Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims Kauno apygardos prokuratūrai, Kauno miesto apylinkės prokuratūrai, dėl rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

II.

Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti 100 000 Lt neturtinę žalą, nurodė, kad iš skundo turinio matyti, kad prašomą atlyginti neturtinę žalą, pareiškėjas, be kita ko, sieja su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmais vykdant ikiteisminio tyrimo procese numatytą prievartos priemonę – atvesdinimą ir veikiant kaip ikiteisminio tyrimo baudžiamajame procese subjektams (BPK 164 straipsnis). Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prašo atlyginti žalą padarytą ne dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, o dėl teisėsaugos institucijų veiksmų taikant prievartos priemonę, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos kildinamos iš baudžiamojo proceso normomis reguliuojamų pareigūnų veiksmų atlyginimo nenagrinėtinas administracinių teismų, ir todėl šį reikalavimą priimti atsisakė (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Atskiruoju skundu yra ginčijama nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčas kyla dėl prokuratūros, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu ir todėl atsisakė priimti pareiškėjo V. J. skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti ginčijamą atsakovo 2012 m. balandžio 3 d. atsakymą, įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir iš atsakovo priteisti 100 000 Lt neturtinę žalą, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ,o skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato policijos nurodytiems pareigūnais skirti tarnybines nuobaudas, kaip nepriskirtiną teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija vertina pareiškėjo argumentus, susijusius su ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu bei pagrįstumu, ir sprendžia bylos priskirtinumo atitinkamos kompetencijos teismui klausimą.

Pareiškėjo suformuluotas skundo dalykas patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą, siekdamas pripažinti neteisėtais Kauno miesto apylinkės prokuratūros ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojų veiksmus jo atžvilgiu vykdant ikiteisminio tyrimo procese numatytą prievartos priemonę – atvesdinimą pagal BPK 142 straipsnį. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas 2012 m. kovo 7 d. pateikė skundą Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariatui, kuriame tvirtino, jog jis Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės S. N. 2012 m. vasario 24 d. nutarimo pagrindu buvo neteisėtai atvesdintas pareigūnų, kurie neteisėtai įsiveržė į jo butą, nukentėjusįjį filmavo, bute darė garso įrašus ir pareiškėjo atžvilgiu naudojo smurtą (b. l. 11). Pareiškėjo tvirtinimu, šio incidento metu dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato policijos pareigūnais įdarbintų asmenų nusikalstamų veikų bei piktnaudžiavimo savo pareigomis, buvo pažeista pareiškėjo teisė į būsto neliečiamumą, neteisėtai rinkta ir panaudota informacija apie pareiškėją, suvaržyta jo veiksmų laisvė.

Nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą 2012 m. balandžio 3 d. rašte Nr. 20-65-S-879 nurodė, kad pareiškėjas nevykdė pareigos atvykti pas prokurorę, todėl jam buvo pritaikyta BPK 142 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė – atvesdinimas. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas, būdamas ikiteisminio tyrimo dalyviu ir pateikęs prokurorui prašymą, gali pats susipažinti su visa bylos medžiaga ar tam tikra jos dalimi, LR Generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. I-58 patvirtintų Rekomendacijų dėl proceso dalyvių susipažinimo su bylos medžiaga ikiteisminio tyrimo metu nustatyta tvarka. Šiame atsakyme pažymėta, kad dėl bylos, kurioje pareiškėjas buvo atvesdintas ar kitose bylose, jis turi teisę kreiptis į ikiteisminį tyrimą vykdančią, organizuojančią ir jam vadovaujančią instituciją ir reikšti prašymus (b. l. 9-10).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su reikalavimais panaikinti atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. balandžio 3 d. raštą Nr. 20-65-S-879 (1) bei įpareigoti atsakovą iš naujo atsakyti į pareiškėjo 2012 m. kovo 7 d. prašymą.

Įvertinus pareiškėjo 2012 m. kovo 7 d. prašymo turinį, matyti, kad pareiškėjas atsakovo Kauno apskrities VPK iš esmės prašė pateikti tam tikrus dokumentus, susijusius su jo atvesdinimu, suteikti su tuo pačiu įvykiu susijusią kitą informaciją, leisti jam naudotis informacijos fiksavimo priemonėmis bei atlyginti 100 000 Lt neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl neteisėto atvesdinimo. Iš to darytina išvada, kad visi nurodyti reikalavimai yra pareikšti dėl prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų baudžiamojo proceso tvarka atliktų ar prašomų atlikti veiksmų.

Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje.

