Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, aukštojo išsilavinimo, vedusio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „B.“ direktoriumi, bausto administracine tvarka, neteisto, administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. K., būdamas UAB „B.“, į. k. (duomenys neskelbtini), vadovu, laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. kovo 5 d. vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybę teikė ne valstybei, o kitiems kreditoriams, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, padarė kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimus. Šiais savo veiksmais J. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjant bendrovės prašymą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, buvo patikrinta mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymas bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastys. Bendrovė patikrinimui pateikė sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“, AB, išrašą už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. kovo 5 d. Analizuojamojo laikotarpio pradžioje pinigų likutis sąskaitoje buvo 798,24 Eur, laikotarpio pabaigoje - 80,33 Eur, per šį laikotarpį sąskaitoje gauta 675 901,35 Eur įplaukų (iš veiklos), išleista - 675 183,44 Eur. Žemiau pateikiamoje lentelėje detalizuojama keletas bendrovės mokėjimų, atliktų per paskutinius tikrinto laikotarpio mėnesius t. y. 2018 m. vasario, kovo mėnesius.

Data Kasos išlaidų paskirtis Išmokėta suma EUR Atlikto mokėjimo dieną buvusi mokestinės nepriemokos suma EUR 2018-02-28 UAB „S.“ 3 000,00 29 806,69 2018-02-28 UAB „S.“ 11 700,00 29 806,69 2018-03-01 UAB „S.“ 10 700,00 29 857,84 2018-03-01 UAB „L.“ 6 000,00 29 857,84 2018-03-01 AB „G.“ 3 400,00 29 857,84 2018-03-01 J. K. 6 200,00 29 857,84

Taigi, nagrinėjant bendrovės prašymą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, buvo nustatyta, kad bendrovė, vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, atsiskaitė su kitais kreditoriais, būdama skolinga valstybės (savivaldybės) biudžetui. Tokiu būdu, bendrovė vykdydama šiuos lentelėje nurodytus mokėjimus pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, nes mokėjimai iš kasos buvo atlikti bendrovei turint mokestinę nepriemoką. VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo daro išvadą, kad šių veiksmų atlikimas pažeidė VMI kaip kreditoriaus teises, nes tuo metu, kai buvo vykdomi šie mokėjimai, UAB „B.“ turėjo mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybių biudžetams. Remiantis tuo, institucija prašo pažeidėjui paskirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas J. K. savo kaltę pažeidęs kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilę pripažino, tačiau parodė, jog šis pažeidimas padarytas formaliai, nes jis pradėjo vadovauti bendrovei nuo 2017-07-15, jau buvo susidarę įsiskolinimai, bendrovė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams, skola susidarė per trumpą laiką, todėl dėjo visas pastangas išlaikyti bendrovėje dirbančius darbuotojus ir toliau plėtoti bendrovės veiklą, kreipėsi į VMI su prašymais išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, tačiau prašymai nebuvo tenkinti. Šiai dienai mokestinė nepriemokai padengta, o skola perimta kitos jo vadovaujamos bendrovė 2018-05-23 VMI sprendimu. Prašo bylą nutraukti ar taikyti švelnesnę nuobaudą, ne turi šeimą, joje du mažamečiai vaikai, baustas už analogiškus nusižengimus nebuvo, pasižada ateityje jokių nusižengimų nedaryti, o plėtojant bendrovės veiklą, laikytis įstatymų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė, advokatė A. V. prašo bylą nutraukti arba taikyti ANK 34 str. 5d. nuostatas bei taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą.

Iki teismo posėdžio teisme gautas VMI prašymas bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

Iš VMI pareiškimo turinio ir prie pareiškimo pateiktos medžiagos, paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų: išrašų iš informacinių sistemų (b. l. 7-17), balanso duomenų (b. l. 19-24), UAB „B.“ banko sąskaitos išrašų (b. l. 25-42), VMI 2018 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. (23.24-08)-327-2304 (b. l. 44), išvados dėl prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą (b. l. 45-49) nustatyta, kad, VMI atlikus UAB „B.“ vidinį patikrinimą, kurio metu patikrintas šios bendrovės piniginių lėšų judėjimas banko sąskaitose ir kasoje nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. kovo 5 d., bendrovės debitoriai/kreditoriai, pirkėjų ir tiekėjų apyvartos, finansinės atskaitomybės dokumentai ir kt., nustatyta, kad 2018 m. vasario 26 d. UAB „B.“ skola valstybės biudžetui buvo ne mažesnė kaip 7821,11 Eur, o UAB „B.“, vadovaujama J. K., laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2018 m. kovo 1 d. atliko mokėjimus UAB „S.“, UAB „L.“, AB „G.“, J. K. pagal aukščiau pateiktą lentelę, kas pažeidė VMI interesus, nes tuo metu UAB „B.“ buvo skolinga VMI, tačiau pirmenybės teisė suteikta kitiems kreditoriams. Anksčiau minėti duomenys liudija, kad J. K. vadovaujama UAB „B.“, atlikdama mokėjimus kitiems kreditoriams, pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo nuostatas, nes CK 6.930¹ straipsnis reglamentuoja skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarką. Būtent CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punktas imperatyviai numato, kad, kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, tačiau šiuo atveju J. K. vadovaujama UAB „B.“, nesilaikydama CK 6.930¹ straipsnio nuostatų, vykdė atsiskaitymus su penktos eilės kreditoriais ir taip pažeidė trečios eilės kreditoriaus - VMI teises ir interesus, t. y. nesilaikė atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog būtent bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 13 punktas). Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuotos mokesčių mokėtojo pareigos, kur inter alia įtvirtinta pareiga laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę (1 punktas); bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių (2 punktas); teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais (4 punktas) ir t.t. Taigi, iš paminėto teisinio reglamentavimo akivaizdu, jog būtent bendrovės vadovas – šiuo atveju būtent UAB „B.” vadovas J. K. - yra atsakingas už tinkamą visos bendrovės veiklos organizavimą, teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą, buhalterinės apskaitos organizavimą, tarp jų ir tinkamą mokesčių apskaičiavimą ir jų sumokėjimą. Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis skirta tokiai situacijai, kai įmonėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Paminėtoje teisės normoje nėra numatyta jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma kaip tik ir reglamentuoja, kokia tvarka turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, kai susidaro situacija, jog įmonė negali vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo administracinė byla Nr. 2AT-56-696/2015). Teismas sprendžia, jog pats J. K. iš esmės pripažįsta, jog UAB „B.“ vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, tokiu būdu ši įmonė disponavo savo lėšomis, tačiau anksčiau nurodytų duomenų kontekste teismas vertina, kad tai buvo daroma pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymų eiliškumo tvarką, kai juridinis asmuo neturi pakankami lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, o tokiais veiksmais buvo pažeistos kreditoriaus VMI teisės.

Remiantis aukščiau išdėstytu, teismas konstatuoja, jog byloje nustatyta, kad J. K., būdamas UAB „B.“ direktorius, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad UAB „B.“ yra skolinga valstybės biudžetui, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Anksčiau nurodyti bylos duomenys patvirtina, kad J. K. veiksmai atitinka visus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, nes buvo pažeisti kreditoriaus VMI interesai, nesilaikant CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tuo pažeidžiant kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, jog pagrindinė skola susidarė per trumpą laikotarpį, pažeidėjas didelę dalį priemokos VMI sumokėjo, dėjo maksimalias pastangas įmonės veiklai išsaugoti, taip siekdamas ateityje su kreditoriais atsiskaityti, jo veiksmai nebuvo piktavališki, taip pat į tai, kad anksčiau už tokio pobūdžio pažeidimo padarymą nėra baustas, šeimoje augina du mažamečius vaikus, todėl net ir minimalios straipsnio sankcijoje numatytos baudos paskyrimas, šiuo konkrečiu atveju, nebūtų proporcingas padarytam pažeidimui ir pažeidėjo asmenybei, atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, paskiriant J. K. švelnesnę nuobaudą – mažesnio dydžio baudą, nei numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 675 straipsniu, teismas

nutaria:

J. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, taikant ANK 34 straipsnio 4 dalį, skirti jam 100 Eur (šimto eurų) baudą.

Paskirta bauda privalo būti sumokėta per 40 dienų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ bankas, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos bankas.

Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-623-229/2018 bei įmokos kodą - 1001.

Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.