- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-02
- Bylos Nr.
- 2A-557-302/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pirm.), Romualda Janovičienė (pran.), Andžej Maciejevski
- Atsakovas
- G. Koženevskio
- Ieškovas
- A. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo G. Koženevskio personalinės įmonės „Irgris“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui G. Koženevskio personalinei įmonei „Irgris“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo G. Koženevskio personalinės įmonės „Irgris“ 61 803,39 Lt nuostolių, 6% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo.
Nurodė, jog 2008-01-31 UAB „Užuolaidų studija“ su BUAB „Eurokėlos logistika“ sudarė taikos sutartį, kuria BUAB „Eurokėlos logistika“ pripažino UAB „Užuolaidų studija“ reikalavimo dėl 56189,96 Lt nuostolių, patirtų dėl krovinio pristatymo vėlavimo, atlyginimo pagrįstumą, bei pripažino 5613,43 Lt UAB „Užuolaidų studija“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš viso už ne laiku pristatytą krovinį ir dėl to patirtus nuostolius, įskaitant bylinėjimosi metu patirtus nuostolius, BUAB „Eurokėlos logistika“ įsipareigojo sumokėti 61 803,39 Lt. Ta pačia taikos sutartimi BUAB „Eurokėlos logistika“, gavusi UAB „Užuolaidų studija“ sutikimą, perkėlė 61 803,39 Lt skolą ieškovui A. M. . 2008-02-12 Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr.2-1456-54/08 patvirtino 2008 m. sausio 31 d. taikos sutartį. Ieškovas taikos sutarties 2.1 p. įsipareigojimą UAB „Užuolaidų studija“ per 30 kalendorinių dienų sumokėti 61 803,39 Lt skolą, įvykdė, tokiu būdu, jis, kaip BUAB „Eurokėlos logistika“ skolos perėmėjas, įgijo visas šios įmonės teises ir pareigas, susijusias su perimta skola. BUAB „Eurokėlos logistika“ nėra tiesiogiai atsakinga už UAB „Užuolaidų studija“ patirtus nuostolius dėl krovinio vėlavimo, nes juos kaltais veiksmais – dideliu neatsargumu sukėlė G.Koženevskio personalinė įmonė „Irgris“, tai nustatyta 2006-09-21 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-664-391/06. Todėl ieškovas įgijo teisę reikšti regresinį ieškinį atsakovui dėl nuostolių atlyginimo, vadovaujantis CMR konvencijos 37 straipsnio nuostatomis.
Atsakovas G.Koženevskio personalinė įmonė „Irgris“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti taikant ieškinio senatį. Šios civilinės bylos nagrinėjimo atveju, ieškovas sudarė skolos perkėlimo sutartį, tai yra su kreditoriaus - UAB „Užuolaidų studija“ sutikimu skolininkas buvo pakeistas trečiuoju asmeniu - ieškovu. Tačiau tai nėra BUAB „Eurokėlos logistika“ reikalavimo teisių perleidimas ieškovui, kurio pagrindu galėjo atsirasti teisė pareikšti ieškinį šioje byloje. Ieškovo reikalavimas dėl 56 189,96 Lt nuostolių atlyginimo nepagrįstas, kadangi turi būti taikomos pasekmės, susijusios su pavėluotu dalies krovinio pristatymu, o ieškovas reikalauja nuostolių atlyginimo tarsi visas krovinys būtų pristatytas pavėluotai. Ieškovo reikalavimas priteisti 61 803,39 Lt nuostolių neatitinka CMR konvencijos imperatyvių normų, nustatančių maksimalią atsakomybę dėl krovinio pavėluoto pristatymo, todėl turi būti atmestas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui A. M. iš atsakovo G.Koženevskio personalinės įmonės „Irgris“ 61 803,39 Lt nuostolių atlyginimo, 6 (šešis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos nuo 2008-05-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas, vadovaudamasis Vilniaus miesto 3 –iojo apylinkės teismo 2006-09-21 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-664-391/06 bei Vilniaus apygardos teismo 2008 m vasario 12 d. nutartimi, kuriuose nustatyta, kad BUAB „Eurokėlos logistika“ pripažino UAB „Užuolaidų studija“ reikalavimą dėl 56 189,96 Lt nuostolių, atsiradusių dėl krovinio pristatymo vėlavimo, atlyginimo pagrįstumą bei pripažino 5 613,43 Lt patirtas bylinėjimosi išlaidas, viso – 61 803,39 Lt, taikos sutartimi ši skola perkelta A. M. , kuris taip pat perėmė visas su šia skola susijusias teises ir pareigas, įskaitant subrogacijos teisę, kad krovinys pristatytas gavėjui pavėluotai, dalis krovinio gavėjui nepristatyta, jog byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių trečiojo asmens G.Koženevskio personalinės įmonės „Irgris“ grubų aplaidumą, šiuos teismų sprendimai, kurie šiai dienai yra įsiteisėję ir nenuginčyti, laikė prima facie įrodymais (CPK 197,198 str.str.), kurie patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes.
