Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. V., jos atstovui advokatui Aleksandrui Gonačarko, išnagrinėjusi D. V. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V., būdama mažametės A. S., gim. (duomenys neskelbtini), motina, netinkamai panaudojo savo kaip motinos valdžią, kadangi 2016-02-03 apie 22.38 val., (duomenys neskelbtini), mažametės dukros A. S., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje buvo neblaivi, kai nustatytas 1,47 promilių girtumo laipsnis. Šiais veiksmais D. V. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d.

Apklausta teisme D. V. parodė, kad su drauge tą vakarą išgėrė apie pusę butelio vyno. Vaikas pasakė tėvui, kuris paskambino pasiklausti ką daro mama, kad mama geria. Vaiko tėvas atvažiavo su alkotesteriu, ji, D. V. papūtė į alkotesterį, nesipriešino. Po kurio laiko vaiko tėvas grįžo su policija. Kai kvietė policiją vaikas tą matė, vaikas bijo policijos. Pasak D. V., niekada nebuvo, kad vaikas būtų neprižiūrėtas ir alkanas. Vasario 3 d. nebandė smurtauti prieš S., kai pastarasis norėjo skambinti policijai, ji, D. V. bandė iš jo paimti telefoną. D. V. teigimu, konfliktai vyksta dėl alimentų, vaiko tėvas sakė: „Tu perrašyk gyvenamą vietą ant jo ir vaikas gyvens su ja“.

Apklaustas teisme liudytojas D. I. parodė, kad nelabai atsimena įvykio. Teisėjai pagarsinus tarnybinį pranešimą, D. I. patvirtino, kad duomenys teisingi. Jiems atvykus, iš moters, buvusios bute, pusės agresijos nebuvo. Moteris buvo sutrikusi, pastarajai buvo nustatytas girtumas. Konfliktų nebuvo, buvo bendravimas pakeltu tonu ir santykių aiškinimasis. Moteris pati juos įleido, pati jiems viską paaiškino, verkė, ilga istorija šeimoje. Pasak D. I., buvo dar vienas vyras, paprašė išeiti, pastarasis nepasirodė apsvaigęs, kvapo nejautė, jis palaukė laiptinėje. Vaikas dėl mamos nieko nesakė, vaikas pyko, kad tėvai ginčijasi. Vaikas prižiūrėtas. Butas tvarkingas. Vaikas nesiskundė. D. I. teigimu, mama neleido vaiko su tėvu bendrauti, nuvesdavo į šalį, netampė vaiko, nenuteikinėjo ir negrasino. Jis, D. I. rašė tik tarnybinį pranešimą, kuris surašytas pagal surinktą informaciją.

Apklaustas teisme liudytojas E. S. parodė, kad buvo incidentų ir po to, D. V. žadėjo, kad taip nebus ir dėl to jis skambindavo vakarais pabendrauti su vaiku, pažiūrėti ar viskas tvarkoje, patikrinti ar neišgėrusi. Jis, E. S. skambino D. V. eilinį kartą, iš balso suprato, kad gali būti išgėrusi. Jis, E. S. atvažiavo pas D. V., užėjo pas ją, ji įrodinėjo, kad neišgėrusi. Jis, E. S. pasakė, kad ji išgėrusi, bet jis paims dukrą, kad prie vaiko nebūtų. Vaikas tuo metu kai jis, E. S. atėjo nuėjo prie televizoriaus. D. V. pati pradėjo sakyti, kad kviesk policiją. Po to, D. V. pradėjo rodyti agresyvumą, pastaroji pradėjo rėkti, atėmė telefoną, jam, E. S. pavyko iškviesti policiją. Atvažiavo pareigūnai su alkotesteriu. D. V. nenorėjo pūsti, bet pastarąją įkalbėjo, po to dar vyras kažkoks atvažiavo. Su policijos pagalba jis, E. S. surinko vaiko daiktus ir palydėjo iki automobilio jį su dukra. Pasak E. S., vaikui 6 metai, dukra pati jam pasakė, kad jai nusibodo toks gyvenimas, mama jai sakė, kad negers daugiau. Dukra pati norėjo važiuoti. Jis, E. S. žino, kad D. V. negalėjo rūpintis vaiku tokios būklės, čia buvo tik pradžia, prieš tai buvo incidentai, jog galėjo vos paeiti, šį kartą buvo mažiausiai išgėrusi. Ankščiau kviesdavo tik giminaičius ir po Kalėdų pasakė, kad jei dar taip bus kvies policiją. Tai buvo jau trečias kartas kai kviečiama policija. Pas juos nesutarimas buvo dėl to, kad negertų būdama su vaiku. Pasak E. S., jis buvo kartu su pareigūnais, D. V. jį įleido į butą. Šiuo metu dėl vaiko gyvenamosios vietos nagrinėjama byla. Mama vaikui tikriausiai negrasino. D. V. bandė į kitą kambarį įstumti, pastaroji norėjo, kad su juo dukra nevažiuotų. Dukra pati pasakė, kad viskas jai atsibodo taip gyventi. D. V. bandė agresyviai elgtis prie pareigūnų ir stumdytis.

