Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-03-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1270-369/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-03-22
Bylos Nr.
1-1270-369/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08058-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Kaltinamasis
E. M.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-1270-369/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08058-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.5.4.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Viktorijos Baradinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje E. M., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, teistas:

1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 2 dalį – 25 MGL (3 250 Lt) dydžio bauda;

2. South East Suffolk Magistrates Court (Didžioji Britanija) 2014 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu pagal Road Traffic Act 1988 (RT88) s.5(1)(a) 12.15.16.1 straipsnį (vairavimas neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų), Road Traffic Act 1988 (RT88) s.87(1) 12.15.12.1 straipsnį (eismo taisyklių pažeidimai), Road Traffic Act 1988 (RT88) s.143(2) 12.15.13.1 straipsnį (eismo taisyklių pažeidimai) – įpareigojimu įgyvendinti teismo nurodytas lygtinio nuteisimo priemones, įskaitant įpareigojimą likti stebimam, aštuoniasdešimt keturių dienų (nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d.) laisvės atėmimu, kurio vykdymas atidėtas vieneriems metams, aštuoniasdešimt penkių svarų sterlingų dydžio bauda, vairuotojo pažymėjimo galiojimo sustabdymu trisdešimt šešiems mėnesiams, sutikimu dalyvauti socialinėje-mokomojoje programoje, šešiasdešimties svarų sterlingų bauda, mokėtina konkrečiam gavėjui, kitomis sankcijomis ir priemonėmis;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. M. 2019 m. vasario 25 d., apie 12.54 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai nustatytas 1.55 promilės neblaivumo laipsnis), esant realiam pagrindui manyti, kad grasinimas bus įvykdytas, motinai D. G. pasakė, kad sudaužys galvą, taip grasino sunkiai sutrikdyti nukentėjusios D. G. sveikatą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Įtariamasis E. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įtarimo esmę suprato, pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Narkotinių medžiagų nevartoja, psichiatrinėje nesigydo, galvos traumų neturėjo. Gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su močiute S. K.. Butas nuosavybės teise priklauso jo mamai. Išlaikymu rūpinasi jo mama, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasario 25 d. naktį jis su draugais vartojo alkoholinius gėrimus. Dieną, apie 10.00 val., atvažiavo mama, bet jis tuo metu miegojo. Prabudo apie 11.30 val. Tarp jo ir mamos kilo žodinis konfliktas dėl to, kad jis geria ir neieško darbo, nesimoko Kelių eismo taisyklių bilietų. Žodis po žodžio besipykstant su mama pasakė: „kai tu lipsi į autobusą, aš sudaužysiu tau galvą“. Taip pasakė, nes jo mama dirba (duomenys neskelbtini). Tai pirmas kartas, kai susipyksta su mama, norėtų su ja susitaikyti, jos atsiprašyti. Labai gailisi dėl to, ką padarė, kitos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) neturi, bet mama kartu negyvena (b. l. 35).

Nukentėjusioji D. G. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. M. yra jos sūnus. E. M. gyvena jos bute su jos mama S. K.. Jai nuolat tenka atvykti į šį butą pažiūrėti savo mamos. E. M. pastarąjį pusmetį yra grįžęs iš užsienio, niekur nedirba, nuolat vartoja alkoholinius gėrimus. Išgėręs E. M. tampa labai agresyvus, nuolat mosikuoja kumščiais, daužo sienas, vartoja necenzūrinius žodžius. 2019 m. vasario 25 d., apie 12.00 val., ji atvyko pažiūrėti savo mamos. Atėjusi į butą pamatė, kad E. M. miega. Ji, pažiūrėjusi savo mamą, nuėjo į parduotuvę ją apipirkti. Sugrįžusi rado E. M. jau atsikėlusį ir jam pasakė, kad jis vėl išgėręs. Tuomet jis supyko, pradėjo daužyti tualeto duris, laužyti rankeną, šaukė, jog po darbo ją susiras ir sudaužys galvą. Ji, norėdama išvengti konflikto, išėjo iš buto, tačiau išgirdo didelį triukšmą, sklindantį iš jo, todėl vėl sugrįžo ir iškvietė policijos pareigūnus. Ji savo sūnaus E. M. bijo, nes jis išgėręs tampa neprognozuojamas, nuolat jai sako, kad ją sumuš ir išmes iš buto. Jai grasindamas E. M. kumščiu daužo sienas, mosikuoja rankomis. Mano, kad taip besielgdamas jis iš tikrųjų gali ją sumušti. Dėl šios priežasties ji jo labai bijo, todėl pamačiusi jį išgėrusį stengiasi prie jo nebūti (b. l. 11).

