- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-02-12
- Bylos Nr.
- 1-194-1133/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42600-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
- Kaltinamasis
- A. Y.
- Nukentėjusysis
- J. J.-G., J. G.
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
nukentėjusiosios J. G. įgaliotajai atstovei advokatei A. G. ir įstatyminiam atstovui A. G.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: A. Y., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis leidimą gyventi Lietuvoje, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, dirbantis „S.“ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Y. 2023-11-05 apie 17 val., pastato, esančio (duomenys neskelbtini), lifte, mažametei J. G. matant, žodinio konflikto tarp jo ir J. J.-G. metu tyčia pastūmė J. J.-G. ir vieną kartą dešine ranka trenkė nukentėjusiajai J. J.-G. į kairį žandikaulį, taip padarydamas J. J.-G. poodinę kraujosruvą veide, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu. Po ko J. J.-G. pradėjus filmuoti, jis dešine ranka paėmė J. J.-G. už dešinio riešo ir jį suspaudė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais A. Y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. Y. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai bei parodė, kad įvykio dieną grįžo namo po darbo, turėjo 4 pamokas, buvo įsitempęs dėl mokinių netinkamo elgesio, parvažiavo namo, atsidarė liftas ir taip viskas prasidėjo. Elgėsi šiurkščiai. Pripažino, kad elgėsi nelabai gražiai. Konflikto eiliškumo negali pasakyti, nes praėjo daug laiko. Automatiškai norėjo uždengti nukentėjusiosios telefoną, bet tų veiksmų prasmės pats negali pasakyti. Nelabai prisimena konflikto eiliškumo. Norėjo telefoną paimti ir gavosi smūgis. Norėjo uždengti nukentėjusiosios telefoną ir ją pastūmė. Stumtelėjo, bet stumtelėjimas nebuvo stiprus. Neturėjo noro suduoti nukentėjusiajai, bet pataikė. Patraukė nukentėjusiosios telefoną į šoną. Nemanė, kad bus mėlynė. Suspaudė nukentėjusiajai plaštaką, nes norėjo uždengti telefoną. Gali būti, kad iš pradžių trenkė, pastūmė, o tada bandė uždengti telefoną. Buvo maždaug taip, kaip sako nukentėjusioji. Kalbėjo pakeltu tonu. Po to pats tą suvokė. Žmogus neturi taip elgtis, kaip jis. Pirmą kartą taip atsitiko. Atsiprašo nukentėjusiosios, neturėjo taip elgtis, kaip pasielgė. Žalą atlygino, susitaikė.
Nukentėjusioji J. J.-G. apklausiama teisme parodė, kad 2023-11-05 apie 17 val. ji su savo (duomenys neskelbtini) dukra grįžo namo iš kelionės. Susinešė daiktus į pirmame aukšte esantį liftą. Liftu kilo ji, dukra ir trys šuniukai. Ketino kilti į 7 aukšte esantį butą, tačiau liftas nusileido į -1 aukštą, kuriame yra automobilių stovėjimo aikštelė ir sandėliukai. Atsivėrus lifto durims už lifto durų stovėjo kaltinamasis. Dukra stovėjo lifto gale. Šuniukai buvo tarp jos ir dukros, per lifto vidurį, kad atsidarius durims neišbėgtų. Du šuniukai buvo pririšti, pririštas nebuvo senas šuniukas. Lifte vietos trečiam asmeniui nebuvo, nes liftas buvo užkrautas daiktais. Kaltinamojo gražiai paprašė luktelti ir nesikelti kartu liftu, nes lifte buvo pilna daiktų, važiuoja maža dukra, šuniukai. Kaltinamasis rusiškai sureagavo „da“ ir tyčia garsiai tryptelėjo kojomis ir skleidė garsą, taip atlikdamas gąsdinantį veiksmą. Dukra išsigando, o tuo metu šuniukas iškišo snukutį pasižiūrėti, kas vyksta. Viskas vyko lifte. Kiek pamena, tai kaltinamasis nebuvo pasilenkęs. Kaltinamasis spyrė senam šuniui. Šuo sucypė ir pro praviras lifto duris išbėgo link laiptų. Dukra dar labiau išsigando ir pradėjo verkti. Ji ramino dukrą. Kaltinamasis rusiškai išsireiškė, kad jis liftu važiuos, vartojo necenzūrinius žodžius (nurodyta protokole). Ji pasakė, kad