Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis

2020-01-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-10-899/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-06
Bylos Nr.
II-10-899/2020
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00982-2019-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
Teisėjas
Bronius Vinciūnas (pirm.)
Nukentėjusysis
K. S.
Institucija
Šiaulių rajono savivaldybės administracija
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-10-899/2020Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00982-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14; 21.10.4; 21.11.3 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. sausio 6 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Linai Paulauskienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui T. L.,nukentėjusiajai K. S.,institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovei I. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs T. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių rajono savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės I. L. 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas R. U. 2019 m. spalio 31 d. T. L. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 346 straipsnio 4 dalį dėl to, kad 2019-10-14 apie 18.00 val. T. L. priklausantis šuo „(duomenys neskelbtini)“ be pavadėlio paleistas prie (duomenys neskelbtini), pasivijęs kitą šunį kalytę „mišrūnę“, kuri priklauso K. S., jai įkando bei išgąsdino vaikus, dėl ko atsirado žalos asmens turtui, pareiškėja dėl sužaloto šuns turtinės žalos nenurodė. Protokole pažymėta, kad T. L. pažeidė Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. A-919 (3.1) „Gyvūnų laikymo Šiaulių rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse“ III skyriaus 8 d. 8.5. p. „Išleisti vienus gyvūnus į laiptines, kiemus ir kitas bendro naudojimo vietas“ ir VI skyriaus 48 d. „Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešosiose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar bėjo. Šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams“ taisykles.

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės I. L. 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) T. L. nubaustas pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį 225 eurų dydžio bauda.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2019 m. gruodžio 11 d. gautas T. L. skundas dėl minėto nutarimo panaikinimo. Skunde paaiškino, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, nesilaikė ANK 567 straipsnio 1 dalies punkto ir nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ištirtos veikos aplinkybes. Policijos pareigūnas R. U., neatsižvelgdamas, kad pirminiuose parodymuose nurodė, jog jo parodytas šuo nepriklauso jam, nepatikrino jam priklausančių šunų Lietuvos kinologų kilmės liudijimų, nors apklausos metu nurodė, kad šunys turi Lietuvos kinologų kilmės liudijimus ir identifikacijos numerius. Be to, nurodė, kad šunys buvo uždaryti ir nepaleidinėjami bei neatitinka parodyto šuns. Taip pat siūlė nuvykti savo gyvenamąją vietą ir patikrinti jam priklausančius šunis. Minėtas pareigūnas atsisakė vykti, pareikšdamas, kad neturi tam kompetencijos. Jo teigimu, visą reikiamą tyrimą atliks ir sprendimą priims Šiaulių rajono savivaldybes administracija. Nuo protokolo įteikimo iki nutarimo paskirti baudą niekas nesiaiškino įvykio aplinkybių, nepatikrino ir neprašė K. S. pateikti įrodymų, patvirtinančių pateiktame pareiškime nurodytą faktą, kad jai priklausančiam šuniui tikrai įkąsta. Vadovautasi tik jos žodiniu pareiškimu apie padaryta žalą, o tai nepatvirtina fakto. Savo paaiškinimus gali įrodyti pateikdamas jam priklausančių šunų Lietuvos kinologų draugijos kilmes liudijimų kopijas ir šunų nuotraukas. Be to, pareiškėjos nurodytu laiku dirbo, todėl niekas nebūtų galėjęs paleisti šunų.

Atsiliepimas

Šiaulių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą nurodė, kad įgaliotam valstybės tarnautojui, išnagrinėjusiam Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus rašte pateiktus apklausos protokolus ir kitą pateiktą medžiagą, nekilo pagrįstų abejonių, kad rašte minimas šuo gali būti ne T. L., todėl papildomų veiksmų nebuvo imtasi. T. L. 2019 m. lapkričio 25 d. 13 val. buvo kviečiamas į Šiaulių rajono savivaldybės administraciją nutarimui administracinio nusižengimo byloje surašyti, tačiau įgaliotam valstybės tarnautojui pasiteiravus, ar T. L. atvyks, jis nurodė, kad yra Lenkijoje, todėl dalyvauti nutarimo surašyme nageli. Atsižvelgiant į tai, nutarimą surašė T. L. nedalyvaujant.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas T. L. skundą palaikė jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad kaltu nesijaučia. Protokolą surašant dalyvavo, jam nurodė, kad nagrinėjimas vyks Šiaulių rajono savivaldybės administracijoje. Nutarimas priimtas pačiam nedalyvaujant. Jo teisė į gynybą buvo suvaržyta. Pareigūnė paskambino 11.30 val. ir pasakė „ar atvyksite pasiimti? paskirta bauda“, tuo metu tik posėdis turėjo vykti, o jau sprendimą pasakė. Buvo išvykęs, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą neteikė.