Teismas nurodė, jog teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 str.1d.).
Teismas sprendė, jog ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido, kadangi pagal CMR konvencijos 39 straipsnio 4 dalį, 32 str. nuostata, kurioje nustatytas vienerių metų ieškininės senaties terminas dėl vežimų, taikant šią konvenciją, taip pat taikoma ieškiniams, kuriuos vežėjai pateikia vieni kitiems, tačiau senaties terminas prasideda arba nuo tos dienos, kai buvo paskelbtas galutinis teismo sprendimas, kuriuo nustatoma būtina sumokėti kompensacinė suma, kaip nurodyta šioje Konvencijoje, arba, jeigu tokio sprendimo nėra, - nuo faktinio atlygio mokėjimo dienos.
Teismas, vadovaudamasis CK 6.210 straipsnio pagrindu priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
Atsakovas G.Koženevskio personalinė įmonė „Irgris“ apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti.
Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog teismas, pripažindamas Vilniaus apygardos teismo 2008 m vasario 12 d. nutartį turinčia prejudicinę ir res judicata galią, bei patvirtinančia civilinėje byloje Nr. 2 - 225 - 494/2009 pareikštame ieškinyje nurodytas aplinkybes, neteisingai taikė procesinės teisės normas. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nutartimi nustatytas prejudicinis faktas, kad dėl pavėluoto krovinio pristatymo yra padaryti 56 189,96 Lt nuostoliai. Prejudicinę ir res judicata galią turi tik toks teismo aktas, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės, tačiau Vilniaus apygardos teismo nutartimi byla nebuvo išspręsta iš esmės, ja tik patvirtinta taikos sutartis ir tai, kad atsakovas BUAB „Eurokėlos logistika" pripažįsta ieškovo UAB „Užuolaidų studija" 61 803,39 Lt reikalavimo pagrįstumą bei savo prievolę sumokėti šią sumą, nėra aplinkybė, kuri nustatyta bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Tokiu būdu buvo suvaržytos apelianto teisės į tinkamą procesą pirmosios instancijos teisme.
Teismas, vertindamas Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 12 d. nutartį kaip turinčias prejudicinę ir res judicata galią, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos nuostatos, kad prejudicinių faktų galią įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims, nes ieškovas nėra asmuo, kuris buvo dalyvis civilinių bylų, kuriose priimti nurodyti procesiniai sprendimai. Ieškovas taip pat nėra nurodytose civilinėse bylose dalyvavusių asmenų (BUAB „Eurokėlos logistika" ir UAB „Užuolaidų studija") procesinių teisių perėmėjas, kadangi nurodytose civilinėse bylose neturėjo jokios procesinės padėties. Teismas nepagrįstai nenagrinėjo šio apelianto argumento ir nepasisakė šiuo klausimu.
Teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias skolos perkėlimo ir reikalavimo perleidimo klausimus, nes vertindamas sudarytą taikos sutartį, nepagrįstai sutapatino skolos perkėlimą ir reikalavimo perleidimą bei šių atskirų susitarimų sukeliamas teisines pasekmes. 2008 m. sausio 31 d. taikos sutartis nėra reikalavimo teisės apelianto atžvilgiu perleidimas naujajam skolininkui A. M. iš BUAB „Eurokėlos logistika" - nei pagal sutarties turinį, nei pagal materialinės teisės normas cesijos sutarties keliamiems reikalavimams (pvz., reikalavimo apibrėžtumas ir t.t.).
Teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimo klausimus. Nurodo, jog nuostoliai dėl pavėluoto krovinio pristatymo turi būti reikalaujami tik nuo tos dalies, kuri buvo pristatyta, teismas, neatsižvelgdamas į tai, nukrypo nuo 2002 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1333/2002 suformuotos taisyklės, kad „...konstatavus, kad krovinys prarastas, taikomos krovinio praradimo teisinės pasekmės ir jokiu būdu tuo pačiu metu negali būti taikomos pasekmės, susijusios su pavėluotu krovinio pristatymu...".
Teismas, atsisakydamas taikyti ieškovo reikalavimams ieškinio senatį, nukrypo nuo teismų praktikoje suformuotos taisyklės, jog asmens, dalyvaujančio prievolėje, pasikeitimas, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, nepakeičia ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo tvarkos. Be to, teismas taip ir nenurodė, nuo kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. CMR konvencijos normos, į kurias teismas nukreipė atmesdamas atsakovo pareiškimą taikyti ieškinio senatį, yra taikomos regresiniams ieškiniams, kuriuos vežėjai pareiškia vieni kitiems, kai vežimą vykdo paeiliui keli vežėjai, o nagrinėjamoje byloje BUAB „Eurokėlos logistika", kuri neva „perdavė" reikalavimo teisę A. M. , vykdė krovinio ekspeditoriaus pareigas, todėl santykiams tarp vežėjo ir ekspeditoriaus sureguliuoti taikomos kitos normos.
Teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes nenagrinėjo atitinkamų aplinkybių ir nepasisakė - ar šioje byloje buvo laikomasi ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos, sprendžiant klausimą dėl nuostolių atlyginimo dėl pavėluotai pristatyto krovinio.
Atsiliepimas
Ieškovas A. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą skundžiamą teismo sprendimą. Nurodo, jog nesutinka su apeliacinio skundo argumentais. Teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovas, kaip pirmojo vežėjo UAB „Eurokėlos logistika“ teisių ir pareigų perėmėjas kreditoriui – krovinių siuntėjui UAB „Užuolaidų studija“ sumokėjęs 61 803,39 Lt skolą, t.y. atlyginęs nuostolius, patirtus dėl pavėluoto krovinio pristatymo, įgijo regreso teisę iš faktiškai krovinį vežusio antrojo vežėjo – atsakovo reikalauti dėl jo kaltės kilusių nuostolių atlyginimo.
Teismas tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, pagrįstai laikė, kad ieškovas senaties termino nepraleido.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias pareigą įrodinėti, atleidimą nuo įrodinėjimo ir įrodymų vertinimą (Civilinio proceso kodekso 178, 182, 185 straipsniai), o taip pat netaikė šalių santykius reglamentuojančių materialinės teisės normų arba jas netinkamai taikė (CMR konvencijos 23 straipsnio 5 p., 30 straipsnio 3 p., ir.kt.), dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą įrodymais sprendimą, todėl sprendimas naikintinas, byla perduotina nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 p.), nes apeliacinės instancijos teisme visų bylai reikšmingų aplinkybių nustatyti negalima, todėl laikytina, jog pirmos instancijos teismas neatskleidė bylos esmės (Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 p.).
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovo atsakovui pareikšti reikalavimai yra kildinami iš reikalavimo perleidimo į nuostolių atlyginimą iš tarptautinio krovinio pervežimo sutartinių santykių, todėl tokio ginčo išsprendimui taikytinos Civilinio kodekso šeštos knygos 7 skyriaus, Tarptautinio krovinio vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) nuostatos, reguliuojančios nuostolių atlyginimą dėl pavėluoto krovinio pristatymo.
Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. sprendimu (civ. byla Nr. 2-664-391/06) yra konstatuota, kad šiuo metu bankrutuojanti UAB „Eurokėlos logistika“ 2004-06-16 įsipareigojusi UAB „Užuolaidų studija“ pervežti iš Lietuvos į Kazachstaną krovinį su atsakovu G.Koženevskio PĮ „Irgris“ sudarė vienkartinio krovinio pervežimo sutartį dėl UAB „Užuolaidų studija“ krovinio, kurio vertė 83 029,37 EUR, pervežimo į Kazachstaną. Krovinys jo gavėjui į Kazachstaną pristatytas pavėluotai, o dalis krovinio – 6 245,80 EUR sumai buvo prarasta (T 1,b.l. 13-24). Minėtu sprendimu iš UAB „Eurokėlos logistika“ priteista UAB „Užuolaidų studija“ naudai 21 461,91 Lt už prarastas prekes, 136,88 Lt prekių eksporto įforminimo išlaidų, 1 603,50 prekių transportavimo išlaidų, 75,00 Lt prekių kilmės sertifikato gavimo išlaidų, 402,87 Lt lėktuvo bilietų keitimo išlaidų, 2 436,00 Lt išmokėtų dienpinigių išlaidų, 6 431,59 teisinės pagalbos išlaidų, 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 976,43 Lt žyminio mokesčio.
Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo motyvu, kad minėtu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje ir jų nustatinėti nereikia, nes yra visos sąlygos numatytos Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 d. Civilinės bylos dalyviu (trečiuoju asmeniu) buvo atsakovas G.Koženevskio PĮ „Igris“, o UAB „Eurokėlos logistika“ (atsakovo) teises ir pareigas pagal taikos sutartį perėmė ieškovas A. M. , taikos sutarties 1.1 p. ribose (T 1, b.l. 6-9, 10-11).