jis kelia grėsmę ir tokie žmonės, kurie skriaudžia jos gyvūną, kartu liftu nevažiuos. Dukra buvo išsigandusi. Kaltinamasis mojavo ranka, taip gąsdindamas tiek ją, tiek jos dukrą. Kaltinamasis rankoje dar laikė kažkokį maišą, kuriuo mosikavo. Kaltinamasis agresyviai veržėsi į liftą, lipo ant lifte esančių daiktų. Ji stovėjo ir sakė kaltinamajam, kad asmuo, skriaudžiantis gyvūną, nevažiuos liftu kartu su jomis. Kaltinamasis vėl nusikeikė ir ranka trenkė jai į veido kairę pusę. Ji patyrė fizinį skausmą ir išgąstį. Tai nebuvo stiprus skausmo sukėlimas. Jai labiau skaudėjo po trenkimo. Tada kaltinamasis ją pastūmė į lifte esančius turėklus. Rankomis stumtelėjo ją už pečių. Ji atsitrenkė ir nugriuvo. Nenugriuvo ant grindų, o atsitrenkė į lifto turėklus, kurie yra jos juosmens lygyje. Jos dukra dar labiau išsigando, pradėjo verkti, šaukti „mama“. Jai iš dešinės stovėjo dukra, tad ji stengėsi apginti dukrą, būti arčiau jos, kad kaltinamasis lipdamas į liftą, mosikuodamas rankomis jos neužgautų. Tada ji išsitraukė mobilioj ryšio telefoną iš kišenės ir pradėjo fiksuoti kaltinamojo veiksmus. Telefoną laikė dešine ranka. Prieš filmuojant sakė, kad šito reikalo taip nepaliks ir kvies policiją. Kai pradėjo filmuoti, kaltinamasis trenkė jai per ranką ir stipriai suspaudė jos pirštus ir riešą. Taip, matyt, kaltinamasis bandė išmušti telefoną ar jį sugadinti. Nepavykus, kaltinamasis apsisuko ir nuėjo laiptų link bei pasišalino iš įvykio vietos. Ji iškvietė pagalbą. Pamena, kad įvykio dieną skambino bendrajam pagalbos centrui, nurodė, kad kaltinamasis ją pastūmė ir trenkė, berods sakė, kad kaltinamasis ją užpuolė, turėtųsi girdėtis dukters verksmas.
Gavo siuntimą į Valstybinės medicinos tarnybą. Pasiskambino kitą darbo dieną, užsiregistravo ir nuvyko. Buvo praėjusios 2-3 dienos po įvykio. Jai iš karto po įvykio mėlynės nesimatė. Skaudėjo, kai lietė. Hematoma atsirado vėliau.
Gydytoja A. M. apklausiama teisme parodė, kad yra J. G. gydytoja. J. G. problema susijusi su kai kurių garsų neištarimu. Mergaitė nuo 2022 m. neištarė kai kurių garsų. Buvo rekomenduota logopedo arba kalbos terapeuto konsultacija siekiant nustatyti, kokio lygio tas sutrikimas ir kokios pagalbos reikia. Ta problema fiksuojama ir 2023 m. ir 2024 m. Sutrikimo priežastys gali būti įvairios. Gali būti ir įgimti kalbos defektai, trumpas liežuvio pasaitėlis, sąkandžio problemos. Gali būti dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių. Negali pasakyti dėl ko 2022 m. atsirado šis sutrikimas. Kiek pamena, yra sąkandžio problemos ir galbūt tai turėjo įtakos. J. G. poliklinikoje lankėsi retai ir jai (gydytojai), kaip ne kalbos specialistui, sunku įvertinti ar kalbos sutrikimas taisosi nuo 2022 m., ar buvo pastebėta paūmėjimų, nes neturi tokios metodikos. Gali pasakyti iš to, kiek pati mama pasakojo ar geriau, ar blogiau. 2023 m. J. G. apžiūrėjo kitas gydytojas, kuris nurodė, kad vaikas neištaria tam tikrų garsų. O 2024 m. spalį atvyko apžiūrai ir skiepams ir mama sakė, kad kalbos problemos, garsų neištarimas išlieka. Buvo rekomenduota toliau lankytis pas logopedą. J. G. apžiūra buvo 2023-09-20. Bendrai kalbant, tai išgąstis gali įtakoti vaiko sunkesnę kalbos sutrikimo eigą. Yra vaikų, kurie neturėjo kalbos vystymosi problemų, tačiau ateina tėvai ir pradeda skųstis, kad vaikas mikčioja. Vienas iš pagrindinių klausimų – ar vaikui nebuvo stresinės situacijos, kuri galėjo išbalansuoti jo psichinę būseną. Išgąstis, stresas, neįprasta, staigi situacija gali įtakoti vaiko raidą ir vystymąsi. Nepamena atvejo, kad vaikas dėl išgąsčio būtų pradėjęs neištarti raidžių. Šiuo atveju, 2022 m., 2023 m., 2024 m. kalbos sutrikimas buvo toks pat. 2024 m. ji (gydytoja) nepastebėjo raidos sutrikimo pablogėjimo.