Iš policijos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad 2019 m. vasario 25 d. 12.52 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas D. G. pranešimas, kad namuose neblaivus sūnus triukšmauja, grasina (b. l. 3).

Iš (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio K. T. 2019 m. vasario 25 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėja D. G. parodė, jog 2019 m. vasario 25 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), prabudęs sūnus E. M. ją užsipuolė, grasino, kad išvys iš buto, o kai ji pareis iš darbo, kieme pagaus ir sudaužys galvą. Dėl grasinimo susidorojimu ji patyrė psichologinį smurtą. Pažymėta, kad S. K. yra asmuo, galintis suteikti reikšmingos informacijos (b. l. 5-9).

Iš (duomenys neskelbtini) tyrėjo P. T. 2019 m. vasario 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 16).

Iš (duomenys neskelbtini) vyresniosios tyrėjos G. K. 2019 m. kovo 5 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, darytas įvykio vietoje tarnybiniu telefonu. Vaizdo įraše matoma senyvo amžiaus moteris, kuri nekalba. Filmuojamas vaikinas ir moteris, kuri kalba su policijos pareigūnais. Moteris pareigūnams nurodė, kad vaikinas neduoda ramybės, muzika groja, ją varo, tik ką vos jos neprimušė, varo ją iš namų, kad ji tokia, mama anokia, aišku, ji nekokia, be abejo, jam (duomenys neskelbtini) metų, nedirba, tik geria ir viskas, jos nemušė, bet mažai trūko, jai grasino, šiandien taip ir pasakė, kad muš, pastoviai taip, grasina ne pirmą kartą. Vyras pasakė, kad jie dabar susipyko (b. l. 20).

Iš alkotesterio Alcotest 6810 Nr. AREN-0217 kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. vasario 25 d. 13.40 val. E. M. buvo nustatytas 1.55 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 24).

Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2018 m. lapkričio 19 d. patikros sertifikato Nr. 0852629 matyti, kad alkotesteris Alcotest 6810 Nr. AREN-0217 yra tinkamas, patikros sertifikatas galioja iki 2019 m. gegužės 19 d. (b. l. 25).

