisė iš A.A. E.A. naudai 7 167,70 Lt kompensaciją už tenkančią didesnę turto dalį;

4. priteisė iš A.A. E.A. naudai pusę buto pagerinimo išlaidų – 8 297,10 Lt;

5. prievolę, kylančią iš 2007-04-23 paskolos sutarties, sudarytos tarp A.A. ir R.A.Ž. dėl 65 000 Lt paskolos, pripažino asmenine A.A. prievole;

panaikino Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2007 m. spalio 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl išlaikymo vaikui teikimo;

priteisė iš A.A. 180 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai;

priteisė iš A.A. E.A. naudai 300 Lt bylinėjimosi išlaidų;

priteisė iš E.A. 7 463,87 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai;

sprendė, jog sprendimo dalis dėl vaikui išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai.

Motyvuojamoji dalis

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo

Teismas nustatė, kad atsakovas 2005 m. pabaigoje išsikėlė iš šeimos gyvenamosios patalpos; ieškovė – 2006 m. pabaigoje. Teismas laikė, jog pateikti rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai įrodo neištikimybės faktą, sutuoktinio žiaurų elgesį, todėl vadovaudamasis CK 3.60 str. 3 d. preziumavo, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo A.A. kaltės; iš atsakovo ieškovei priteista 3 000 Lt neturtinė žala, nes ieškovė buvo žeminama ir įskaudinta dėl atsakovo neištikimybės, fizinio smurto, atsakovas ieškovei sukėlė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, pažeidė dvasinę pusiausvyrą. Teismas, vadovaudamasis CPK 186 str. 6 d., atsakovui už priesaikos sulaužymą – melavo, kad neturi kitos moters ir buvo ištikimas, skyrė 1 000 Lt baudą. Teismas atmetė atsakovo A.A. ir liudytojų parodymus dėl ieškovės neištikimybės; atsakovo pusė negalėjo nurodyti ieškovės neištikimybės fakto ir kaip neištikimybė pasireiškia, ieškovės grasinimas susirasti kitą vyrą be atliktų veiksmų nėra neištikimybė – ieškovė gyveno šeimos gyvenamojoje vietoje, su kitais vyrais ar moterimis intymių santykių neturėjo. Teismas atsakovo priešieškinį reikalavimą nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės atmetė.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo nustatymo

Teismas nustatė, kad šalys sutinka su Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2008-01-18 nutartimi, kurioje šalys sudarė taikos sutartį ir susitarė, kad vaikas gyvens su motina, susitarė dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Šioje byloje ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nėra, šalys nurodo, kad vadovausis sudaryta taikos sutartimi.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo

Kadangi abu tėvai privalo išlaikyti vaiką, teismas atsižvelgdamas į ieškovės ir atsakovo pajamas, vaiko poreikius, priteisė vaikui 500 Lt periodinę išmoką per mėnesį. Teismo nuomone abu tėvai darbingi, abu privalo išlaikyti mažametį vaiką, todėl iš abiejų tėvų vaiko išlaikymui skirta 1 000 Lt suma visapusiškai tenkins vaiko poreikius, užtikrins būtinas sąlygas vaikui vystytis. Teismas laikė, jog atsakovo pateikti įrodymai įrodo, kad jis nenusišalino nuo pareigos išlaikyti vaiką, pastoviai vaikui teikė išlaikymą, kurio užtenka išlaikyti vaiką, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymo įsiskolinimą atmestas.

Dėl turto padalinimo, tarpusavio išlaikymo, kreditorių, pavardžių.

