Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-09-20 · Civilinė byla Nr. 2S-679-227/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-20
Bylos Nr.
2S-679-227/2012
Teisminio proceso Nr.
2-32-3-00260-2012-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Dzelzienė
Pareiškėjas
V. L.
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-679-227/2012

Algirdas Švedavičius Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00260-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija: 121.14; 122.4; 129.2 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 20 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Margarita Dzelzienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. L. ir V. L. atskirąjį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-658-500/2012 pagal pareiškėjų V. L. ir V. L. skundą dėl patvarkymo vykdomojoje byloje panaikinimo ir varžytynių pripažinimo negaliojančiomis, suinteresuoti asmenys antstolė Irma Ežerskienė, S. D., UAB „Barveža“ ir J. L., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai V. L. ir V. L. pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti 2012-02-24 antstolės patvarkymą „Atsisakyti atšaukti varžytynes“ ir 2012 m. vasario mėn. 24 d. žemės sklypo pardavimo varžytynes pripažinti negaliojančiomis. Pareiškėjai nurodė, kad antstolė Irma Ežerskienė vykdė išieškojimą iš įkeisto, J. L. priklausančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini). V. L. ir V. L. 2012-02-24 pateikė antstolei prašymą atšaukti žemės sklypo varžytynes ir naujas skelbti tik iš naujo nustačius parduodamo turto rinkos vertę (įvertinus sklype esančio statinio vertę) ir suteikus skolininkams laiko surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Antstolė I. Ežerskienė 2012-02-24 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą. 2012-02-24 varžytynių metu žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas už 4 120 Lt S. D.. Pareiškėjai teigė, kad turtas parduotas už mažesnę, negu turėjo būti nustatyta, kainą. Žemės sklypo kaina nustatyta neatsižvelgiant į tai, kad sklype yra pastatytas statinys, o taip pat dėl to, kad sklypas parduotas pažeidus skolininkų teisę surasti bei pasiūlyti parduodamo daikto pirkėją.

Žemesnės instancijos teismas

Pasvalio rajono apylinkės teismas 2012m. liepos 16 d. nutartimi atmetė pareiškėjų V. L. ir V. L. skundą . Teismas nustatė, kad antstolei buvo žinoma aplinkybė, jog iš varžytynių parduodame sklype stovi neregistruotas sodo namelis. Pažymėjo, kad dėl to, kad varžytynėse parduotame žemės sklype yra neįregistruotas senas medinis statinys, kuris nėra įkeistas, nėra hipotekos objektas, statinys neregistruotas viešame registre, todėl jis negali būti vertinamas, kaip žemės sklypo priklausinys ir turto objektas. Teismas, remdamasis išvardintomis aplinkybėmis, darė išvadą, kad paminėtas statinys pagrįstai nebuvo vertinamas nustatant įkeisto turto(žemės sklypo) vertę ir į jį neatsižvelgta parduodant įkeistą turtą varžytynėse. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios varžytynės 2011-10-21 antstolio patvarkymu buvo atšauktos pareiškėjų prašymu, todėl iki pakartotinių varžytynių 2012-02-24 pareiškėjai turėjo pakankamai laiko pasinaudoti CPK 704 str. numatyta teise patys susirasti arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją ir įkeistą turtą pasiūlyti parduoti susirastam pirkėjui, tačiau to nepadarė. Pasvalio rajono apylinkės teismas nenustatė, kad antstolis, parduodamas iš varžytinių įkeistą J. L. priklausantį žemės sklypą pažeidė pareiškėjų teises. Todėl pareiškėjų skundo netenkino.