Mažametė nukentėjusioji J. G. apklausiama 2024-07-23 pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad jai (duomenys neskelbtini) metų. Viskas buvo lifte. Važiavo į viršų ir tada pasirodė tas blogas vyras. Vyras buvo tame name, kur jos gyvena. Jos gyvena 7 aukšte. Su ja liftu važiavo mama. Turėjo jos daiktus, lagaminą ir tris šuniukus. Kilo į 7 aukštą. Nusileido iki garažo. Atsidarė durys, o ten stovėjo vyras. Mama sakė palaukti, nes nebuvo vietos. Vyras kalbėjo rusiškai. Ji (nukentėjusioji) nesuprato. Šuniukai uostė tą blogą vyrą. Vyras išgąsdino šuniuką, spyrė. Šuniukas cyptelėjo ir nubėgo ant laiptų. Nelabai prisimena, ką sakė mama. Šuniukas stovėjo ant laiptų, o ji verkė ir sakė „mama“. Tas dėdė buvo prisilietęs prie mamos (rodo į žandą), bet nelabai pamena, kas buvo vėliau. Kai mamai sudavė į veidą, buvo nusileidusios prie garažo, bet nelabai prisimena, ar tai buvo lifte. Mama supyko ant to vyro. Išsigando, kad mama bus sužeista. Nenorėjo, kad mamą sužeistų. Neprisimena, ką tas dėdė dar darė. Tas vyras prie jos nebuvo prisilietęs. Neprisimena, ką mama sakė. Mama turi telefoną, nelabai prisimena, kur buvo telefonas tuo metu. Vėliau važiavo į 7 aukštą, o tas vyras lipo laiptais. Šuniukas grįžo pas jas, nes mama pakvietė. Po įvykio mama atrodė kaip anksčiau (t. 1, b. l. 75-76).
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad J. J. (nukentėjusioji) 2023-11-05 17.13 val. pranešė apie įvykį. Nurodė, kad prieš kelias minutes ją lifte užpuolė kaimynas, apstumdė ją mažamečio vaiko akivaizdoje ir pasišalino (t. 1, b. l. 6). Iš bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašo ir jo 2023-12-14 apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusioji J. J.-G. pranešė, kad lifte užpuolė kaimynas ir panaudojo jėgą. Medikų pagalbos jai nereikia. Nurodė, kad ji ir mažametis vaikas labai išsigando. Kaimynas pastūmė (t. 1, b. l. 83).
Nukentėjusiosios J. J.- G. 2023-11-05 protokole-pareiškime nurodyta, kad 2023-11-05 apie 17.05 val., (duomenys neskelbtini), jai būnant kartu su savo mažamete dukra J. G. ir trimis šuniukais pirmame aukšte, lifte prie jų atėjo iš matymo pažįstamas kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto, kuris pradėjo konfliktuoti, rodyti savo nepasitenkinimą, kalbėjo rusiškai, keikėsi necenzūriniais keiksmais jos ir jos dukros akivaizdoje, koja spyrė vienam iš jos šuniukų, užsipuolė ją, mosikavo rankomis, stumdė ją ir vieną kartą dešine ranka trenkė jai į kairės pusės žandikaulį (ar kumščiu ar delnu, nurodyti negali). Ji pajuto fizinį skausmą. Pradėjus filmuoti jo veiksmus, minėtas kaimynas dešine ranka stvėrė jai už dešinės rankos riešo, taip jį suspausdamas, kad ji pajuto fizinį skausmą (t. 1, b. l. 11).