Santuokoje šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo automobilį Volvo 480, įvertintą 800 Lt; butas (duomenys neskelbtini) ir garažas asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui A.A., nes turtas įgytas iki santuokos sudarymo; buto dalis (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei E.A. pagal paveldėjimo teisės liudijimą; UAB „Hansa lizingas“ atžvilgiu prievoliniai įsipareigojimai įvykdyti, nes automobilis Peugeot 307 grąžintas, skola už jį ir pavogtą automobilį Subaru Outback sumokėta. Teismas ieškininį ir priešieškininį reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalinimo tenkino dalinai, preziumuojant, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Teismas laikė, kad santuokos metu padaryti buto (duomenys neskelbtini) apdailos pakeitimai neleidžia teigti, kad buto vertė išaugo dėl padarytos apdailos. Teismas nustatė, kad šalys buto remontui išleido 16 594,19 Lt, todėl ieškovei priteisė iš atsakovo pusę buto pagerinimo išlaidų – 8 297,10 Lt. Teismas atmetė ieškovės paaiškinimus ir įrodymą, kad turto vertė išaugo, nes atsakovui asmenine nuosavybės teise priklausančio buto vertė išaugo dėl butų vertės rinkoje augimo, o ne dėl atlikto buto remonto. Ieškovė neįrodė, kad butas iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, o atsakovas neįrodė, kad butas suremontuotas už asmenines atsakovo lėšas. Teismas realiai esantį turtą padalino natūra; turtą, apie kurio buvimą šalys negali teismui pateikti informacijos nedalino, nes nežino ar daiktai realiai egzistuoja. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad ieškovė pasisavino daiktus. Teismas ieškovei priteisė dvi ISKU sofas už 8 000 Lt, ISKU staliuką už 800 Lt, du televizorius SHARP už 1 000 Lt ir LG už 500 Lt, iš viso už 10 300 Lt. Atsakovui teismas priteisė: virtuvės baldus ir įrangą už 7 329,2 Lt, Sony centrą už 2 649 Lt, Sony priedus už 935 Lt, Sony televizorių už 5 143 Lt, šviestuvą, veidrodį, vonios kilimėlius už 611,50 Lt, nes jie yra integruoti į baldus ir buto dizainą, buitinės technikos Sony sistema neveiks be kitų sudėtinių dalių; atsakovui teismas priteisė turto už 16 667,70 Lt sumą, todėl už didesnę dalį tenkančio turto, ieškovei priteisė 6 367,70 Lt kompensaciją. Vaikui skirti daiktai tarp sutuoktinių nedalinti. Teismas ieškovės prašymą padalinti tarp šalių pinigus, nurodytus šeimos turto deklaracijoje – 184 131 Lt, atmetė, nes teismas gali padalinti pinigus esančius kredito įstaigos sąskaitoje ar išspręsti klausimą dėl kompensacijos, kai nesąžiningas sutuoktinis savo reikmėms pasisavina bendras sutuoktinių lėšas, tačiau išspręsti klausimą dėl turto deklaracijoje esančių pinigų padalinimo negali, nes šalis gali pinigais nedisponuoti, pavyzdžiui deklaruojant sumas, kurios neatitinka tikrovės, ar įsigijant prekes lizingu. Teismas ieškovės reikalavimą dėl pinigų padalinimo atmetė, nes neįrodyta, kad šeima turėjo ieškininiame reikalavime nurodytą pinigų sumą grynais. Teismas konstatavo, kad atsakovas priešieškinyje išdėstė keletą alternatyvių procesinių pozicijų dėl 65 000 Lt paimtos paskolos iš R.Ž. padalinimo ir 22 844 Lt sumokėtų lizingo bendrovei už automobilį Peugeot 307 padalinimo. Teismas laikė, kad atsakovas reiškia nepagrįstas turtines pretenzijas dėl mokėtų įmokų lizingo bendrovei priteisimo, nors turėjo alternatyvą – sumokėti įmokas ir nuosavybės teise įgyti automobilį, kuris būtų dalinamas tarp sutuoktinių. Prievolę kylančią iš 65 000 Lt paskolos sutarties pripažino asmenine atsakovo prievole, nes atsakovas prievolę prisiėmė gyvenant sutuoktiniams atskirai, ieškovė apie prievolę nebuvo informuota.

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo: panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008-11-05 sprendimą dalyje dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio ir įsiskolinimo ir bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto (daiktų) padalinimo; priimti šiose dalyse naują sprendimą, kuriuo:

priteisti iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis vaikui L.A. išlaikyti – po 1 500 Lt kiekvieną mėnesį iki vaikas sukaks pilnametystės;

priteisti iš atsakovo 28 500 Lt vaiko išlaikymo įsiskolinimą;

pripažinti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 350 000 Lt, priklauso ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise;

bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą padalinti tokia tvarka:

butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 350 000 Lt, skirti atsakovui;

ISKU sofas už 8 000 Lt, ISKU staliuką už 800 Lt, televizorių SHARP už 1 000 Lt, televizorių LG už 500 Lt, virtuvės baldus ir įrangą už 7 329,20 Lt, Sony centrą už 2 649 Lt, Sony priedus už 935 Lt, Sony televizorių už 5 143 Lt, šviestuvą, veidrodį, kilimėlius voniai už 611,50 Lt, automobilį Volvo 480, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 800 Lt skirti atsakovui;

priteisti 246 260 Lt kompensaciją už atsakovui nuosavybės teise atitenkančius daiktus;

pinigus, nurodytus atsakovo 2005 m. turto deklaracijoje – 184 131 Lt – padalinti tokia tvarka: 55 239,30 Lt (30 proc.) priteisti atsakovui, 128 891,70 Lt (70 proc.) priteisti ieškovei.

