- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-01-07
- Bylos Nr.
- 1-557-271/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- E. P.
- Nukentėjusysis
- R. J.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant A.Nikitinai, vertėjaujant N. Reut, dalyvaujant prokurorui G.Juknai, gynėjui advokatui J.Puškoriui, kaltinamajam E. P., nukentėjusiajai R. J., viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
1) 1993-08-11 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 146 str. 2 d. – 3 m. laisvės atėmimo. Pritaikius 1993 06 15 LR įstatymą „Dėl amnestijos“, galutinė bausmė paskirta 2 m. laisvės atėmimo. Pritaikius LR BK 47 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;
2) 1995-03-07 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 16 str. 271 str. 2 d. – 2 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 43 str., paskirta bausmė subendrinta su 1993-08-11 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo;
3) 1998-10-16 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 16 str. 2 d. 271 str. 2 d., 271 str. 2 d., 42 str., - 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo;
4) 1998-12-02 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 16 str. 2 d. 271 str. 2 d. – 2 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 42 str., paskirta bausmė subendrinta su 1998-10-16 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo;
5) 2001-10-15 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d. – 1 m. laisvės atėmimo;
6) 2014-05-08 Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d. – 4 mėnesiai viešųjų darbų; 2014-09-15 Vilniaus m. apylinkės teismo nutartimi 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė pakeista 12 parų arešto bausme. Arešto bausmę atliko,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Kaltinamasis E. P. 2014 m. gegužės 10 d., apie 18.20 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2.44 promilių alkoholio neblaivumas, konflikto dėl asmeninių santykių metu sugriebė sugyventinei R. J. už plaukų ir taip ją tampė, vieną kartą R. J. pastūmė, dėl ko nukentėjusioji atsitrenkė į sieną ir susitrenkė galvą, taip pat vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai į veidą. Tokiais tyčiniais veiksmais kaltinamasis savo šeimos nariui, sugyventinei R. J. sukėlė fizinį skausmą (pirmas epizodas).
Jis gi, 2014 m. liepos 21 d., apie 06.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2.54 promilių alkoholio neblaivumas, konflikto metu sugyventinei, nukentėjusiajai R. J. vieną kartą trenkė kairės rankos alkūne į kairį skruostą. Tokiais tyčiniais veiksmais šeimos nariui, sugyventinei R. J. sukėlė fizinį skausmą, padarė kairio žando vidinio paviršiaus žaizdą ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios R. J. sveikatą (antras epizodas).
Jis gi, 2014 m. liepos 30 d., apie 10.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2.56 promilių alkoholio neblaivumas, konflikto dėl asmeninių santykių metu du kartus sudavė šeimos nariui, sugyventinei R. J. kumščiu į kairės pusės veido sritį ir tokiais tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą (trečias epizodas).
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį iškyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia. Šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs fizinį skausmą padaromi tiesiogine tyčia. Toks kaltininko – pakaltinamo asmens – elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą – ir nori taip elgtis.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris nurodytą veiką padarė savo giminaičiui ar šeimos nariui (BK įstatymo Nr.XII-501, 2013-07-02, Žin. Nr.75-3772, 2013-07-13 redakcija).