Iš 2023-11-05 apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – liftas, esantis (duomenys neskelbtini), pirmoje laiptinėje. Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuota įvykio vieta (t. 1, b. l. 14-17).
2023-11-05 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, 2023-12-20 kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, nukentėjusioji pateikė vaizdo įrašą ir nuotrauką. Nuotraukoje užfiksuotas kaltinamasis. Apžiūrėtas nukentėjusiosios pateiktas vaizdo įrašas pavadinimu „VID_20231105_171003“. Įraše užfiksuotas kaltinamasis. Kaltinamasis žiūrėdamas į kamerą, rusų kalba pasako „ką? (što?)“ ir dešine ranka, galimai delnu, uždengia vaizdo kameros objektyvą. Po šio vyro veiksmo įraše girdimas moters balsas su nuostaba „ooo“, po ko, pasimato nueinančio to paties vyriškio nugara. Nuotraukoje pavadinimu „Screenshot_20231105_175359“, užfiksuotas kaltinamasis. Nuotrauka gauta iš vaizdo įrašo (t. 1, b. l. 37-38, 85-86).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023-11-07 specialisto išvadoje Nr. G 3530/2023 (01) nurodyta, kad:
1. J. J.-G. padaryta poodinė kraujosruva veide. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023-11-05;
2. sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimo padarymo metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą;
3. sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis;
4. sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būt padarytas ir esant konkrečioms aplinkybėms: suduodant smūgį, griuvimo metu, susižalojant pačiai atliekant kokius nors veiksmus;
5. sužalojimo lokalizacija nenurodo kokioje padėtyje galėjo nukentėjusioji sužalojimo padarymo metu;
6. neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant kumščiu, spardant, kietu buku daiktu ar pačiai nukentėjusiajai griūnant ir atsitrenkiant į kažkokius kietus daiktus (t. 1, b. l. 41).
Pareigūnų kūno kameromis padarytuose vaizdo įrašuose ir jų 2024-02-19 apžiūros protokole užfiksuota, kad pateikti apžiūrai du vaizdo įrašai:
1. vaizdo įraše „PSS-20231105-195453UTC+0200“ matyti, kaip pareigūnai atvyksta į nukentėjusiosios gyvenamąją vietą. Nukentėjusioji pasakoja įvykio aplinkybes. Nurodo, kad su dukra grįžo iš kito miesto. Sunešė daiktus, lagaminus. Buvo ji, dukra ir šunys. Buvo pilnas liftas daiktų. Norėjo kilti į savo 7 aukštą, bet kažkas buvo iškvietęs liftą ir leidosi į -1 aukštą. Atsidarė durys, o ten buvo kaimynas. Gražiai jo paprašė luktelėti kito lifto, nes netilps. Liftas buvo pilnas daiktų ir vienas šuniukas truputį snukutį iškišo pauostyti. Kaimynas spyrė šuniui. Šuo sucypė, užbėgo laiptais į viršų. Ji iškart pradėjo šaukt, ką jis sau leidžia, kas per elgesys ir kiek čia taip galima, nes tai ne pirmas atvejis. Kur nors susitinki šaligatviu einant arba prasilenki, jis toks būna (parodo rankų ir kojų gestais). Gąsdina, tiek vaikus, tiek gyvūnus. Jai nemalonu prasilenkt, bet niekada nesureikšmindavo tokio jo elgesio. Ji stovėjo praktiškai tarpdury lifto. Vaikas pradėjo verkt. Aišku išsigando labai. Šuo pabėgęs į viršų. Kaimynas rusiškai kažką sakė, bet ji ne viską suprato. Kaimynas buvo su kažkokiu maišeliu ir veržėsi į liftą. Ji natūraliai jį išstūmė lauk ir pasakė, kad jis niekur nevažiuos. Pasakė, kad jis niekur nevažiuos ir jį stumtelėjo. Kaimynas nenugriuvo, nebuvo fizinės jėgos panaudojimo. Kai ji pastūmė kaimyną iš lifto, vaikas verkė. Jis tada jai smūgiavo (rodo į žandikaulį), į žandikaulio kairę pusę. Kai liečia tai skauda, mėlynės nėra. Išgąstis begalinis. Tada ji kaimyną išstūmė dar kartą, o jis veržėsi į liftą, ant daiktų, ant lagamino su batais. Neadekvatus visai. Pasakė, kad kvies policiją. Ji išsitraukė mobilų telefoną, nufilmuot, nufotografuoti ir jis trenkė, patraukė ranką stipriai, trenkė per ranką, tiesiog norėjo telefoną išmušt ir pasišalino. Nurodo, kad kaimynas gyvena (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) aukšte. Nori, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jai skaudėjo, kai trenkė;
2. vaizdo „PSS-20231105-195454UTC+0200“ užfiksuotos tokios pat aplinkybės, kaip ir prieš tai aptartame vaizdo įraše (t. 1, b. l. 80-81).