Baudžiamojo proceso kodekso 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti ikiteisminį tyrimą organizuojančiam ir jam vadovaujančiam prokurorui.

Prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno procesinio sprendimo pagrįstumas gali būti vertinamas tik nagrinėjant baudžiamąją bylą, prokuroro procesinio sprendimo pagrįstumas negali būti vertinamas kitokia tvarka. Prokuroro procesinio sprendimo pagrįstumo vertinimas ne baudžiamojoje byloje pažeistų Konstitucijos 118 straipsnį, nustatantį, kad valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko, baudžiamąjį persekiojimą vykdo ir kvotos organų veiklą kontroliuoja prokurorai. Prokuroro procesinio sprendimo pagrįstumo vertinimas ne baudžiamojoje byloje pažeistų Prokuratūros įstatymo normas dėl prokurorų veiklos nepriklausomumo.

Nurodytą teisės aiškinimą patvirtina tai, kad įstatymai nenumato kitokios prokurorų procesinių sprendimų patikrinimo tvarkos, negu procesinio pobūdžio konkrečioje byloje priemonių taikymą. Prokuroras pagal Prokuratūros įstatymą turi valstybės pareigūno statusą, tačiau administracinių teismų kompetencijai nepriskirta tirti procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu (ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs skundo turinį, padarė teisingą išvadą, kad pirmieji du pareiškėjo skundo reikalavimai susiję būtent su prokuratūros ir Kauno apskrities VPK pareigūnų atitinkamų procesinių veiksmų atlikimu, todėl nenagrinėtini Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, nes jų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas.

Dėl nurodytų motyvų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl pirmų dviejų reikalavimų. Tačiau pažymėtina, kad teismas taikė netinkamą atsisakymo priimti skundą pagrindą – Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą (kai atsisakoma priimti skundą (prašymą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui). Tuo tarpu teismas turėjo atsisakyti priimti skundą minėtoje dalyje Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (kai atsisakoma priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų). Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas turi teisę dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų kreiptis į juos kontroliuojantį prokurorą BPK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Jei prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui šio BPK 63 straipsnyje nustatyta tvarka. Be to, kaip skundžiamame rašte nurodė atsakovas, pareiškėjas, kaip ikiteisminio tyrimo dalyvis, turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ar tam tikra jos dalimi, pateikęs prokurorui atitinkamą prašymą.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjo pareikšti pirmieji du reikalavimai (dėl skundžiamo atsakovo rašto panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo atsakyti į pareiškėjo skundą) nenagrinėtini ir bendrosios kompetencijos teisme, kadangi pareiškėjo ginčijami klausimai sprendžiami BPK nustatyta tvarka. Tačiau nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti skundžiamą atsakovo 2012 m balandžio 3 d. raštą ir įpareigoti pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo, taikė netinkamą atsisakymo priimti skundą pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje paliktina nepakeista.

Trečiasis pareiškėjo reikalavimas yra susijęs su prašymais spręsti klausimą dėl Kauno rajono policijos komisariato policijos pareigūnų R. K., V. G., A. E. ir V. B. tarnybinės atsakomybės. Pažymėtina, kad nurodytas reikalavimas nėra tiesiogiai susijęs su baudžiamajame procese svarstomais klausimais, t. y. su procesinių veiksmų atlikimu.

Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas su nurodytu reikalavimu į atsakovą kreipėsi 2012 m. gegužės 3 d., t. y. tą pačią dieną, kai pateikė skundą teismui. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui skundu kreipiantis į Kauno apygardos administracinį teismą ginčas dėl tarnybinių patikrinimų ir tarnybinių nuobaudų policijos pareigūnams skyrimo dar negalėjo būti kilęs, kadangi nebuvo gautas atsakovo atsisakymas atlikti tarnybinius patikrinimus ar skirti tarnybines nuobaudas, taip pat nebuvo galima kreiptis dėl atsakovo vilkinimo atlikti prašomus veiksmus, kurie galėtų būti skundžiami teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Be to, šiuo atveju atsakovo įpareigojimas atlikti tarnybinius patikrinimus ir skirti tarnybines nuobaudas nurodytiems pareigūnams pažeistų ir atsakovo, kaip policijos įstaigos administracijos, diskrecijos teisę spręsti dėl tarnybinės pareigūnų atsakomybės. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovui atlikti minėtiems pareigūnams tarnybinius patikrinimus ir skirti tarnybines nuobaudas, kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pareiškėjas paskutiniu skundo reikalavimu prašo įpareigoti atsakovą pareiškėjui atlyginti neturtinę 100 000 Lt žalą.

