- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-15
- Bylos Nr.
- I-2940-463/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- M. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. (M. B.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. B. kreipėsi į teismą su skundu (b. 1. 1–4), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 8 000 Eur (aštuonis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2016 m. rugpjūčio 26 d.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis buvo laikomas Lukiškių TI-K nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žmogaus orumą žeminančiomis ir kankinimams prilygstančiomis sąlygomis. Teigė, kad buvo pažeisti minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimai, t. y. buvo kalinamas 6–7 kv. m kameroje su 2–3 asmenimis. Be to, nurodė, kad sienas dengia pelėsiai, kamerose buvo drėgna ir šalta. Buvo priversta gyventi nehigieniškomis sąlygomis. Dėl nurodytų sąlygų stigo privatumo, jautė nuolatinę įtampą. Dėl skunde nurodytų laikymo sąlygų pareiškėjas teigia patyręs dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, emocinę depresiją, sumažėjo bendravimo galimybės.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą bei prašė priteisti 3,48 Eur išlaidų, patirtų teismui teikiant medžiagą (b. 1. 9–16).
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas buvo laikomas nepažeidus ploto reikalavimo šiais laikotarpiais: nuo 2015 m. rugsėjo 29 d. iki 2015 m. gruodžio 4 d., 2015 m. gruodžio 8 d., nuo 2015 m. gruodžio 13 d. iki 2016 m. vasario 5 d., 2016 m. vasario 10 d., nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2016 m. vasario 15 d., 2016 m. vasario 17 d., nuo 2016 m. vasario 19 d. iki 2016 m. rugpjūčio 10 d. ir 2016 m. rugpjūčio 26 d.
Pabrėžė, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Pažymėjo, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnį Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas ir negali daryti įtakos atvykstančių asmenų skaičiui. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl nurodytų aplinkybių, pripažino, kad galėjo būti pažeistas ploto reikalavimas. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas ir kitas teisės aktuose nustatytas inventorius. Pabrėžė, kad iš suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalaujama laikytis švaros ir tvarkos. Kamerose laikomiems asmenims išduodama kalcinuota soda kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Kamerose remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, gavus atitinkamą finansavimą. Vykdomi graužikų naikinimo darbai.
Nurodė, kad kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K gultus ir kitą inventorių gyvenamosioms kameroms gamina ir remontuoja pagal poreikį nuteistieji palikti ūkio darbams atlikti. Akcentavo, kad teisės aktuose nėra reikalavimo eliminuoti baldais užstatytą plotą iš bendro gyvenamosios patalpos ploto. Sanitarinis mazgas yra tinkamai atskirtas sienele nuo bendros patalpos. Toks įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Pabrėžė, kad kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus.
Lukiškių TI-K nurodė, kad siekiant užtikrinti asmenų privatumą gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos. Be to, atsiliepime nurodytose patalpose sanitarinio mazgo patalpose įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis.
Šalies argumentai
Pareiškėjo prašymą priteisti neturtinę žalą laikė nepagrįstu bei vertino kaip siekį pasipelnyti iš valstybės. Pažymėjo, kad pareiškėjas skundą grindė abstrakčiais teiginiais, nei žalos, nei jos dydžio, nei priežastinio ryšio nepagrindė.
Prašė priteisti 3,48 Eur realiai patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimo, t. y. už 58 lapus pateiktų kopijų teismui.
Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 4), Lukiškių TI-k neprieštaravo (b. l. 9), byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, kurią jis teigia patyręs Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2016 m. rugpjūčio 26 d.
Pareiškėjas prie skundo nepridėjo jokių duomenų, todėl teismas remiasi Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis.
Pareiškėjas teigia, kad buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko nustatyto minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimo.
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas vienas arba nuo dviejų iki penkių asmenų kamerose, kurių plotas nuo 6,90 kv. m iki 42,33 kv. m (b. l. 9–10). Tokie duomenys atitinka ir pareiškėjo Apskaitos kortelėje nurodytus duomenis (b. l. 17–20).
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000-10-26 sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimas V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad erdvės trūkumas gali būti laikomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimas byloje Trepashkin prieš Rusiją; 2014-09-15 sprendimas byloje Logothetis ir kt. prieš Graikiją).
Remiantis Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis, darytina išvada, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas pažeidžiant nustatytą minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimą, t. y. 3,6 kv. m, 14 paras. Nepažeidus šio reikalavimo – 307 paras.
Darytina išvada, kad didžiąją dalį Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo laikomas nepažeidus ploto reikalavimo. Taigi, esminė laikymo sąlyga – tinkamas kameros plotas buvo pažeista 14 parų. Pažymėtina, kad reikalavimo, jog baldai nebūtų įskaityti į bendrą kameros plotą, teisės aktai nenustato.
Be to, pareiškėjas teigė, kad kameros antisanitarinės būklės, sienose veisėsi pelėsis, buvo drėgna, šalta.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015), kurios 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Tokia pati nuostata buvo įtvirtinta ir anksčiau galiojusioje higienos normoje HN 76:2010.
Pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodė antisanitarines sąlygas, jų neindividualizavo. Šie jo teiginiai neindividualizuoti. Jis nepateikė duomenų, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų kreipėsi į administraciją. Lukiškių TI-K pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė kad 2015–2016 m. pareiškėjo skundų dėl netinkamų laikymo sąlygų nebuvo registruota (b. l. 21). Ginčui aktualiame Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte (b. l. 29–30) pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų, tikrinant kamerą Nr. 337, nebuvo nustatyta. Konstatuotina, kad pareiškėjo nurodyti teiginiai dėl netinkamų antisanitarinių laikymo sąlygų nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K buvo ribojamas jo privatumas. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodyti abstraktūs teiginiai, neindividualizuoti ir neaišku, kaip konkrečiai buvo ribojamas jo privatumas. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas skirtingose kamerose. Lukiškių TI-K pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad siekiant užtikrinti asmenų privatumą, kamerose įrengiamos užuolaidos bei atskiros kabinos (b. l. 22). Kadangi pareiškėjas nenurodė, kokiu laikotarpiu, kokiose kamerose jo privatumas buvo ribojamas, teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus. Būtent paties pareiškėjo pareiga tinkamai individualizuoti netinkamas laikymo sąlygas ir apibūdinti, kaip pasireiškė nurodytas pažeidimas. Nepakanka skunde nurodyti abstraktų pažeidimą ir cituoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją.
Be to, Kalėjimų departamento direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130, patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijoje, nustatyta, kad asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, priežiūrą sudaro šių asmenų nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose, patikrinimai ir skaičiuotės, įstatymų nustatyto suėmimo ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymas, asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, laisvės atėmimo vietų patalpų bei teritorijos apžiūros ir kratos. Viena iš vidaus tvarkos užtikrinimo priemonių yra būtent pareigūnų galimybė netrukdomai stebėti kalinius ir suimtuosius. Pažymėtina, kad neišvengiami tam tikras kalinamųjų ir suimtųjų privatumo, apribojimai ir su tuo susiję nepatogumai. Teismas nenustatė, kad Lukiškių TI-K būtų ribojusi pareiškėjo privatumą, pažeisdama teisės aktų reikalavimus. Akcentuotina, kad absoliutus pareiškėjo privatumo užtikrinimas yra objektyviai negalimas.
Teismas esminiu pažeidimu pripažįsta minimalaus kameros ploto, turėjusio tekti vienam asmeniui, pažeidimą – 14 parų.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, iš jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ir Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-18 sprendime byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02), Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-02-19 sprendime byloje Z. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 16262/05) konstatuota, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje.
Atsižvelgus į anksčiau nustatytas faktines aplinkybes, t. y. kad pareiškėjas 14 parų buvo laikomas pažeidus esminę kalinimo sąlygą – nustatytą minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimą, darytina išvada, jog tokios kalinimo sąlygos jam neišvengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės.
Teismas konstatuoja, kad egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi netinkamos kalinimo sąlygos pareiškėjui kėlė diskomfortą ir psichologinę kančią bei sumenkino jo žmogiškąjį orumą. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Lukiškių TI-K siekia, kad kameros atitiktų higienos reikalavimus, siekia kalinamiems asmenims užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas. Pareiškėjas skunde jokių išskirtinių nusiskundimų sveikata nenurodė ir šioms aplinkybėms pagrįsti duomenų nepateikė. Teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia, kad ploto trūkumas neišvengiamai papildomai ribojo ir jo asmeninę erdvę, galimybę laisvai judėti ir sąlygojo asmeninio privatumo trūkumą.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgęs į esminę sąlygą – kalinimo trukmę (14 parų), daro išvadą, kad pareiškėjui priteistina 150 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 8 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų.
Lukiškių TI-K prašymas priteisti 3,48 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, netenkinamas. Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė teismui, vykdydamas teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį (b. l. 6). Kadangi įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą, tai Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. B. (M. B.) skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.