Šalies argumentai

Pareiškėjai V. L. ir V. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-07-16 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjų V. L. ir V. L. skundą patenkinti. Apeliantai nurodo, kad teismo vaidmuo ypatingosios teisenos bylose yra aktyvus, todėl teismas neturėjo apsiriboti vien pareiškėjų skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu, bet taip pat privalėjo patikrinti ir tai, ar antstolis laikėsi kitų su varžytynių organizavimu, vykdymu susijusių teisės normų reikalavimų. Teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino kai kurių reikšmingų aplinkybių, todėl darė nepagrįstą išvadą, kad antstolio pažeidimų nenustatyta. Teismas neįvertino aplinkybės, jog nors sodo namelis nebuvo įvertintas, tačiau antstolė žemės sklypą faktiškai pardavinėjo kartu su jame esančiu statiniu. Tai, kad ginčo statinys nėra registruotas viešame registre, nereiškia, kad namelis nėra Lukštų šeimos nuosavybės objektas ir todėl skelbime apie varžytynes potencialūs pirkėjai turėjo būti informuoti apie šiame sklype esantį statinį bei kad šis statinys neparduodamas. Taip pat teismas neįvertino aplinkybės, kad apie teisę surasti pirkėją išvaržomam turtui pareiškėjai sužinojo tik likus dienai iki varžytynių, nes antstolė nei žodžiu, nei raštu šios teisės nebuvo išaiškinusi. Konstatuoja, kad antstolė, vykdydama žemės sklypo varžytynes, pažeidė imperatyvias vykdymo procesą reglamentuojančias normas, nes kartu su įkeistu turtu pardavė priverstinio vykdymo objektu negalintį būti turtą ir taip pažeidė esmines skolininkų teises į statinių bei teisę iki varžytynių pasiūlyti savo pirkėją. Todėl yra pagrindas pripažinti negaliojančiomis varžytines ir pripažinti neteisėtais antstolės veiksmus .

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo S. D. atsiliepimu prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad antstolė tinkamai įvertino faktą, kad J. L. įkeistame žemės sklype esantis statinys nėra teisiškai įregistruotas. Todėl parduodant žemės sklypą nebuvo pažeistos varžytynes reglamentuojančios teisės normas. Pažymi, jog varžytynės vyko nepažeidžiant įstatymų, o minėtą žemės sklypą jis įsigijo teisėtai.

Suinteresuotas asmuo UAB „Barveža“ atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir įvertinti, ar pareiškėjų veiksmuose nėra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad skolininkai daugiau nei pusantrų metų nei išieškotojui UAB „Barveža“, nei antstolei nėra sumokėję jokios piniginės įmokos, siekiant bent iš dalies sumažinti įsiskolinimą. Kritiškai vertina pareiškėjų varžytynių dieną pateiktą prašymą dėl netinkamai įvertinto turto, ypač atsižvelgiant į tai, kad dėl skolininkų prašymo atlikti įkeisto turto ekspertizę antstolis jau buvo kartą varžytynes sustabdęs ir jas atidėjęs. Skolininkai buvo supažindinti su ekspertizės išvadomis likus daugiau nei mėnesiui iki varžytynių, tačiau pretenzijas dėl turto įvertinimo pateikė tik varžytynių dieną. Pažymi, kad vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą. Šioje byloje skolininkai bendradarbiavimo pareigos nevykdė, priešingai, elgėsi nesąžiningai, vilkino turto realizavimo procedūras. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad neteisėtas statinys negali būti kliūtis ar suvaržymas hipotekos kreditoriui įgyvendinti savo teisę realizuoti hipotekos objektu esantį nekilnojamąjį turtą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nagrinėjamos bylos bei vykdomosios bylos Nr. 0163/11/02064 duomenimis nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-08-09 nutartimi tenkino išieškotojo UAB „Barveža“ reikalavimą išieškoti skolą iš skolininkų V. L. ir V. L. bei parduoti hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotu 2010-04-02 Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeistą turtą iš varžytynių (vykd. b. Nr. 0163/11/02064, b. l. 2). Nutartis 2011-09-02 pateikta antstolei Irmai Ežerskienei vykdymui. Antstolė 2011-09-06 turto arešto aktu areštavo hipotekos lakštu įkeistą turtą, tarp jų ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau- žemės sklypas)(vykd. b., b. l. 13-18). Antstolė 2011-10-21 patvarkymą, kuriuo paskelbė apie 2011-11-25 pirmąsias įkeisto turto varžytynes 2011-11-09 raštu išsiuntė skolininkams, išieškotojui bei įkeisto turto savininkei(vykd. b., b. l. 22, 23). 2011-11-13, t.y. likus dviems dienoms iki varžytinių, skolininkai pateikė prašymą sustabdyti varžytynes, nes iš varžytynių parduodamas turtas buvo netinkamai įkainotas (vykd. b., b. l. 24). Antstolė prašymą tenkino. 2011-11-25 patvarkymais pirmąsias varžytynes atšaukė, sustabdė vykdomąją bylą ir paskyrė turto vertės nustatymo ekspertizę (vykd. b., b. l. 26-28). Antstolė 2012-01-10 patvarkymu Nr. S.1-404, remdamasi UAB „Liturta“ žemės sklypo įvertinimu , įkainojo J. L. priklausantį žemės sklypą 4 900 Lt, šį patvarkymą išsiuntė skolininkams, išieškotojui bei įkeisto turto savininkei (vykd. b., b. l. 36-37). 2012-01-23 Patvarkymu paskelbė pirmųjų pakartotinių 0,0600 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), varžytinių datą- 2012-02-24 (vykd. b., b. l. 41-43). Varžytinių dieną skolininkai bei įkeisto turto savininkė pateikė antstolei prašymą atšaukti varžytynes ir naujas skelbti tik iš naujo nustačius turto rinkos vertę bei suteikiant pakankamai laiko skolininkams surasti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją (vykd. b., b. l. 57). Tos pačios dienos patvarkymu antstolė atsisakė tenkinti šį prašymą. Patvarkyme pažymėjo, kad visos aplinkybės, nurodytos prašyme, skolininkams buvo žinomos ir jie naujų nenurodė, skolininkai nesidomėjo vykdymo eiga, nesirūpino padengti įsiskolinimo (vykd. b., b. l. 62).