Administracinio teisės pažeidimo protokole esančiame D. V. paaiškinime nurodyta, kad įvykio dieną, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), su drauge išgėrė apie pusę butelio vyno. Tuo metu jos, D. V. dukra A. S. žaidė kitame kambaryje. Po kiek laiko pas ją, D. V. į namus su policija atvažiavo jos buvęs vyras E. S., kuris paprašė, kad jai būtų patikrintas blaivumas, ji neprieštaravo. Mano, kad E. S. taip elgiasi, kadangi nori pakeisti vaiko gyvenamąją vietą ir nemokėti jai alimentų. Ji, D. V. savo dukra rūpinasi, sudaro tinkamas sąlygas jos auklėjimui ir prižiūri.

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3 kuopos 3 būrio vyr. patrulio D. I. 2016-02-04 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-02-03 apie 22.38 val., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjo neblaivi žmona puola muštis, konfliktuoja. Namuose yra 6 metų vaikas. Atvykus minėtu adresu, paskambinus į 8 butą, duris jiems, policijos pareigūnams atidarė D. S., gyv. (duomenys neskelbtini), kuri atrodė sutrikusi, nuo pastarosios sklido stiprus alkoholio kvapas. Moteris maloniai sutiko juos, policijos pareigūnus įleisti į butą. Užėjus į butą, jame dar buvo suaugęs vyras ir mergaitė apie 6 metų. E. S., gyv. (duomenys neskelbtini), prisistatė kaip pranešėjas ir paaiškino, kad jis atvyko pas savo buvusią žmoną D. S. aplankyti nepilnametės dukros A. S., bet namuose kartu su dukra buvusi D. S. atrodė neblaivi, pranešėjas jautė stiprų alkoholio kvapą. Moteris elgėsi agresyviai, neadekvačiai. Patikrinus D. S. blaivumą, pastarajai buvo nustatytas lengvas, 1,47 prom. girtumas. Visų bute buvusių asmenų išvaizda tvarkinga, be išorinių smurto žymių. Nepilnametė A. S. atrodė šiek tiek išsigandusi, bet nesutrikusi. E. S. pasiėmė savo nepilnametę dukrą į savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu yra ne pirmas pranešimas dėl buitinio konflikto.

Patikros alkotesteriu duomenimis, D. V. 2016-02-03 apie 22.58 val. nustatytas 1,47 promilių girtumas.

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis 2016-02-03 apie 22.34 val., (duomenys neskelbtini), registruotas E. S. pranešimas dėl to, kad neblaivi pranešėjo žmona puola muštis, namuose yra 6 metų vaikas, girdisi kaip vaikas verkia.

ATPK 181 str. 1 d. įtvirtinta, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia įspėjimą tėvams. Tėvų valdžios turinį apibrėžia CK 3.155 str. nuostatos, kuriose nurodyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę sudaryti jiems palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 str. 1 p. numato, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje, rūpintis juo. Remiantis minėto Įstatymo 8 str. 1 p., vaiko teisė būti sveikam garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką. Tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškais, dorais žmonėmis (Įstatymo 21 str. 1 d.).

ATPK 181 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 str. 2 d. Šių duomenų kontekste akcentuotina, jog teismų praktikoje, sprendžiant asmens atsakomybės pagal komentuojamo straipsnio nuostatas klausimą, laikomasi pozicijos, jog tiek nacionaliniuose, tiek ir tarptautiniuose teisės aktuose yra įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaikui siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Vaiko akivaizdoje atlikti veiksmai, pasireiškiantys amoraliu tėvų elgesiu (fiziniu smurtu, necenzūriniais žodžiais, agresyviais barniais, keliančiais vaikui baimę), traktuojami kaip tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Neigiamą poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas, todėl vien už tokį elgesį vaiko akivaizdoje tėvai gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 str. (LVAT nutartys bylose Nr. N2-818/2005, Nr. N62-482/2011, Nr. N575-305/2012, Nr. N575-739/2012 ir kt.).

