- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-08
- Bylos Nr.
- 2A-1030-464/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-00898-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- UAB „Atgimimo studija“
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Atgimimo studija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui UAB „Atgimimo studija“ dėl skolos už šilumos energiją ir palūkanų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas UAB „Vilniaus energija“ 2012-02-27 su ieškiniu (b.l. 2-5) kreipėsi į Vilniaus m. 3-ąjė apylinkės teismą ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Atgimimo studija“ 426,92 Lt skolą už šilumos energiją, 22,54 Lt palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog tiekia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiam namui (duomenys neskelbtini), kurio neįrengtos pastogės ½ dalis nuo 2003-05-13 iki 2011-09-15 nuosavybės teise priklausė atsakovui. Atsakovas turi prievolę kas mėnesį mokėti mokesčius už pastato bendro naudojimo patalpų šildymą, už šilumos energiją bendroms reikmėms. Ginčo laikotarpiu (nuo 2011-01-01 iki 2011-04-30) atsakovas šios prievolės nevykdė, todėl susidarė 426,92 Lt skola. Suvartotos šilumos kiekis šiame name buvo nustatytas pagal pastato įvade įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis ir buvo paskirstomas pastato butų ir kitų patalpų savininkams pagal Komisijos 2005-05-05 nutarimu patvirtintą Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4. Tačiau dalis pastate esančių patalpų neprijungtos prie centralizuotos šildymo sistemos, todėl kartu su metodu Nr. 4 buvo taikomas ir 2005-07-22 nutarimu patvirtintas Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5, paskirstant bendrojo naudojimo patalpoms šildyti sunaudotą šilumos kiekį visiems pastato butų (patalpų) savininkams proporcingai butų (patalpų) plotui pagal šio metodo 5.1.1. p., t.y. neatsižvelgiant į patalpos padėtį pastate ir kitus faktorius. Konkretus koeficientas parinktas pagal laiptinių kiekį pastate, šiuo atveju už dvi laiptines taikytas koeficientas 0.18.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Atgimimo studija“ atsiliepimu (b.l. 34-37) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus m. 3-iojo apylinkės teismo 2011-01-25 sprendimu, priimtu civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei V. E. (c.b. Nr. 2-274-862/2011), kurioje trečiuoju asmeniu dalyvavo ir atsakovas, jai kaip tų pačių patalpų bendrasavininkei pareikštas ieškinys dėl skolos už šilumos energiją bendrojo naudojimo patalpoms buvo atmestas, ieškovui neįrodžius prašomos priteisti skolos apskaičiavimo pagrįstumo pagal teisės aktų reikalavimus. Kadangi atsakovas ir V. E. buvo pastato pastogės bendrojo naudojimo patalpų bendrasavininkiai, tai atsakovui mokesčiai už šilumos energiją bendrojo naudojimo patalpoms šildyti ir šilumos energiją bendroms reikmėms turėtų būti skaičiuojami tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir kitiems patalpų bendrasavininkiams, t. y. pagal šilumos paskirstymo metodo Nr. 5 5.1.2. p., t.y. pagal patalpų ar butų tūrį. Atsakovui tenkanti mokesčių dalis turi būti apskaičiuota proporcingai atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų tūriui, nes dalis atsakovui priklausančių patalpų yra palėpė, kurios aukštis nevienodas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas 2012-05-03 sprendimu (b.l. 100-105) ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo ieškovui 426,92 Lt skolą už šilumos energiją, 22,54 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2011-03-01 iki 2012-02-22, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos 426,92 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2012-02-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 50 Lt žyminio mokesčio, 11 Lt už Juridinių asmenų registro išrašą ir 3 Lt už Nekilnojamojo turto registro išrašą, taip pat priteisė iš atsakovo 19,60 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą.
Teismas nustatė, jog atsakovui nuo 2003-05-13 iki 2011-09-15 nuosavybės teisėmis priklausė ½ dalis negyvenamosios patalpos (neįrengtos pastogės), esančios (duomenys neskelbtini). Pastatui ieškovas tiekia šilumos energiją. Atsakovui priklausiusioje patalpoje nėra jos šildymui skirtų šildymo prietaisų, tačiau kitoms pastato patalpoms yra teikiama šilumos energija šildymui, karštam vandeniui ruošti. Pastate yra bendro naudojimo patalpų (laiptinės), kurios yra pastato butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog
tiek pagal įstatymą, tiek pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką bendraturčiai turi prievolę padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu. Ši bendraturčių bendrojo pobūdžio pareiga kyla iš įstatymo nuostatų, todėl bendraturtis tokios bendrojo pobūdžio prievolės nevykdymo negali pateisinti-pagrįsti (vien tik) individualios rašytinės sutarties su šilumos tiekėju nebuvimu. Be to, atsakovui ginčo laikotarpiu priklausiusiose patalpose (neįrengtoje palėpėje) nebuvo šios patalpos šildymui skirtų šildymo prietaisų, taigi nebuvo ir individualios rašytinės šilumos tiekimo sutarties sudarymo objekto, todėl pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą – apmokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą, už šilumos energiją bendroms reikmėms, atsakovui atsiranda ne kaip individualiam šilumos vartotojui, o kaip pastato bendro naudojimo patalpų bendraturčiui. Teismas pažymėjo, jog mokesčiai už bendro naudojimo patalpas turi būti vienodai (ta pačia tvarka) apskaičiuojami visiems pastato bendraturčiams. Pastate esant nevienodam patalpų aukščiui, šilumos paskirstymo metodo Nr. 5 5.1.2 p. taikymo būtina prielaida-sąlyga yra visiems bendraturčiams vienodo matavimo vieneto – kubinio arba kvadratinio metro – taikymas, o tai savo ruožtu lemia būtinybę visiems bendraturčiams pasirinkti (susitarti dėl) bendrai taikytiną(-o) metodą(-o). Kadangi visų pastato (ar laiptinės) bendraturčių pasirinkimo nėra, taip pat nėra oficialių duomenų apie patalpų tūrius, teismas vertino kaip teisingą, protingą ir sąžiningą ieškovo pasirinkimą visiems bendraturčiams, įskaitant ir atsakovą, mokestį už bendro naudojimo patalpų šildymą proporcingai apskaičiuoti pagal išviešintus patalpų plotų duomenis.
Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2011-01-25 sprendimas, priimtas civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį V. E., turi reikšmę nagrinėjamai bylai. Teismas pažymėjo, jog skirtingai nuo nagrinėjamos bylos duomenų, atsakovo nurodomoje civilinėje byloje ieškinys buvo pareikštas fiziniam, o ne juridiniam asmeniui, be to, šis ieškinys buvo atmestas ir dėl ieškovo netinkamai nurodyto laiptinių skaičiaus, kuris reikšmingas apskaičiuojant mokesčius už bendro naudojimo patalpų šildymą. Nagrinėjamoje byloje, skirtingai nuo atsakovo nurodomos bylos, nenustatyta ieškovo, kaip paslaugos tiekėjo, nesąžiningo elgesio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas UAB „Atgimimo studija“ 2012-06-04 apeliaciniu skundu (b.l. 109-114) prašo teismo priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Atsakovas su ieškovu nėra sudaręs jokios sutarties, o pasiūlymo ją sudaryti nebuvimas pažeidžia atsakovo teisę žinoti ne tik savo, bet ir ieškovo teises bei pareigas, skaičiuojant mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad energijos pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo negalima, nesivadovavo bendraisiais sutarčių principais, energijos pirkimo-pardavimo sutarčių nuostatomis, reikalavimais viešajai sutarčiai ir savo motyvuose iš esmės atkartojo ieškovo argumentus.Nei atsakovui, nei kitiems namo bendraturčiams ieškovas nėra nurodęs, kad teisingiems šilumos kiekio paskaičiavimams nustatyti yra privalu pateikti duomenis apie pastato laiptinės (kuri yra pastato bendrojo naudojimo patalpa) tūrius. Teismo išvada, kad iš ieškovo paskaičiavimų matyti, jog pastate sunaudotas šilumos kiekis bendroms namo reikmėms paskirstytas pagal metodo Nr. 5 3.1 p. nustatytą koeficientą už tiekiamą šilumos energiją bendro naudojimo patalpoms šildyti, nereiškia, kad ieškovas teisingai apskaičiavo kainą už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Šilumos paskirstymo metodas Nr. 5 negali būti taikomas vienas atskirai be šiuo atveju ieškovo namui (duomenys neskelbtini) parinkto šilumos paskirstymo metodo Nr. 4. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad tarp nagrinėjamos bylos ir jo nurodytos Vilniaus m. 3-ajame apylinkės teisme išnagrinėtos c.b. Nr.2-274-862/2011 nėra prejudicinio ryšio. Laiptinių skaičius negalėjo įtakojo Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2011-01-25 sprendimo (c.b. Nr.2-274-862/2011) dėl aplinkybių, susijusių su patalpų tūrio reikšme, nustatant ir apskaičiuojant mokestį už bendro naudojimo patalpų šildymą. Teismas iš atsakovo nepagrįstai priteisė 6 proc. procesines palūkanas, kadangi jų galima reikalauti esant sutarties pažeidimui. Taip pat iš atsakovo buvo nepagrįstai priteistos išlaidos už Juridinių asmenų bei Nekilnojamojo turto registrų pažymas, kadangi šiuos duomenis ieškovas turi, jie jam yra reikalingi ir būtini įrodinėjant savo reikalavimų pagrįstumą bei apskaičiuojant kainą už šildymą visiems pastato savininkams. Atsakovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ 2012-06-28 atsiliepimu (b.l. 118-122) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2012-05-03 sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodo, jog atsakovui nuosavybės teise priklausančios patalpose nėra tos patalpos šildymui skirtų šildymo prietaisų, tačiau patalpos yra pastate, kuriam tiekiama šilumos energija. Todėl atsakovui tenka pareiga proporcingai savo daliai atsakyti tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat apmokėti išlaidas jam išlaikyti bei mokėti mokesčius. Ieškovas kas mėnesį atsakovui teikdavo sąskaitas už šilumos energiją, yra pateikęs ir paaiškinimą kaip skaičiuojami mokesčiai, kokia Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos metodika ieškovas vadovaujasi ir kaip atsakovas ją, kartu su kitais pastato bendraturčiais, gali pakeisti. Teismas nekonstatavo sprendime, kad šilumos paskirstymo metodai Nr. 4 ir Nr. 5 taikomi atskirai, priešingai, nurodė, kad šilumos energija bendroms reikmėms skirstoma pagal šilumos paskirstymo metodą Nr. 5, o nesant byloje jokių dokumentų, kurie nurodytų, jog vartotojai pastate yra pasirinkę kitokį šilumos paskirstymo metodą, toks skirstymas atitinka imperatyvias teisės aktų nuostatas (Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d.). Atsakovo nesutikimo su mokesčių paskaičiavimo teisingumu argumentas yra patalpų tūris. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19 patvirtinto šilumos paskirstymo metodo Nr. 5 5.1. punkte nurodytos alternatyvos mokesčiams apskaičiuoti: „skaičiuojama pagal butų ar patalpų plotą, kai jų aukštis vienodas“ arba „pagal butų ar patalpų tūrį, kai jų aukštis nevienodas“. Atsakovas nėra nurodęs savo patalpų tūrio ar įrodęs aplinkybes, kad butų ir patalpų aukštis pastate, (duomenys neskelbtini), yra skirtingų aukščių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Į apelianto prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka neatsižvelgiama, tokie prašymai apeliacinės instancijos teismo nesaisto, o žodinio šios bylos nagrinėjimo būtinumo nenustatyta (CPK 322 str.).
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas. Apeliantas savo apeliaciniame skunde kelia netinkamo norminių aktų, kurie reglamentuoja šilumos energijos tiekėjo ir jos vartotojo prievolinius teisinius santykius, tokių santykių atsiradimo prielaidas, kiekvienos iš šio teisinio santykio šalių teises bei pareigas, mokėtino mokesčio už ieškovo paslaugas, tiekiant pastatui šilumos energiją, apskaičiavimo principus, netinkamo aiškinimo bei taikymo klausimus, taip pat nesutinka dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims. Dėl tokių skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas ir pasisako (CPK 320 str. 1 d.).
Byloje nustatyta, kad apeliantui nuo 2003-05-18 iki 2011-09-07 nuosavybės teise priklausė negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės ½ dalis, esanti (duomenys neskelbtini) , pastato, pažymėto indeksu 1B4p, dalyje (b.l. 10-11). Šias patalpas pirkimo –pardavimo sutartimi apeliantas perleido V. E. ir E. E. bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Minėtose patalpose nėra įrengtų šildymo prietaisų, tačiau patalpos yra pastate, kuriam ieškovas centralizuotai teikia šilumos energiją (b.l. 20, 63-64). Ieškovo su apeliantu 1999-11-12 sudaryta atsiskaitymo už šildymą bei karštą vandenį sutartis Nr.40320 ( b.l. 71-72) bei ieškovo rašytiniai paaiškinimai (b.l. 61) patvirtina ir tokią faktinę aplinkybę, kad anksčiau šiam pastatui buvo tiekiamas ir karštas vanduo. Taip pat nustatyta, kad rašytinė sutartis dėl paslaugų teikimo ir jų apmokėjimo konkrečiai už ginčo patalpoms tenkančią šilumos energijos dalį, apelianto su ieškovu nesiejo. Ieškovas mokesčius, tenkančius kiekvienos patalpos savininkui, apskaičiuoja remdamasis įrengtais bendrais namo įvadiniais apskaitos prietaisais (skaitikliais) ir juos padalindamas proporcingai patalpų šildomam plotui, taip pat nepriklausomai nuo fakto, ar patalpos šildomos/nešildomos centralizuotai, paskaičiuoja mokestį patalpų bendraturčiams už namo bendrosioms reikmėms tenkančią šilumos energiją, taikydamas šilumos paskirstymo metodus Nr. 4 ir Nr. 5, tokį mokestį yra apskaičiavęs ir apeliantui (b.l.7-812,14-19,57). Ir nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto skundo argumentacija, kad teisės aktai nenumato jokių apribojimų sudaryti rašytinę sutartį ir tuo atveju, jeigu patalpose šildymo prietaisų, kuriais tiekiama šilumos energija, nėra, taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino patalpų tiesioginio nešildymo faktą bei šilumos apskaitos prietaisų jose nebuvimą su pareigos sudaryti sutartį nebuvimu, tačiau vien ši aplinkybė - iš dalies netinkamas skundžiamos teismo sprendimo motyvavimas - nesuponuoja būtinybės jį pakeisti, ar, juo labiau, panaikinti ir ginčą išspręsti kitaip, nei jį išsprendė apylinkės teismas (CPK 328 str.).
Asmenų valia sudaryti sutartį gali būti išreikšta ne vien tiesiogiai (kaip antai, žodžiu, paprasta/kvalifikuota rašytine forma), bet ir netiesiogiai (konkliudentiniais veiksmais) (CK 1.71 str.). Konkliudentiniais veiksmais galima sudaryti ne kiekvieną, o tik tam tikras įstatyme nurodytas sutartis. Prie sutarčių, kurias galima sudaryti konkliudentiniais veiksmais, priskiriamos ir energijos pirkimo-pardavimo sutartys (CK 6.384 str. 1 d., 6.391 str.). Šioje vietoje būtina aptarti tai, kad apelianto (juridinio asmens) teisinė padėtis pagal įstatymą nėra tolygi vartotojo (fizinio asmens), naudojančio energiją savo buitinėms reikmėms, teisinei padėčiai, kuomet sutarties sudarymo faktui konstatuoti pakanka vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Taigi šalys turėjo pareigą sudaryti rašytinę sutartį dėl tokių ieškovo paslaugų ir jų apmokėjimo tvarkos. Kita vertus, minėta pareiga tenka ne tik ieškovui, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, o ir pačiam apeliantui, kuris ankstesniu laikotarpiu sutartį dėl administracinės paskirties patalpų, esančių šiame pastate, su šilumos energijos tiekėju buvo sudaręs (b.l. 71-74). Po šilumos punkto rekonstravimo (b.l. 20, 63-64) šalys vykdė susirašinėjimą dėl apmokėjimo už ieškovo paslaugas (b.,l. 21-22), ieškovas kvietė atsakovą atvykti ir įforminti judviejų sutartinius santykius raštu, siuntė jam bei patalpų bendraturčiams pasirašymui sutarčių projektus (b.l. 23, 81-82), iki šios bylos iniciavimo teikė apeliantui pretenzijas dėl nesumokėtos skolos (b.l.13, 69-70). Tačiau aptariami ieškovo ketinimai sudaryti sutartį nebuvo realizuoti dėl atsakovo pasyvumo ir nebendradarbiavimo (b.l. 58-59). Todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip faktiškai ir teisiškai nepagrįstus skundo argumentus, kad ieškovas pažeidė pareigą supažindinti apeliantą su būsimos sutarties sąlygomis, juo labiau, kad tokių sutarčių standartinės sąlygos yra patvirtintos 2003-07-10 Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-289 ir paskelbtos viešai.
Energijos pirkimo-pardavimo sutartis, kaip akivaizdu iš pačios sutarties pobūdžio ir paskirties, yra atlygintinė. Tai reiškia, jog vartotojas turi sumokėti tiekėjui už gautą paslaugą (CK 6.160 str. 1 d., 6.383 str. 1 d.). Todėl vien sutarties raštu nesudarymas esant tokioms faktinėms aplinkybėms, kai jos pasirašymas šalims tapo jau nebeaktualus (minėta, kad patalpas apeliantas pardavė buvusiems jų bendraturčiams V. ir E. E., šiems buvusią savo dalį atitinkamai perleidus D. ir R. L., b.l. 10-11), neeliminuoja apelianto prievolės ieškovui. Pastabėtina, prievolės gali atsirasti ne tik iš sutarčių, bet ir iš kitų juridinių faktų, pagal įstatymus sukuriančių prievolinius teisinius santykius, pavyzdžiui, iš apelianto nepagrįsto sutaupymo ieškovo sąskaita, šiam negavus pajamų, kurias turėjo gauti, iš delikto, pažeidus bendrąsias pareigas elgtis taip, kad kitam asmeniui nepadaryti nuostolių, ir pan. (CK 6.2 str.). Taigi rašytinės sutarties nebuvimas nekliudo šalių teisinių santykių kvalifikuoti kaip energijos pirkimo-pardavimo santykių, nekliudo ieškovui reikalauti atlyginimo už tokias paslaugas.
CK 6.388 str. 1 d. nurodyta, kad abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jei sutartis nenumato ko kita. Apeliantas iš esmės ir neneigia, kad paslauga buvo teikiama, o už negyvenamosioms patalpoms tenkančią šilumą jis neatsiskaitė. Atsisakymą mokėti apeliantas grindžia ieškovo atliekamų paskaičiavimų nepagrįstumu, nesiremiant pastato ir jo patalpų tūrių santykiu. Kokiame oficialiame šaltinyje tokie duomenys yra užfiksuoti, skunde nenurodoma. Tokių duomenų, galinčių objektyviai pagrįsti ne tik apeliaciniame skunde įvardinto paties pastato 3996,45 kv.m. tūrį, pasak apelianto, užfiksuotą šilumos punkto rekonstrukcijos akte, bet ir jam nuosavybės teise priklausiusių patalpų tūrį, atliktą jų sulyginimą bei proporcijas (santykį), nepateikta nei pirmosios instancijos teismui (CPK 12 str.), nei su apeliaciniu skundu. Minėti duomenys galėjo sudaryti bent jau prielaidas vertinimui, ar, tokiu principu skaičiuojant, apeliantui tenka mažesnė mokesčių už patalpų apšildymą dalis. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs įrodymų apie patalpų tūrį nebuvimą ir nepasiūlęs pateikti papildomų duomenų, pažeidė šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus. Rungimosi principas nustatytas ne teismui, o pačioms ginčo šalims. Kadangi šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudojasi dispozityviai (CPK 13 str.), joms pačioms ir tenka rizika dėl tam tikrų procesinių veiksmų atlikimo ar jų neatlikimo. Be to, vartotojo ir abonento (kurios nors energijos rūšies vartotojo) sąvokos nėra tapačios. Pirmuoju atveju asmuo gauna paslaugas savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams patenkinti, kurie nėra susiję su jo verslu ar profesija (CK 6.383 str. 4 d.). Tuo tarpu apeliantui nuosavybės teise priklauso negyvenamosios paskirties patalpos, jis taip pat naudojosi šiame name esančiomis administracinės paskirties patalpomis, jis yra juridinis asmuo ir ūkio subjektas (veikiantis rinkos dalyvis), sutartiniuose, įskaitytinai ir faktiniuose sutartiniuose, santykiuose turintis tokias pačias teises bei pareigas, kaip ir ieškovas. Todėl jis negali pretenduoti į didesnę, išimtinai buitiniam energijos vartotojui (fiziniam asmeniui), kaip silpnesnei tokio teisinio santykio šaliai, nustatytą teisinę apsaugą. Šioje situacijoje priešingas teismo elgesys ir jo aktyvesnis, nei įprastinio dviejų šalių ginčo atveju, vaidmuo teisės požiūriu nebūtų tinkamas. Dėl tų pačių motyvų, kad apeliantas nėra buitinis vartotojas, nepagrįsti ir tokie skundo teiginiai, kad teismas privalėjo vadovautis kitos civilinės bylos išaiškinimais dėl analogiško mokesčio skaičiavimo toms pačioms patalpoms jų bendraturčiams - fiziniams asmenims (b.l. 38-48). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad precedento reikšmės dėl netapačių faktinių aplinkybių minėta civilinė byla neturi.
Taigi nagrinėjamoje byloje būtent apeliantui teko įrodinėjimo pareiga pagrįsti savo atsikirtimo į ieškinį poziciją, kad toks skaičiavimas, kokį taikė ieškovas bei pripažino tinkamu pirmosios instancijos teismas (Šilumos paskirstymo metodo Nr. 5 5.1.1. p.), iš esmės pažeidžia jo teises bei įstatymo saugomus interesus (CPK 178 str.). Kaip nurodyta, dispozityvumo principas leidžia įrodinėjimo strategiją savarankiškai pasirinkti pačiai ginčo šaliai, teismas šio proceso neįtakoja. Apeliantas nepasinaudojo galimybe teikti atitinkamus duomenis į bylą ir įrodinėti, kad juos taip pat teikė ir ieškovui, tačiau šis nepagrįstai tokios informacijos domėn nepriėmė. Atsižvelgtina ir į tokią aplinkybę, kad pasitikslinti pas ieškovą reikalavimus kitokiam skaičiavimo būdui apeliantas galėjo dar iki šios bylos iškėlimo – sąskaitas apmokėjimui, o vėliau ieškovo pretenziją sumokėti skolą už šilumą jis gavo daugiau nei prieš pusę metų iki pateikiant šį ieškinį (b.l. 69) (Šilumos ūkio įstatymo 22 str. 1 d.), kuomet jis tebebuvo šių patalpų savininkas ir galėjo siekti sutarties sudarymo individualiai aptartomis sąlygomis.
Daugiabučio namo šildymo sistema bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 str. 1 d.). Butų ar kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti ir pan. (CK 4.83 str. 3 d.). Pagal CK 4.76 str. nuostatą kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Pagal Šilumos ūkio įstatymą vartotojai atsiskaito už suvartotą savo poreikiams šilumą, ir kaip turto savininkai (namo išlaikymo išlaidos) šio įstatymo 12 str., 25 str., 29 str. bei Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka, t.y. apmoka tiek už šildomas patalpas, tiek už namo reikmėms tenkančią šilumą tiesiogiai nešildomose patalpose, kuri priklauso arba atskiriems savininkams, arba visiems bendraturčiams bendrai. Šilumos kiekis tokiu atveju paskirstomas (išdalijamas) vartotojams pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus ir su ja suderintus metodus. Teisė juos pasirinkti neabejotinai išlieka vartotojams, o iki jie tai padaro, tinkamą ir pastato šilumos sistemą atitinkantį metodą arba kelis metodus kartu, jeigu pastate yra skirtingų - tiek šildomų, tiek tiesiogiai nešildomų patalpų, parenka šilumos energijos tiekėjas (Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d., Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 124 p. bei jų 1 priedas). Todėl vien deklaratyvus apelianto ginčijimas, esą pritaikytas ne tas norminio akto (metodo Nr. 5) punktas, kartu neneigiant Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133.4. p. nustatytos šilumos vartotojams pareigos pateikti šilumos tiekėjui patalpos ar buto duomenis, reikalingus mokėjimams už šilumą apskaičiuoti, apelianto interesų pažeidimo (civilinio proceso tikslas, CPK 2 str.) ar neteisingo šio ginčo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nepatvirtina.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su tokiais apelianto teiginiais, kad metodo Nr. 5 5.1.1. p. ir 5.1.2. p. taikymas yra sureguliuotas imperatyviai. Priešingai, šio metodo 5 p. yra išdėstyti alternatyvūs, t.y. galimi, priklausomai nuo šildymo sąlygų ir energijos tiekėjo turimų oficialių duomenų, reikalingų atlikti paskaičiavimams, atvejai vartotojams priskiriamam šilumos energijos kiekiui už bendrojo naudojimo patalpų šildymą apskaičiuoti, nesudarius sutarties ir joje individualiai neaptarus šilumos energijos tiekimo sąlygų bei atsiskaitymo tvarkos. Ieškovas neturėjo konkrečių duomenų apie nevienodą patalpų aukštį bei patalpų tūrius, ši aplinkybė bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta, taigi ir prielaidų 5.1.2. p. taikymui nesusiklostė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad taisyklių 29 p. yra aptartas individualios sutarties sudarymas, įvardinta, kad šalys pačios suderina šilumos tiekimo-vartojimo rėžimą; suderina ir parenka vieną iš Komisijos rekomenduojamų taikyti šilumos kiekio nustatymo ir jo paskirstymo savininkams metodų; sulygsta dėl šilumos kiekio, suvartoto pastato bendro naudojimo patalpose, nustatymo bei mokėjimo už jį apskaičiavimo būdo, mokėjimo dokumentų įteikimo būdo ir atsiskaitymo terminų; pačioje sutartyje nurodo mokėjimams apskaičiuoti naudojamas pastato, butų ar kitų patalpų technines charakteristikas. Tačiau iki tokios individualios sutarties pasirašymo momento taikomos standartinės sąlygos (taisyklių 27 p., 124 p., 1priedas). Vadinasi, pačiam apeliantui neturėjus ketinimų susisaistyti su ieškovu rašytine sutartimi, nepateikus galimam kitokiam skaičiavimo būdui taikyti reikalingų oficialių duomenų (patalpų tūrių, jų aukščio paskaičiavimų), ieškovas pagrįstai šilumos kiekį ieškovui apskaičiavo tų duomenų pagrindu, kurie yra išviešinti viešame registre – remdamasis patalpų naudinguoju plotu.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam taikė CK 6.210 str. 2 d. nuostatą. Procesinės palūkanos priteisiamos ne tik pažeidus sutartį, bet ir kitais atvejais, kai skolininkas praleidžia bet kokios piniginės prievolės įvykdymo terminą. Jos teismų praktikoje yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 str.). Dėl termino praleidimo minimalūs kreditoriaus nuostoliai yra preziumuojami, t. y. iš anksto laikomi padarytais, o jų dydis yra nustatytas arba pagal sutartyje susitartą, arba įstatymo numatytą tarifą (CK 6.210 str.).
Apelianto nesutikimo su priteistomis ieškovui bylinėjimosi išlaidomis motyvai taip pat nėra paremti įstatymu. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, yra priskiriamos ir sumos, apmokėtos už duomenis iš viešų registrų, jeigu jie šaliai būtini (reikalingi) įrodinėjant savo reikalavimo pagrįstumą (CPK 88 str. 1 d.88 str. 1 d. 9 p.), o juos ginčą laimėjusiai šaliai turi kompensuoti antroji šalis (CPK 93 str. 1 d.).
Apibendrinant tai, kad išdėstyta, pagrindų pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.