- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-07
- Bylos Nr.
- 1S-331-483/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-57968-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys, Viktoras Kažys, Valdimaras Bavėjanas
- Kaltinamasis
- I. K.
- Advokatai
- Ruslanas Mazurovas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Viktoro Kažio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aloyzo Kruopio,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo I. K. (I. K.) skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria I. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į kardomąją priemonę - suėmimą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. I. K. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 260 straipsnio 3 dalyje, padarymu tuo, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio iki 2015 m. gegužės 22 d., gavęs nenustatytų bendrininkų prašymus, per du kartus iš asmens, kurio atžvilgiu nusikalstamos veikos tyrimas atskirtas ir vyksta byloje Nr. 01-1-57921-17, Kaune, neteisėtai įgijo psichotropines medžiagas - apie 1 000 g miltelių, kurių sudėtyje buvo nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos - metamfetamino, taip pat tiksliai nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų - apie 200 g antžeminių kanapių dalių, taip pat ne mažiau kaip 14,360 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 3,970 g narkotinės medžiagos - kokaino, šias narkotines ir psichotropines medžiagas neteisėtai laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir iki 2015-05-22 kratos atlikimo, dalį šių medžiagų pardavė bendrininkams.
1.1. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. gegužės mėnesį, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini), iš to paties asmens neteisėtai įgijo 71,225 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) ir 1756,383 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis - 239,938 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino.
1.2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, įgytas narkotines bei psichotropines medžiagas neteisėtai laikė garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), ir savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki kratos atlikimo 2015 m. gegužės 22 d., kol tą pačią dieną, apie 9.35 val., kratos metu jo bute buvo surastos 3,268 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), 1,024 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,137 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, 14,360 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 3,970 g narkotinės medžiagos - kokaino, o 11.15 val. atliktos kratos metu minėtame garaže buvo surastos 71,225 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) ir 1756,383 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis - 239,938 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.
1.3. Be to, I. K. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 2 dalyje, padarymu tuo, kad tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, iki 2015 m. gegužės 22 d., neturėdamas leidimo neteisėtai įgijo ir iki 2015-05-22, 09.25 val. atliktos kratos, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė šaunamuosius ginklus ir šaudmenis: pramoninės gamybos (Turkija) 9 mm kalibro dujinį pistoletą Voltran mod. 99 Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais, kuris yra C kategorijos šaunamasis ginklas ir kuris tinkamas šaudyti; pramoninės gamybos (Turkija) 9 mm kalibro dujinį pistoletą Blow Magnum Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais, kuris yra C kategorijos šaunamasis ginklas ir kuris tinkamas šaudyti; pramoninės gamybos (Čekija) 6 mm kalibro 661 modelio revolverį ALFA Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 6 mm kalibro žiedinio skėlimo „FLOBERT“ šoviniais, kuris yra C kategorijos šaunamasis ginklas ir kuris tinkamas šaudyti; pramoninės gamybos (Vokietija) .45 kalibro dujinį revolverį Mauser Magnum, skirtą šaudyti .45 kalibro dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais, kuris yra C kategorijos šaunamasis ginklas ir kuris iš dalies tinkamas šaudyti, 5 vnt. šovinius, kurie yra šaudmenys - pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujiniai šoviniai (du garsiniai, du su PV užtaisu ir vienas su CS užtaisu), skirtus įvairiems 9 mm kalibro dujiniams pistoletams (C kategorijos ginklams) tame tarpe ir 9 mm kalibro dujiniams pistoletams Voltran mod. 99 Nr. (duomenys neskelbtini) ir Blow Magnum Nr. (duomenys neskelbtini), kurie šaudyti tinkami ir juos galima iššauti iš minėtų ginklų, tai yra neteisėtai disponavo ne mažiau kaip trim šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis.
1.4. Be to, I. K. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 258 straipsnio 2 dalyje, padarymu tuo, kad nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, ne vėliau kaip iki 2015 m. gegužės 22 d., neteisėtai įgijo ir su savimi Kauno miesto gatvėmis gabeno (nešiojo) teleskopinį blakštą, kuris yra civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams priskiriamas smogiamojo pobūdžio šaltasis nešaunamasis ginklas, kol 2015-05-22, 10.55 val., apžiūros metu automobilyje „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), šis nešaunamasis ginklas vairuotojo durelių dėtuvėje buvo surastas ir išimtas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi I. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, motyvuojant tuo, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo.