Tačiau kolegija nesutinka su teismo sprendimo motyvais, kad Vilniaus apygardos teismo 2008-02-12 nutartis, kuria patvirtinta minėta taikos sutartis nagrinėjamoje byloje, turi prejudicinę galia ir nereikia byloje nustatinėti aplinkybių, kurios nustatytos byloje patvirtinus taikos sutartį. Pagal Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 d. nuostatas prijudicinę galią turi tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje nustatytos aplinkybės, Vilniaus apygardos teismas 2008-02-12 priėmė ne sprendimą, bet nutartį, kurią patvirtinęs šalių sudarytą taikos sutartį, civilinę bylą iš viso nutraukė ir jokių aplinkybių nenustatinėjo. Nenustatytos teismo sprendimu aplinkybės nėra prejudiciniai faktai, todėl teismas, spręsdamas, kad Vilniaus apygardos teismo 2008-02-12 nutartis (T 1, b.l. 10-11) turi prejudicinę galią, netinkamai aiškino Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 p. nuostatas, dėl ko priėmė sprendimą, kuris nėra pagrįstas bylos įrodymais ir nustatytomis byloje aplinkybėmis. Teismas padaręs neteisingą išvadą dėl minėtos teismo nutarties kaip prejudicinę reikšmę turinčio sprendimo, visiškai netyrė ieškinio pagrindui įrodyti reikalingų įrodymų ir jų nevertino, šalims nepasiūlė pateikti įrodymus ieškinyje nurodytoms aplinkybėms apie nuostolius dėl krovinio vėlavimo ir jų dydžiui įrodyti, todėl neatskleidė bylos esmės ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Dėl to sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 4 p.).
Iš naujo nagrinėjant bylą, teismas turi šalims pasiūlyti pateikti įrodymus dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių pagrindimo - nuostolio dėl krovinio vėlavimo ir jo dydį pagrindžiančių įrodymų (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 d.), o taip pat nustatyti, ar dalis prašomų nuostolių nesidubliuoja su nuostoliais, kurie yra priteisti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. sprendimu (civ. byla Nr. 2-664-391/06) ir ar jie regreso tvarka nepriteisti iš atsakovo.
Kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 57 straipsnio 2 d. vežėjas atliekantis tarptautinius vežimus, remdamasis tarptautinėmis sutartimis, apdraudžia savo civilinę atsakomybę už nuostolius, kurie vežimo metu gali būti padaryti kroviniui arba tretiesiems asmenims. Teismas gavęs ieškinį atlyginti nuostolius dėl krovinio praradimo, jo sugadinimo ir kt, turi nustatyti, ar krovinio vežėjo civilinė atsakomybė buvo apdrausta ir įtraukti dalyvauti į bylą draudimo kompaniją.
Kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog teismas spręsdamas, jog ieškovas nepraleido ieškinio senaties, nenustatė momento, nuo kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga (Civilinio kodekso 1.127 straipsnis), tik konstatavo, jog byloje taikytina Konvencijos 39 str straipsnio 4 d. , kurioje nurodyta, kad 32 straipsnio nuostatos taip pat taikomos ieškiniams, kuriuos vežėjai pateikia vieni kitiems, tačiau senaties terminas prasideda arba nuo tos dienos, kai buvo paskelbtas galutinis teismo sprendimas, kuriuo nustatoma būtina sumokėti kompensacinė suma, kaip nurodyta šioje konvencijoje, arba, jeigu tokio sprendimo nėra, - nuo faktinio atlygio mokėjimo dienos. Kolegija nesutinka su sprendimo motyvu, kad šalys turi įrodyti ieškinio senaties terminų skaičiavimą, šalys gali savo skaičiavimams pagrįsti teikti įrodymus, tačiau ieškinio senaties termino pradžios momentą privalo nustatyti teismas ir tai konstatuoti savo sprendime, taip pat tinkamai pritaikyti ieškinio senaties terminui nustatyti pasirinktą teisinę normą, kaip ir bet kokią kitą materialinės teisės normą, kvalifikuojančią šalių santykius.
Taip pat kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad teismas netyrė atsakovo nurodytos aplinkybės dėl Konvencijos 30 straipsnio 3 p. vykdymo, taip pat nesvarstė klausimo ar reikalavimų apimtis atitinka Konvencijos 23 straipsnio 5 d., tačiau kolegija plačiau apie tai nepasisako, nes dėl šių nuostatų vykdymo ir taikymo turi pasisakyti pirmos instancijos teismas nagrinėdamas iš naujo bylą.
Kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas netinkamai vertino 2008 m. sausio 31 d. taikos sutarties, patvirtintos Vilniasu apygardos teismo 2008-02-12 nutartimi (T1 , b.l. 10-11) sąlygą dėl BUAB „Eurokėlos logistika“ teisių ir pareigų, susijusių su skola dėl pervežimo perleidimo ieškovui atsakovo atžvilgiu. Pagal taikos sutarties 2.3 p. sąlygas ieškovas perėmė su perkelta skola BUAB „Eurokėlos logistika“ teises ir pareigas, įskaitant ir subrogacijos teisę. Toks susitarimas atitinka Civilinio kodekso 6.111-6.112 straipsnio nuostatas ir teismas pagrįstai A. M. laikė tinkamu ieškovu nagrinėjamoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.