Nukentėjusiosios J. J.-G. pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti: nuotraukoje pavadinimu „Screenshot_20250102_162337_com.android.gallery3d.jpg“ užfiksuota data 2023-11-05 22.19 val., matyti, kad ant nukentėjusiosios kairio žando yra raudonis; nuotraukoje pavadinimu „Screenshot_20250102_162339_com.android.gallery3d.jpg“ nurodyta data 2023-11-05 22.20 val. matyti, raudona dėmė ant nukentėjusiosios kairio žando; nuotraukose pavadinimu „Screenshot_20250102_162345_com.android.gallery3d.jpg“; „Screenshot_20250102_162354_com.android.gallery3d.jpg“; „Screenshot_20250102_162357_com.android.gallery3d.jpg“; „Screenshot_20250102_162403_com.android.gallery3d.jpg“ nurodyta data 2023-11-06 8.23 val., 2023-11-06 8.24 val. matosi nežymi kraujosruva ant nukentėjusiosios kairio žando; nuotraukose pavadinimu „Screenshot_20250102_162406_com.android.gallery3d.jpg“; „Screenshot_20250102_162410_com.android.gallery3d.jpg“; „Screenshot_20250102_162412_com.android.gallery3d.jpg“; „Screenshot_20250102_162415_com.android.gallery3d.jpg“ nurodyta data 2023-11-06 9.01 val., ant nukentėjusiosios kairio žando matosi violetinės spalvos kraujosruva; nuotraukose pavadinimu „Screenshot_20250102_162418_com.android.gallery3d.jpg“; „Screenshot_20250102_162422_com.android.gallery3d.jpg“ užfiksuota data 2023-11-06 16.04 val., ant nukentėjusiosios kairio žando/žandikaulio matosi violetinės spalvos kraujosruva; nuotraukoje pavadinimu „Screenshot_20250102_162425_com.android.gallery3d.jpg“ nurodyta data 2023-11-07 16.51 val. ant nukentėjusiosios kairio žando matosi violetinės spalvos kraujosruva; nuotraukose pavadinimu „Screenshot_20250102_162429_com.android.gallery3d.jpg“; „Screenshot_20250102_162432_com.android.gallery3d.jpg“; „Screenshot_20250102_162435_com.android.gallery3d.jpg“nurodyta data 2023-11-07 16.52 val., ant nukentėjusiosios kairio žando matosi violetinė kraujosruva;
Dėl nusikalstamos veikos vertinimo
Motyvuojamoji dalis
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios nusikalstamos veikos sudėtis – materialioji, todėl kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Baudžiamasis įstatymas nedetalizuoja, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, t. y. baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje teisės normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).
Žemesnės instancijos teismas
Baudžiamojoje byloje visiškai įrodyta kaltinamojo A. Y. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Teismas tokią išvadą daro, įvertinęs bei teisme ištyręs byloje esančius įrodymus, juos sugretinus, palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.
Byloje kaltinamai pareikšti dėl fizinio skausmo J. J.-G. sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo.