Nukentėjusioji K. S. teismo posėdyje parodė, kad jos šuniui buvo įkasta. Gavo pranešimą, kad T. L. yra paskirta bauda. Su kaltinimu T. L. nėra susipažinusi. Su taisyklėmis, kuriomis kaltinamas T. L., nėra susipažinusi.

Institucijos atstovė I. L. teisme paaiškino, kad policija nepažiūrėjo aktualios redakcijos ir surašė tuos punktus, patys surašė galiojančius. Sutinka, kad tos taisyklės tą dieną negaliojo, tačiau klaida buvo ištaisyta priimant nutarimą. Asmuo su pakeitimais nebuvo supažindintas. T. L. buvo kviečiamas į posėdį, pati jam paskambino, jis nurodė, kad yra išvykęs ir nurodė, kad sutinka, jog nutarimas būtų priimtas jam nedalyvaujant. Nutarimas surašytas pagal šiuos punktus, nes esmė nesikeitė, formuluotė pasikeitė, bet esmė ta pati. Apie voljerus kalba 35 p., o 4.3 punkto esmė ta pati.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, turi būti nurodoma ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Taigi, protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis administracinio teisės nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018 ir joje nurodyta teismų praktika). Jei administracinio nusižengimo protokolas surašytas netinkamai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą teisme, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti.

ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. ANK 346 straipsnio 4 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl kvalifikuojant asmens padarytą nusižengimą, būtent administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti konkrečias teisės normas, kurias asmuo galimai pažeidė. Tai yra svarbu, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo tiksliai žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, ir galėtų duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. aiškiai žinotų, nuo ko jis turėtų gintis tiek faktine prasme, tiek juridine prasme.

Nagrinėjamu atveju policijos įstaiga administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltino pažeidus Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. A-919 (3.1) patvirtintų Gyvūnų laikymo Šiaulių rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse taisyklių III skyriaus 8 d. 8.5. p. ir VI skyriaus 48 d. Tuo tarpu skundžiamame nutarime buvo nurodyta, jog buvo pažeisti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. A-919 (3.1) patvirtintų Gyvūnų laikymo Šiaulių rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse taisyklių (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2019-06-07) II skyriaus 4.3 d. ir VI skyriaus 35 p. Šiuo atveju svarbu tai, jog tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek skundžiamame nutarime nurodyti galimai pažeisti minėtų taisyklių punktai iš esmės skiriasi. Administracinio nusižengimo protokole nurodytuose galimai pažeistų taisyklių punktuose buvo numatyta: 8.5 p. - asmenims, be Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodytų draudžiamų veiksmų, draudžiama išleisti vienus gyvūnus į laiptines, kiemus ir kitas bendro naudojimo vietas; 48 p. (o ne dalis, kaip nurodyta protokole) - šunis rekomenduojama vedžioti įrengtose gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jei jos yra, kitais atvejais – laukymėse, kitose rečiau žmonių lankomose vietose. Gyvūnų vedžiojimo aikštelės turi būti pažymėtos aiškiai matomais, ne mažesniais kaip 15 cm pločio ar skersmens ženklais su užrašu, pvz., „Gyvūnų vedžiojimo aikštelė“. Jei šuns laikytojas, vedžiodamas savo augintinį uždaroje gyvūnų vedžiojimo aikštelėje, gali užtikrinti, kad jo šuo nekels grėsmės kitiems gyvūnams ir žmonėms bei nepabėgs iš aikštelės, šuo gali būti be pavadėlio ir (ar) antsnukio. Asmenys, gyvūnų vedžiojimo aikštelėse ir kitose vietose, vedžiojantys šunis, turi surinkti jų šunų paliekamus ekskrementus ir kitus teršalus. Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Tuo tarpu skundžiamame nutarime nurodytuose galimai pažeistų taisyklių punktuose numatyta: 4.3 p. (o ne dalis, kaip įvardinta nutarime) - gyvūnų laikytojai, įskaitant Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nustatytas pareigas, turi užtikrinti, kad viešojoje vietoje jų vedami, nešami ar kitaip naudojami gyvūnai nekels grėsmės kitiems asmenims, gyvūnams, jų sveikatai, gyvybei ir asmenų, valstybės ar savivaldybių turtui; 35 p. - voljeras, narvas ar kiti įrenginiai, kuriuose laikomi šunys, turi būti tokio aukščio ir įrengti taip, kad juose laikomi šunys negalėtų iš jų iššokti ar kitu būdu pabėgti.

