- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-08-30
- Bylos Nr.
- e1-489-715/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29426-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Silva Plungienė
- Kaltinamasis
- L. Z.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Šarūno Vaicekavičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , išsiskyręs, nedirbantis, teistas:
1) 1999 m. gruodžio 24 d. nuosprendžiu Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 104 straipsnį, 105 straipsnio 12 punktą (BK galiojo iki 2003-05-01), 17 m. laisvės atėmimo bausme. 2003-11-11 veika perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį, ir paskiriant 15 m. laisvės atėmimo bausmę. 2013 m. spalio 16 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;
2) 2018 m. balandžio 6 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu už veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje bei 145 straipsnio 1 dalyje, paskiriant 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 1 metams, 2019 m. balandžio 27 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. Z. 2022 m. rugpjūčio 5 d. apie 13.00 val., Mažeikiuose, adresu (duomenys neskelbtini), buto kambaryje, būdamas neblaivus, kai nustatytas 3,09 promilių girtumas, kilusio žodinio konflikto metu savo neblaivią sugyventinę R. K., kuriai nustatytas 3,77 promilių girtumas, pastūmė, dėl ko ji nukrito ant grindinio ir jai begulint kojomis sudavė ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje. L. Z. apklaustas įtariamuoju dėl pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 5 d. 10.00 val. nuėjo į parduotuvę parsinešti alaus. Grįžęs į namus adresu (duomenys neskelbtini), jis gėrė alų, o jo sugyventinė R. K. gėrė degtinę. Abu alkoholį vartojo tame pačiame kambaryje. Išgertuvių metu tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas, dėl kokios priežasties kilo konfliktas, negali pasakyti. Sugyventinė pradėjo jį įžeidinėti įvairiais įžeidžiančiais ir necenzūriniais žodžiais, liepė jai nutilti, tačiau ji po tokių jo žodžių pradėdavo šaukti dar garsiau, todėl susinervinęs priėjo prie jos ir pastūmė rankomis jai į krūtinę. Kai pastūmė sugyventinę, ji nukrito ant grindų, tada jis priėjo prie jos gulinčios, gulėjo ji tuo metu ant nugaros ir pradėjo kojomis ją spardyti. Kojomis sudavė jai ne mažiau keturių smūgių į kojas. Bespardant sugyventinę jam praėjo pyktis ir jis nuo jos atsitraukė. Atsistojusi nuo grindų sugyventinė liepė jam išeiti iš buto ir jis išėjo. Nuėjo į parduotuvę nusipirkti dar alaus ir išėjo į (duomenys neskelbtini), į namus grįžo maždaug po poros valandų. Grįžus, namuose buvo sugyventinė. Jie abu vėl vartojo alkoholį ir begeriant tarp jų vėl įvyko žodinis konfliktas, kurio metu sugyventinė jam pradėjo sakyti, kad iškvies policiją, jis sugyventinei atsakė „kviesk“ ir ji jo akivaizdoje paskambino į policiją. Atvykus policijos pareigūnams buvo sulaikytas ir pristatytas į areštinę. Dėl savo elgesio gailisi, nori sugyventinės atsiprašyti. Jeigu jam būtų paskirta kardomoji priemonė gyventi skyriumi, galėtų gyventi pas savo brolį V. V., adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 120-123)
Nukentėjusioji R. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su sugyventiniu L. Z. gyvena apie aštuonerius metus jam priklausančiame bute, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini). Ji su L. Z. bendrų vaikų neturi, mažamečiai ar nepilnamečiai asmenys su jais negyvena, jų vaikai užaugę, gyvenantys atskirai. Gyvenant su L. Z., tarp jų ne kartą yra buvę smurto artimoje aplinkoje, visada patiria fizinį ir psichologinį smurtą nuo savo sugyventinio. Dėl sugyventinio smurto į teisėsaugos institucijas kreipėsi tik 3 kartus, pirmąjį kartą, prieš daug metų, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau baigėsi judviejų susitaikymu. Praėjus keleriems mėnesiams, smurtas pasikartojo, todėl pakartotinai kreipėsi į policiją, tąkart jį nuteisė. Nepaisant patiriamo smurto, jie toliau gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Gyvenant toliau kartu, L. Z. elgesys nesikeitė, nuolatos prieš ją smurtavo, tačiau į policiją nesikreipė, su sugyventiniu apie tai kalbėjo, tikėjosi, kad situacija pasikeis. Su L. Z. nesiskiria dėl to, kadangi išsiskyrusi neturėtų gyvenamosios vietos, emocinio prisirišimo nejaučia. Pamena, jog vakar ją apžiūrėjo policijos pareigūnė, tiksliau apžiūrėjo ant jos kūno matomus išorinius sužalojimus. Žino, kad ant kūno įvairiose vietose turi mėlynes, negali tiksliai pasakyti, kokiu metu jos jai buvo padarytos, ant jos kūno dėl patiriamo fizinio smurto jų nuolatos būna. Tiksliai gali nurodyti, kad prieš vakarykštį įvykį ant kairės rankos alkūnės neturėjo mėlynės, kuri šiuo metu yra atsiradusi, tikriausiai ji atsirado dėl vakarykščio sugyventinio smurto. Tai pat, ta pati ranka yra ištinusi, ji ištinusi maždaug ties riešo sritimi, ją judinant skauda, į gydymo įstaigas ji nesikreips. 2022 m. rugpjūčio 5 d., apie 10 val. 00 min., su sugyventiniu buvo namuose, kai jis nusprendė nuėjęs į parduotuvę nusipirkti alkoholio. L. Z. grįžęs į namus parsinešė 1 litrą degtinės ir daug alaus, kiek tiksliai alaus įvardinti negali. Jam grįžus su alkoholiu, nusprendė prisijungti prie jo, todėl kartu pradėjo vartoti alkoholį. Išgertuvės iš pradžių vyko atskiruose buto kambariuose, ji buvo virtuvės kambaryje, o jis miegamajame. Praėjus valandai, ar dviem, ji atėjo į jo kambarį ir paprašė jo patylinti televizoriaus garsą. Į jos prašymus sugyventinis atsakė įžeidinėjimais, įvairiais užgauliojimais, o vėliau atsistojęs pradėjo rankomis ją stumdyti. L. Z. priėjęs prie jos rankomis ją pastūmė, dėl ko nukrito ant miegamojo kambario grindinio. Ant grindinio nukrito nugara, nespėjo atsistoti ir jai gulint ant grindinio sugyventinis pradėjo kojomis ją spardyti. Kai ją spardė, ji tuo metu gulėjo ant nugaros, kaire ranka buvo uždengusi veido sritį, o kur dešinę ranką laikė nepamena, turbūt dengėsi kažkurias kūno dalis. Jai gulint sugyventinis spyrė jai maždaug 10 kartų į įvairias kūno vietas, tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą, kurį įvertintų 8/10, o šiuo metu jaučia skausmą kairės rankos dilbio srityje, jį taip pat vertina 8/10. Kažkuriuo metu, jam prieš ją smurtaujant, ji sugebėjo atsistoti ir pabėgti į vonios kambarį, kuris užsirakina iš vidinės pusės. Būdama vonios kambaryje turėjo mobilųjį telefoną ir nusprendė apie įvykį pranešti policijai, paskambindama į bendrąjį pagalbos centrą. Po to, kai atvyko policijos pareigūnai, išėjo iš vonios kambario ir bendravo su policijos pareigūnais. Bendrajam pagalbos centrui pasakė: „praktiškai jau savaitę laiko miega vonios kambaryje“, taip pasakė, kadangi sugyventiniui pradėjus smurtauti prieš ją, ji nuolatos slepiasi vonios kambaryje, jos ten per prievartą niekas nelaiko, jos laisvė iš esmės suvaržyta nebuvo. Civilinio ieškinio rašyti nenori, į gydymo įstaigas nesikreips, šiuo metu medikų pagalba jai nereikalinga, prašo sugyventinį nubausti įstatymo numatyta tvarka. (b. l. 47-55). Paaiškino, kad ji gavo užduotį vykti į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyrių, dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo, tačiau ji atsisako vykti, kadangi praktiškai viskas užgijo, bei dėl asmeninių priežasčių, kurių įvardyti nenori. Pažymi, kad lėšų kelionei į Šiaulių miestą turi, ir gali nuvykti pati, tačiau kaip ir minėjo to daryti nenori dėl asmeninių priežasčių. Civilinio ieškinio ji nereikš, pretenzijų sugyventiniui neturi. Dėl patirtų kūno sužalojimų į medikus nesikreipė ir kreiptis neketina. Nori, kad kuo greičiau pasibaigtų ikiteisminis tyrimas, kadangi po mėnesio ketina išvykti į užsienį uždarbiauti. (b. l. 56-58). L. Z. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
Motyvuojamoji dalis
2022 m. rugpjūčio 5 d. Informaciniu pranešimu ROIK0122000462744, kuriame nurodyta, jog 2022 m. rugpjūčio 5 d. 16:15 val. pranešėją R. K. prieš savaitę laiko sugyventinis uždarė vonioje. GMP atsisakė, pranešėja yra sumušta, turi mėlynių.
