Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimo A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Neringos policijos komisariato (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2008 m. rugpjūčio 5 d. surašė A. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ši, 2008 m. birželio 26 d., apie 17.40 val., Naglių gatvėje, Neringoje, vairuodama tarnybinę transporto priemonę padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino tarnybinį automobilį ir tvorą, priklausančius (duomenys neskelbtini), iš eismo įvykio vietos, nepranešus policijai, pasišalino, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 269 ir 272 punktų reikalavimus.

II.

Atsiliepdama į apeliacinį skundą, A. S. prašo jį atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimą. Nurodo, jog pagal KET 272 punktą ji neprivalėjo pranešti apie įvykį policijai, nes šiuo atveju ji atstovauja nukentėjusįjį asmenį tiek dėl apgadinto automobilio, tiek ir dėl tvoros. Pažymi, jog tokią poziciją pagrindžia ir Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos internetiniame tinklapyje įdėta informacija apie eismo dalyvių elgesį eismo įvykių atvejais kartu nurodant, jog asmeniui, atsakingam už eismo įvykį, kuriame nenukentėjo žmogus (žmonės) ir nepranešusiam apie eismo įvykį policijai, administracinė atsakomybė nebus taikoma. Teigia, jog, vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, apie įvykį nustatyta tvarka ir forma pranešta draudikui, (duomenys neskelbtini) padaryta žala atlyginta, pretenzijų jai nėra. Pabrėžia, jog naujos KET, numatančios, kuriais atvejais nebūtina kviesti policiją, ir buvo sukurtos tam, kad palengvintų policijos pareigūnų darbą, sumažinti piliečiams biurokratines kliūtis ir gaištamą laiką. Apeliantas siūlo teismui taikyti kitą ATPK straipsnį ir bausti ją bauda, nors jos padarytas eismo įvykis priskirtinas prie nereikšmingų, padaryta žala nedidelė, juolab kad dėl padaryto pažeidimo jau patyrė tiek materialinį, tiek psichologinį diskomfortą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

A. S. administracinio teisės pažeidimo byla iškelta už tai, kad 2008 m. birželio 26 d. Naglių gatvėje, Neringoje, vairuodama tarnybinę transporto priemonę padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino tarnybinį automobilį ir tvorą, iš eismo įvykio vietos, nepranešus policijai, pasišalino. Taigi, iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog administracinis kaltinimas suformuluotas už du administracinius teisės pažeidimus: pirma, už eismo įvykio, kurio metu apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas (ATPK 127 str. 2 d.); antra, už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos (ATPK 130 str. 1 d.).

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Iš bylos medžiagos matyti, jog apgadinta patikėjimo teise (duomenys neskelbtini) valdomo pastato tvora, direkcijai priklausantis automobilis (b. l. 9, 18 – 22, 28), ir dėl to ginčo nėra. Pažymėtina, jog teisingumo interesai reikalauja, kad teismas tinkamai taikytų nustatančius administracinę atsakomybę įstatymus ir priimtų teisingus sprendimus. Atitinkamai iš ATPK normų seka, jog galutinis padarytos veikos teisinis įvertinimas atliekamas tik nutarimu ir išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą (ATPK 286 str. 2 d.), todėl vien tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole formuluojant asmeniui administracinį kaltinimą nenurodytas pažeistas ATPK 127 straipsnis, nereiškia, jog dėl šio pažeidimo administracinis kaltinimas nepareikštas, ar jo esmė neatskleista (žodžiais išreikšta formuluotė šiuo atveju pakankama). Iš bylos medžiagos matyti, jog kliūčių teismui, pasirėmus ATPK 284 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsti veikų tinkamos kvalifikacijos klausimą, nebuvo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog priimtas nutarimas jau vien šiuo pagrindu pripažintinas neteisėtu.

ATPK 130 straipsnio 1 dalis inter alia numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET.