Nurodo, jog teismo priteistas vaiko išlaikymo dydis neatitinka vaiko poreikių ir atsakovo galimybių; į bylą pateikta vaiko turtinių poreikių skaičiuotė, atsakovas nėra pateikęs argumentų dėl jos neteisingumo. Pažymėjo, jog skaičiuotė sudaryta daugiau kaip prieš metus, o per tą laiką vartojimo prekių kainos dar labiau išaugo. Nesutinka su sprendimo dalimi priteisti vaiko išlaikymą lygiomis dalimis iš abiejų tėvų, kadangi šalių turtinė padėtis ir galimybės užsidirbti nėra lygios; atsakovas turi daugiau turto; teismas neatsižvelgė, jog duktė gyvena su apeliante, todėl turinti skirti jėgų ir laiko vaiko kasdienių poreikių tenkinimui. Atsakovo vienkartinių dovanų vaikui pirkimo negalima laikyti teikiamu išlaikymu; pervedamos lėšos į apeliantės sąskaitą daugiausia buvo skiriamos šeimos skoloms apmokėti bei šeimos poreikiams tenkinti, nurodo, jog išskaičiavo iš išlaikymo įsiskolinimo sumos tas lėšas, kurios buvo pervedamos ir skirtos „L.“. Apeliantė nesutinka su tuo, jog teismas, vertindamas buto (duomenys neskelbtini), pagerinimą vertino tik pateiktas sąskaitas faktūras bei čekius, nevertindamas to, kad nuo to laiko, kai buvo sudaryta santuoka, butas nuolatos buvo atnaujinamas ir pagerinamas, buvo skiriama nemažai lėšų, kurių negalima pagrįsti čekiais bei sąskaitomis faktūromis; nesutinka su teismo argumentais, jog remonto darbai negali būti laikomi iš esmės pagerinantys buto kokybę ir padidinantys kainą. Nurodė, jog jai priteisti kilnojamieji daiktai yra neatsiejama ir integruota interjero dalis, todėl turėtų būti palikti atsakovui. Apeliantės nuomone, atsakovas patvirtino turėjęs 2005 m. turto deklaracijoje nurodytus pinigus; šie pinigai dalintini. Pažymėjo, jog turto deklaracija pildoma tam, kad užfiksuotų gyventojo ar šeimos turtą; ją pateikęs asmuo atsako už duomenų teisingumą; teismas nepagrįstai atsisakė vertinti deklaraciją ir nenurodė motyvų, kodėl ji nevertintina kaip įrodymas. Nesutinka su teismo sprendimu padalinti sutuoktinių turtą lygiomis dalimis, kadangi teismas pripažino atsakovą kaltu dėl santuokos nutraukimo, mažamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su apeliante, jos turtinė padėtis blogesnė, todėl šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo apeliantės prašomu santykiu – priteisiant apeliantei 70 procentų turto vertės kompensaciją už atsakovui tenkantį bendrą turtą.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008-11-05 sprendimą:

dalyje dėl atsakovo A.A. kaltės ir priimti naują sprendimą šioje dalyje, ieškovės E.A. ieškinio reikalavimą šioje dalyje atmetant, o atsakovo A.A. priešieškinio reikalavimą šioje dalyje tenkinant, t.y. nurodant, kad dėl santuokos nutraukimo kalta ieškovė E.A.;

dalyje dėl 3 000 Lt neturtinės žalos iš atsakovo A.A. priteisimo ieškovės E.A. naudai, priimant naują sprendimą šioje dalyje – ieškovės E.A. ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti;

dalyje dėl 1 000 Lt baudos iš atsakovo A.A. už priesaikos sulaužymą;

dalyje dėl 7 167,70 Lt dydžio kompensacijos iš atsakovo A.A. priteisimo, priimant naują sprendimą šioje dalyje, nustatant, kad iš atsakovo A.A. priteisiama 3 583,85 Lt dydžio kompensacija ieškovei E.A. už atsakovui A.A. priteistą didesnę turto dalį;

dalyje dėl 8 297,10 Lt buto pagerinimo išlaidų priteisimo iš atsakovo A.A., ieškovės E.A. naudai;

priimti naują sprendimą, tenkinant atsakovo priešieškinio reikalavimą, priteisiant iš ieškovės E.A. atsakovo A.A. naudai 23 726,86 Lt kompensaciją už patirtas išlaidas automobiliui Peugeot 307;

priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Apelianto nuomone, teismo nustatytos faktinės aplinkybės dėl apelianto kaltės, neatitinka tikrovės. Nurodo, jog neslėpė turįs draugę, tačiau su ja intymiai nebendravo; jokių įrodymų dėl intymių santykių su kita moterimi byloje nėra. Į bylą pateikti įrodymai dėl apelianto žiauraus elgesio, neįrodo faktinės aplinkybės, kad apeliantas žiauriai elgėsi su ieškove. Byloje nėra įrodymų, kurie leistų preziumuoti, kad santuoka nutrūko dėl apelianto kaltės, žiauraus elgesio, naudoto fizinio smurto; todėl nepagrįstai ieškovei priteistas neturtinės žalos atlyginimas, be to priteistas neturtinės žalos atlyginimas neatitinka teisingumo reikalavimų. Pažymi, jog teismas neanalizavo, nevertino ir nepaaiškino, kodėl nevertina, aplinkybių, susijusių su ieškovės sutuoktinių tarpusavio pareigų pažeidimu. Nurodo, jog duotos priesaikos nesulaužė, kadangi buvo nurodęs, jog turi draugę, tačiau su ja intymių santykių neturėjo, todėl ieškovei buvo ištikimas, sprendimo dalis, kuria paskirta bauda už priesaikos sulaužymą, naikintina. Apeliantas pažymi, kad teismas, priteisdamas iš apelianto 7 167,70 Lt kompensaciją už didesnę turto dalį, netinkamai atliko aritmetinius veiksmus; preziumuojant, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, iš atsakovo priteistina 3 583,85 Lt. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai priteisė 8 297,10 Lt buto pagerinimo išlaidų ieškovei, kadangi remonto darbai buvo atlikti iš asmeninių apelianto lėšų, pardavus keletą automobilių. Kadangi teismas santuoką nutraukė vadovaudamasis CK 3.67 str. 2 d., santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo tada, kai jie faktiškai nustoja kartu gyventi, o šalys pradėjo kartu nebegyventi nuo 2005 m. pabaigos, todėl teismas nepagrįstai netenkino apelianto prašymo priteisti su automobiliu Peugeot 307 susijusias išlaidas, kurias jis patyrė po to, kai nustojo gyventi kartu su ieškove, nors automobiliu visą tą laiką išimtinai naudojosi tik ieškovė. Pažymėjo, jog sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas dėl šio reikalavimo netenkinimo nepasisakė, todėl apeliantas prašo šioje dalyje priimti naują sprendimą.

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008-11-05 sprendimą dalyje, kurią skundžia ieškovė E.A. savo apeliaciniu skundu, palikti nepakeistą ir ieškovės apeliacinį skundą atmesti; skirti ieškovei E.A. iki 1 000 lt baudą už priesaikos sulaužymą; priteisti iš ieškovės E.A. visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovės apeliacinis skundas nepagrįstas ir netenkintinas.

Apeliaciniai skundai atmetami. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra, sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės bei neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantas A.A. nesutinka su pirmosios instancijos teismo byloje surinktų įrodymų vertinimu, teigia, kad tiesioginių įrodymų apie tai, kad jis buvo neištikimas santuokoje ar vartojo sutuoktinės atžvilgiu fizinį smurtą, nėra. Liudytojų parodymai nenurodo į tai, kad jis, būdamas santuokoje intymiai bendravo su kita moterimi. Kolegija nesutinka su apelianto pozicija dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo. CK 3.60 str. 3 d. nustato sutuoktinio kaltės prezumpciją dėl santuokos iširimo, tarp kitų atvejų ir kai sutuoktinis yra neištikimas arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas A.A. nurodė, kad paliko ieškovę ir kartu su ja negyvena nuo 2005 m. gruodžio pabaigos, ir tik praėjus metams pradėjo bendrauti su kita moterimi; dėl santuokos nutraukimo ieškovė E.A. kreipėsi 2007-09-24. Kolegija nesutinka su apelianto pozicija, kad nesant tiesioginių įrodymų, kad atsakovas nenutraukęs santuokos, intymiai bendravo su kita moterimi, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti atsakovo neištikimybės fakto ir pripažinti jį kaltu dėl santuokos iširimo, gi liudytojų parodymai apie tai, kad jį matė su kita, intymių santykių su kita neįrodo. Akivaizdu, kad tiesioginių įrodymų (liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų, audio ir video įrašų ir pan.) apie žmonių gyvenimo intymius aspektus bylose pasitaiko retai. Be to, teismas privalo gerbti bylos šalių privatumą ir elgtis kiek įmanoma taktiškai, svarstant tokias aplinkybes. Kolegija taip pat pažymi, kad civilinėse bylose įrodymai vertinami tikimybių pusiausvyros principu, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą (atsakovo prisipažinimą, jog jis pradėjo bendrauti su kita moterimi (atsiliepimas, b.l. 4, t.2), kitus atsakovo procesinius dokumentus, kuriuose jis nurodė, kad turi draugę, atsakovo anketą internetinėje pažinčių svetainėje, kur nurodyta, kad jis išsituokęs, liudytojų parodymus) padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas buvo neištikimas santuokoje, taip pat buvo vartojęs prieš sutuoktinę fizinį smurtą. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad iki išsikraustymo iš buto jis nebuvo neištikimas (b.l. 111, t.3). Taigi bylos nagrinėjimo metu atsakovas iš esmės buvo pripažinęs neištikimybės faktą, o savo nesutikimą su ieškovės reikalavimu nutraukti santuoką dėl jo kaltės grindė tuo, kad santuoka prieš tai jau buvo iširusi dėl pačios ieškovės veiksmų, nes ji iš esmės pažeidė sutuoktinės pareigas, negerbė atsakovo, nepalaikė jo moraliai, buvo nepatenkinta ir pikta; atsakovas buvo priverstas palikti šeimą dėl ieškovės nesugyvenamo būdo, be to ji pati buvo neištikima. Kaip ir kitos prezumpcijos, kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija gali būti paneigta leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsakovas šia teise pasinaudojo – teikė teismui įrodymus – liudytojų R.A.Ž. (motinos), J.T., I.Ž. (sesers) parodymus apie tai, kad ieškovė šaukė ant atsakovo, mėtė jo daiktus, ją matė su kitu vyru, ji pasakojo apie ketinimus iškeliauti į užsienį su kitu vyru ir pan. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai įvertino pateiktus įrodymus dėl jų nekonkretumo, neapibrėžtumo ir atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl ieškovės kaltės.