E. P. nusikalstamos veikos padarymo faktą pripažino ir teismo posėdžio metu parodė, kad su sugyventine R. J. nuo 2013-05-13 gyveno buto, esančio (duomenys neskelbtini), viename kambaryje. Minėto buto kitame kambaryje gyvena kaimynė M. M.. Kartu su R. vedė bendrą ūkį. Abu niekur nedirbo, gyveno iš darbo biržos mokamų pašalpų. Kaltinime nurodytą dieną su R. buvo Kalvarijų turgavietėje, nupirko tris ar keturis butelius vyno. Grįžo į butą, pagamino maisto, užėjo kaimynė M. M., tryse išgėrė vyno. Po to jis nuėjo į parduotuvę, nupirko dar vyno, kurį išgėrė su pažįstamais. R. J. tuo metu buvo likusi namuose. Po kurio laiko jis grįžo namo ir tuomet R. J. pradėjo kabinėtis, klausinėti, kur ir su kuo jis buvo. Kilo konflliktas, nes tokie klausimai jam nepatiko. Iškeikė sugyventinę keiksmažodžiais. R. pradėjo rėkauti, išbėgo į bendrojo naudojimo koridorių. Jis išėjo paskui ją į koridorių ir kadangi R. nenorėjo grįžti į butą, paėmė ją už rankos ir jėga iš koridoriaus įstūmė atgal į namus. Nuo tokio pastūmimo sugyventinė parkrito, galėjo kažkur į sieną susitrenkti galvą. Taip pat jis pripažįsta, kad stumdamas galėjo paimti sugyventinę už plaukų. Tiksliai dėl girtumo visų aplinkybių neatsimena, tačiau pripažįsta ir smūgį sugyventinei į veidą. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų.
E. P. 2014 m. gegužės 10 d. 19.51 val. buvo nustatytas 2,44 promilių girtumas (b.l.25).
Nukentėjusioji R. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su E. P. gyveno kartu daugiau kaip dvejus metus, kartu tvarkė ūkinius reikalus, leido pinigus. 2014 m. gegužės 10 d. kambaryje pas kaimynę M. M. su sugyventiniu E. P. vartojo alkoholį. Priežasties neatsimena, tačiau tarp jos ir E. kilo konfliktas. Ji išėjo į bendro naudojimo koridorių, o E. P. - iš paskos, sugriebė ją už plaukų ir taip sugriebęs nutempė atgal į butą, vieną kartą ją pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė į sieną ir susitrenkė galvą. Ji sugyventinį taip pat pastūmė, po ko atsisėdo ant lovos, o E. suėmė ją už rūbų ir tampė tai į vieną, tai į kitą pusę bei vieną kartą trenkė kumščiu į veidą, jai buvo praskelta lūpa. Dėl tokių sugyventinio veiksmų patyrė fizinį skausmą. Medikų pagalbos tuomet neprireikė (b.l. 14).
Liudytoja M. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji viena gyvena kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini). E. P. ir R. J. buvo jos kaimynai. Šiuo metu kambaryje gyvena tik R., kaltinamasis išsikėlė. Su šiais kaimynais R. M. stengėsi turėti kuo mažiau reikalų, tačiau kai tarp jų kilo konfliktai, R. J. vis beldėsi į M. M. kambario duris. Kas vyko 2014 m. gegužės 10 d., M. M. tiksliai neprisimena, tačiau galėjo būti, kad ji kartu su kaimynais vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare girdėjo, kaip pradėjo rėkti R. J.. Nuėjo pažiūrėti, kas vyksta pas kaimynus, ir pamatė, kad E. P. ir R. J. vienas kitą stumdo. E. P. sugriebė R. J. už plaukų, trenkė ranka jai į veidą. Vienu metu viskas nurimo, jie išsiskirstė ir M. M. grįžo į savo kambarį. Tačiau netrukus jai iš paskos atbėgo R. J. ir paprašė duoti jai telefoną, nes norėjo kviesti policiją. E. P. šaukė, kad M. M. neduotų telefono, tačiau R. J. pati nuo stalo pagriebė telefoną, nubėgo į koridoriuje esančią bendro naudojimo virtuvę ir iš ten iškvietė policiją (b.l. 17).
Liudytojas A. Š. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. gegužės 10 d., apie 19.00 val., patruliuojant kartu su Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 1 PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėju A. B., iš Operatyvaus valdymo padalinio budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus minėtu adresu, prie buto juos pasitiko moteris, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo R. J., su kuria užėjo į kaimynės butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kadangi R. J. aiškino, jog neis į sugyventinio butą, nes bijo jo. Minėta senyvo amžiaus kaimynė neprisistatė, tačiau paaiškino, kad neturi ką pasakyti. R. J. aiškino, kad girtas sugyventinis E. ją sumušė, daužė jai per galvą, tampė už plaukų. Bendraujant su moterimi matėsi, kad jai prakirsta lūpa. Moteris kalbėdama rodė savo galvą praskleidusi plaukus, kad jai nuo smūgių yra sumušta galva, iššokę guzai. Taip pat rodė savo kairę ranką, ant kurios matėsi kraujosruva. Nuo greitosios medicinos pagalbos nukentėjusioji atsisakė, buvo neblaivi, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. Bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kambaryje, ant lovos sėdėjo nukentėjusiosios sugyventinis, kaip vėliau paaiškėjo - E. P.. Jis buvo neblaivus ir neigė smurto vartojimą sugyventinės atžvilgiu. E. P. dėl smurto buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą (b.l. 18).
Liudytojas A. B., policijos pareigūnas, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, davė analogiškus liudytojui A. Š. parodymus. Parodė, kad 2014-05-10 apie 19.00 val. kartu su Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės vyr. patruliu A. Š. atvykus adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namo laiptinėje juos pasitiko moteris, kaip paaiškėjo - R. J., kuri paaiškino, kad ją sumušė jos sugyventinis E. P.. R. J. buvo neblaivi, sklido alkoholio kvapas, nerišli kalba, paklausus jos, ar ji šiandien vartojo alkoholio, ji atsakė, kad gėrė alaus. R. J. paaiškino, kad sugyventinis jai rankomis sudavė per galvą ir sugriebęs už galvos, daužė į sieną. Bendraujant su R. J., buvo matyti, kad jos lūpa yra praskelta, t.y. buvo nedidelė žaizda, kuri kraujavo. Moteris aiškino, kad viską jai padarė sugyventinis. R. J. taip pat rodė savo galvą, bet akivaizdžių galvos sumušimų nesimatė, nuo greitosios medicinos pagalbos ji atsisakė. Pasitikslinus įvykio aplinkybes, R. J. nurodė, kad sugyventinis yra kambaryje (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nuėjus minėtu adresu, E. P. buvo namuose, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis nurodė kad sugyventinės R. J. nemušė, kad ji viską išsigalvoja ir tai jau ne pirmas kartas, kada ji be priežasties kviečia policiją (b.l. 19).
Tokiu būdu, bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. gegužės 10 d. kaltinamasis E. P., būdamas neblaivus, vartojo smurtą savo šeimos nario atžvilgiu, sugriebė sugyventinei R. J. už plaukų ir taip ją tampė, vieną kartą R. J. pastūmė, dėl ko nukentėjusioji atsitrenkė į sieną ir susitrenkė galvą, taip pat vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai į veidą. Savo smurtiniais tyčiniais veiksmais R. J. sukėlė fizinį skausmą.
Nors kaltinamasis aiškina, kad specialiai netampė nukentėjusiosios už plaukų, tačiau neneigia, kas sugyventinės atžvilgiu atliko visus kaltinime nurodytus smurtinio pobūdžio veiksmus, analogiškus kaltinamojo veiksmus nurodė nukentėjusioji, liudytoja kaimynė M. M. taip pat ikiteisminio tyrimo metu paliudijo mačiusi, kaip kaltinamasis tampė R. J. už plaukų, ranka trenkė jai į veidą, stumdė ją.
R. J. 2014 m. gegužės 10 d. 18.56 val. skambino Bendrajam pagalbos centrui. Iš pranešimo matyti, kad moteris informuoja apie šeimininį konfliktą, rėkė, vėliau telefoną atėmė E. P., girdėjosi riksmai. Moteris rėkė, kad ją sumušė (b.l.6).
2014 m. gegužės 10 d. policijos pareigūno A. Š. tarnybiniame pranešime apie smurto artimojoje aplinkoje faktą nurodyta, kad smurtą patyrė R. J., kad smurtą įrodo požymiai: nubrozdinta ranka, patinimas galvoje (5 vietose) ( b.l.11-12).
Nukentėjusioji R. J. buvo apžiūrėta, padarytos nuotraukos, iš kurių matyti, kad jai praskelta lūpa, sumušimo žymės yra galvoje (b.l.21-23).
Pranešime nurodoma, kad buvo kviečiama Greitoji medicinos pagalba, nukentėjuoji buvo vietoje apžiūrėta, konstatuota galvos trauma, tačiau vykti į medicinos įstaigą ji atsisakė (b.l.6).
Kaltinamasis pripažįsta, kad stūmė nukentėjusiąją į butą, stūmimo metu galėjo sugriebti ją už plaukų, sudavė jai į veidą, kad ji krito ir galėjo atsitrenkti į sieną. Kaip matyti iš liudytojų, policijos pareigūnų A. Š., A. B. parodymų, jie matė, kad nukentėjusiajai sužalotas veidas, galva, ji aiškino, kad sugyventinis tampė ją už plaukų, stūmė.
Kaltinamasis smurtą pavartojo tyčia, konflikto metu, prieš savo šeimos narį, todėl jo veiksmai šiame epizode teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
E. P. parodė, kad šios nusikalstamos veikos padarymo faktą pripažįsta visiškai. Įvykio dieną, tai galėjo būti pernai, liepos mėnesį, ryte, tikslaus laiko neatsimena, grįžo paryčiais namo būdamas išgėręs, po to bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su sugyventine R. J. išgėrė dar alkoholio, tiksliai neatsimena, kiek ir kokio. Tarp jo ir R. prasidėjo konfliktas dėl to, kad sugyventinė jam priekaištavo ir kėlė pavydo scenas. Visas konfliktas vyko kambaryje ant lovos. Jis gulėjo lovoje, o sugyventinė R. J. sėdėjo šalia. Pripažįsta, kad jis nesusitvardė, atsikėlė ir sugyventinei sėdint ant lovos krašto, vieną kartą trenkė kairės rankos delnu per veidą. R. J. ir toliau liko sėdėti ant lovos. Matė, kad jai iš lūpos pradėjo bėgti kraujas. Taip jis sukėlė jai fizinį skausmą, gailisi dėl savo veikos.
E. P. 2014 m. liepos 21 d. 06.57 val. buvo nustatytas 2,54 promilių girtumas (b.l. 54).
Nukentėjusioji R. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-07-21 apie 06.00 val. ji miegojo, kai namo grįžo neblaivus sugyventinis E. P. ir tarp jų prasidėjo konfliktas. Ji sėdėjo ant lovos, o jis sėdėjo jai iš kairės pusės, taip pat ant lovos krašto. Besipykstant E. P. jai kaire alkūne vieną kartą trenkė į skruostą, jai iš burnos pradėjo bėgti kraujas. Sugyventinis jai atnešė rankšluostį. Ji nuėjo į vonią, nusiprausė veidą ir iškvietė policijos pareigūnus. E. P. tuo tarpu nuėjo miegoti. Dėl jai padaryto sumušimo buvo iškviesta Greitoji medicinos pagalba, kuri ją nuvežė į Žalgirio ligoninę. Gydytojai apžiūrėjo, susiuvo iš vidaus praskeltą žandą ir išleido į namus. Tokie sugyventinio veiksmai R. J. sukėlė fizinį skausmą (b.l. 42).
Teismo medicinos specialistas pateikė išvadą, kad R. J. nustatyta kairio žando vidinio paviršiaus žaizda. Sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b.l. 52).
2014 m. liepos 21 d. policijos pareigūnės O. J. tarnybiniame pranešime “Dėl smurto artimojoje aplinkoje fakto” nurodyta, kad į pareigūnus kreipėsi neblaivi R. J., aiškindama, jog sugyventinis E. P. alkūne trenkė jai į veidą, praskėlė jai lūpą. Iš nukentėjusiosios lūpos bėgo kraujas. Pareigūnė apžiūrėjo nukentėjusiosios kūną, aktu konstatavo kraujuojančią žaizdą lūpoje (b.l.37-38).
Nukentėjusioji R. J. apie smurto atvejį pranešė Bendrajam pagalbos centrui 2014 m. liepos 21 d. 06.00 val., nurodydama, kad ją sumušė neblaivus sugyventinis (b.l.39).
2014 m. liepos 21 d. 06.46 val. policijos pareigūnai kvietė Greitąją medicinos pagalbą ir nukentėjusioji R. J. išvežta į Žalgirio RVUL (b.l.48).
Medicinos ekspertas J.M.Paliulis apžiūrėjo medicininius dokumentus ir konstatavo, kad dėl kairio žando vidinio paviršiaus žaizdos sveikatos sutrikdymas kvalifikuotinas kaip nežymus (b.l.52).
Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis E. P. tyčiniais smurtiniais veiksmais prieš savo šeimos narį – sugyventinę R. J. - padarė pastarajai nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
E. P. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, 2014 m. gegužės mėnesį tarp jo ir sugyventinės R. J. po išgertuvių kilo konfliktas, kitas konfliktas buvo 2014 m. liepos mėnesio pabaigoje. Po pirmojo atvejo jam buvo paskirta kardomoji priemonė - nesilankyti namuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kol vyksta tyrimas. Jis sutiko ir laikinai gyvena pas brolį, gyvenantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2014 m. liepos 30 d., apie 09.00 val., jis atėjo į butą pas sugyventinę Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasiimti savo dokumentų bei drabužių jau būdamas išgėręs. Bute buvo sugyventinė R. J. su kaimyne M., jos gėrė vyną. Jis taip pat atsinešė su savimi butelį vyno. Moterys neprieštaravo, kad jis kartu gertų alkoholį. Gėrė. Po to M. išėjo į savo kambarį, jis gi su R. liko kambaryje dviese. Sugyventinė pradėjo kabinėtis prie jo, pavyduliauti. Prasidėjo žodinis konfliktas. R. pasišalino pas kaimynę M.. Netrukus atėjo M. ir pranešė jam, kad R. kviečia policiją. Tada jis nuėjo prie sugyventinės ir norėjo iš jos rankų atimti telefoną. Konflikto metu du kartus sudavė R. į veidą.
E. P. 2014 m. liepos 30 d. 12.11 val. buvo nustatytas 2,56 promilių neblaivumas (b.l.88).
2014 m. liepos 30 d. smurtavimo prieš nukentėjusiąją R. J. faktas įrodytas ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų visuma. Jais neabejotinai nustatyta, kad 2014 m. liepos 30 d. apie 10.00 val. E. P. bute konflikto metu kumščiu sudavė du smugius į veidą šeimos nariui - sugyventinei R. J..
Nukentėjusioji R. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. liepos pabaigoje, galimai 30 dieną, ryte, apie 10.00 val. namuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ji vartojo alkoholį, kartu su kaimyne M. gėrė vyną. Grįžo sugyventinis E. P., atsinešė dar butelį, gėrė jau trise, prasidėjo konfliktas, kadangi sugyventinis pradėjo ant jos šaukti ir kumščiu du kartus sudavė į kairės pusės veido sritį. Tokie veiksmai sukelė jai fizinį skausmą (b.l. 76).
Įvykio metu nukentėjusioji buvo girta, jai nustatytas 3,20 promilių girtumas (b.l.86).
Liudytoja M. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tiksliai neprisimena, kas vyko 2014 m. liepos 30 d. Tačiau tą dieną, galėjo būti apie 10.00 val., ji buvo pas kaimynę kambaryje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), su R. J. gėrė vyną. Netrukus į butą atėjo E. P., tuomet ji pasišalino į savo kambarį. Girdėjo, kad kaimynai konfliktuoja. Neužilgo R. atėjo į jos butą ir paėmė jos mobiliojo ryšio telefoną, aiškino, kad ketina kviesti policiją. R. J. taip pat pasakė, kad sugyventinis atėmė jos telefoną, apie sumušimus nekalbėjo. Tuomet M. M. nuėjo pas E. P. į jo kambarį ir jam pasakė, kad R. J. kviečia policiją. M. M. nematė, kad E. P. iš R. J. bandytų paimti telefoną, taip pat nematė, kad E. P. muštų ar stumdytų R. J. (b.l. 79).