Šalies argumentai
3. Kaltinamasis I. K. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį, kuria paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą, ir paskirti kardomąją priemonę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
3.1. Apelianto manymu, skundžiama Kauno apygardos teismo nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina. Skunde nurodoma, kad per visą kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo taikymo laikotarpį, t. y. per trejus metus, I. K. ne karto nepažeidė jam skirtų įpareigojimų, vykdė policijos pareigūnų, teismo nurodymus, netrukdė nustatyti tiesą byloje ar kitaip pakenkti ikiteisminiam tyrimui ar teismui, nepadarė naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis griežtai laikėsi jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygų, jų nepažeidė.
3.2. I. K. suėmimas paskirtas vieninteliu pagrindu, kad kaltinamasis vengia dalyvauti procese, kadangi teismui klaidingai susiklostė įspūdis, kad I. K. imituoja ligą. Apeliantas nurodo, kad I. K. diagnozuota liga yra įtraukta į sąrašą ligų, dėl kurių atlikti bausmę būtų per sunku. Anot apelianto, teismas patikėjo gydytojo paaiškinimais teisiamajame posėdyje, nepaskiręs atlikti jokio rimtesnio tyrimo.
3.3. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai nustatė griežčiausios kardomosios priemonės -suėmimo pagrindų buvimą. Nors už labai sunkų nusikaltimą ir yra numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, tai negali būti lemiantis aspektas skiriant griežčiausiąją kardomąją priemonę. Svarbios turi būti ir kitos aplinkybės, į kurias teismas neatsižvelgė. I. K. saistomas stiprias socialiniais ryšiais, gyvena su šeima, serga. Anot apelianto, dėl šių aplinkybių nėra jokio pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis galėtų bėgti ar slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
3.4. Byloje nėra duomenų ir dėl kito pagrindo - kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Nors formaliai I. K. padaryta veika ir atitinka Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalies sąlygas, tačiau vien tik šios sąlygos negali būti laikomos pagrįstu manymu. Be to, nebuvo nustatytas specialusis suėmimo taikymo pagrindas - ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis, kai tuo tarp suėmimo terminas paskirtas maksimaliam trijų mėnesių terminui. Byla nėra sudėtinga ir didelės apimties.
3.5. Pasak apelianto, teismo išvados dėl pačios griežčiausios kardomosios priemonės paskirimo I. K. yra grindžiamos prielaidomis, todėl negali būti pakankamu pagrindu skirti griežčiausią kardomąją priemonę. Aplinkybė, kad I. K. buvo teistas nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog pakeitus suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę bus neįmanomą pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų, kadangi I. K. teistumas yra išnykęs. Pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymas turi būti vertinamas kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 5 straipsnio nuostatų, įtvirtinančių asmens teisę į laisvę ir saugumą bei numatančių teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką arba teisę būti paleistam proceso metu, pažeidimas. Anot apelianto, šiuo atveju kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti ir netaikant kaltinamojo atžvilgiu pačios griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo, o gali būti pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, kas užtikrintų I. K. dalyvavimą procese ir nesudarytų pagrindo jo vilkinti.
4. Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė kaltinamojo I. K. skundą atmesti, kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
5. Kaltinamojo I. K. skundas tenkinamas.
5.1. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pakankamumas (Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis I. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti iš dalies I. K. parodymuose, kratų protokoluose, specialistų išvadose, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami.
5.2. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.
5.3. Kaltinamajam I. K. kardomoji priemonė – suėmimas paskirta Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
5.4. Suėmimas Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu gali būti taikomas, kai yra pagrįstas manymas, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
5.5. Apygardos teismas, pakeisdamas I. K. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti į kardomąją priemonę – suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, pernelyg sureikšmino kaltinamojo neatvykimą į teismo posėdžius. Sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis), būtina pirmiausiai atsižvelgti į pačioje įstatymo normoje išvardintas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje. Tik įvertinus šių aplinkybių visumą, galima spręsti, ar yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis, siekdamas išvengti gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra duomenų, kad nors kaltinamasis I. K. yra nevedęs ir oficialiai nedirbantis, tačiau registruojasi darbo biržoje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą bei turi sveikatos problemų. Šios aplinkybės rodo kaltinamojo I. K. pakankamai tvirtus socialinius ryšius. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje nėra duomenų, kad I. K. turėtų ryšių užsienyje, kuriais pasinaudodamas galėtų slapstytis nuo teismo, taip pat nėra patikimų duomenų, kad I. K. būtų bėgęs, slėpęsis nuo ikiteisminio tyrimo ar kitaip tyčiniais, sąmoningais veiksmais vengęs bylos proceso. Byloje nepaneigta, kad kaltinamasis I. K. teismo posėdžiuose nedalyvavo dėl svarbių priežasčių – ligos. Iš bylos medžiagos matyti, kad I. K., neatvykęs į teismo posėdžius, visą laiką pateikdavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 4 d. įsakyme Nr. V-989 numatytos apskaitos formos Nr. 094-1/a pažymas kartu su kitais medicininiais dokumentais bei nedarbingumo pažymėjimais, jog turi sveikatos problemų (padidintas kraujospūdis, juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligas su radikulopatija, nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais, epilepsijos priepuolis ir t. t.), gydėsi ligoninėje (stacionare), todėl nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad kaltinamasis neatvyko į teismo posėdžius dėl nesvarbių priežasčių, t. y. tyčiniais, sąmoningais veiksmais nedalyvavo teismo posėdžiuose, trukdė procesui. Kaltinamajam I. K. išduotų nustatytos formos pažymų neteisėtumas (juose nurodytų faktinių aplinkybių neatitikimas tikrovei) gali būti įrodytas tik Lietuvos Respublikos BPK priemonėmis. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 20, 90, 284 straipsnių nuostatas įrodymu gali būti laikoma, atlikus objektų tyrimą, pateikta ir teismo posėdyje ištirta specialisto išvada. Specialisto parodymai ar paaiškinimai nelaikytini savarankiška įrodymų rūšimi. Jie gali būti gaunami kilus neaiškumų dėl specialisto pateiktos išvados arba kai specialisto pagalba yra reikalinga atliekant atskirus proceso veiksmus, tiriant surinktus duomenis. Specialisto paaiškinimai dėl pateiktos išvados padeda teismui apsispręsti dėl išvados vertinimo. Tokie paaiškinimai dėl proceso veiksmų organizavimo bei atlikimo ar dėl surinktų duomenų reikšmės nustatant teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes padeda tinkamai rinkti bei įvertinti kitus įrodymus, tačiau bet kuriuo atveju teismo sprendime daromos išvados negali būti grindžiamos specialisto paaiškinimais, nesusietais su kitais teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Nagrinėjamoje byloje apygardos teismo išvados dėl kaltinamojo I. K. sveikatos būklės, nedalyvavimo teismo posėdžiuose pateisinimo, ligų simuliavimo ir vengimo vykti į teismo posėdžius padarytos iš esmės remiantis tik eksperto Juozo Vėlavičiaus, kuris buvo susipažinęs su I. K. medicininiais dokumentais, teisiamajame posėdyje duotais paaiškinimais, kurie nelaikytini savarankiška įrodymų rūšimi. Jeigu pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dėl I. K. sveikatos būklės, teismas turėjo svarstyti klausimą dėl specialisto tyrimo arba medicininės ekspertizės paskyrimo, tačiau to nepadarė. Atsižvelgus į tai, nėra pakankamo pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje I. K. bėgs (slėpsis) nuo teismo. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo skyrimo pagrindas nustatytas nepagrįstai.
5.6. Suėmimas yra išimtinė (ultima ratio) kardomoji priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, ir kai esant pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kitomis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Sprendžiant kardomosios priemonės parinkimo ar jau paskirtų kardomųjų priemonių termino pratęsimo klausimą, Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodyti subjektai: ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas (šiuo atveju – teismas) pirmiausia turi svarstyti galimybę užtikrinti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus, taikant kitas – švelnesnes už suėmimą, kardomąsias priemones.
5.7. Lietuvos Respublikos BPK 247 straipsnyje numatyta, kad jeigu kaltinamasis kviečiamas į teisiamąjį posėdį neatvyksta be svarbios priežasties, teismas turi teisę atvesdinti neatvykusį kaltinamąjį, taip pat paskirti jam kardomąją priemonę arba ją pakeisti griežtesne. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas, siekdamas užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą teismo posėdyje, nebandė jo atvesdinti. I. K. buvo paskirta pati švelniausia kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismas net nesvarstė klausimo dėl kitų – švelnesnių už suėmimą, kardomųjų priemonių (vienos ar jų komplekso) paskyrimo I. K. Viena efektyviausių kardomųjų priemonių, kuri galėtų užtikrinti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje keliamus kardomųjų priemonių tikslus yra užstatas (Lietuvos Respublikos BPK 133 straipsnis). Atsižvelgiant į I. K. inkriminuotas nusikalstamas veikas, jog šios nusikalstamos veikos buvo padarytos daugiau nei prieš trejus metus, darytina išvada, jog I. K. iš karto paskirta pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, net nesvarstant galimybės paskirti kitas kardomąsias priemones, yra neadekvati ir neproporcinga siekiamiems tikslams bei nepagrįsta. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai – siekimas užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, gali būti pasiekti taikant I. K. kitas švelnesnes kardomąsias priemones nei suėmimas. Todėl skundžiama Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi paskirtas suėmimas naikinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi kaltinamajam I. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.