Pirmosios instancijos teismas, pripažino, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, pagrįstai iš dalies patenkino ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo (CK 3.70 str. 2 d.). Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes (fizinio smurto vartojimo bei neištikimybės santuokoje nustatytus faktus), kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturinės žalos atlyginimo dydis (3 000 Lt) yra sąžiningas ir teisingas, nepažeidžia teismų formuojamos praktikos principų tokios kategorijos bylose.

Teismas, vadovaudamasis CPK 186 str. 6 d., atsakovui už priesaikos sulaužymą – melavo, kad neturi kitos moters ir buvo ištikimas, skyrė 1 000 Lt baudą. Tačiau 2008-10-22 teismo posėdžio metu atsakovas, prisiekęs, paaiškino, kad iki išsikraustymo iš buto jis nebuvo neištikimas (b.l. 111, t.3), o nesutikimą su ieškovės reikalavimu nutraukti santuoką dėl jo kaltės grindė tuo, kad santuoka prie tai jau buvo iširusi dėl pačios ieškovės kaltės. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo konstatavo, kad atsakovas sulaužė priesaiką ir skyrė jam piniginę baudą. Teismo nuobaudos panaikinamos CPK 107 str. numatyta tvarka, tačiau nagrinėjamoje byloje baudos skyrimas tapo apeliacijos dalyku; pripažinus, kad bauda atsakovui paskirta be pakankamo pagrindo, kolegija, civilinio proceso koncentracijos sumetimais, panaikina teismo sprendimą dalyje dėl baudos skyrimo.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl išlaikymo priteisimo. Šalių santuokoje gimė dukra L.A., gim. (duomenys neskelbtini); sprendžiant jos išlaikymo dydžio klausimą po tėvo ir motinos santuokos nutraukimo, teismas teisingai rėmėsi CK 3.193 str. 2 d. normos nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytu orientaciniu kriterijumi – teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą. Tai reiškia, kad tokios kategorijos bylose skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojo prezumpcija, jog vaiko normalių, protingų poreikių tenkinimui užtenka 1 MMA (sprendimo priėmimo dienai – 800 Lt); prezumpcija reiškia, kad tokios sumos būtinumo vaiko poreikių tenkinimui įrodinėti nereikia. Ieškovė savo apeliaciniame skunde rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006 ir nurodė, kad tėvų teikiamas išlaikymas turi užtikrinti vaikui sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus bei pareiškė, kad teismas be pagrindo nesivadovavo jos pateikta vaiko poreikių skaičiuote. Skaičiuotės duomenimis mergaitės išlaikymui iš abiejų tėvų turi būti skiriama 1 800 Lt per mėnesį suma, kurią ieškovė siūlo paskirstyti nelygiomis dalimis – 1 500 Lt iš atsakovo ir 300 Lt iš ieškovės. Tačiau analizuojant ieškovės pateiktą išlaidų paskaičiavimą (b.l. 67-69, t.1), sprendžiama, kad kai kurios ieškovės nurodytos išlaidos yra neprotingai didelės, pavyzdžiui, ieškovė nurodo, kad mergaitei metams būtina turėti 6 striukes (vieną žieminę striukę, 2 striukes pavasario sezonui, 2 striukes rudens sezonui ir lengvą vasarinę striukę); 12 megztinių (po keturis vienetus šiltų ir lengvų megztukų bei keturis vienetus megztukų su aukštu kaklu), 10 porų įvairios paskirties avalynės ir pan.; tuo tarpu ieškovė savo skaičiuotėje nenurodė išlaidų, susijusių su vaiko socialiniu vystymusi, gebėjimų realizavimu. Darytina išvada, kad duomenų, kad šalių vaikas turėtų specialių poreikių, susijusių su jos turimų sugebėjimų, pomėgių realizavimu (išlaidos sportiniam inventoriui, būreliams, studijoms) arba dėl sveikatos būkles (papildomos išlaidos, susijusios su dietiniu maitinimu, vaistų ar maisto papildų, sanatorinio gydymo būtinumu ir pan.) byloje nėra, o ieškovės nurodytas drabužių, reikalingų mergaitei – darželinukei, kiekis yra neprotingai didelis. Dėl išdėstyto kolegija sprendžia, kad apeliantė (ieškovė) nepaneigė teismo išvados, jog šalių vaiko išlaikymui būtina suma neviršija 800 Lt per mėnesį; atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį atsakovas turi teikti mergaitės išlaikymui 500 Lt per mėnesį, ieškovė – 300 Lt. Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas, nors prasidėjus santuokos nutraukimo procesui nustojo dirbti, randa lėšų savo prabangos poreikiams tenkinti, atmestinas, nes sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą teisiškai reikšmingas yra protingų vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties balansas. Kolegija pažymi, kad įstatymo numatytais atvejais išlaikymo dydis gali būti pakeistas (CK 3.201 str.).