Esant šioms aplinkybėms, negalima sutikti su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynėjo pozicija, jog D. V. veiksmuose nebuvo pažeidimo sudėties, nors D. V. buvo apsvaigusi, vaiku buvo pasirūpinta, vaikas dėl motinos veiksmų skundų neturėjo, buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, netinkamų veiksmų nebuvo, pažeidėjos neblaivumas pats savaime nesudaro ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Pati pažeidėja neneigė, jog 2016-02-03 vakarą išgėrė apie pusę butelio vyno, vaikas pasakė savo tėvui, t.y. E. S., kad mama geria, todėl E. S. atvažiavo su alkotesteriu, ji papūtė į alkotesterį. Pasak D. V., niekada nebuvo, kad vaikas būtų neprižiūrėtas ir alkanas, ji rūpinasi savo dukra, sudaro tinkamas sąlygas pastarosios auklėjimui. D. V. teigimu, E. S. taip elgiasi, kadangi nori pakeisti vaiko gyvenamąją vietą. Apklaustas teisme liudytojas D. I. parodė, kad D. V. buvo nustatytas girtumas, konfliktų nebuvo, bet bendravimas buvo pakeltu tonu ir santykių aiškinimasis, vaikas pyko, kad tėvai ginčijasi. Teisme liudytojas D. I. patvirtino, kad duomenys esantys tarnybiniame pranešime teisingi, jog nepilnametė A. S. atrodė šiek tiek išsigandusi, bet nesutrikusi. E. S. pasiėmė savo nepilnametę dukrą į savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu yra ne pirmas pranešimas dėl buitinio konflikto. Apklaustas teisme liudytojas E. S. parodė, kad tai ne pirmas kartas, kai D. V. išgėrusi, buvo incidentų, po to D. V. žadėjo, kad taip nebebus, todėl jis skambindavo vakarais pabendrauti su vaiku, pažiūrėti ar viskas tvarkoje, patikrinti ar neišgėrusi. Jis, E. S. skambino D. V. eilinį kartą, iš balso suprato, kad gali būti išgėrusi. Jis, E. S. atvažiavo pas D. V., užėjo pas ją, ji įrodinėjo, kad neišgėrusi. Jis, E. S. pasakė, kad ji išgėrusi, bet jis paims dukrą, kad prie vaiko nebūtų. Vaikas tuo metu kai jis, E. S. atėjo nuėjo prie televizoriaus. D. V. pati pradėjo sakyti, kad kviesk policiją. Po to, D. V. pradėjo rodyti agresyvumą, pastaroji pradėjo rėkti, atėmė telefoną, jam, E. S. pavyko iškviesti policiją. Atvažiavo pareigūnai su alkotesteriu. D. V. nenorėjo pūsti, bet pastarąją įkalbėjo. Pasak E. S., vaikui 6 metai, dukra pati jam pasakė, kad jai nusibodo toks gyvenimas, mama jai sakė, kad negers daugiau. Dukra pati norėjo važiuoti su juo, E. S.. Jis, E. S. žino, kad D. V. negalėjo rūpintis vaiku tokios būklės, čia buvo tik pradžia, prieš tai buvo incidentai, jog galėjo vos paeiti, šį kartą buvo mažiausiai išgėrusi. Ankščiau kviesdavo tik giminaičius ir po Kalėdų pasakė, kad jei dar taip bus kvies policiją. Tai buvo jau trečias kartas kai kviečiama policija. Pas juos nesutarimas buvo dėl to, kad negertų būdama su vaiku. E. S. pareiškime nurodė, kad pareigūnai vis kartojo, kad neturi teisės palikti mergaitės su neblaivia motina, nes pastaroji negali tinkamai pasirūpinti vaiku. Jis, E. S. pradėjo rengti dukrytę, kad paimtų ją pas save. D. pradėjo gąsdini jį, E. S., grasindama problemomis, ir sakė kad pastarajai vis tiek nieko nebus, tik sumokės 30 eurų baudą, kaip ir keletą kartų prieš tai. Sakė, kad daugiau neįleis jo, E. S. į savo namus pažiūrėti kaip laikosi jo vaikas. Policijos pareigūnai padėjo jiems su dukryte saugiai išeiti iš buto ir net palydėjo iki automobilio, už ką yra jiems labai dėkingi. Kai jis, E. S. pasiima dukrą, D. būdama neblaivi beperstojo atakuoja jį telefonu, o kartais sulaukia pastarosios apsilankymų. Prašo atkreipti dėmesį į faktą, kad D. girtuokliavimas, neadekvatus ir agresyvus elgesys tęsiasi jau labai ilgai. Tik nuo 2015-12-24 tai jau trečias kartas, kai policija padeda nuraminti girtą D. Pastaroji sumoka 30 eurų baudą, ir kaip mato tai tikrai jos nesustabdys ir nepakeis. Dar D. dažnai vairuoja išgėrusi net ir su vaiku. Anksčiau jau buvo padariusi avariją būdama neblaivi, automobilyje buvo ir dukra A. Bet bauda ir laikinas teisių atėmimas D. elgesio nepakeitė, nes ir dabar sėda prie vairo būdama ir labai girta, yra įrodymų patvirtinančių tokį jos elgesį. Vaikui tikrai yra nesaugu būti šalia nuolat girtuokliaujančios ir agresyvios motinos. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2016-02-03 apie 22.34 val., (duomenys neskelbtini), registruotas E. S. pranešimas dėl to, kad neblaivi pranešėjo žmona puola muštis, namuose yra 6 metų vaikas, girdisi kaip vaikas verkia. Tai, jog D. V. ir ankščiau turėjo alkoholio vartojimo problemų, atsispindi byloje esančiame išraše apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 9). Minėtas išrašas liudija, kad D. V. yra bausta už administracinių teisės pažeidimų padarymą būnant neblaiviai. 2014-11-07 nutarimu D. V. bausta pagal ATPK 126 str. 1 d. už tai, kad vairuodama automobilį, būdama neblaivi, kai nustatytas 1,12 promilių (po paklaidos) girtumas, elgėsi neatidžiai, nukreipė dėmesį nuo vairavimo, užvažiavo ant skiriamosios salelės, kliudė KET kelio ženklą 407 (apvažiuoti iš dešinės), įvykio metu apgadino kelio ženklą ir automobilį, automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. 2016-01-06 nutarimu D. V. bausta pagal ATPK 174 str. už tai, kad viešoje vietoje, būdama akivaizdžiai neblaivi (atsisakė tikrintis alkotesteriu), elgėsi neadekvačiai, kabinėjosi prie A. V., šūkavo, apipaišė flomasteriu automobilį. Kreiptinas dėmesys, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, 2016-03-02 nutarimu D. V. bausta pagal ATPK 181 str. 1 d., nepilnametės dukros A. S. akivaizdoje buvo akivaizdžiai neblaivi (atsisakė tikrintis alkotesteriu), bendraujant kalbėjo nerišliai, jos judesiai buvo nekoordinuoti, svirduliavo į šonus. Teismas vertina ir tai, kad D. V. patikros alkotesteriu duomenimis 2016-02-03 apie 22.58 val. nustatytas 1,47 promilių girtumas, ir nors D. V. atstovas teismo posėdyje akcentavo, kad tai lengvas girtumo laipsnis, visgi jo riba yra artima vidutiniam girtumo laipsniui. Teismas vertindamas įrodymus kreipia dėmesį ir į tas aplinkybes, kad D. V. ir buvusio jos vyro E. S. tarpusavio santykiai yra konfliktiniai, vyksta teismų procesas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau šios aplinkybės nepaneigia šioje byloje nustatytų aplinkybių, kad D. V. būdama neblaivi panaudojo motinos valdžią netinkamai. Įvertinus visus administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus, nustatytas aplinkybes, jog D. V. mažamečio vaiko akivaizdoje buvo neblaivi, rodė jam blogą pavyzdį bei dėl girtumo, savo mažamečiam vaikui neužtikrino jo teisės į saugias gyvenimo sąlygas, dėl ko iškilo konfliktas, mažametis vaikas buvo perduotas prižiūrėti tėvui E. S., pripažįstama, kad D. V. tokiais veiksmais netinkamai vykdė motinos pareigas, veikė priešingai vaiko interesams. Pažymėtina, kad dažnai būdami vaiko akivaizdoje neblaivūs, tėvai neabejotinai elgiasi amoraliai, rodo jiems netinkamą pavyzdį, negali užtikrinti vaikų teisės į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, neapsaugo vaikų nuo jų vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio, bet atvirkščiai – patys elgiasi socialiai pavojingai, tokiu būdu netinkamai panaudodami tėvų valdžią. D. V. šiuo atveju nesugebėjo užtikrinti vaiko interesų dėl neblaivumo, tai yra nepanaudojo motinos valdžios, kad užkirstų kelią susidariusiai situacijai, kurioje dalyvavo ir vaikas.

Pažymėtina, kad LR ATPK 181 str. 1 d. numatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Pagal LR ATPK 181 str. 2 d. numatyta atsakomybė už tokią pat veiką, padarytą tėvų, baustų administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad šioje D. V. nagrinėjamoje byloje pažeidimo padarymo diena yra 2016-02-03, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria D. V. pripažinta kalta dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 181 str. 1 d., padarymo ir paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, priimta 2016-03-02, t..y. po 2016-02-03 pažeidimo padarymo, pastarosios padaryti veiksmai perkvalifikuotini pagal LR ATPK 181 str. 1 d. Iš bylos duomenų matyti, kad pažeidimas padarytas 2016 m. vasario 3 d., data, nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, vertintina rašymo apsirikimu, ištaisytina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., teismas

nutaria:

D. V. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d., pareikšti įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.