Akivaizdu, kad T. L. inkriminuojamas kaltinimas buvo keistas priimant skundžiamą nutarimą, kas sudaro pagrindą manyti, jog T. L. pateiktas ir administracinio nusižengimo protokole užfiksuotas kaltinimas dėl administracinio nusižengimo padarymo buvo nekonkretus ir netikslus. Pastebėtina ir tai, jog administracinio nusižengimo protokole nurodytos teisės normos, šiuo atveju - Gyvūnų laikymo Šiaulių rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse taisyklės su atitinkamu turiniu, kurias T. L. galimai pažeidė, tuo metu apskritai jau nebegaliojo. Nuo 2019 m. birželio mėn. buvo įsigaliojusi nauja minėtų taisyklių suvestinė redakcija, kas iš esmės reiškia, jog administracinio nusižengimo protokolas T. L. atžvilgiu buvo surašytas pagal tuo metu negaliojančias Gyvūnų laikymo Šiaulių rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse taisykles.

Iš 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimo bei proceso dalyvių paaiškinimų matyti, kad administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nutarimas priimtas rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kas, teismo vertinimu, leidžia pagrįstai manyti, jog T. L. atžvilgiu inkriminuotas kaltinimas pakeistas vienašališkai, apie inkriminuojamo kaltinimo pakeitimus net neinformavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, tokiu būdu apsunkinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens galimybę gintis nuo jam inkriminuoto kaltinimo bei teikti jo nekaltumą patvirtinančius įrodymus.

Institucijos atstovės teisme nurodytos aplinkybės, kad sutinka, jog tos taisyklės tą dieną negaliojo, tačiau klaida buvo ištaisyta priimant nutarimą; asmuo su pakeitimais nebuvo supažindintas, tik patvirtina faktą, jog ir pati nutarimą priėmusi institucija pripažino, kad administracinio nusižengimo protokolas T. L. atžvilgiu buvo surašytas pagal negaliojančias teisės normas, o nutarimas priimtas apie kaltinimo pakeitimus neinformavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens. Be to, pastebėtina ir tai, jog priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir pakeitus kaltinimą T. L. atžvilgiu, nebuvo atlikti papildomi tyrimo veiksmai. Institucija, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus (ANK 569 straipsnio 2 dalis), negali savo pareigos perkelti kitiems subjektams, taip sunkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį. Tai, kad, rajono savivaldybės administracijos teigimu, jiems nekilo pagrįstų abejonių, kad rašte minimas šuo gali būti ne pareiškėjo, todėl papildomų veiksmų nebuvo imtasi, neeliminuoja pareigos išsiaiškinti kitas bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. dėl kokių priežasčių šuo buvo palaidas, kur jis buvo laikomas, ar šuo buvo paleistas, ar pabėgo pats ir pan., atlikti kitus veiksmus, kurie paminėti pareiškėjo 2019 m. gruodžio 3 d. skunde, tačiau institucija tyrimo metu šių aplinkybių apskritai nesiaiškino.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, konstatuotina, jog Šiaulių rajono savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Pareiškėjo T. L. skundas tenkinamas, skundžiamas nutarimas naikinamas ir administracinio nusižengimo byla grąžinama iš naujo tirti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmajam veiklos skyriui. Pastebėtina, jog klaidos buvo padarytos jau administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, todėl turi būti taisytinos toje institucijoje, kuri pradėjo administracinio nusižengimo tyrimą. Nusprendus bylą grąžinti tirti iš naujo, dėl kitų skundo argumentų nepasisakoma, nes visos bylos aplinkybės ir joje esantys įrodymai turi būti ir bus teisiškai įvertinti iš naujo tiriant bylą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmajame veiklos skyriuje ir priimant atitinkamus procesinius sprendimus (surašant naują nusižengimo protokolą, prieš tai pašalinus nurodytus trūkumus; nutraukiant nusižengimo bylą ar kt.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsniu, teisėjas

nutarė:

pareiškėjo T. L. skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės I. L. 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo T. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalį 225 eurų dydžio bauda, bei grąžinti administracinio nusižengimo bylą tirti iš naujo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmajam veiklos skyriui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas