- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-12-22
- Bylos Nr.
- 1-3444-1015/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32833-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- R. R.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Ryčio Ivanausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, vedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. R. savo šeimos nariui mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2015 m. birželio 11 d. apie 21.20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (3,23 promilių), asmeninio konflikto su savo žmona R. R. metu, priėjęs prie pastarosios, sugriebė R. R. rankomis už kaklo ir pradėjo pastarąją smaugti, po ko kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajai į kairįjį smilkinį, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai R. R. nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė daugybinėmis taškinėmis kraujosruvėlėmis odoje kaktos kairėje, abipus kaklo šoniniuose paviršiuose, poodine kraujosruva kairės plaštakos delniniame paviršiuje. Šiais savo veiksmais R. R. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.
Motyvuojamoji dalis
R. R. kaltė padarius nurodytą nusikaltimą įrodyta byloje surinkta rašytine medžiaga.
K. R. R. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad jis gyveno jam priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su savo žmona R. R.. Šiuo metu dėl prastų santykių su žmona gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Su žmona R. vedę dvidešimt vienerius metus, veda bendrą ūkį, turi pilnametę suaugusią dukrą. Su žmona šiuo metu vyksta skyrybų procesas. 2015 m. birželio 11 d. apie 21.00 val., tiksliai laiko pasakyti negali, jis grįžo namo ir buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Užėjo į savo butą ir nuėjo į kambarį, atsigulė į lovą. Jam gulint lovoje, suskambo jo mobiliojo ryšio telefonas, kurį pasiėmė žmona R. ir, blogai suvedusi kodą, telefoną užblokavo. R. supyko, nes pagalvojo, kad jam skambina kitos moterys. Nekreipė į R. kalbas dėmesio, po ko pastaroji pradėjo su kojomis spardyti galvą. Sudavė ne mažiau dešimties smūgių. Juto fizinį skausmą. Bandė gintis, užsidengė galvą rankomis, bet pamatė, kad R. nenusiramins, todėl atsikėlė iš lovos ir išėjo iš buto. Jam būnant kieme, prie namų, atvyko policijos pareigūnai, kurie paaiškino, kad jis sulaikomas už tai, kad žmona R. parašė pareiškimą, kuriame nurodė, kad jis jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Parodo, jog pats buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl neatmeta galimybės, kad žmonai R. jį sunervinus, galėjo rankomis pastarąją suimti už kaklo ir smaugti bei trenkti vieną kartą iš kumščio į smilkinį. Minėtą vakarą buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl galėjo taip pasielgti, nes pavartojęs alkoholio, būna piktas, nemėgsta žmonos priekaištų. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (b. l. 40).
N. R. R. parodė, kad 2015 m. birželio 11 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), ji grįžo pavedžiojusi šunį namo. Rado savo vyrą R. R. neblaivų, gulintį lovoje. Jis ėmė jai priekaištauti, kad ji su juo nemieganti. Ji nuėjo į virtuvę ir pasileido muziką, kad negirdėtų jo girtų kalbų. Vėliau atėjo į jo kambarį ir pamatė, kad R. kažką daro su savo mobiliuoju telefonu. Į kambarį atėjusios dukros L. R. paprašė suvesti PIN kodą, nes jis girtas. Kadangi pats buvo daug kartų klaidingai suvedęs PIN kodą, aparatas reikalavo suvesti PUK kodą. R.s ėmė ją kaltinti, kad ji lindo prie jo telefono aparato. Ji atsakė, kad jai nerūpi jo telefono aparatas ir paėmusi jį numetė ant žemės. Telefonas minkštai nukrito, nesusidaužė, neišsiardė. Po to ji nuėjo į koridorių, kur dukra ieškojo replių. Jos vyras taip pat atėjo į koridorių, priėjo iš priekio ir delnais bei pirštais apglėbė kaklą. Su rankomis ėmė ją smaugti, spausti kaklo šonus, taip sukeldamas jai skausmą, bet oro netrūko. Jis kažką šaukė, tačiau ji dėl streso nesuprato ką. Dukra ėmė jį stumti nuo jos ir šaukė, ką jis darantis. Ji atstūmė ir šis atleido rankas. Dukra liepė bėgti ir pajuto kaip vyras kumščiu sudavė į kairį smilkinį ir pajuto skausmą kairiame paširdyje ir šonkauliuose. Kaip jis sudavė į šonkaulius ji nematė. Po to ji išbėgo į laiptinę, o vyras vijosi iki laiptinės durų, tačiau jai pavyko pabėgti (b. l. 20).
Liudytoja L. R. parodė, kad ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su savo tėvais R. R. ir tėvu R. R.. Tėvai tarpusavyje nebendrauja, tiesiog gyvena po vienu stogu. M. R. nori su pastaruoju skirtis, tačiau tėvas nesutinka. T. R. piktnaudžiauja alkoholiu, apsvaigęs nuo alkoholio kelia namuose konfliktus. 2015 m. birželio 11 d., apie 19.00 val., tiksliai laiko pasakyti negali, ji buvo namuose ir matė, kaip tėvas vartoja alkoholinius gėrimus. Kadangi pastarasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, negalėjo įjungti savo mobiliojo ryšio telefono, todėl pradėjo kaltinti mamą, kad ji landžioja po jo telefoną ir skaito jo sms žinutes. Mama pasakė, kad jo telefono netikrina. Tuo metu tėvas atėjo iš kambario į koridorių, kur tuo metu stovėjo mama, ir iškeikė ją necenzūriniais žodžiais, po ko dešinės rankos kumščiu trenkė pastarajai vieną kartą į veido sritį. Mama po tokių tėvo veiksmų išbėgo į laiptinės koridorių, po ko iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę sulaikė jos tėvą ir pristatė į antrąjį policijos komisariatą tolimesniam įvykių aiškinimuisi. Parodo, kad tėvas pačios atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo, ji tuo metu buvo su mama koridoriuje ir matė visą įvykį. Ant mamos veido buvo likusi mėlynė po tėvo jai suduoto smūgio. Daugiau apie šį įvykį nieko pasakyti negali (b. l. 27).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2015 m. birželio 12 d. specialisto išvadoje Nr. G 1934/15(01) nurodyta, kad R. R. padarytos daugybinės taškinės kraujosruvėlės odoje kaktos kairėje, abipus kaklo šoniniuose paviršiuose, poodinė kraujosruva kairės plaštakos delniniame paviršiuje nuo trauminių poveikių kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2015 m. birželio 11 d. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai, išskyrus taškines kraujosruvėles kaklo šoniniuose paviršiuose, kurios labiausiai tikėtina padarytos vienmomentiškai kaklą spaudžiant rankų pirštais, padaryti neužilgo vienas paskui kitą (b. l. 23-24).
Teismas, ištyręs šiuos baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, daro išvadą, kad R. R. asmeninio konflikto su savo žmona R. R. metu, priėjęs prie pastarosios, sugriebė R. R. rankomis už kaklo ir pradėjo pastarąją smaugti, po ko kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajai į kairįjį smilkinį, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai R. R. nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė daugybinėmis taškinėmis kraujosruvėlėmis odoje kaktos kairėje, abipus kaklo šoniniuose paviršiuose, poodine kraujosruva kairės plaštakos delniniame paviršiuje. Kaltinamasis prisipažino padaręs nurodytą veiką, nurodytas aplinkybes patvirtina ir kitų byloje surinktų įrodymų visuma: ikiteisminio tyrimo metu apklaustos R. R. parodymai (b. l. 20), L. R. parodymai (b. l. 27), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2015 m. birželio 12 d. išvada Nr. G 1934/15(01) (b. l. 23-24). Šie baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti įrodymai visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, R. R. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. R. pareiškė, kad sutinka su prokuroro kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat kad sutinka su bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 58).
Civilinis ieškinys byloje nepateiktas.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas, susijęs su sveikatos sutrikdymu), į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teismas atsižvelgia į byloje surinktus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis: neteistas, baustas administracine tvarka (b. 1. 48-49), turi galiojančių nuobaudų (b. l. 49), Vilniaus priklausomybės ligų centre negydytas (b. l. 52), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. 1. 54). Atsižvelgiant į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, spręstina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimą. Prokuroro siūloma 9 mėnesių laisvės apribojimo trukmė, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, gydytis nuo alkoholizmo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos – vertintina kaip optimali bausmė, pagrindo skirti ją mažesnę, įvertinus jau minėtus asmenį charakterizuojančius duomenis, teismas neturi.
Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas ir baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į tai, R. R. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad R. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu, buvo sulaikytas 2015 m. birželio 11 d. 21.20 val. ir paleistas 2015 m. birželio 12 d. 10.21 val. (b. l. 29, 32), todėl, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į jam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas (1 para).
R. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 41) – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 140 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, gydytis nuo alkoholizmo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. R. paskirti 6 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, gydytis nuo alkoholizmo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. R. laikino sulaikymo laiką (nuo 2015 m. birželio 11 d. 21.20 val. iki 2015 m. birželio 12 d. 10.21 val.), t. y. vieną parą, ją prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms, ir šia dalimi sumažinti jam paskirtos bausmės laiką.
R. R. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.