Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant ieškovo Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei I. A., trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, A. Š., atsakovei J. P., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. P., o institucijos teikiančios išvadą Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei J. P. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, globėjo paskyrimo, išlaikymo priteisimo, ir pagal trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, A. Š. ieškinį atsakovei J. P. dėl išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. P., institucija teikianti išvadą Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius

Aprašomoji dalis

nustato:

Ieškovas Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius prašė neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei dukros Ž. P. ir sūnaus U. Š. atžvilgiu; nuo ieškinio padavimo dienos priteisti iš atsakovės išlaikymą jos dukrai ir sūnui periodinėmis kas mėnesį mokamomis 300,00 Lt dydžio išmokomis iki vaikų pilnametystės, Ž. P. nustatyti nuolatinę globą, jos globėja ir turto administratore paskirti V. P., kartu su ja nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, U. Š. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su tėvu A. Š..

Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, A. Š. prašė priteisti iš atsakovės sūnui U. išlaikymą periodinėmis kas mėnesį mokamomis 500,00 Lt dydžio išmokomis nuo ieškinio padavimo iki vaiko pilnametystės, o taip pat priteisti išlaikymo įsiskolinimą – 18.000 Lt už 3 metų laikotarpį iki ieškinio padavimo. Paaiškino, kad atsakovė ne tik kad vaiku nesirūpina, tačiau ir jo neremia jau daugiau kaip 3 metus, tarpusavio ryšio su vaiku nėra, sūnus nenori su motina bendrauti. Jų sūnui būtinas didesnio dydžio, t.y. 500 Lt, išlaikymas periodinėmis išmokomis, nei nurodė ieškovas, nes vaikui jau 17 metų, jis mokosi, savo turto ir pajamų neturi.

Institucija teikianti išvadą Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius davė išvadą, kuria Ž. P. globėja ir turto administratore siūlė paskirti V. P., kuri šias pareigas atlieka tinkamai, turi reikiamas sąlygas, vaikas jos globoje jaučiasi saugus ir mylimas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atsakovė yra Ž. P., gimusios (duomenys neskelbtini), motina, vaiko tėvas į gimimo įrašą neįrašytas, šias aplinkybes patvirtina rašytinis įrodymas – Ž. P. 2003-08-05 gimimo įrašas Nr.216, patikslintas 2003 m. nuginčijus tėvystę (6, 41 b.l.). Atsakovė taip pat yra ir U. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), motina, tai patvirtina gimimo įrašas Nr.317, sudarytas (duomenys neskelbtini) Utenos rajono CMS (20 b.l.).

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste – LR CK) 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Tokia nuostata, kad vaikus turi auginti ir auklėti abu tėvai, atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 dalies ir 9 str. nuostatas, o šių pareigų vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Tėvams nesilaikant įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, LR CK numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, vienas iš jų – tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (LR CK 3.3 str.) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas ir žalojamas, bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

Atsakovė Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-03-16 įsakymu Nr. AĮ-224 buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, socialinių įgūdžių stokos, gaunamos valstybės paramos panaudojimo ne šeimos interesams (25 b.l.), o Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-08-02 įsakymu Nr. AĮ-727 atsakovės dukrai Ž. P. buvo nustatyta laikinoji globa, jos globėja paskirta V. P. (10 b.l.). Sūnų U. Š. augina jo tėvas A. Š., padedamas savo motinos.

Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai – vaiko globos/rūpybos planai, apsilankymo šeimoje aktai už 2011-2013 metus (32-41 b.l.) patvirtina, kad atsakovė buvo nuolat skatinama bendrauti su vaikais, įsidarbinti, tačiau ji nieko nedarė, kad jos sugyventinis prieš ją smurtauja, dažnai nebūna namuose arba neįsileidžia į namus, neatsako į skambučius. Iš Utenos rajono socialinių paslaugų centro pažymos (31 b.l.) matyti, kad atsakovė nuolat sugalvoja įvairių priežasčių, kodėl negali susitikti su vaikais, kad buvo girtaujama jos gyvenamojoje vietoje, ten lankėsi pašaliniai asmenys, o sugyventinis smurtavo atsakovės atžvilgiu. Liudytoja L. G. (118 b.l.) paaiškino, kad jai, kaip socialinei darbuotojai, tenka lankytis pas atsakovę, kad atsakovė nėra abejinga savo vaikams, tačiau yra neryžtinga, apie vaikus tik kalba, tačiau realiai nieko nedaro, pamažu tvarkosi buityje.

Byloje ieškovo, trečiųjų asmenų paaiškinimai, pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šiuo metu atsakovė gyvena kartu su sugyventiniu jai priklausančiame sodo name, vaikams gyventi sąlygų nėra, vaikais visiškai nesirūpina, nebėra tarpusavio ryšio su vaikais, išlaikymo neteikia.

Taigi laikytina nustatyta, jog atsakovės vaikų teisės, numatytos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, augti ir būti auklėjamiems savo motinos šeimoje, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, atsakovei tiek gyvenant kartu su dukra, tiek skyrium nuo abiejų vaikų nebuvo užtikrintos ir šiuo metu atsakovė šių vaikų teisių neužtikrina, tai patvirtina jos pasyvus elgesys – vaikams neteikia išlaikymo, su vaikais nebendrauja, kol kas pageidavimo vaikus susigrąžinti nepareiškė.

Tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis. Vien tik biologinė giminystė be tolimesnių teisinių ar faktinių elementų, rodančių asmeninių ryšių egzistavimą, yra nepakankama teisės, kurią garantuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, į šeimos gyvenimo gerbimą apsaugai taikyti. Taigi, nors kiekviena laikinos globos taikymo priemonė turėtų būti suderinta su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką, tačiau šiuo konkrečiu atveju atsakovė iki teismui priimant sprendimą nerodė jokios iniciatyvos susigrąžinti vaikus bei teikti jiems išlaikymą. Toks atsakovės elgesys vertintinas kaip visiškas nesirūpinimas vaikais.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų LR CK 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis yra aiškinamos ir LR CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Sisteminis ir lingvistinis šios teisės normos aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuotas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Taigi nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas.

LR CK yra numatyta ir kita vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė – vaiko atskyrimas nuo tėvų, tačiau ši priemonė gali būti taikoma nesant tėvų kaltės, kai dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių tėvas (motina) negyvena kartu su vaikais ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikai. Esant tėvo (motinos) kaltei dėl netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo arba vengimo ją įgyvendinti ir CK 3.180 straipsnyje nurodytiems pagrindams, vaiko teisių ir interesų apsauga ir gynyba nuo tokio tėvo (motinos) turi būti užtikrinta tik tėvų valdžios apribojimo instituto pagalba. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.

Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Nors atsakovė yra jauno amžiaus, darbinga, tačiau, kaip patvirtina byloje dalyvaujančių asmenų pateikti įrodymai, ji kol kas nepaisė ir nepaiso savo vaikų interesų, nes pirmiausia ketina įgyvendinti ne vaikų teises ir interesus, o savo norus.

Taigi padaryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė savo pareigų vaikų atžvilgiu nevykdo dėl objektyvių priežasčių, negalima, nes tėvų rūpinimasis vaikais, jų auklėjimas yra tėvų prigimtinė pareiga, todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas tokiais argumentais, kaip bedarbystė, lėšų neturėjimas, nuosavo būsto neturėjimas ir panašiai.

Šioje byloje ištirtus ir pasitvirtinusius įrodymus įvertinus kartu su vaiko teisių apsaugos institucijos pateikta išvada dėl ginčo (LR CK 3.184 str.), laikytina nustatyta, kad atsakovė yra kalta dėl netinkamo motinos pareigų vykdymo, nes visiškai nesirūpino vaikais: kartu su vaikais negyvena, neaugina ir neauklėja savo vaikų, nebendrauja, neteikia jiems materialinio išlaikymo, gyvena taip, kaip jai pačiai atrodo geriau, nors toks jos gyvenimo būdas nėra suderinamas su motinos pareigų vykdymu, savo elgesio nekeičia. Tai yra pakankamas pagrindas atsakovei motinos valdžią, ieškinį šioje dalyje tenkinant (iš dalies), vaikų U. ir Ž. atžvilgiu apriboti terminuotai 1 metų laikotarpiui, nes atsakovė yra jauno amžiaus, neatsisako vaikų, supranta turinti pareigas vaikams, imasi priemonių, jos nuomone, jai padėsiančių atprasti nuo alkoholio, tvarkosi buityje, tai leidžia manyti, kad padėtis ateityje galėtų pasikeisti (LR CK 3.180 str.1-2 dalys). Atsakovei dukros Ž. ir sūnaus U. atžvilgiu sustabdytinos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų (LR CK 3.180 str. 3d.).

Teismas, nagrinėjant ieškinius dėl tėvų valdžios apribojimo, yra nesaistomas pareikštų reikalavimų ribų, gali priimti sprendimą, atsižvelgdamas į susidėjusią padėtį ir vaiko interesus, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, skiria vaikui globą ir nustato jo gyvenamąją vietą (LR CK 3.183 str. 2 d., 4d., LR CPK 406-407 straipsniai).

Nesant galimybės šiuo metu atsakovės dukrą Ž. grąžinti jai, atsižvelgiant į susidariusią faktinę padėtį, turint mintyje tai, kad vaikas yra mažametis, kad jau periodiškai nuo gimimo, o nuo 2011 m. nuolatinai gyvena trečiojo asmens šeimoje, kad vaikui būtina suaugusiųjų priežiūra ir kasdieninis nuolatinis rūpinimasis juo, o šiuo metu atsakovė negali užtikrinti vaikui jo teisių, numatytų Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, atsižvelgiant į įstatyme (LR CK 3.248 str.1d.) numatytą globos tikslą - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti, ją įstatymų nustatyta tvarka (LR CK 3.256 str., 3.257 str. 3p.) atskyrus nuo motinos ir jai likus be abiejų tėvų globos, nustatytina nuolatinė globa, nes tokia padėtis šiuo metu labiausiai atitinka jos interesus (LR CK 3.183 str.4d., LR CPK 406-407 straipsniai).

Kaip nustatyta, Ž. P. yra laikinai globojama V. P., kuri yra artimoji vaiko giminaitė – senolė, jai sutikus nuolatinai globoti Ž. savo šeimoje, o vaikui nuolatinai gyvenant kartu su ja jau nuo 2011 m., teismas nagrinėja šį ginčą vaiko interesais, Ž. globėja ir turto administratore paskiriant V. P., kartu su ja nustatant Ž. nuolatinę gyvenamąją vietą, nes tokia padėtis šiuo metu labiausiai atitinka mažamečio vaiko interesus (LR CK 3.264 str. 3d., 3.265 str. 1 d. 1 p., 3.268 str., 3.269 str., 3.275 str.). Nėra duomenų, kad V. P. negalėtų būti vaiko globėja (LR CK 3.269 str.), įstatymas (LR CK 3.259 str. 3d.) teikia pirmumo teisę tapti vaiko globėju artimiesiems giminaičiams. Ž. P. pagal jos sveikatos būklę gali būti globojama, o V. P. tokio amžiaus anūkę globoti gali, ką patvirtina medicininiai pažymėjimai (17, 102 b.l.), V. P. nėra teista (8 b.l.), gauna senatvės pensiją, turi turto, yra sudariusi tinkamas buitines – moralines sąlygas globojamam vaikui gyventi (9, 21, 23-24 b.l.), sutinka nuolatinai globoti Živilę (53, 101 b.l.), V. P. sutuoktinis sutinka, kad ji globotų anūkę jų šeimoje (15 b.l.), globėjos pareigas atlieka tinkamai (18-19 b.l.), institucija ją siūlo paskirti vaiko globėja ( 51 b.l.), A. P. nėra teistas (42-43 b.l.).

Atsakovės, jai motinos valdžią apribojus, sūnaus U. Š. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jo tėvu A. Š..

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio nagrinėjimo metu, atsakovės dukros Živilės nuomonė išklausyta VTAS darbuotojų, V. P. šeimoje Ž. gyventi yra įpratusi, jaučiasi saugi (LR CK 3.183 str. 3d.).

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tai yra turtinė asmeninė (intuitu personae) prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (LR CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.).

LR CK 3.192 str. 1 dalis nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šio straipsnio 2d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvams apribojus tėvų valdžią, pastarųjų pareiga išlaikyti vaikus išlieka (LR CK 3.195 str.), todėl atsakovė negali būti atleista nuo įstatymu jai nustatytos pareigos vykdymo. Jeigu tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokio, prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus, jo poreikius, būtini. Individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Visada atsižvelgiama į tai, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, tinkamai nepilnametį vaiką maitinant, aprengiant, prižiūrint jo sveikatą, sudarant sąlygas ir įgyjant reikmes visaverčiai mokytis, socialiai vystytis.

LR CK 3.196 straipsnio 1 dalis numato tris nepilnamečių vaikų išlaikymo būdus, kuriuos gali priteisti teismas: 1) kas mėnesį mokamas periodines išmokas; 2) konkrečią pinigų sumą; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Sprendžiant, kokiu būdu (forma) priteisti išlaikymą, visų pirma yra atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnis): nustatomi vaiko poreikiai (jų apimtis, dydis ir pan.), kuo parinktas išlaikymo būdas (forma) yra geriau atitinkantis vaiko teises ir interesus nei kiti būdai.

Atsakovės dukra yra mažametė, šiuo metu yra išlaikoma valstybės ir globėjos, o sūnus šįmet sulauks pilnametystės, abu vaikai mokosi, savo turto neturi, taigi darytina išvada, kad labiausiai atsakovės vaikų poreikius tenkintų išlaikymas, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (LR CK 3.196 str. 1 d. 1p.).

Atsakovė nepateikė įrodymų (LR CPK 178 str.), kad savo vaikams teikia išlaikymą bei įrodymų, kad buvo ar galėtų būti atleista nuo pareigos pačiai išlaikyti savo vaikus vykdymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje išaiškinta, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kuri nuo 2008-01-01 buvo 800,00 Lt, nuo 2012-08-01 – 850 Lt, nuo 2013-01-01 – 1.000,00 Lt. Tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (LR CK 3.192 straipsnio 2 dalis), bet jis ir tokiu atveju neturėtų būti mažesnis nei minimaliai reikia vaikui išlaikyti.

Tėvų turtinė padėtis yra vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Atsakovė nuosavybės teise valdo žemės sklypą su statiniais, 2012-09-17 siūlomo darbo atsisakė be patesinamos priežasties (28 b.l.), nedirba (109-110 b.l.), nors yra darbinga, o todėl turi galimybę gauti pakankamas darbines pajamas.

Atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį, amžių, darbingumą, vadovaujantis atsakovės dukros Živilės interesų pirmumu, jai priteistinas išlaikymas, mokamas kas mėnesį 300 Lt dydžio periodinėmis išmokomis nuo 2013-10-29 (nuo ieškinio padavimo, kaip prašė ieškovas) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškinį šioje dalyje atsakovė pripažino.

Sūnaus U. išlaikymui trečiasis asmuo A. Š. prašė priteisti išlaikymą 500 Lt dydžio periodinėmis išmokomis už laikotarpį nuo ieškinio padavimo iki vaiko pilnametystės, o taip pat priteisti išlaikymo įsiskolinimą – 18.000 Lt už 3 metų laikotarpį iki ieškinio padavimo. Nors atsakovė nurodė, kad išlaikymo, jos nuomone, ji neteikė vaikui tik nuo 2011 m. sausio, tačiau ji neteikė jokių įrodymų (LR CPK 178 str.) dėl to, kad vaikui būtų teikusi išlaikymą, trečiojo asmens ieškinį pripažino visiškai.

Trečiasis asmuo A. Š. nuosavybės teise valdo penkias 1983-1997 metų transporto priemones, žemės sklypą kaime ir butą Vilniaus mieste, dirba, jam vidutiniškai išmokama 3.000 Lt mėnesiui (112-114 b.l.), tačiau jis turi neįvykdytų piniginių prievolių (ilgalaikės paskolos būstui įsigyti, remontui).

Pažymėtina, kad trečiojo asmens A. Š. nurodymu (60 b.l.), Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis, trečiojo asmens ir atsakovės santuoka buvo nutraukta Utenos rajono apylinkės teismo 2003-02-10 sprendimu civilinėje byloje Nr.2/2-146-04/2003, sūnaus U. gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su atsakove, o trečiasis asmuo įsipareigojo mokėti vaikui išlaikymą. Nors trečiasis asmuo, atsižvelgiant, kad buvo priimtas minėtas teismo sprendimas, ieškinio reikalavimus suformulavo netinkamai (neprašė pakeisti minėto teismo sprendimo sąlygas), tačiau tai, teismo vertinimu, nekliudo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą bei priteisti iš atsakovės išlaikymą sūnui, nes po teismo sprendimo susiklostė tokia faktinė situacija, kuri nebeatitinka sprendime nurodytų sąlygų, atsakovė pareigų sūnaus atžvilgiu nebevykdo, todėl vaiko teisės gintinos prioritetiškai.

Vadovaujantis šalių sūnaus U. interesų pirmumu, atsižvelgiant į jo tėvų turtinę padėtį bei galimybę dirbti ir gauti darbinių pajamų, iš atsakovės priteistinas išlaikymas, mokamas kas mėnesį 500,00 Lt dydžio periodinėmis išmokomis, sūnui U. už laikotarpį nuo 2013-11-27 iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ieškinį šioje dalyje tenkinant visiškai. Išlaikymo, skirto U. Š., lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas jo tėvas A. Š. (LR CK 3.185 str. 1d.). Už laikotarpį nuo 2010-11-27 iki 2013-11-26 priteistinas išlaikymo įsiskolinimas – 18.000 Lt ( po 500,00 Lt mėnesiui), ieškinį šioje dalyje taip pat tenkinant visiškai.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreiptinas vykdyti skubiai (LR CPK 282 str. 2d. 1p.).

Ieškinys iš esmės patenkintas, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos: iš atsakovės valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu - 53,00 Lt, 144,00 Lt žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimą apriboti motinos valdžią ir 288 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti išlaikymą abiems vaikams ( 800,00 Lt x 12 mėn. = 9.600,00 Lt x 3 proc. = 288,00 Lt) (LR CPK 85 str.1d. 3p., 96 str.).

Įsiteisėjęs teismo sprendimas nusiųstinas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (LR CK 3.219 str. 3d.), nes suėjus 1 metams nuo laikino tėvų valdžios apribojimo, valstybinė įvaikinimo institucija išsiaiškina, ar tėvams nepanaikintas tėvų valdžios apribojimas, jei apribojimas nepanaikintas, vaiką įtraukia į galimų įvaikinti vaikų apskaitą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263-265 straipsniais, 268 str., 269 str., 270 str., 282 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Terminuotai vieneriems metams apriboti motinos valdžią ir sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, atsakovei J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros Ž. P., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir sūnaus U. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatyti nuolatinę globą, jos globėja ir turto administratore paskirti V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kartu su globėja nustatyti nuolatinę gyvenamąją vietą.

U. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su tėvu A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis kas mėnesį mokamomis 300,00 Lt dydžio išmokomis nuo 2013-10-29 iki Ž. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Iš atsakovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnui U. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti:

išlaikymą periodinėmis kas mėnesį mokamomis 500,00 Lt dydžio išmokomis nuo 2013-11-27 iki U. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;18.000,00 Lt (aštuoniolika tūkstančių litų) išlaikymo skolą už laikotarpį nuo 2010-11-27 iki 2013-11-26.

Išlaikymo, skirto U. Š., lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 432,00 Lt žyminio mokesčio, 53,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (abiejų įmokų kodas - 5660) privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, jo kopiją nusiųsti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.