Kaip matyti iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą sieja tiek su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmais vykdant ikiteisminio tyrimo procese numatytą prievartos priemonę – atvesdinimą, tiek ir atliekant kitus, pareiškėjo teigimu, neteisėtus veiksmus.

Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 str.).

Bendros kompetencijos teismas nagrinėja ginčus, nustatytus Civilinio kodekso 6.272 straipsnyje, kai žala padaroma procesiniais teisės aktais, kuriais remiantis taikomos procesinės prievartos priemonės, taip pat teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutarimais, nutartimis ar kitokiais procesiniais dokumentais. Už žalą, padarytą neteisėtais teisėsaugos institucijos veiksmais, kurie nesusiję su procesinių prievartos priemonių taikymu, pavyzdžiui neteisėtai paskirta kitokia nei areštas administracine nuobauda, valstybė atsako pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį. Sąvoka „procesinės prievartos priemonės“ apima visas administraciniame ir baudžiamajame procese taikomas priemones. Žala, padaryta teismo veiksmais skiriant kitokias administracines nuobaudas, išskyrus areštą, atlyginama, pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį. Žala, padaryta vykstant administraciniam procesui ne teismo, o kitų pareigūnų, atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį.

Pažymėtina, kad šiuo atveju pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą padarytą dėl įvairių teisėsaugos institucijos pareigūnų tariamai neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas savo skundą grindžia tuo, kad dėl neteisėtų ir nenuspėjamų atsakovo ir jo darbuotojų veiksmų patiria nuolatinę įtampą, pažeminimą, pablogėjo pareiškėjo sveikata, negali tinkamai rūpintis senyvo amžiaus sergančia motina, dėl sistemingo jo teisių pažeidinėjimo yra priverstas didelę savo laiko dalį skirti skundų rašymui, dokumentų rengimui, įrodymų pateikimui (b. l. 2-5). Įvertinusi pareiškėjo nurodytų aplinkybių turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas neturtinę žalą sieja su atsakovo ir jos pareigūnų (darbuotojų) veiksmais, kurie susiję ne tik su jo ginčijamu neteisėtu atvesdinimu pas prokurorę, bet ir dėl kitų atsakovo veiksmų, galimai padarytų viešojo administravimo srityje. Kai kuriuos iš jų pareiškėjas ginčijo, kreipdamasis į teismą su skundais kitose bylose. Tuo tarpu, iš bylos medžiagos ir skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nevertino ir nenustatinėjo, ar nurodyti nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo nebuvo reikšti kitose bylose, neegzistuoja aplinkybės, numatytos ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

ABTĮ 81 straipsnis nustato, jog teismas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus bei nustatant visas ginčo išsprendimui būtinas svarbias aplinkybes ir visapusiškai ir objektyviai jas ištirti. Ši procesiniame įstatyme įtvirtinta nuostata reiškia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas savo išvadas privalėjo pagrįsti remdamasis net tik pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis, kurios nėra pakankamai konkretizuotos, tačiau turėjo savo iniciatyva nustatyti visas teisingam klausimo dėl skundo priėmimo išsprendimui būtinas faktines aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad vien pirmosios instancijos teismo išvada, kad nurodytas pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra baudžiamosios teisinės prigimties, savaime nesudarė teisinio pagrindo teismui vien dėl šios priežasties atsisakyti priimti minėtą pareiškėjo reikalavimą, visapusiškai neištyrus ir nenustačius, su kokiais konkrečiais atsakovo (jo darbuotojų) veiksmais pareiškėjas šiuo atveju sieja neturtinės žalos atsiradimą.

Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, dalyje dėl ketvirtojo reikalavimo, kuriuo pareiškėjas prašė atlyginti neturtinę žalą, nesilaikė ABTĮ 81 straipsnyje nustatytos pareigos aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus bei nustatyti visas šiuo atveju svarbias aplinkybes, dėl ko netinkamai išspręstas skundo priėmimo klausimas, todėl nutartis šioje dalyje naikintina ir klausimas dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 142 straipsnio 1 dalis, 148 straipsnis, 151 straipsnio 4 punktas). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo dėl žalos atlyginimo priėmimo klausimą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų nustatyti, iš kokių konkrečių atsakovo veiksmų pareiškėjas kildina savo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, ar skunde nurodyti reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pareikšti kitose bylose bei pasiūlyti pareiškėjui pateikti su tuo susijusius papildomus įrodymus ar paaiškinimus, pasinaudoti procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1, 4 punktais teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. J. skundo dalį dėl reikalavimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti pareiškėjui 100 000 Lt neturtinę žalą. Perduoti šioje dalyje skundo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kitoje dalyje Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.