Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. I. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams - atvirajai kolonijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Ginčas byloje kilo dėl Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2017 m. spalio 6 d. nutarimo Nr. Nr. 69-399 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. 2S-7105 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. spalio 5 d. apie 11.00 val. 1 būrio 3-je gyvenamojoje patalpoje neplaninės kratos metu buvo paimta pareiškėjui R. I. priklausanti USB laikmena „Kingston“, kurioje buvo vaizdo failas pavadinimu „Lilijanos aistros mp4...“ su paslėpta virusine programa. Atidarius failą „Lilijanos aistros mp4...“, kenkėjiška programa bandė sunaikinti kompiuterio turinį, uždrausti prieigas prie atkūrimo parametrų ir registrų. Dėl minėtų aplinkybių buvo surašyti tarnybiniai pranešimai (2017 m. spalio 15 d. Nr. 46-644a ir Nr. 46-655b), pareiškėjui suteikta galimybė pasiaiškinti (b. l. 76, 77, 78). Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. spalio 6 d. nutarimu Nr. 69-399 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda - draudimas 1 mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) (b. l. 31, 55, 75).

Pareiškėjas Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. spalio 6 d. nutarimą BVK 183 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apskundė Kalėjimų departamento direktoriui, tačiau ginčijamu Kalėjimų departamento 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 2S-7105 pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda buvo palikta galioti (b. l. 32-33, 56-57). Pareiškėjas su minėtais Pravieniškių PN-AK direktoriaus ir Kalėjimų departamento sprendimais nesutinka, prašo juos panaikinti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi ne tik visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises ir laisves, bet ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas - motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Bausmių vykdymo teisėje nuteistojo pareigos apibūdinamos kaip teisės normose nustatytos bausmių vykdymo teisinio santykio subjekto privalomojo elgesio ribos ir taisyklės, kurių subjektas negali atsisakyti vykdyti arba laikytis. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis, t. y. BVK 142 straipsnis nustato, jog laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam nustatytų pareigų (režimo reikalavimų) ar draudimų nevykdymas yra pagrindas skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas.

Pagal BVK 142 straipsnį (akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. rugsėjo 1 d.), už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 3) draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); 4) nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties parų. Nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) panaikinta paskirta paskatinimo priemonė – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę; 2) pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo trijų mėnesių iki vienerių metų; 3) pataisos namuose ir kalėjimuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių.

BVK 143 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad skiriant nuobaudas atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. Pagal BVK 143 straipsnio 4 dalį, nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos, o jei dėl pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, – nuo tyrimo pabaigos dienos, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos. BVK 143 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad nuobaudos – papeikimas, paskyrimas be eilės budėti pataisos įstaigos patalpose ir tvarkyti teritoriją – skiriamos žodžiu arba raštu tam įgalioto pareigūno įsakymu arba nutarimu. Kitos šio kodekso 142 straipsnio 1 dalyje nustatytos nuobaudos skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu. Pagal BVK 143 straipsnio 10 dalį apie nuobaudos, išskyrus žodžiu skiriamą nuobaudą, paskyrimą nuteistajam paskelbiama pasirašytinai.

Remiantis ištirtais byloje esančiais įrodymais, darytina išvada, kad minėti nuobaudos skyrimo tvarkos reikalavimai nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti. Pareiškėjui buvo paskirta pakankamai švelni nuobauda - draudimas 1 mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Nuobauda paskirta pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu, t. y. įgalioto pareigūno ir įforminta tinkamai, skiriant nuobaudą įvertintos pažeidimo padarymo aplinkybės. Pareiškėjui taip pat buvo suteikta galimybė pateikti pasiaiškinimą raštu. Nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, ji buvo paskirta nepažeidžiant nustatytų terminų, todėl nėra pagrindo jos naikinti. Ginčijamame nutarime aiškiai nurodyta pažeidimo esmė, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai.

BVK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais. Remiantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 76 punktu, informacijos laikmenos (be smurtą ar žiaurumą propaguojančių, pornografinių įrašų) patenka į nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašą.

Pagal BVK 96 straipsnio 1 dalį, leidžiamų naudotis elektros prietaisų techninius parametrus, įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi jais tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. Remiantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 patvirtinto Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 8 punktu, kompiuteriuose ir informacijos laikmenose neturi būti užkoduotų ir kitaip paslėptų ar laisvai neprieinamų duomenų, taip pat programinės įrangos, skirtos ištrinti ar kitaip paslėptai informacijai atkurti, bei programinės įrangos, skirtos naikinti kompiuterio darbo istoriją (b. l. 89-104).