Nukentėjusiajai J. J.-G. kaltinime nurodytas padarytas sužalojimas, t. y. kraujosruvą veide, patvirtintas jos pateiktomis fotonuotraukomis, iš kurių matosi, kaip veide formuojasi kraujosruva, t. y. įvykio dieną ant veido matėsi tik raudonis, o vėliau ryškėjo kraujosruva. Šia aplinkybę taip pat patvirtina valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023-11-07 specialisto išvada Nr. G 3530/2023 (01), kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajai padaryta kraujosruva veide. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būt padarytas ir esant konkrečioms aplinkybėms: suduodant smūgį, griuvimo metu, susižalojant pačiai atliekant kokius nors veiksmus. Nurodyta, kad ši kraujosruva galėjo būti padaryta užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023-11-05.
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad specialisto išvadoje konstatuotas sužalojimas yra padarytas kaltinamojo veiksmais, taip pat teismas laiko įrodyta ir aplinkybę, kad nukentėjusiajai J. J.-G. buvo dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų sukeltas ir fizinis skausmas.
Byloje neginčijama, kad žodinis konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios J. J.-G. įvyko lifte. Taip pat neginčijama, kad kaltinamasis pastūmė nukentėjusiąją J. J.-G. ir kartą dešine ranka trenkė jai į kairį žandikaulį, taip pat, kad jis dešine ranka paėmė J. J.-G. už dešinės rankos riešo ir jį suspaudė. Taip pat neginčijama, kad konfliktą matė nukentėjusiosios J. J.-G. mažametė dukra J. G., kuri išsigando. Šias aplinkybes patvirtina nurodytų asmenų parodymai.
Visų pirmą kaltinamojo kaltę patvirtina paties kaltinamojo A. Y. teisme duoti parodymai ir jo prisipažinimas. Nors kaltinamasis ir tiksliai neprisiminė įvykių sekos, bet patvirtino, kad galėjo įvykiai klostytis taip, kaip sako nukentėjusioji. Prisimena, kad ėmė už rankos, kad stumtelėjo nukentėjusiąją, kad elgėsi šiurkščiai ir netinkamai, galėjo ir suduoti. Kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios J. J.-G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti nuoseklūs parodymai. Nukentėjusioji nurodė kaltinamojo veiksmų seką, kad konfliktas įvyko prie lifto ir iš dalies lifte, kad kaltinamasis jai trenkė, pastūmė ir tada bandydamas uždengti telefoną, kai ji norėjo nufilmuoti jo neteisėtus veiksmus, suspaudė jai plaštaką. Apie smurto panaudojimą prieš ją pranešė bendrajam pagalbos centrui ir įvykio iš esmės tapačias aplinkybes nurodė atvykusiems pareigūnams (skambučio bendrajam pagalbos centrui įrašas ir vaizdo įrašai „PSS-20231105-195453UTC+0200“, „PSS-20231105-195454UTC+0200“).
Specialisto išvada Nr. G 3530/2023 (01) nustatyta, kad nukentėjusiajai padaryta kraujosruva veide kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamojo veiksmai bei teisme duoti parodymai, leidžia daryti išvadą, kad jis veikė tiesiogine tyčia.
Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti, kad konfliktą tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo, bei kaltinamojo panaudotą fizinį smurtą mačiusi mažametė nukentėjusioji J. G. patyrė neigiamas psichologines emocijas, išgąstį. Tai patvirtina ir jos mamos (nukentėjusiosios) parodymai ir skambučio bendrajam pagalbos centrui įrašas (girdisi mergaitės verksmas), mažametės parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tačiau BK 140 straipsnio nei 1 dalies, nei 3 dalies dispozicijoje nėra numatyti padariniai – neigiamos psichologinės emocijos. Byloje nėra specialisto išvados, kad šie neigiami psichologiniai padariniai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Teisme apklausus mažametę gydančią gydytoją taip pat nenustatyta, kad dėl patirtų neigiamų išgyvenimų būtų sutrikdyta mažametei sveikata. Todėl šios aplinkybės iš kaltinimo šalinamos.
