- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-15
- Bylos Nr.
- 2YT-278-1021/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01450-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Pareiškėjas
- A. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, J. V., G. K.
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įgaliotai atstovei K. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto - palikimo priėmimo nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, J. V., G. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. V. (toliau pareiškėjas) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo žmonos M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.Pareiškime pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas A. V., kuris nuosavybės teise turėjo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini) Šeimenos sen., Vilkaviškio r. sav. Pareiškėjo motina M. V. mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties pareiškėjas bei suinteresuoti asmenys šioje byloje G. K. bei A. V. kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties ir gavo paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą. Pagal šį paveldėjimo teisės liudijimą jie tapo jų tėvui A. V. priklausiusio gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų bendrasavininkais lygiomis dalimis, t.y. kiekvienam iš jų atiteko po 1/3 dalį minėto nekilnojamojo turto. Savo daiktines teises į šį nekilnojamąjį turtą įregistravę VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registre. Tačiau tiek jis, tiek kiti tėvo turto testamentiniai įpėdiniai (šioje byloje suinteresuoti asmenys) iki šiol negali susitvarkyti žemės sklypo po paveldėtu nekilnojamuoju turtu dokumentų, nes paaiškėjo, kad motina bei tėvo A. V. sutuoktinė M. V. turėjo teisę iš valstybės išpirkti 0,1500 ha ploto valstybinę namų valdos žemę, esančią (duomenys neskelbtini)Vilkaviškio r. sav., buvo už ją sumokėjusi 1134 rublius investicinių čekių, tačiau tėvas A. V. po žmonos (jų motinos) mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo ir nepaveldėjo teisės išpirkti iš valstybės namų valdos žemę, esančią po jam nuosavybės teise priklausančiais statiniais. Kad jo tėvas A. V. galėtų paveldėti žmonai (jo motinai) M. V. priklausančią teisę išpirkti iš valstybės namų valdos žemę, jis per tris mėnesius nuo žmonos mirties turėjo kreiptis į notarų biurą, paduodama pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tačiau jis to nepadarė. Manantis, jog taip atsitiko todėl, kad neturėdamas teisinių žinių jis tiesiog nežinojo, kad teisė išpirkti iš valstybės žemę yra paveldima. Be to, tuo metu, kai mirė jo motina (A. V. žmona) jam priklausančio gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų teisinė registracija nebuvo atlikta bei daiktinės teisės į juos nebuvo įregistruotos, todėl ir jokio privalomai registruotino turto motinos vardu nebuvo. Kaip matyti iš paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą liudijimo, statinių ir daiktinių teisių įjuos registracija buvo atlikta tik 2004 m. vasario mėnesį. Manantis, jog būtent dėl šių priežasčių tėvas ir manė, kad visas turtas po žmonos (jo motinos) mirties savaime tapo jo nuosavybe ir jokių paveldėjimo dokumentų tvarkyti nereikia. Šiuo metu, norint jam bei kitiems testamentiniams įpėdiniams (šioje byloje suinteresuoti asmenys) susitvarkyti žemės sklypo po paveldėtais statiniais nuosavybės dokumentus, būtina kreiptis į teismą, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jo tėvas A. V. priėmė palikimą po savo žmonos M. V. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Tai, kad jo tėvas faktiškai priėmė palikimą po savo žmonos (jo motinos) M. V. mirties, įrodo tokie faktai: po žmonos (jo motinos) mirties jo tėvas A. V. liko gyventi jiems nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini)Šeimenos sen., Vilkaviškio r. sav., todėl jam atitekto ir visi žmonai (jo motinai) M. V. priklausę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai. Šiame name tėvas gyveno iki pat savo mirties, jį prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo visus komunalinius mokesčius už šį namą. Be to, jis ir toliau naudojosi prie namo esančia namų valdos žeme, kurią motina turėjo teisę išpirkti iš valstybės, šią žemę dirbo, sodino joje daržoves, šienavo ir t.t. Tokiu būdu jo tėvas A. V. priėmė palikimą po savo žmonos (jo motinos) M. V. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos į pareiškimą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštaraus dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, jeigu tokie faktai bus pagrįsti liudytojų paaiškinimais (b.24-25 l.)Suinteresuotas asmuo J. V. į pareiškimą pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškimu sutiko (b.29 l.).Suinteresuotas asmuo G. K. į pareiškimą pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškimu sutiko (b.30 l.).Pareiškėjas teismo posėdyje savo pareiškimą palaikė bei paaiškino, kad namas pagal testamentą buvo paliktas jiems visiems, o sklypas nebuvo įtrauktas į testamentą. Sodybinis 15 arų sklypas buvo išpirktas motinos, tačiau nebuvo įregistruotas motinos vardu. Tėvas testamentu paliko visą turtą, tačiau pas notarą nebuvo priėmęs palikimo. Tėvas gyveno tame pačiame name iki mirties, naudojosi sodybiniu 15 arų sklypu. Sklypo ribos buvo atskirtos. Šiuos faktus gali patvirtinti kaimynės O. K. bei I. P..Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įgaliota atstovė teismo posėdžio metu atsiliepimą palaikė, paaiškinimų neturėjo.Suinteresuoti asmenys J. V. ir G. K. teismo posėdyje nedalyvavo, teismo šaukimai įteikti tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, atsiliepimuose prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Jų dalyvavimo būtinu neprašė pripažinti kiti bylos dalyviai, pagal įstatymą jų dalyvavimas nėra būtinas, todėl byla buvo išnagrinėta jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t.y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau -CPK) 444 str. 1 d., 445 str.). Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Pareiškėjo pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)Vilkaviškio r.sav. (mirties įrašo kopija, b.6 l.). M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)Vilkaviškio r.sav. (mirties liudijimas, b.7 l.). A. V. ir M. V. buvo sutuoktiniai (sutuoktuvių liudijimo kopija, b.10 l.). A. V. ir M. V. buvo deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)Vilkaviškio r.sav. atitinkamai nuo 1969-03-27 ir 1965-09-07 (gyventojų registro išrašai, b.12,13 l.). Pareiškėjo motina, A. V. žmona, 1992-07-04 sumokėjo 1134 rublių investicinių čekių už 0,15 ha ploto valstybinę namų valdos žemę, esančią adresu (duomenys neskelbtini)Vilkaviškio r.sav. (NŽT prie Žemės ūkio ministerijos pažyma, b.15 l.). Adresu (duomenys neskelbtini)Vilkaviškio r.sav. yra įregistruoti tik pastatai, žemės sklypo nėra (Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, b.14 l.). Dėl mirusiosios M. V. palikimo priėmimo pas notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo liudijimas niekam nebuvo išduotas (notaro liudijimas, b. 8 l.). Mirusiojo A. V. turtą pagal testamentą paveldėjo pareiškėjas A. V., bei suinteresuoti asmenys J. V., G. K. (paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą, b.9 l.). A. V. yra mirusio A. V. sūnus ( gimimo liudijimo kopija, b.11 l.). Remiantis CK 5.13 str. A. V. turėjo teisę paveldėti savo sutuoktinės M. V. turto dalį, o nesant kitiems įpėdiniams ar jiems nepriėmus palikimo, ir visą jos turtą. Jis palikimą galėjo paveldėti trims būdais – faktiniu valdymu, pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 str.1 d., 5.50 str.2 d., 5.51 1 d.), tačiau visais atvejais palikimą turėjo priimti per tris mėnesius nuo jo atsiradimo (palikėjo mirties) kreipdamasis į notarą, jeigu paveldi pagal testamentą ar įstatymą, ar palikimą priimdamas faktiniu valdymu per tą patį laikotarpį (CK 5.50 str.2 d.)Pareiškėjo paaiškinimu, liudytojų O. K. ir I. P. parodymais teismo posėdyje nustatyta, kad A. V. po savo žmonos M. V. mirties liko jų bendroje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini)Šeimenos sen., Vilkaviškio r.sav. toliau gyventi, naudojosi namu bei sodybiniu 15 arų žemės sklypu. Šiais aktyviais veiksmais jis po savo žmonos mirties išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą. Šiuos veiksmus atlikdamas per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą. Jokie kiti asmenys M. V. palikimo nepriėmė nei vienu iš CK numatytu būdu, ir šiuo metu į jį nepretenduoja.Įvertinus visus byloje esančius teismo ištirtus įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjo tėvas A. V. po savo žmonos M. V. mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 str.).Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str.1 d.), todėl A. V. faktinio valdymo būdu priėmė visą palikimą, atsiradusį po savo žmonos M. V. mirties.Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Kitokiu būdu gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, nėra galima, todėl pareiškėjo reikalavimas yra teisėtas. Jis taip pat yra pagrįstas ir įrodytas paminėtais įrodymais (CPK 445 str.). Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdamas teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo negali paveldėto nekilnojamojo turto įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 str. 1 d.). Jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra.Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjo tėvas A. V. po savo žmonos M. V. mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 str. 8 p., 445, 448 str.).Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo valstybei priteistinos, nes jos (6,25 Eur) viršija minimalią 3 eurų dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nauja redakcija nuo 2015-01-01: Nr. 1R-298/1K-290, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-09-24, i. k. 2014-12793).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. V. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo žmonos M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Faktą nustatyti turto paveldėjimo tikslu.
Priteisti iš pareiškėjo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)Šeimenos sen., Vilkaviškio r.sav., bylinėjimosi išlaidas valstybei: išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidas) - 6,25 Eur (šešis eurus 25 euro centus); sumokant į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele" Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą-5660, mokėjimo paskirtį - procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, nurodant civilinės bylos numerį Nr.2YT-278-1021/2018.
Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos išsiųsti teismo sprendimo patvirtintas kopijas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.