Kolegija taip pat sutinka su teismo sprendimu atmesti ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nuo 2005 m. gruodžio mėnesio – momento, kai atsakovas paliko šeimą. Atsakovo sąskaitos duomenimis nuo 2005-10-17 iki 2007-07-30 jis, be tikslinių mokėjimų už automobilio Pegeot aptarnavimą ir civilinės atsakomybės draudimą pervedė 13 350 Lt ieškovei sąskaitos papildymui ir vaiko išlaikymui (b.l. 140, t.3), nuo 2008-01-27 iki 2008-07-09 mokėjo po 400 Lt per mėnesį vaiko išlaikymui (b.l. 62-63, t.3), 2007 m. balandžio ir spalio mėnesį pirko vaikiškų drabužių, žaislų (b.l. 147, t.1). Apeliantės argumentas, kad atsakovo pervedamos lėšos buvo skiriamos šeimos skoloms pagal lizingo sutartį apmokėti bei kitiems šeimos poreikiams tenkinti, atmestinas, nes vaiko poreikiai turi būti tenkinami prioritetiškai, be to bylos duomenimis, už automobilio Peugeot lizingą iki lizingo sutarties nutraukimo mokėjo A.A. (b.l. 245, 246, t.2). Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog teisė į išlaikymo priteisimą atsirado nuo 2005 m. (CK 3.200 str.). Ieškovė kreipėsi su ieškiniu 2007-09-24, duomenų apie išlaikymo mokėjimą nuo ieškinio padavimo dienos iki 2008 m. sausio mėnesio ir po 2008 m. rugpjūčio mėn. byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas privalo mokėti po 500 Lt nuo teisės į išlaikymo priteisimą atsiradimo momento, tačiau nuo 2008-01-27 iki 2008-07-09 atsakovas mokėjo po 400 Lt. Esant tokioms bylos aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad išlaikymas turi būti priteistas nuo kreipimosi į teismą dienos, o apskaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą turi būti minusuota sumokėto 2008 m. išlaikymo suma. Teismo sprendimas iš dalies pakeičiamas, patikslinant, kad teismo priteistas išlaikymas mokamas nuo 2007 m. rugsėjo 24 d.

Dėl turto padalinimo.

Ieškovės apeliacinio skundo argumentas dėl buto (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendra sutuoktinių nuosavybe, nes santuokos metu butas buvo iš esmės pagerintas, atmestinas. Apeliantė rėmėsi CK 3.90 str. 1 d. nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008 dėl šios normos išaiškinimo ir taikymo: jeigu sutuoktinio asmeninis turtas yra iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ar pan.). Apeliantės teigimu, teismas netinkamai įvertino tai, kad atsakovui priklausantis butas santuokos metu suremontuotas, į buto remontą buvo investuota 55 041,18 Lt, tuo metu, kai viso buto rinkos kaina buvo nuo 60 000 iki 90 000 Lt. Dėl išdėstyto apeliantė prašo pripažinti butą (duomenys neskelbtini), kurio rinkos kaina bylos nagrinėjimo metu yra 350 000 Lt, santuokoje įgytu turtu, priteisti atsakovui butą natūra, o jai – atitinkamą kompensaciją. Kolegija atmeta skundo argumentus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė neapmokėtų PVM sąskaitų-faktūrų duomenimis, pripažino, kad į buto remontą buvo investuota 16 594,19 Lt bendrų sutuoktinių lėšų ir priteisė ieškovei pusę remonto išlaidų – 8 297,10 Lt. Investuotų į buto remontą lėšų suma savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad butas buvo iš esmės pagerintas; duomenų, kad atsakovo bute buvo atliktas kapitalinis remontas, kad jis būtų rekonstruotas ar pertvarkytas, pakeičiant jo išplanavimą, šildymo sistemą, kanalizaciją ar pan., byloje nėra. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus mokėjimo dokumentus, nustatė, kad bute buvo pakeisti radiatoriai, grindys, elektros taškai, langai, buto apdaila. Kolegija sutinka, kad tokio pobūdžio remontas nepakeitė buto tiek, kad jis įgytų naują kokybę ir jo rinkos kaina iš esmės pasikeistų, todėl laiko, teismas pagrįstai atmetė reikalavimą dėl buto pripažinimo bendru sutuoktinių turtu. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, vertindamas buto pagerinimus, nepagrįstai neatsižvelgė į virtuvės baldų, šviestuvų, ISKU baldų įsigijimo išlaidas, atmestinas. Teismas pagrįstai nepriskyrė integruotų virtuvės baldų, šviestuvų, televizorių ir pan. prie buto pagerinimo išlaidų, tačiau dėl jų padalinimo pasisakė sprendimo dalyje dėl kilnojamųjų daiktų padalinimo. Ieškovės skundo argumentas, kad teismas be pagrindo priteisė jai natūra ISKU baldus, televizorius SHARP ir LG, nes baldai ir videotechnika yra neatskiriamoji buto interjero dalis, atmestinas. Byloje nustatyta, kad baldus ieškovė išsivežė, palikdama atsakovui priklausantį butą 2006 m., duomenų, kad baldai – sofos, staliukas ir televizoriai būtų integruoti į buto interjerą, ir atskirti šiuos daiktus nuo interjero be nepataisomos žalos pastarajam neįmanoma, byloje nėra.

Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl 184 131 Lt pinigų sumos, nurodytos 2005 m. atsakovo turto deklaracijoje, padalinimo. Ieškovė neįrodė fakto, kad egzistavo tokia grynųjų pinigų suma, kad atsakovas ją išleido ne šeimos reikmėms, kaip ir atsakovas neįrodė, kad jis paliko tokią grynųjų pinigų sumą ieškovei batų dėžėje (b.l. 183, t.2). Atsakovas paliko šeimą 2005 m. pabaigoje, 2006 m. neteko darbo, iki 2007 m. liepos mėnesio mokėjo lėšas vaiko išlaikymui, mokėjo įmokas už 2 automobilių lizingą, taigi labiau tikėtina, kad šeimos santaupos buvo išleistos iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo teisme 2007 m. rugsėjo mėnesį. Skundo argumentas, kad tokios sumos buvimą įrodo šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių projektas, kurio 2.11 punktu atsakovas įsipareigojo nupirkti butą dukrai, atmestinas, nes atsakovo nerealizuoti ketinimai nupirkti dukrai butą neįrodo, kad jis būtų nupirktas iš tų pačių 2005 m. deklaracijoje paminėtų lėšų.

Atmestinas skundo argumentas dėl santuokinio turto padalijimo ieškovės prašomu santykiu, skiriant jai 70 proc. turto vertės kompensaciją už atsakovui atitenkantį bendrą turtą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovės nurodytos aplinkybės – atsakovo kaltė dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, ieškovės sunkesnė turtinė padėtis (ieškovės pajamos nuo individualios veiklos yra mažesnės, nei atsakovo deklaruotos pajamos nuo jam priklausančio buto nuomos, atsakovui asmenine nuosavybe priklauso butas, ieškovei – 1/2 vieno kambario buto) nesudaro pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo; apeliacinio skundo argumentai yra tapatūs ir pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia.

Atsakovo A.A. apeliacinio skundo argumentai dėl sutuoktinių turto padalinimo iš esmės atmetami. Kolegija sutinka su skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad sutuoktinių turtas turi būti dalinamas lygiomis dalimis, sprendimo dalyje dėl kilnojamųjų daiktų padalinimo padarė aiškią aritmetinę klaidą. Teismas priteisė A.A. turto už 17 467,70 Lt, o E.A. – už 10 300 Lt (sprendimo rezoliucinės dalies 1, 2 punktai b.l. 128, t.3), taigi kompensacija už priteisto turto vertės skirtumą esant lygioms dalims būtų 3 583,85 Lt ((17467,70-10300):2). Kadangi aiškios aritmetinės klaidos ištaisymas tapo apeliacijos dalyku, klaida pataisoma, nurodant teisingą kompensacijos dydį – 3 583,85 Lt (CPK 276 str.)

Kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais dėl nepagrįsto buto pagerinimo išlaidų priteisimo ieškovei. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kuriais teismas atmetė atsakovo įrodymus, kad butas buvo suremontuotas panaudojant tik asmenines atsakovo lėšas, atsakovo apeliacinio skundo argumentai yra visiškai analogiški ir teismo išvadų nepaneigia.

Kolegija taip pat nesutinka su atsakovo argumentais, kad jam priklauso iš ieškovės E.A. 23 726 Lt kompensacija po sutarties dėl automobilio Peugeot 307 nutraukimo. Sutartis dėl šio automobilio išperkamosios nuomos buvo sudaryta santuokos metu, 2003-09-15 ir, nors sutartis buvo sudaryta A.A. vardu ir didesnė dalis mokėjimų buvo mokama taip pat jo vardu, mokėjimai pagal šią sutartį buvo mokami iš šeimos lėšų, bendra įmokų suma turėtų būti priskirta prie dalintino sutuoktinių turto. Sutuoktinių prievolė mokėti už lizinguojamą automobilį vertintina kaip bendra sutuoktinių prievolė (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.). Apeliacinio skundo argumentas, kad teismui pripažinus, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms sukelia teisines pasekmes nuo to momento, kai šalys faktiškai pradėjo gyventi atskirai (CK 3.67 str. 2 d. ), todėl prievolės vykdymas pagal lizingo sutartį automatiškai tapo asmenine E.A. prievole nuo 2005 m. gruodžio, atmestinas. Atsakovo nuomone, ji šios prievolės nevykdė, todėl atsakovui turi būti priteista mokėjimų pagal lizingo sutartį suma nuo 2005 m. gruodžio iki 2008 m. vasario mėn. Lizingo sutarties sudarymo metu atsakovas, sutuoktinei sutikus, prisiėmė įsipareigojimus trečiojo asmens – lizingo davėjo naudai ir negalėjo keisti sutarties sąlygų be šalių susitarimo, tuo labiau nėra pagrindo pripažinti, kad sutuoktiniams pradėjus gyventi atskirai, skolininkas pagal lizingo sutartį pasikeitė automatiškai. Tai, kad lizinguojamu automobiliu naudojosi ieškovė, santykiams su lizingo davėju teisinės reikšmės neturi. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas siūlė ieškovei perimti prievolę pagal lizingo sutartį, o jai nesutikus, 2008-02-08 nustojo mokėti lizingo mokėjimus; sutartis buvo lizingo davėjo nutraukta nuo 2004-03-14, dėl to sutuoktiniai patyrė nuostolių – neteko jau įmokėtos už automobilį 48 135 Lt sumos (b.l. 245-246, t.2). Kolegija sprendžia, kad atsakovas ir po to kai sutuoktiniai pradėjo gyventi atskirai, vykdė savo prievolę pagal lizingo sutarties sąlygas, todėl atsakovo įmokėta nuo 2005 m. gruodžio iki 2008 m. vasario 23 726,86 Lt suma taip pat laikytina jo nuostoliais. Kolegija konstatuoja, kad nėra įstatymo numatytų pagrindų priteisti atsakovui kompensaciją arba sumažinti ieškovei priteistino turto dalį tokiai sumai (CK 3.67 str. 2 d., 3.115 str.).

Apeliantas savo skunde nurodė, kad teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl atsakovo reikalavimo dėl 23 726,86 Lt priteisimo netenkinimo. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje aptarė šio reikalavimo netenkinimo motyvus, o sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad atsakovo priešieškinys tenkintinas dalinai, todėl kolegija laiko, kad teismas pakankami aiškiai suformulavo savo sprendimą dėl šio reikalavimo netenkinimo.

Teismo sprendimas iš esmės liko nepakeistas, todėl kolegija nekeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Apeliacinio skundo reikalavimai dėl teismo paklirtos nuobaudos panaikinimo ir dėl aritmetinės klaidos pataisymo yra procesinio pobūdžio, todėl kolegija sprendžia, kad atsakovas permokėjo dalį žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą: 127,30 Lt už reikalavimą panaikinti sprendimą dalyje dėl baudos priteisimo ir 107,52 Lt už reikalavimą pakeisti teismo sprendimą ir sumažinti 7 167,70 kompensaciją iki 3 583,85 Lt sumokėta be pagrindo. Permokėtas žyminis mokestis 234,82 Lt (127,30 Lt + 107,52 Lt) grąžinamas apeliantui A.A. (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą; patikslinti priteisto iš A.A. išlaikymo mokėjimo pradžią, nurodant, kad išlaikymas mokamas nuo 2007 m. rugsėjo 24 d.; ištaisyti aritmetinę klaidą teismo sprendimo dalyje dėl 7 167,70 Lt dydžio kompensacijos iš atsakovo A.A. priteisimo, ir nustatyti, kad iš atsakovo A.A. priteisiama 3 583,85 Lt dydžio kompensacija ieškovei E.A. už atsakovui A.A. priteistą didesnę turto dalį.

Panaikinti 2008 m. lapkričio 5 d. teismo sprendimu paskirtą atsakovui A.A. 1000 Lt piniginę baudą už priesaikos sulaužymą.

Grąžinti atsakovui A.A. 234,82 Lt (du šimtus trisdešimt keturis Lt 82 centus) permokėto žyminio mokesčio iš valstybės biudžeto.