Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. sausio 18 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. J. M. Suomijos Respublikos Helsinkio apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu (įsiteisėjusiu 2019 m. gruodžio 13 d.) pripažintas kaltu pagal Suomijos Respublikos baudžiamojo kodekso (39/1889) 50 skirsnio 1 § - 2 § straipsnį (1304/1993), 50 skirsnio 1 § (374/2008), 50 skirsnio 2 § (1304/1993) ir nuteistas 3 100 dienų (8 metų 6 mėnesių) laisvės atėmimo bausme.

2. Kauno apylinkės teisme buvo gautas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašymas dėl Helsinkio apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio J. M. atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

3. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas pripažino Suomijos Respublikos Helsinkio apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį J. M. atžvilgiu ir nutarė jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Nuteistajam J. M. Suomijos Respublikos Helsinkio apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pagal Suomijos Respublikos baudžiamojo kodekso (39/1889) 50 skirsnio 1 § - 2 § straipsnį (1304/1993), 50 skirsnio 1 § straipsnį (374/2008), 50 skirsnio 2 § straipsnį (1304/1993), paskirtą 3 100 dienų laisvės atėmimo bausmę suderino su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalimi ir nustatė J. M. 8 (aštuonerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos galutinės 8 (aštuonerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės laiką J. M. įskaitė laiką, išbūtą suėmime, nuo 2018 m. vasario 4 d. ir bausmės atlikimo pradžios laiką Suomijos Respublikoje, nuo 2019 m. rugsėjo 27 d.

Motyvuojamoji dalis

5. J. M. skundas atmetamas.

6. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo J. M. skundu bei patikrinęs skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 18 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą byloje esančių duomenų kontekste, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl Helsinkio apeliacinio teismo 2019 m rugsėjo 27 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo ir nuteistajam paskirtos pagal šį nuosprendį likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje, teisingai įvertino bylos aplinkybes, teisės taikymo klaidų nepadarė ir pagrįstai paskirtą J. M. laisvės atėmimo bausmę suderino su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju įstatymu.

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365 straipsnio 1 dalies nuostatas, užsienio valstybių teismų nuosprendžiai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir BPK VII dalyje nustatytas taisykles.

8. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau ir Įstatymas) paskirtis – užtikrinti tam tikrų baudžiamąjį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos teisės aktų, kuriuose taikomas sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principas, įgyvendinimą.

9. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

10. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, apylinkės teismas, įvertinęs galiojantį teisinį reglamentavimą, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus, padarė išvadą, jog šiuo atveju nustatytos visos Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kuomet Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą, su kuo visiškai sutinka ir aukštesnysis teismas. Pažymėdamas, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog J. M. yra Lietuvos Respublikos pilietis, kurio deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje ((duomenys neskelbtini)), taip pat Suomijos Respublikos imigracijos tarnybos 2019 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) J. M. uždrausta 15 metų laikotarpiui atvykti į Suomijos Respubliką. Tuo tarpu Įstatymo 8 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių apylinkės teismas galėtų atsisakyti pripažinti Helsinkio apeliacinio teismo nuosprendį ir nevykdyti J. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės likusios dalies, nenustatyta.

11. Ir nors nuteistasis J. M. skunde nesutinka su likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimu Lietuvos Respublikoje bei nurodo palankesnes kalinimo sąlygas Suomijos Respublikoje bei neigiamas pasekmes jam grįžus į Lietuvą, tačiau skundą nagrinėjantis teismas visų pirma pažymi, kad pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo Nr. 2008/909/TVR (toliau – Pamatinis sprendimas) 6 straipsnio 2 dalį nuteistojo sutikimas atlikti bausmę nėra būtinas, kai nuosprendis ir liudijimas perduodami valstybei narei, kurios pilietis yra nuteistasis ir kurioje jis gyvena; valstybei narei, į kurią nuteistasis bus deportuotas panaikinus jam skirto nuosprendžio vykdymą remiantis išsiuntimo iš šalies ar deportavimo orderiu, įtrauktu į nuosprendį ar teisminį arba administracinį sprendimą, ar bet kokią kitą priemonę, priimtą pagal nuosprendį; valstybei narei, į kurią nuteistasis pabėgo ar į kurią kitokiu būdu sugrįžo dėl jam išduodančiojoje valstybėje iškeltos bylos arba priėmus apkaltinamąjį nuosprendį toje valstybėje. Taigi, iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo akivaizdu, kad nuteistojo J. M. nesutikimas su tuo, jog jo atžvilgiu Suomijos Respublikoje priimtas nuosprendis būtų pripažintas ir juo paskirta laisvės atėmimo bausmė būtų vykdoma Lietuvos Respublikoje, nelaikytinas teisiniu pagrindu nepripažinti ir nevykdyti tolesnės paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies Lietuvos Respublikoje. Atkreipiant dėmesį, kad ir Suomijos Respublikos imigracijos tarnybos 2019 m. sausio 29 d. sprendimu J. M. uždrausta 15 metų laikotarpiu atvykti į Suomijos Respubliką. Tuo tarpu nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės apie Lietuvos Respublikoje gyvenančius du jo mažamečius vaikus tik patvirtina Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytų palankesnių sąlygų sudarymą nuteistojo socialinei reabilitacijai atliekant bausmę gyvenamosios vietos valstybėje ir niekaip nesuponuoja išvados, kad bausmės atlikimo valstybės pasikeitimas turės neigiamą įtaką nuteistojo vaikams. Pažymint, jog duomenų, kad J. M. Suomijos Respublikoje turėtų artimų giminaičių ar pats būtų saistomas tvirtais socialiniais ryšiais toje valstybėje, byloje nėra. Priešingai, nuteistasis į Suomijos Respubliką atvyko tik trumpam, vedinas nusikalstamos veikos darymo. Tuo tarpu J. M. skunde nurodomos aplinkybės susijusios su laisvės atėmimo bausmės laiko ėjimu į pabaigą (galimas lygtinio paleidimo taikymas nuteistajam) nepatenka į Pamatinio sprendimo 9 straipsnio 1 dalyje ar Įstatymo 8 straipsnyje numatytų pagrindų sąrašą, kuomet būtų galima atsisakyti pripažinti kitos Europos Sąjungos nuosprendį ir vykdyti bausmę. Kartu atkreipiant dėmesį, kad ir Lietuvos Respublikos įstatymai numato lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnis suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, t. y. atlikta tam tikra minimali minėto straipsnio 2 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmės dalis bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį, įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jeigu nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys. Taigi, perkėlus nuteistąjį atlikti bausmę į Lietuvos Respubliką, nuteistojo galimybė būti lygtinai paleistam iš įkalinimo įstaigos, įvykdžius nustatytas sąlygas, nebus apribota.

12. Įvertinęs visa, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 18 d. nutartimi pripažindamas Suomijos Respublikos Helsinkio apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priimtą J. M. atžvilgiu, bei suderindamas šiuo nuosprendžiu paskirtą J. M. laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų įstatymų reikalavimais, nepažeidė Lietuvos Respublikos įstatymų bei tarptautinių teisės aktų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo dėl nuteistojo skundo motyvų keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti J. M. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. sausio 18 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.