Šiuo atveju pirmiausia būtina nustatyti eismo įvykį, su kuriuo A. S. susijusi, o vėliau pasitraukimo iš jo, pažeidžiant KET, faktą. Kaip jau buvo minėta, eismo įvykio faktas nustatytas (KET 12 p.), o dėl pasitraukimo iš jo vietos pirmiausia pažymėtina, jog iš nagrinėjamo veikos padarymo metu galiojusių KET 269-272 punktų analizės matyti, jog policijai buvo privaloma pranešti apie eismo įvykį tokiais atvejais: pirma, eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus (269.4 p.); antra, eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės (269.4 p.); trečia, dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių (270 p.); ketvirta, dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra (272 p.). Nagrinėjamu atveju administracinis kaltinimas grindžiamas paskutiniuoju atveju apeliantui manant, jog šiuo atveju nukentėjusysis asmuo – valstybė, todėl A. S. apie eismo įvykį policijai privalėjo pranešti.

Nagrinėjamu bylos aspektu pasakytina, jog ATPK 273 straipsnio 1 dalis nukentėjusįjį apibrėžia kaip asmenį, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala. Taigi, nukentėjusiuoju gali būti ir juridinis asmuo. Kaip jau buvo nustatyta, eismo įvykio metu apgadintas ne A. S. priklausantis turtas, o juridiniam asmeniui (nukentėjusysis), todėl tokio asmens fizinis buvimas įvykio vietoje negalimas (pvz. valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka), todėl ir pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį išlieka. Taip pat pastebėtina, jog tokia nuostata suteikia galimybę policijai kontroliuoti vairuotojo būseną, įvertinti pažeidimo pavojingumą bei sudaro kliūtis eismo įvykį sukėlusiam asmeniui išvengti galimos kitos rūšies teisinės atsakomybės (pvz. drausminės, tarnybinės ir pan.). Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog KET 272 punkte įtvirtinta pareiga išnyksta, kai eismo įvykį sukėlęs ir turtinę žalą padaręs asmuo ir nukentėjusysis sutampa (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr.N575-2179/2009, N-444-2625/2009.), ko šiuo atveju nėra.

Taip pat pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analizuodamas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pažeidimo sudėties būtinus elementus yra ne kartą akcentavęs, jog pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr.N16-2330/2007, N-575-4060/2009). Iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas A. S. veiksmuose tyčios nenustatė iš esmės pasirėmęs teisme apklausto liudytojo V. U. parodymais, patvirtinančias, jog tai jis pataręs nekviesti policijos. Pastebėtina, jog minėtas asmuo - direkcijos Bendrojo ūkio skyriaus vedėjas (b. l. 49), todėl jo parodymai turėjo būti vertinami ypatingai atidžiai, o byloje kitokį administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesį fiksavę įrodymai, liko neįvertinti, t. y. tarnybiniuose pranešimuose aiškiai nurodyta, jog A. S. pasiaiškinti apie įvykį kategoriškai atsisakė, trukdė pareigūnams fiksuoti automobilio apgadinimus (b. l. 11 – 17), A. S. bendravimą su pareigūnais stebėjęs pašalinis asmuo Z. Ž. tokias aplinkybes taip pat iš dalies patvirtino (b. l. 17), eismo įvykį betarpiškai stebėję pašaliniai asmenys G. M. ir A. Š. savo paaiškinimuose Institucijai nurodė, jog po eismo įvykio A. S. greitai nuėjo į (duomenys neskelbtini) pastatą, iš kurio po kelių minučių išėjo ir iš eismo įvykio vietos greitai nuvažiavo (b. l. 23 – 24). Taigi iš pasakyto matyti, jog kyla pagrįstos abejonės, kad A. S. tuoj po įvykio dėjo visas pastangas išsiaiškinti, ar šiuo atveju būtina pranešti policijai (t. y. lankėsi oficialiame policijos interneto tinklapyje, skambino direkcijos Bendrojo ūkio skyriaus vedėjui V. U., braižė eismo įvykio schemą) ir sąžiningai šiuo klausimu klydo, todėl darytina išvada, jog šiuo atveju apylinkės teismo išvada dėl asmens kaltės nėra pakankamai pagrįsta (ATPK 257 str.). Be to, skirtingai nei nurodo apylinkės teismas savo nutarime, ATPK 256 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta įrodymų rinkimo pareiga taikoma ir pačiam teismui (Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas).

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir įvertintos, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas naikinamas grąžinant bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.