Už veiką, pažeidžiančią vaiko teises, atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalyje. Tačiau teismas nemato pagrindo perduodi medžiagą spręsti dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo, nes neigiamos emocijos mažametei sukeltos ta pačia kaltinamojo veika, todėl antras procesas dėl tokių pačių kaltinamojo veiksmų pažeistų draudimą bausti asmenį du kartus už tą patį.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje įrodytas kaltinamojo A. Y. tyčinis smurto panaudojimas prieš nukentėjusiąją J. J.-G. ir dėl to atsiradusios pasekmės – nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajai J. J.-G. Visa tai sudaro pagrindą išvadai, kad A. Y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo
Teisme gautas kaltinamojo A. Y. prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, kuriame prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį. Taip pat teisme gautas nukentėjusiosios J. J.-G. ir nepilnametės J. G., atstovaujamos įgaliotos atstovės advokatės A. G. bei įstatyminio atstovo A. G. bei kaltinamojo A. Y. 2025-01-24 nukentėjusiųjų ir kaltinamojo susitaikymo protokolas, kuriame nurodyta, kad asmenys susitaikė bei neturi ir neturės ateityje jokių pretenzijų dėl šioje baudžiamojoje byloje tiriamos nusikalstamos veikos, taip pat ir dėl jos metu J. J.-G. ir nepilnametei J. G. padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat nurodyta, kad kaltinamasis J. J.-G. ir nepilnametei J. G. visiškai atlygino dėl jo nusikalstamų veiksmų patirtą neturtinę žalą bei patirtas vykstančio baudžiamojo proceso išlaidas.
Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamas klausimas dėl BK 38 straipsnio taikymo. Nagrinėjamu atveju A. Y. nebuvo taikytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas, taip pat ir BK 38 straipsnis, kaltinamasis yra visiškai atlyginęs nusikalstama veika padarytą žalą, todėl, svarstant galimybę A. Y. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taikoma iki 2025-01-31 galiojusi BK 38 straipsnio redakcija, nes nuo 2025-02-01 BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte imperatyviai reikalaujama ir turtinės, ir neturtinės žalos atlyginimo, o ankstesnė redakcija galėjo būti vertinama įvairiai.
Pagal BK 38 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2025-01-31) 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Aptariamu atveju nenustatyta aplinkybių, numatytų BK 38 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių A. Y. negalėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį. Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Teisme savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos veikos bei savo elgesio gailėjosi. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nukentėjusiosioms buvo padaryta neturtinė žala, ji visiškai atlyginta. Teisme nukentėjusiųjų atstovai patvirtino, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja ir neigiamas emocijas patyrusios mažametės įstatyminiais atstovais, jie pretenzijų neturi. O ir pats kaltinamasis atsiprašė jų dėl savo teisei priešingų veiksmų. Taigi, nustatytos trys sąlygos, numatytos BK 38 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose.
Be minėtų sąlygų taip pat būtina įvertinti, ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamasis A. Y. dirba (duomenys neskelbtini), praeityje neteistas (t. 1, b. l. 121). 2024-07-26 duomenimis, per paskutinius trejus metus jis nebuvo trauktas administracinėn atsakomybėn (t. 1, b. l. 123). Yra nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo, savo noru atlygino žalą, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai) ir nėra sunkinančių. Šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja teigiamai, rodo, kad kaltinamasis laikosi įstatymų ir jų nepažeidinėja, laikosi visuomenėje nustatytų elgesio normų taisyklių, o ši veika yra atsitiktinio pobūdžio. Todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis išvadas dėl savo netinkamo elgesio padarė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tad yra nustatyta ir BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta sąlyga.
Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos atleisti A. Y. nuo baudžiamosios atsakomybės.
Dėl civilinio ieškinio
Byloje pateiktas J. J.-G. civilinis ieškinys, kuriame prašoma iš kaltinamojo priteisti: nukentėjusiajai J. G. –– 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o J. J.-G. –– 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 27-34). Teisminio nagrinėjimo metu gautas nukentėjusiosios J. J.-G. atstovo advokato M. Z. prašymas iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiosios patirtas proceso 1 300 Eur dydžio išlaidas (t. 2, b. l. 85) bei pateikti patirtas išlaidas pagrindžiantys dokumentai (sąskaitos-faktūros už teisines paslaugas su mokėjimo nurodymais) (t. 2, b. l. 86-91).