Liudytojas A. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. liepos pabaigoje, tiksliai datos neatsimena, patruliavo kartu su vyresniuoju patruliu P. L., kuomet buvo gautas iš Operatyvaus valdymo padalinio budėtojo pranešimas, kad Baltupio gatvėje, Vilniuje, vyksta šeimininis konfliktas. Atvykus minėtu adresu, namo laiptinėje, prie bendrojo koridoriaus įėjimo durų rado sėdintį vyriškį, kaip paaiškėjo - E. P., kuris aiškino, jog tai jis kvietė policiją, nes negali patekti į savo butą: neturi raktų, o sugyventinė jo neįleidžia. Kartu su juo bei bendradarbiu pro bendras įėjimo duris pateko į koridorių. Nukentėjusioji įleido juos. Moteris buvo neblaivi, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. Nurodė, kad tai ji kvietė pareigūnus, kad sugyventinis vartojo jos atžvilgiu smurtą - du kartus ranka smogė į kairės pusės skruostą. Pasakojo, kad E. P. ir prieš tai buvo ją sumušęs, jai dėl to siuvo žandą iš vidinės burnos pusės. Ant jos veido matėsi sumušimo žymės, t.y. kraujosruvos ties kairiu skruostu ir akimi. E. P. taip pat buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, neigė smurto panaudojimą prieš moterį. Turėjo pristatyti jį į policijos komisariatą, jis vengė sulaikymo, pasidarė agresyvus, nepaisant to – buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą (b.l. 80).
Liudytojas P. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. liepos mėnesį kartu su vyriausiuoju patruliu A. R. pagal gautą pranešimą vyko į Baltupio mikrorajoną, nes buvo pranešta apie smurtą šeimoje. Dėl šio įvykio P. L. surašė tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje ir pasilieka prie savo nurodytų parodymų tarnybiniame pranešime, kadangi tiksliai visų aplinkybių neprisimena. Atsimena, kad moteris buvo sumušta, jos veide matėsi kraujosruva (mėlynė). Aiškino, kad tai sugyventinis E. P. jai du kartus smogė į kairės pusės žandą. Ant E. P. išorinių smurto žymių matyti nebuvo. Abu minėti asmenys buvo neblaivūs, jautėsi alkoholio kvapas. E. P. buvo agresyvus, į komisariatą vykti kartu atsisakė, nurodė, kad niekur nevažiuos, todėl buvo panaudota fizinė jėga, uždėti antrankiai. Dėl aplinkybių patikslinimo asmenys buvo pristatyti į Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą (b.l. 81).
2014 m. liepos 30 d. apie 11.20 val. R. J. telefono numeriu (duomenys neskelbtini) pranešė BPC, kad namuose ją sumušė sugyventinis, kuris po to pasišalino, greitosios medicinos pagalbos ji atsisakė (b.l.71-72).
Iš policijos pareigūno P. L. 2014 m. liepos 30 d. tarnybinio pranešimo “Dėl smurto artimojoje aplinkoje fakto” matyti, kad nukentėjusioji teigė, jog E. P. du kartus smogė jai į kairės pusės žandą. Įtariamasis neigė smurtą, aiškino, kad “smurto nenaudojo, o pranešėją tik nestipriai pastūmė”. E. P. atsisakė vykti į policijos įstaigą, aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, bandė suduoti smūgį, todėl buvo panaudota fizinė jėga ir elektros impulsinis prietaisas, uždėti antrankiai. Apžiūrint nukentėjusiąją konstatuota kraujosruva veide (b.l. 69-70).
2014-07-30 pareigūnas T. K. atliko nukentėjusiosios veido apžiūrą ir protokole konstatavo, kad kairėje veido pusėje yra kraujosruva, apžiūros metu buvo fotografuojama (b.l.82-85).
Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo E. P. kaltė dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai visiškai įrodyta, jo veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
Bausmės skyrimas
Skiriant bausmę kaltinamajam E. P. turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.