Kaip matyti iš Pravieniškių PN-AK 3-jo sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto L. N. ir vyresniojo specialisto V. P. tarnybinių pranešimų, 2017 m. spalio 5 d. apie 11.00 val. 1 būrio 3-je gyvenamojoje patalpoje buvo atlikta neplaninė krata, kurios metu paimta R. I. priklausanti USB laikmena „Kingston“ 7740002. Tikrinant nuteistojo informacijos laikmeną, joje buvo rastas failas „Lilijanos aistros mp4...“. Bandant atidaryti vaizdo klipą patikrinimui dėl medžiagos pornografinio turinio pastebėta, kad prie vaizdo medžiagos prisegta paslėpta virusinė programa, kuri pasileido atidarant vaizdo klipą. Atidarius failą kenkėjiška programa – kodas bandė sunaikinti kompiuterio turinį, uždrausti prieigas prie atkūrimo parametrų ir registrų prieigos. Sprendžiant iš kenkėjiško kodo pranešimo „Tavo kompas ką tik mirė urode“, kodas galimai buvo taikomas pataisos įstaigai (b. l. 76, 77).

Pareiškėjas 2017 m. spalio 5 d. paaiškinime Pravieniškių PN-AK direktoriui nurodė, kad nežino iš kur jo USB atmintinėje atsirado kompiuterinis virusas. Pažymėjo, kad pats viruso nekūrė, nes neturi tam reikiamų žinių, tačiau virusai plinta savarankiškai nuo kitų programinių įrangų (b. l. 78). Taigi, byloje nėra ginčo dėl to, kad kratos metu 1 būrio 3-je gyvenamojoje patalpoje paimta USB laikmena priklausė pareiškėjui R. I., o atliekant kompiuterio laikmenos apžiūrą joje buvo aptiktas virusas.

Kaip jau minėta, Aprašo 8 punkte numatyta, kad kompiuteriuose ir informacijos laikmenose neturi būti užkoduotų ir kitaip paslėptų ar laisvai neprieinamų duomenų, taip pat programinės įrangos, skirtos ištrinti ar kitaip paslėptai informacijai atkurti, bei programinės įrangos, skirtos naikinti kompiuterio darbo istoriją. Kadangi nuteistojo R. I. asmeninėje kompiuterio laikmenoje buvo rastas virusas, todėl konstatuotina, kad R. I. pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo 8 punkto nuostatas.

Pareiškėjas nurodo, kad USB laikmena virusu galimai užsikrėtė nuo tikrintojo kompiuterio, tačiau, teismas pažymi, kad įrodymų minėtiems pareiškėjo argumentams pagrįsti byloje nėra. Bylos duomenimis nenustatyta, kad iš tikrintojo kompiuterio būtų perkeltas virusas į pareiškėjo USB laikmeną. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, bylos duomenys patvirtina, kad failas „Lilijanos aistros mp4...“ su prikabintu virusu buvo ne tikrintojo kompiuteryje, o pareiškėjo asmeninėje USB laikmenoje.

Pareiškėjas nurodo, kad 2017 m. spalio 6 d. nutarimas dėl drausminės nuobaudos skyrimo turi būti panaikintas, nes nebuvo atliktas išsamus tyrimas, USB laikmeną tikrinęs pareigūnas buvo šališkas. Tačiau, teismas pažymi, kad BVK nuobaudų skyrimo tvarką reglamentuojančios nuostatos nenumato, jog dėl kiekvieno pažeidimo privalomai turi būti atliekamas tarnybinis tyrimas. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 335.5 punktas numato, kad tarnybinio tyrimo išvada privaloma jeigu mirtis smurtinė arba savižudybė. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju sprendimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo priėmė ne USB laikmeną tikrinęs pareigūnas, o tam įgaliotas pareigūnas - pataisos namų direktorius. Be to, teismas pažymi, kad pareiškėjas turėjo galimybę pasinaudoti BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka apskųsti jam paskirtą nuobaudą aukštesniam pagal pareigas pareigūnui. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai buvo šališki ar siekė pakenkti pareiškėjui. Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, sudaro pagrindą pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigti ir konstatuoti, kad turėdamas įrenginį (informacijos laikmeną) su kenkėjišku kodu, skirtu naikinti kompiuterio turinį, pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą pareigą laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad USB laikmena iš jo buvo paimta 6 mėnesiams, tačiau, teismas pažymi, kad pagal BVK 96 straipsnio 3 dalies 1 punktą, elektros prietaisai ir kiti daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu iki šešių mėnesių paimami iš nuteistųjų, pažeidusių BVK 96 straipsnio 2 dalyje nurodytą naudojimosi elektros prietaisais tvarką ir tai nelaikoma nuobauda BVK 142 straipsnio prasme.

Išanalizavęs teisės aktų nuostatas bei byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad Pravieniškių PN-AK direktorius 2017 m. spalio 6 d. nutarimu Nr. 69-399 pagrįstai pareiškėjui skyrė drausminę nuobaudą - draudimą 1 mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui, todėl ją naikinti nėra pagrindo. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą privaloma ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, taip pat pagrįstai konstatavo, kad drausminė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai. Kalėjimų departamento 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. 2S-7105 turinys suteikia pagrindą konstatuoti, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija pareiškėjo skundą dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. spalio 6 d. nutarimo Nr. 69-399 išnagrinėjo išsamiai. Sprendimas pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų normomis, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, taigi yra teisėtas ir pagrįstas.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. I. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.