Teisme taip pat gauti 2024-01-24 nukentėjusiųjų ir kaltinamojo susitaikymo protokolas ir 2025-01-24 pakvitavimas, kuriuose užfiksuota, kad J. J.-G. ir J. G. padaryta neturtinė žala įvertinama 2 000 Eur. Nurodyta, kad neturtinė žala ir 1 300 Eur dydžio proceso išlaidos yra visiškai atlygintos, nukentėjusiosios nebeturi ir nebeturės ateityje pretenzijų dėl nusikalstamos veikos ir ja padarytos žalos (turtinės ir (arba) neturtinės atlyginimo. Teisme šią aplinkybę taip pat patvirtino ir nukentėjusiųjų atstovai. Advokatas M. Z. teisme nurodė, kad ieškinyje neturtinės žalos suma yra didesnė, bet susitaikymo metu suderintas abi šalis tenkinantis neturtinės žalos dydis, kuris yra 2 000 Eur. Mažametės įstatyminis atstovas patvirtino, kad jam žinoma, kad tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko nebebus galimybės teikti ieškinio.
BPK 107 straipsnyje nustatyta, kad kaltinamasis gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas. Nagrinėjamu atveju civilinėms ieškovėms žala atlyginta visiškai, todėl procesas dėl ieškinio nutraukiamas.
Kadangi nukentėjusiajai J. J.-G. patirtos 1 300 Eur už teisines paslaugas atlygintos, taikoma įstatymo analogija – BPK 107 straipsnis, ir procesas dėl prašymo priteisti teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo nutraukiamas.
Byloje pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.1; 14.2.2.1, 6 punktais, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą: 1) kaltinamajam A. Y., antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 812,09 Eur; 2) antrinės teisinės pagalbos išlaidos mažametei nukentėjusiajai J. G. sudaro 614,59 Eur.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 straipsnio 6 punktą, proceso išlaidas sudaro ir išlaidos, kurias teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 105 straipsnio 7 dalį, kai procesas nutraukiamas, nes nukentėjusysis susitaikė su kaltinamuoju, <...> teismas turi teisę nuspręsti, kad proceso išlaidas turi sumokėti kaltinamasis ir nukentėjusysis arba vienas iš jų.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už kaltinamajam skito gynėjo paslaugas priteisimo, pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, nes kaltinamasis pakankamai gerai nemoka proceso kalbos (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taigi nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Kaltinamojo gynėjas advokatas prašė nepriteisti iš kaltinamojo išlaidų už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos.
Sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už atstovo teisinę pagalbą atstovaujant mažametės J. G. interesus, pažymėtina, kad įgaliotoji atstovė paskirta, vadovaujantis BPK 55 straipsnio 4 dalimi, nes mažametė J. G., kuri ikiteisminio tyrimo metu pripažinta nukentėjusiąja, padarytos nusikalstamos veikos metu ir bylos nagrinėjimo metu teisme buvo mažametė. Nukentėjusiajai įgaliotoji atstovė paskirta teismo nutartimi, nes nukentėjusiąja pripažintos mažametės teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami. Kaltinamojo gynėjas teisme prašė nepriteisti išlaidų už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nukentėjusiajai.
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad iš kaltinimo pašalintos aplinkybės, susijusios su mažametės patirtais neigiamais išgyvenimais, nes byloje nėra objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, kad dėl neigiamų išgyvenimų buvo nežymiai sutrikdyta mažametės sveikata, kad nėra pagrindų iš mažametės priteisti šių išlaidų, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkinamas.
Dvi kompaktinės laikmenos, kuriose yra „Body“ kamerų įrašai, Bendrojo pagalbos centro garso įrašai, ir viena USB laikmena su nuotraukomis, paliktinos saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. Y. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 305-306, 307 straipsnio 3, 6 ir 7 dalimis, teismas
nusprendžia:
A. Y., vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2025-01-31), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
A. Y. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Nutraukti procesą dėl civilinių ieškovių J. J.-G. ir J. G. ieškinio bei dėl J. J.-G. atstovo advokato M. Z. prašymo priteisti iš A. Y. nukentėjusiosios J. J.-G. patirtas teisinės pagalbos išlaidas.
Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtų išlaidų: 812,09 Eur (aštuonių šimtų dvylikos eurų ir 9 euro centus) išlaidų už antrinės teisinės pagalbos A. Y. teikimą; 614,59 Eur (šešių šimtų keturiolikos eurų ir 59 euro centus) išlaidų už antrinės teisinės pagalbos J. G. teikimą.
Dvi kompaktines laikmenas su garso ir vaizdo įrašais bei USB laikmeną su nuotraukomis – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
A. Y. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.