Apeliantai atskirąjį skundą grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai neįvertino, jog kartu su žemės sklypu buvo parduotas ir jiems priklausantis statinys, kuris negalėjo būti pardavimo iš varžytynių objektu ir dėl to buvo pažeistos tiek vykdymo procesą reglamentuojančios normos, tiek statinio savininkų teisės. Tačiau apeliantai iš to, kad skelbime apie varžytynes nebuvo nurodyta, kad statinys neparduodamas, daro nepagrįstą išvadą, kad statinys faktiškai buvo parduotas varžytynių metu. Byloje nustatyta, antstolė, skelbdama varžytynes tiek 2012-01-23 patvarkyme, tiek skelbime dienraštyje „Panevėžio rytas“ (vykd. b., b. l. 43) nurodė, kad iš varžytynių yra parduodamas 0,0600 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Pranešimuose ir skelbime apie varžytynes neminimas sklype stovintis neįregistruotas statinys. Iš 2012-02-24 Turto pardavimo iš varžytynių protokolo matyti, kad buvo varžomasi dėl žemės sklypo ir tik žemės sklypas buvo parduotas S. D.. Todėl nepagrįstas V. L. ir V. L. teiginys, kad kartu su žemės sklypu buvo parduotas ir sklype stovintis sodo namelis.

Įstatymas įpareigoja, kad skelbime apie varžytynes turi būti nurodomas iš varžytynių parduodamas turtas, jo buvimo vieta ir trumpas turto aprašymas (CPK 707 str.), tačiau neturi būti pateikiamas sąrašas objektų, kurie kartu su išvaržomu turtu nėra parduodami, nes toks skelbimo turinys būtų perteklinis. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, statinys nėra įregistruotas viešame registre, nėra įkeistas, nėra hipotekos objektas, todėl jis negali būti vertinamas, kaip žemės sklypo priklausinys ir turto objektas. Darytina išvada, kad šis statinys nebuvo parduotas 2012-02-24 varžytinėse ir jis, kaip neįregistruotas daiktas (pvz., kaip statybinės medžiagos) tebepriklauso jo savininkei (savininkams).

Pareiškėjai teigia, kad antstolė jų neinformavusi apie teisę iki varžytynių pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, pažeidė jų teisės.

LR įstatymai, o prie tokių priskirtas Civilinio proceso kodeksas, kurio 704 straipsnyje numatyta teisė skolininkui iki varžytinių pasiūlyti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją, skelbiami viešai ir yra prieinami visiems. Galiojantis konstitucinis teisės principas ignorantia non excusat reiškia, kad įstatymo nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia (LR Konstitucijos 7 str. 3 d.). Todėl apeliantai negali savo pareigų nevykdymo ar nepasinaudojimo teisėmis grįsti teisės normų nežinojimu. Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodekse greta skolininkams numatytų teisių, įtvirtintos pareigos, tarp kurių pareiga aktyviai domėtis vykdymo eiga , nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmų ir kt(CPK 644 str. 4 p.).

Iš vykdomosios bylos dokumentų matyti, kad nutartis parduoti turtą iš varžytinių priimta 2011-08-09, pirmosios varžytynės paskelbtos 2011-10-21, skolininkų prašymo pagrindu, antstolė 2011-11-25 atšaukė varžytines ir paskyrė turto ekspertizę, kuri atlikta 2012-01-05 ir apie jos rezultatus skolininkai informuoti 2012-01-10 patvarkymu. Pakartotinės varžytynės paskirtos 2012-01-23 patvarkymu ir turtas parduotas iš varžytynių 2012-02-24. Iš to seka, kad apeliantai turėjo daugiau nei pusę metų laiko kreiptis teisinės pagalbos į advokatą ar teisininką, bandyti mažinti įsiskolinimą ar tartis su išieškotoju dėl kitokio skolos įvykdymo būdo. Jie žinodami apie viešai skelbiamas varžytines, turėjo teisę ir galimybę surasti pirkėją, tačiau šiomis teisėmis nepasinaudojo. Į advokatę kreipėsi likus tik vienai dienai iki pakartotinių varžytinių. Tai, jog jiems, kaip skolininkams ir įkeisto turto savininkui, buvo žinomos teisės ir pareigos vykdymo procese ir jomis aktyviai naudojasi, kai tai jiems naudinga, patvirtina jų veiksmai, tarp kurių pasinaudojimas teise ginčyti priverstinai paduodamo turto įvertinimą, dėl ko antstolė 2011-11-25 sustabdė varžytines ir paskyrė ekspertizę. Todėl darytina išvada, kad apeliantų nepasinaudojimą CPK 704 straipsnyje suteikta teise surasti išvaržomo turto pirkėją, nulėmė jų nerūpestingas ir neapdairus elgesys, bet ne netinkamas antstolės pareigų vykdymas, kaip nepagrįstai teigia apeliantai.

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad, siekiant užtikrinti šalių santykių stabilumą, jų teisėtų interesų pusiausvyrą, CPK 602 straipsnyje nustatytas antstolio klaidų vykdymo procese ištaisymo būdas – turto pardavimo iš varžytynių akto negaliojimo institutas, pagal kurį turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažįstamas negaliojančiu, taikytinas tik išimtiniais atvejais. CPK 602 straipsnyje nustatytas baigtinis turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindų sąrašas.

Iš pareiškėjų formuluojamų reikalavimų darytina išvada, kad jie varžytynes prašo pripažinti negaliojančiomis CPK 602 str. 1 d. 7 p. pagrindu, t. y. dėl to, kad turto pardavimas iš varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, nesutinka su tokiu pareiškėjų argumentu. Minėta, pareiškėjams nesutikus su nustatyta priverstinai parduodamo turto kaina, antstolė 2011-11-25 paskyrė ekspertizę. Išvaržomą turtą antstolė įkainavo sutinkamai su nepaneigtu UAB „Liturta“ įvertinimu. Nustatyta, kad tinkamai pranešta apie varžytynes, pareiškėjai buvo informuoti apie varžytynių laiką ir vietą, varžytynės įvyko laiku ir nustatyta tvarka, turto pardavimo kaina atitinka turto vertę. Iš to seka, kad esminės skolininkų teisės nebuvo pažeistos. Pažymėtina, kad CPK 602 str.1 d.7 p. nurodyta, jog turtą pardavus iš varžytynių, jos(varžytinės) dėl formalių trūkumų, negalėjusių turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui, negali būti pripažįstamos negaliojančiomis. Teismas konstatuoja, kad antstolė I. Ežerskienė vykdymo veiksmus atliko teisėtai, pagrįstai ir nepažeidė apeliantų teisių. Todėl pagrindo tenkinti pareiškėjų skundą nėra.

Suinteresuotas asmuo išieškotojas UAB „Barveža“ prašo įvertinti ar pareiškėjai nepiktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. CPK 95 str. 1 d. numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui jo patirtus nuostolius. Tam, kad būtų pagrindas taikyti CPK 95 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti pareiškėjų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktą bei visas reikiamas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. būtina nustatyti dvi sąlygas: pareiškėjų V. L. ir V. L. nesąžiningumą ir pareikšto skundo nepagrįstumą. Vien pareikšto skundo nepagrįstumo konstatavimas nesudaro pagrindo pripažinti pareiškėjus piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Teismas daro išvadą, kad byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjai būtų siekę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, kadangi vykdymo proceso dalyviui manant, kad jo teisės yra pažeidžiamos, jis turi teisę jas ginti teismine tvarka. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjai, reikšdami nors ir nepagrįstą skundą, buvo sąžiningi, todėl nepripažįsta jų piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, vykdomosios bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino procesinės ir materialinės teisės normos bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,

n u ta r i a:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Margarita Dzelzienė