2022 m. rugpjūčio 5 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad atvykus pranešime nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) ir pabeldus į buto duris, jas pravėrė akivaizdžiai neblaivus L. Z., kuriam nustatytas sunkus 3.09 prom. neblaivumas), kuris vengė su pareigūnais bendrauti, nuėjo į miegamą kambarį ir sakė, kad eitų kalbėtis su jo sugyventine, kuri užsirakinusi vonioje. Pabeldus į vonios duris jas pravėrė akivaizdžiai neblaivi pranešėja R. K., kuriai nustatytas sunkus 3.77 prom. neblaivumas), kuri paaiškino, kad jos sugyventinis, su kuriuo kartu gyvena ir bendrą ūkį veda jau apie 8 metus, L. Z. smurtauja prieš ją. Paprašius paaiškinti daugiau įvykio aplinkybių, ši paaiškino, kad šiandien, prieš 4 valandas, tai yra apie 13 val. jiedu vartojo alkoholinius gėrimus, kokius neįvardino, miegamajame kambaryje, kai tarp jų, tai yra tarp R. K. ir L. Z. kilo žodinis konfliktas dėl pinigų. Žodinio konflikto metu L. Z. pastūmė R. K., ko pasėkoje ji nukrito ant grindų ir su galva trenkėsi į sieną. Tada, pasak R. K., L. Z. prie jos priėjo ir pradėjo ją spardyti į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. R. K. pakėlė kairę ranką, norėdama užsidengti galvą. Pasiteiravus kiek smūgių ir kokia koja galėjo jai kelti fizinį skausmą, ši atsakė, jog nematė ir kiek kartų sudavė neatsimena. P. R. K. įvertinti patirtą skausmą dešimtabalėje sistemoje, ši patirtą fizinį skausmą įvertino skaičiumi – 8. Pasiteiravus ar yra buvę smurto artimoje aplinkoje atveju, ši teigė, kad yra buvę keletą kartų. Vieną kartą, pasak R. K., jiedu susitaikė, kitą kartą L. Z. buvo teistas. R. K. buvo labai susijaudinusi, išreiškė, kad bijo dėl savo saugumo. Po galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, pasak R. K., L. Z. apsirengė ir išėjo nežinia kur, o R. K. nuėjo į lovą pamiegoti, kadangi L. Z. jau buvo išėjęs, ji teigė, kad nebejautė pavojaus. Taip pat R. K. paaiškino, kad smurtaujama prieš ją yra nuolatos, parodė į kraujosruvą, esančią ant kairės kojos blauzdos, teigė, kad ją taipogi spardė iš kojų prieš keletą dienų, tačiau į policiją nesikreipė. P. R. K. ar jai reikalinga greitosios medicinos pagalba, ši teigė, kad nereikalinga. L. Z. buvo sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę;
2022 m. rugpjūčio 5 d. alkoholio kiekio prietaiso matavimo fotonuotrauka, iš kurios matyti, kad kaltinamajam L. Z. nustatytas 3,09 promilių neblaivumas, o nukentėjusiajai R. K. nustatytas 3,77 promilių neblaivumas;
2022 m. rugpjūčio 6 d. asmens apžiūros protokolu bei fotolentelėmis, kuriame nurodyta, jog atliekant R. K. kūno apžiūrą ant nukentėjusiosios matosi po dešine akimi nubrozdinimas, ant pilvo, kairės kojos šlaunies ir blauzdos matomi nubrozdinimai, mėlynės, nugaros apačioje kairėje pusėje matomas nubrozdinimas, mėlynė.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Iš byloje surinktų įrodymų teismas daro išvadą, kad L. Z. būdamas neblaivus, namuose smurtavo prieš sutuoktinę R. K., t. y. 2022 m. rugpjūčio 5 d., žodinio konflikto metu, tyčia ją pastūmė, dėl ko ji nukrito ant grindinio ir jai begulint kojomis sudavė ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas ir tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.
Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo L. Z. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės, nukentėjusioji nėra pareiškusi ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2022 m. rugpjūčio 19 d. buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 133-136;137).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kuriuo nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).
Kaltinamojo L. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.). L. Z. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau yra teistas, , administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirbantis.
Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skiriant areštą be bausmės vykdymo atidėjimo, bausmės trukmę nustatant artimą bausmės vidurkiui.
Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis L. Z. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. rugpjūčio 5 d. 16:40 val. iki 2022 m. rugpjūčio 7 d. 13.15 val., tai yra, 2 paros, ir laikytina, kad L. Z. yra atlikęs 2 (dvi) arešto bausmės paras. L. Z. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios nustatytu atstumu, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
L. Z. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę mažinti vienu trečdaliu ir L. Z. paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. rugpjūčio 5 d. 16.40 val. iki 2022 m. rugpjūčio 7 d. 13.15 val., tai yra, 2 paros, ir laikyti, kad L. Z. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės arešto bausmės paras.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios nustatytu atstumu, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Išaiškinti L. Z., kad ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių. Nuteistasis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistajam per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, skelbiama paieška.
Išaiškinti L. Z., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jeigu L. Z. paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jeigu L. Z. šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.