Motyvuojamoji dalis

E. M. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamojo E. M. kaltė 2019 m. vasario 25 d., apie 12.54 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būnant apsvaigusiu nuo alkoholio (kai nustatytas 1.55 promilės neblaivumo laipsnis), esant realiam pagrindui manyti, kad grasinimas bus įvykdytas, motinai D. G. pasakius, kad sudaužys galvą, taip grasinus sunkiai sutrikdyti nukentėjusios D. G. sveikatą, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis motinai D. G. pasakė: „kai tu lipsi į autobusą, aš sudaužysiu tau galvą“ (b. l. 35). Tokie E. M. parodymai atitinka kitų įrodymų turinį. Štai iš nukentėjusiosios D. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir pareiškimo turinio matyti, kad E. M. jai grasino sudaužyti galvą (b. l. 5-9, 11). Paminėtina ir tai, kad D. G. aiškinimas apie E. M. grasinimus taip pat atsispindi jos pranešime Bendrajam pagalbos centrui ir paaiškinimuose į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams. Tai užfiksuota policijos registruojamų įvykių registre (b. l. 3) ir kitų objektų apžiūros protokole (b. l. 20). Pateiktų įrodymų sugretinimas sudaro pagrindą išvadai, kad E. M. išties įvykio metu motinai D. G. pasakė, jog sudaužys galvą, taip grasino sunkiai sutrikdyti jos sveikatą. Vertinant tokio grasinimo realumą pirmiausia pažymėtina tai, kad D. G. paaiškinimai ir parodymai leidžia spręsti, jog E. M. artimoje aplinkoje smurtavo ne pirmą kartą. Antai D. G. į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams aiškino, kad E. M. neduoda ramybės, jai grasina ne pirmą kartą (b. l. 20). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu D. G. konkretizavo, kad išgėręs E. M. tampa labai agresyvus, neprognozuojamas, nuolat mosikuoja rankomis, kumščiu daužo sienas, vartoja necenzūrinius žodžius, nuolat jai sako, kad ją sumuš ir išmes iš buto (b. l. 11). Pateiktos nuoseklios D. G. pozicijos kontekste E. M. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai, kad jis su D. G. susipyko pirmą kartą, vertintini kritiškai. Priešingai, D. G. parodymai ir paaiškinimai rodo, kad ji jau kurį laiką gyveno baimėje dėl tokio E. M. elgesio, kurį iš esmės sąlygojo apsvaigimas nuo alkoholio. Pateiktas kontekstas visų pirma reikšmingas tuo, kad įvykio metu E. M. taip pat buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Juk netrukus po įvykio jam buvo nustatytas 1.55 promilės neblaivumo laipsnis. Tai pagrindžia alkotesterio kvito rodmenys (b. l. 24). Tuo tarpu kaltinamojo E. M. ir nukentėjusiosios D. G. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotų parodymų sugretinimas atskleidžia, kad įvykio metu tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu E. M. supyko dėl D. G. išsakytų priekaištų, kad jis geria ir neieško darbo, nesimoko Kelių eismo taisyklių bilietų, pradėjo daužyti tualeto duris, laužyti rankeną ir tuomet jai pasakė, kad sudaužys galvą (b. l. 11, 35). Todėl nukentėjusioji D. G. pagal tai, kad E. M. grasinimus išsakė būdamas neblaivus, kilusio žodinio konflikto metu, prieš tai daužęs tualeto duris ir laužęs rankeną, turint omenyje jo ankstesnį atitinkamą smurtinį elgesį artimoje aplinkoje, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo. Tuo tarpu kaltinamasis E. M. neabejotinai suprato, jog grasinimą išsakė ir išreiškė taip, kad nukentėjusioji D. G. patikėjo, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir norėjo tokios jos būsenos.

Apibendrinant konstatuotina, jog pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo E. M. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. M. pareiškė, jog sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 48-49, 50).

Dėl E. M. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę E. M., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 55, 61 straipsnių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ir nusikalstama veika padarytą žalą – E. M. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei, naudodamas psichologinį smurtą artimoje aplinkoje, motinai grasindamas sunkiai sutrikdyti sveikatą, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, dėl pykčio, siekdamas, kad nebūtų priekaištaujama dėl jo netinkamo elgesio, nusikalstama veika žala nepadaryta. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia į E. M. asmenybę apibūdinančius duomenis – jauno amžiaus, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis (b. l. 46), Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas (b. l. 45), administracine tvarka nebaustas (b. l. 44), praeityje du kartus teistas dėl kitokio pobūdžio nusikalstamų veikų (b. l. 42-43), objektyvių duomenų apie priklausomybės ligų ir psichiatrinį gydymą valstybinis kaltintojas nesurinko. Visa tai rodo, kad E. M. visumoje nėra linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, neleidžia spręsti apie besiformuojančias jo antivisuomenines nuostatas ir sudaro pagrindą nagrinėjamą nusikalstamą veiką vertinti padaryta daugiau dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, pasirinkus netinkamą konflikto sprendimo būdą, iš esmės nulemtą apsvaigimo nuo alkoholio. E. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu E. M. atsakomybę sunkina tai, kad jis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tam įtakos (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią, tačiau ją ribojančią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis už vidurkį, paskiriant įpareigojimus. Teismo vertinimu, pagal E. M. ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni.

E. M. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas E. M. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. vasario 25 d. 13.00 val. (b. l. 23) iki 2019 m. vasario 26 d. 13.55 val. (b. l. 28) išbūtas laikas, vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

E. M. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 37), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kompaktinis diskas, kuriame yra įvykio vietoje darytas vaizdo įrašas, laikomas prie baudžiamosios bylos viršelio, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti E. M. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. vasario 25 d. 13.00 val. iki 2019 m. vasario 26 d. 13.55 val. išbūtą laiką, vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

E. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kompaktinį diską, kuriame yra įvykio vietoje darytas vaizdo įrašas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Išaiškinti E. M., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas