- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-14
- Bylos Nr.
- 2-1269-1021/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- A. P.
- Išvadą teikia
- Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Audronė Neniškienė, Valdemara Kuktienė
institucijos teikiančios išvadą - Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei A. P., institucija teikianti išvadą - Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio sumažinimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti 2008-04-08 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-322-633/2008 patvirtinta taikos sutartimi priteisto nepilnamečio sūnaus P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui sumą po 2 MGL, priteisiant nepilnamečio sūnaus išlaikymui mokėti po 40 EUR periodinėmis išmokomis mokamomis kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos, iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2008 m. balandžio 8 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. N2-322-633/2008, kuria patvirtino civilinėje byloje pagal A. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo ir išlaikymo vaikui padidinimo, tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą 2008-04-08 taikos sutartį, kuria susitarė pakeisti 2004-03-16 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-46-633/2004 patvirtintos taikos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6 p., jį išdėstant taip: A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) savo nepilnamečio sūnaus P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui nuo teismo sprendimo, kuriuo teismas patvirtins šią sutartį, įsiteisėjimo dienos iki 2010-02-28 moka 1 MGL ir nuo 2010-03-01 moka 2 MGL periodines išmokas kas mėnesį iki jo pilnametystės, šias pinigines lėšas uzufrukto teise valdant A. P.. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) 3.201 str.1 d. numato, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šiuo metu jo materialinė padėtis yra pablogėjusi, kadangi jis nedirbantis. Dirbti neturintis galimybės dėl blogos sveikatos. Šiuo metu visos jo pajamos yra netekto darbingumo pensija, kuri yra 191,24 EUR per mėnesį. Iš šios sumos kiekvieną mėnesį išieškomas išlaikymas po 91,52 EUR. Jam pragyvenimui lieka tiktai 95,62 EUR. Iš šios sumos turintis susimokėti mokesčius už komunalinius patarnavimus, maitintis, pirkti rūbus ir vaistus. Svarbiausia yra tai, kad jis privaląs nusipirkti nekompensuojamus vaistus „Cerebrolysin", be kurių negalintis apsieiti ir kurie yra labai brangūs. Jam reikalinga norma yra 30 ampulių du kartus per metus. 10 ampulių kainuoja 67 EUR. Vien minėtiems vaistams reikalinga suma metams yra 402 EUR. Gaunant tokias pajamas jis niekaip neišgalintis mokėti po 2 MGL išlaikymą sūnui, kadangi atskaičius išlaikymą, nusipirkus vaistus, jam pragyvenimui beveik nieko nelieka. Iš tokios sumos pragyventi visiškai neįmanoma. Tuo metu, kai jo finansinės galimybės buvo geros, jis pats neprieštaravęs ir sutikęs mokėti sūnaus išlaikymui po 2 MGL. Šiuo metu jo galimybės jau sumažėjo iki minimumo, todėl prašantis teismo atsižvelgti į jo turtinę padėtį, sveikatą ir sumažinti išlaikymo dydį.
Atsakovė A. P. į pareikštą ieškinį atsiliepimo nepateikė, nors procesiniai dokumentai jai buvo įteikti tinkamai ir laiku (b.33 l.).
Institucijos teikiančios išvadą - Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodoma, kad A. P. kartu su sūnumi P. P. šiuo metu gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame Vilkaviškio rajono savivaldybėje(duomenys neskelbtini). Name yra 4 kambariai ir virtuvė, būstas su visais patogumais, yra reikiami baldai ir namų apyvokos daiktai. Vaikui sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos, skirtas atskiras kambarys. Namo šildymas – vietinis-centrinis. P. P. mokosi (duomenys neskelbtini). Mokslo metų bėgyje vaikas lanko skautų būrelį. A. P. pastaruoju metu dirbo (duomenys neskelbtini) Atsakovė šiuo metu išvykusi dirbti į Švediją. Moters teigimu, ji pastaruosius trejus metus tris mėnesius kiekvienais metais praleidžia dirbdama Švedijoje. CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintas principas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystyti sąlygas. Pagal CK 3.201 str., reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 str. 1 d.. Pažymėtina, kad nuo 2010-03-01, kai teikiamas 2 MGL dydžio nepilnamečio sūnaus išlaikymas, iki ieškovo kreipimosi į teismą 2016-05-24, praėjo daugiau nei šešeri metai. P. P. paaugo, padidėjo jo poreikiai. Nepilnametis pradėjo lankyti mokyklą, padidėjo drabužių įsigijimo išlaidos, išlaidos mokymuisi, knygoms, pratybų sąsiuviniams ir kitiems reikmenims. Taip pat atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt. P. P. naudoja internetu, mobilųjį telefoną. A. P. teigė, kad sūnui diagnozuotas refliuksas, dėl ko vaikui tenka periodiškai vykti į LSMUL Kauno klinikas su siuntimu sveikatos patikrinimui, vartoti medikamentus ir kt.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, skyriaus specialistų nuomone, ieškovo prašoma priteisti 40 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis suma neatitinka vaiko poreikių, teisių ir teisėtų interesų, yra per maža, todėl Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai nepalaiko ieškovo ieškinio reikalavimo sumažinti sūnui P. P. teikiamo išlaikymo dydį iki 40 Eur kas mėnesį (b.18-19 l.).
Šalies argumentai
Ieškovas teismo posėdyje nedalyvavo, jį tinkamai atstovavo atstovė advokatė, nurodžiusi, kad atsakovas dėl ligos posėdyje dalyvauti negalės, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Bylos teisminio nagrinėjimo teismo posėdyje metu ieškovo atstovė papildomai paaiškino, kad ieškovui nuo 2010-08-26 nustatytas 25 proc. visiškas nedarbingumas, dėl ko jam mokama pašalpa padidinta iki 226 eurų per mėnesį. Jis visiškai negali pasirūpinti pat savimi. Jam slauga ir globa nėra nustatyta. Šiuo metu gyvena pas brolį ir jo šeimą name. Prisideda prie išlaidų būstui – elektra, vanduo, šiukšlės - 30 eurų. Maistas kainuoja apie 80 eurų, kadangi jam sergant reikalingas geresnis maistas. 50 eurų sudaro išlaidos drabužiams, kitoms išlaidoms. Jokio turto savo vardu neturi. Jo gydymui reikalingi brangūs vaistai, kuriuos perka Rusijoje, kadangi Lietuvoje jie brangesni. Ieškovo motina gyvena atskirai. Ieškovo pasveikimo galimybės nėra, jo liga gali tik blogėti. Prie vaiko išlaikymo pagal turimas pajamas turėtų labiau prisidėti jo motina.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė paaiškinimą raštu, kuriame su ieškovo pareikštu ieškiniu nesutiko, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. ir CK 3.192 str. 1 d. nustatyta tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, ši pareiga kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystes. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra absoliuti, todėl šios prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų su kuriuo gyvena vaikas. Visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Vaiko išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas jam tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai užtikrinti būtinas vaikui vystyti sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Vaikas, kaip teisės subjektas, įgyja įstatymo nustatytas teises, o joms įgyvendinti kuriama vaiko teisių apsaugos sistema, paremta vaiko interesų viršenybės principu. Ieškovui skiriant išlaikymui tik 40 Eur kas mėnesį, atsakovė neturės finansinės galimybės pilnai padengti netgi būtiniausius sūnaus poreikius, kadangi per mėnesį tenkanti poreikių suma yra ženkliai didesnė nei 80 Eur (tokia suma turėtų būti tenkinami sūnaus poreikiai, teismui tenkinus ieškovo ieškinį). Kadangi laikanti, jog tokia suma negalima visiškai užtikrinti netgi būtiniausių sūnaus poreikių, būtų priversta ženkliai didesne išlaikymo dalimi prisidėti prie sūnaus išlaikymo, nors šiai dienai ir taip prisidedanti didesne išlaikymo dalimi, kadangi suteikianti sūnui gyvenamąjį būstą, mokanti už šį būstą komunalinius mokesčius, taip pat rūpinasi sūnaus kasdieninių poreikių tenkinimu. Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokie ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 ( lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. D. V, bylos Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 nutartis civilinėje byloje A. K. v. G. C. bylos Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis priimta civilinėje byloje V. Z. v. E. Z. , bylos Nr. 3K-3-154/2011; kt.). Sūnus lanko skautų būrelį, todėl būna išvykos, tad papildomai yra patiriamos išlaidos susijusios, su šiuo sūnaus poreikių tenkinimu, privalanti duoti smulkių pinigų kelionei, taip pat pasirūpinti išvykos metu maistu, tad sudaro papildomas išlaidas, tačiau šios išlaidos yra būtinos, nes vaikas privalo turėti laisvai privalo būti ugdomas papildomai. Taip pat pažymėtina, kad sūnus turi ir sveikatos sutrikimų. Pagrindinis sutrikimas gastroezotaginio refliukso liga. Šios ligos gydymui būtinas nuolatinis stebėjimas, taip pat nuolatinis gydytojų stebėjimas, todėl periodiškai privalo vykti į LMSUL Kauno klinikas, vartoti medikamentus, todėl atsakovė turi padidintas išlaidos sūnaus sveikatos priežiūrai. Atsakovė dirba (duomenys neskelbtini) kur jos gaunamos pajamos nėra reguliarios, jos priklauso nuo išdirbtų valandų skaičiaus, taip pat ar buvo dirbta naktinį darbą, ar dirbta šventinėmis dienomis, tad vidutiniškai darbo užmokestis sudaro apie 263,17 EUR, taip pat ieškovo teikiamas išlaikymas sūnui, tad atsakovės finansinė padėtis nėra ženkliai geresnė, kad turėtų galimybę teikti didesnę išlaikymo dalį sūnui. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 1. V. v. D. V. . bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. A. Š. . bylos Nr. 3K-3-27-686/201 5: kt.). Nustatant vieno iš tėvų turtine padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; kt. Bylos Nr. 3K-7-24/2013). Tuo tarpu ieškovas pateikdamas ieškinį ir nurodydamas aplinkybes, jog dėl savo sveikatos būklės negali teikti sūnui išlaikymą visiškai nepagrindė šio savo pagrindinio argumento, visiškai nėra aiški nei koks susirgimas, nei kokios jo patiriamos išlaidos, todėl nėra visiškai aiški ieškovo turimo išlaidos ir ar jos yra realios, kadangi teismui nėra pateikta jokio rašytinio įrodymo pagrindžiančio jo išlaidas. 2016-08-31 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.1 -(NTP-2)-16-T-3531-13978 nuspręsta atsakovei teikti antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šio sprendimo pagrindu atsakovė yra atleidžiama nuo visų bylinėjimosi išlaidų (b.42-43 l.).
Bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutiko, bei paaiškino, kad nežinanti, kaip vaikas galėtų išgyventi už 40 eurų. Ieškovas dirbdamas gaudavo daugiau negu ji, skirdavo vaiko išlaikymui atitinkamai mažiau. Ji gyvenanti (duomenys neskelbtini) kartu su vaiku namų valdoje. Gaunanti 225 eurus atlyginimo, rugsėjo mėnesį negavusi alimentų. Ieškovas jai moka 92 eurus alimentų. Ji turinti aukštesnįjį pedagoginį išsilavinimą, tačiau pagal specialybę darbo nerandanti. Dirbanti (duomenys neskelbtini) formuotoja. Turi automobilį Ford Siera, 2002 m. laidos, kuris registruotas motinos vardu. Neturi daugiau turto, skolų. Sūnaus vaistai kainuoja 40 eurų mėnesiui, kadangi serga gastritu nuo gimimo. Ieškovas atsisakė viso turto, kadangi susitarė 10 metų nereikalauti iš jo alimentų. Buvo priversta išvažiuoti į užsienį dirbti, kadangi reikėjo pinigų namo remontui, kitoms išlaidoms, vaikui. Ieškovas turėjo antrą santuoką, išsiskyrė, vaikų neturėjo. Ieškovas vaiko nelankė, su juo nebendravo, jokių dovanų nedovanojo. Ieškovo motina, vaiko senelė, taip pat su vaiku nebendravo, niekuo nepadėjo. Ieškovo išlaidos vaistams skaičiuojant per mėnesį sudaro apie 30 eurų, kai vaistai jos vaikui kainuoja daugiau. 400 eurų reikia išleisti metams kurui – anglims, kas mėnesį 30 eurų elektrai, vaiko telefonui per mėnesį -5 eurus. Maistas kainuoja daug, kadangi vaikui reikia pirkti ne bet ką, kadangi jis serga gastritu. Be to kainuoja maitinimas mokykloje, vienam mėnesiui -30 eurų. Vaistams dažnai reikia per mėnesį apie 60 eurų. Be to vaiką vežioja pas gydytojus, tame tarpe ir į Kauną, mėnesiui mašinos eksplotacijai reikalinga apie 40-50 eurų. Be to kainuoja ir vaiko kanceliarinės prekės, taip pat išlaidos kompiuteriui, kadangi reikia naujo kompiuterio, ne senasis pirktas prieš 6 metus, buvo remontuojamas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
CK 3.201 str. 1 d. bei 3 d. nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatymas nekonkretizuoja. Kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str. 1d., CPK 376 str. 2 d.).
Įstatymo imperatyvia forma nustatyta tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams (CK 3.192 str.). Teismo pareiga yra užtikrinti, kad vaikui būtų teikiamas tokio dydžio išlaikymas, kuris ne tik leistų patenkinti minimalius vaiko poreikius, bet ir užtikrintų palankias sąlygas jam visapusiškai vystytis, jo kultūrinį bei kitokį ugdymą (būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui). Mažinant vaikui nustatytą išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja, tokiu būdu gali būti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant klausimą, ar išlaikymo sumažinimo reikalaujančio tėvo turtinė padėtis pablogėjo iš esmės, būtina įvertinti, ar ji pablogėjo tiek, jog, atsisakius sumažinti išlaikymo dydį, jis negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir būtų pažeistas proporcingumo principas. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).
Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.). Nagrinėjant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko poreikius ir į tėvų turtinę padėtį, taikomas CK 3.192 str. CK 3.192 str. 2 d. nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t. y. nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Ši įstatymo norma nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; ir kt.).
Ieškovas prašo sumažinti priteistą vaikui išlaikymo dydį nuo 2 MGL (76 Eur, su indeksavimu mokant paskutiniu metu po 91,52 Eur.) iki 40 EUR per mėnesį, nes dėl ligos pasikeitė jo finansinė padėtis, t.y. jis yra darbingas tik 25 proc..
Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008-04-08 nutartimi buvo patvirtinta A. P. ir A. P. taikos sutartis, kuria pakeista 2004-03-16 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.N2-46-633/2004 patvirtinta taikos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6 p., ir šis punktas išdėstytas taip: A. P. savo nepilnamečio sūnaus P. P. išlaikymui nuo teismo sprendimo, kuriuo teismas patvirtins šią sutartį, įsiteisėjimo dienos iki 2010 m. vasario 28 d. moka 1 MGL ir nuo 2010-03-01 moka 2 MGL periodines išmokas kas mėnesį iki jo pilnametystės šias pinigine lėšas uzufrukto teise valdant A. P.“ (b.10-12 l.).
Iš medicinos dokumentų išrašo - siuntimo matyti, kad A. P. serga psichine liga (b.68 l.). Jam nuo 2016-08-28 iki 2018-09-07 nustatytas 25 proc. darbingumas (b.69 l.). Ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini) (b.8 l.) Jo šeimą jis sudaro jis pats vienas (b.9 l.).
Atsakovė gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r.sav.. (b.20 l.). SODRA duomenų bazėje apie jos įmokas laikotarpyje nuo 2015-07-01 iki 2016-07-31 duomenų nėra (b.21 l.). Ji dirbo (duomenys neskelbtini) nuo 2015-08-27 iki 2016-05-12 (b.22 l.). VSDFV Marijampolės skyriaus pažymoje nurodoma, kad A. P. nuo 2015-08-03 iki 2016-07-01 buvo išmokama alimentai - 91,52 Eur kas mėnesį (b.45 l.). Iš atsakovės AB DNB banko sąskaitos išrašo nuo 2015-09-01---2016-06-30 matyti, kad (duomenys neskelbtini) atsakovei 2015-11-27 išmokėjo 363,27 Eur, 2015-12-23 - 346,66 Eur, 2015-12-30 - 12,18 Eur, 2016-01-08 – 24,36 Eur, 35,86 Eur., 2016-01-28 - 332,35 Eur., 2016-03-01 – 272,92 Eur., 2016-03-24 – 109,68 Eur., 2016-03-29 – 255,88 Eur., 2016-04-29 – 354,93 Eur, 2016-05-19 – 434,05 Eur. (b.46-53 l.). Iš atsakovės AB DNB banko sąskaitos išrašo nuo 2015-05-01---2016-09-30 matyti, kad šiuo laikotarpius iš darbovietės atsakovei jokios piniginės lėšos nėra pervestos (b.63-65 l.). Iš atsakovės pateikto medicinos dokumentų išrašo siuntimo 2016-10-26 matyti, kad sūnui P. P. diagnozuotas gastroezofaginis refliuksas (b.62 l.). UAB (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, kad atsakovė dirba (duomenys neskelbtini) formuotoja nuo 2016 m. rugsėjo 17 d. (b.66 l.). VĮ ,,Regitra“ duomenimis atsakovė savo vardu transporto priemonių nėra įregistravusi (b.67 l.)
Ieškovo nurodyta aplinkybė – jo nedarbingumas patvirtina esminį ieškovo turtinės padėties pasikeitimą (nagrinėjamu atveju pablogėjimą), todėl yra pagrindas sumažinti nepilnamečiui sūnui teismo nustatyto išlaikymo dydį. Tačiau išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik tėvų turtinei padėčiai, bet ir nepilnamečio vaiko poreikiams, ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Atsakovė nenurodė jokių ypatingų vaiko poreikių, kurie būtų padidėję paskutiniu metu. Jos nurodyta aplinkybė - vaiko liga atsakovės parodymais buvo nustatyta nuo vaikystės, t.y. egzistavo jau 2008-04-08, kai buvo pakeistas vaiko išlaikymo dydis. Teismas sutinka, kad didėjant vaiko amžiui, didėja jo poreikiai, tačiau jie negali tapti neproporcingi tėvų turtinei padėčiai, turi būti tenkinami pagal tėvų finansines galimybes. Ieškovas neturi savo turto, yra nedarbingas, todėl praktiškai neturi galimybės pagerinti savo turtinės padėties. Nors liudytojos jo motinos A. P. parodymais, ieškovas atsisakė jam priklausiusios dalies savo mirusiojo tėvo palikimo į sodybą ir žemės sklypus, tačiau liko gyventi šioje sodyboje su savo brolio šeima, kuri rūpinasi juo, nes jis pats savimi dėl ligos jau nebegali pasirūpinti. Todėl teismas šios aplinkybės nevertina, kaip tokios, kurios dėka jis pasiblogino savo turtinę padėtį, siekdamas išlaikymo vaikui mokėjimo. Atsakovės teigimu, ji turėdama galimybę pasirūpinti savo sūnaus išlaikymu, per metus keletą mėnesių vyksta į Švediją, kuri dirba šeimos naudai. Todėl teismas mano, kad ji turi didesnę galimybę daugiau prisidėti prie sūnaus išlaikymo, negu nedarbingas atsakovas, gaunantis 226 eurų pašalpą. Nors ieškovė nurodo, kad jos atlyginimas išmokamas grynais sudaro į rankas apie 263,17 Eur. tačiau iš jos banko sąskaitos matyti, kad jai buvo išmokami atlyginimai, siekiantys ir 350 eurų į rankas. Teismas taip pat atsižvelgia į kitas papildomas aplinkybes, lemiančias tėvų skirtingą turtinę padėtį. Ieškovas gyvena savo broliui priklausančioje sodyboje, į kurią jis atsisakė savo palikimo dalies, kurioje jis yra prižiūrimas. Ieškovė gyvena savo namų valdoje, kurios visos priežiūros - remonto, mokesčių, šildymo kaštus turi padengti pati ieškovė iš savo pajamų. Taip pat jai tenka visa sūnaus priežiūra ir auklėjimas, kas taip pat riboja jos darbo, kad ir toje pačioje Švedijoje, galimybes. Ieškinyje atsakovas prašė pakeisti išlaikymo dydį į 40 eurų per mėnesį, nurodydamas, kad jis nedirbantis, ir visos pajamos yra 191,52 Eur, kai moka 92 Eur dydžio išlaikymą vaikui, tuo pačiu sutikdamas su jam teksiančia pajamų dalimi- 95,62 Eur.. Iš vaikų išlaikymo fondo gali būti mokama ne didesnė kaip 1,5 BSI ( 38,00x1,5 lygu 57 EUR) dydžio išmoka vienam vaikui per mėnesį. Ieškovas prašo iš jo priteisti mažesnę išlaikymo išmoką, negu atsakovė galėtų gauti iš vaikų išlaikymo fondo, negaudama iš atsakovo išlaikymo, todėl likusią išlaikymo sumą, tenkinus ieškovo ieškinį, turėtų atsakovei mokėti valstybė, kuri jau ieškovui ir taip moka nedarbingumo pašalpą. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad ieškovo pašalpa buvo padidinta iki 226 eurų, teismas tai vertina, kad ieškovo pajamoms padidėjus, turėtų būti didinama ir jo galima mokėti vaiko išlaikymo suma. Teismas įvertindamas visas aplinkybes, atsižvelgdamas į abiejų tėvų turtinės padėties santykį, jos proporcingumą vaiko interesams, remdamasis protingumo ir teisingumo principais, mano, kad tikslinga sumažinti ieškovo mokamo išlaikymo dydį iki 80 eurų per mėnesį. Ieškovui nuo pašalpos sumos liks apie 150 eurų suma, kuria jis galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikis ir nebus pažeistas proporcingumo principas. Kadangi atsakovė yra darbinga, ji turi visas galimybes didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tokiu būdu bus išlaikytas proporcingumo principas tarp šalių pajamų, tarp jiems tenkančių pajamų ir lėšų tenkančių vaiko išlaikymui.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, teismų praktiką, ieškinys tenkintinas iš dalies. Keistinas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008-04-08 nutartimi patvirtintos taikos sutarties 6 p. nustatytas išlaikymo nepilnamečiui P. P. dydis ir iš ieškovo nepilnamečiui P. P. priteistina po 80 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės išlaikymo dydį indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka (CPK 3.202 str.).
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.
Ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei šioje byloje yra atleistas įstatymu bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016-03-31 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.1-(NTP-2)-16-T-1141-4843 (b.13l.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė 2016-10-03 pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos, suteiktos ieškovui, išlaidų Nr.NTP-7-10432, kurioje prašoma priteisti valstybės naudai 127,38 EUR advokato užmokesčio. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 str. 1 d.). Ieškovo ieškinys buvo patenkintas iš dalies, todėl jo patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti išieškotos iš atsakovės. Tačiau atsakovė nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei šioje byloje yra atleista įstatymu bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016-08-31 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.1-(NTP-2)-16-T-3531-13978. Kadangi abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų, bei iš šalių nepriteisiamos (CPK 96 str.4 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis virš paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260, 270 str.,-
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008-04-08 nutartimi, kuria buvo pakeistas 2004-03-16 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.N2-46-633/2004 patvirtintos taikos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6 punkte nustatytas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, nustatytą 2 MGL išlaikymo nepilnamečiui P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį ir iš ieškovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti po 80 EUR (aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės išlaikymo dydį, jį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Nustatyti, kad išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoja nepilnamečio vaiko motina - atsakovė A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.