Kaltinamasis E. P. teisiamas yra septintą kartą. Jo paskutinis teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, jis vėl įvykdė tyčinį nusikaltimą, todėl konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d.).
Teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padaryti 3 tyčiniai nusikaltimai, kurie įstatymo priskiriami prie nesunkių), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - tai, kad nusikaltimus jis vykdė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo veiksmams. Lengvina kaltinamojo atsakomybę tai, kad kaltę dėl padarytų nusikaltimų jsi pripažino ir nuoširdžiai dėl jų gailisi. Kaltinamasis nedirba, registruotas darbo biržoje. Baustas administracinėmis nuobaudomis (b.l.131-135). Nors priklausomybės ligų medicinos įskaitoje jo nėra (b.l.146-148), iš bylos duomenų, pačio kaltinamojo parodymų matyti, kad jis piktnaudžiauja alkoholiu. Sutinka gydytis nuo šios priklausomybės. Skirdamas jam bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad po nuteisimo 2001 metais iki 2014 metų nusikaltimų jis nevykdė, tačiau po to, kai buvo nuteistas 2014-05-08 baudžiamuoju įsakymu už smurtą artimoje aplinkoje, tinkamų išvadų nepadarė, elgesio nekoregavo, neatlikęs minėtu baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės vėl įvykdė kelis smurtinius nusikaltimus, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis už kiekvieną iš įvykdytų veikų artimas įstatymo sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Taikytini Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. reikalavimai dėl paskirtų bausmių dalinio sudėjimo. Be to taikytina LR BK 64(1) str. norma dėl bausmės sumažinimo vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Kadangi kaltinamasis įvykdė nesunkius nusikaltimus, nuo 2001 metų iki 2014 metų nusikalstamų veikų nevykdė, sutinka gydytis nuo priklausomybės nuo alkoholizmo, visais atvejais su juo pati konfliktavo ir neblaivi sugyventinė R. J., iš dalies išprovokuodama kaltinamojo smurtinius veiksmus, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo atlikimo, taikytini Lietuvos Respublikos BK 75 str. reikalavimai dėl bausmės vykdymo atidėjimo. Jam skirtini teismo įpareigojimai. Be to sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 67 str.2d. jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 302-308 str.str., teismas
Nusprendė:
pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (2014-05-10 epizodas) – 9 mėnesiams laisvės atėmimo; LR BK 64(1) str. pagrindu sumažinti bausmę vienu trečdaliu ir skirti 6 mėnesius laisvės atėmimo;
pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (2014-07-21 epizodas) – 9 mėnesiams laisvės atėmimo; LR BK 64(1) str. pagrindu sumažinti bausmę vienu trečdaliu ir skirti 6 mėnesius laisvės atėmimo;
pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (2014-07-30 epizodas) – 12 mėnesių laisvės atėmimo, LR BK 64(1) str. pagrindu sumažinti bausmę vienu trečdaliu ir skirti 8 mėnesius laisvės atėmimo;
Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1d., 4d. pagrindu subendrinti bausmes dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę nuteistajam nustatyti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.
Į bausmės laiką įskaityti nuteistajam laikinojo sulaikymo laiką nuo 2014-05-10 d. 19:39 val. iki 2014-05-12 d. 12:17 val. (dvi paras), nuo 2014-07-21 d. 06:56 val. iki 2014-07-23 d. 08:35 val. (dvi paras), nuo 2014-07-30 d. 11:40 val. iki 2014-08-01 d. 11:30 val. (dvi paras), LR BK 65 str. 1 d. 1 p. a) pp. pagrindu vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Lietuvos Respublikos BK 75 str. pagrindu bausmės vykdymą nuteistajam atidėti 1 metams ir 6 mėnesiams.
Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2d. 3p. pagrindu įpareigoti nuteistąjį per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo priklausomybės nuo alkoholio.
Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2d. 9p., 72/2 str. pagrindu paskirti nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Įpareigojimą įvykdyti per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iki nuosprendis bus pradėtas vykdyti nuteistajam palikti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti (su įpareigojimais) – panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.