Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2012-05-07 · Civilinė byla Nr. 2A-613-253/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-11-07Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2012-05-07Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-05-07
Bylos Nr.
2A-613-253/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01184-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Pupeikienė (pirm.), Audrius Saulėnas, Bronius Valius
Ieškovas
UAB „Ranas“
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-613-253/2012

Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė (Proceso Nr. 2-06-3-01184-2011-9)

Procesinio sprendimo kategorija (S) 50.8; 121.18.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Broniaus Valiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo (apelianto) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-07 sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės UAB „Ranas“ ieškinį atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti žemės nuomos sutartį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriame prašė teismo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos žemėtvarkos skyriaus 2010-11-12 raštą Nr. R1-(1.7)-324, kuriuo atsisakyta sudaryti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, įpareigoti sudaryti tokią žemės sklypo nuomos sutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-10-15 prašymu ieškovė kreipėsi į atsakovą su prašymu sudaryti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, tačiau 2010-11-12 raštu prašymas nebuvo tenkintas, argumentuojant, kad tariamai nėra objekto, kuriam reikalingas žemės sklypas, o sklype teisiškai įregistruoti statiniai – nuotekų linija ir automobilių stovėjimo aikštelė – nesutampa su natūroje esančiais. Ieškovės teigimu, atsisakymas sudaryti sutartį yra nepagrįstas, kadangi tiek automobilių stovėjimo aikštelė, tiek nuotekų linija – lietaus nuotekų tinklai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), yra registruoti VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre teisės aktų nustatyta tvarka, įvykdžius visas būtinas įregistravimui procedūras, gavus reikalingus patvirtinimus, registravimas nebuvo ir nėra nuginčytas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-11-07 sprendimu ieškinį tenkino – panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus 2010-11-12 raštą Nr. R1-(1.7)-324, kuriuo atsisakyta sudaryti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, ir įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyrių sudaryti su ieškove UAB „Ranas“, valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Teismas nustatė, kad ieškovė 2009-12-24 akcijų pasirašymo sutartimi Nr. RAN-1 iš UAB „Hanko“ įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamojo turto objektus – automobilių stovėjimo aikštelę, kurios statybos baigtumo procentas 60 proc. ir nuotekų liniją – lietaus nuotekų tinklus, esančius (duomenys neskelbtini), 0,3133 ha žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Minėtas žemės sklypas buvo išnuomotas UAB „Hanko“. 2010-04-14 UAB „Hanko“ prašymu žemės nuomos sutartis nutraukta. Dėl minėto žemės sklypo nuomos ieškovė 2010-10-15 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos žemėtvarkos skyrių, tačiau 2010-11-12 Klaipėdos žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. R1-(1.7)-324 atsisakyta patenkinti ieškovės prašymą, kadangi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys apie ieškovės nekilnojamąjį turtą, t. y. automobilių stovėjimo aikštelę ir nuotekų liniją – lietaus nuotekų tinklus, nesutampa su natūroje esančiais, t. y. nėra objekto, kuriam reikalingas žemės sklypas. Teismas nustatė, kad atsakovas, nesutikdamas, kad ieškovė UAB „Ranas“ turi nuosavybės teise nekilnojamojo turto registre įregistruotus objektus, nesiekė esančių neatitinkančių tikrovės duomenų nekilnojamojo turto registre panaikinimo. Pažymėta, kad buvusiai savininkei UAB „Hanko“ 2009-09-18 buvo išduotas statybos leidimas, kuris yra galiojantis iki 2019-09-18 dėl statybos darbų valstybiniame žemės sklype (duomenys neskelbtini). Kol statybos leidimas, leidžiantis vykdyti statybos darbus valstybiniame ginčo žemės sklype yra nepanaikintas, ieškovė kaip turto įgijėja minėtame žemės sklype turi teisę į žemės sklypo nuomą, nepriklausomai nuo to, kad Nekilnojamojo turto registre ieškovės nuosavybės teise įregistruoti nekilnojamojo turto objektai – nuotekų linija ir automobilių stovėjimo aikštelė yra įregistruoti priklausinio statusu, nes tai yra nebaigtos statybos pagal 2009-09-18 statybos leidimą Nr. 274/82-NS09 objektai, kurių eksploatavimas ir naudojimas neįmanomas be žemės sklypo nuomos. LR Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p. nėra draudimo išnuomoti valstybinės žemės sklypą prie priklausinių.

Apeliaciniu skundu atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyrius prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinio reikalavimą atmesti. Nurodo, kad UAB „Hanko“ 2009-12-24 akcijų pasirašymo sutartimi Nr. RAN-1perleidus (be valstybinės žemės valdytojo sutikimo) UAB „Ranas“ nuotekų liniją ir kitus inžinerinius statinius – automobilių stovėjimo aikštelę, remiantis LR CK 6.394 str. 3 d., su UAB „Ranas“ valstybinė žemės nuomos sutartis gali būti sudaroma tik tokiomis pat sąlygomis, kokios buvo numatytos valstybinėje žemės nuomos sutartyje Nr. N21/2008-110. Be aukciono valstybės ginčo žemės sklypas negali būti išnuomotas LR CK 6.394 str. 3 d. bei LR Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p. ir 10 str. 5 d. 1 p. nuostatas. Valstybės žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančio statinio – automobilių stovėjimo aikštelės, kuri yra tik sukloti bordiūrai ir suvažinėtas žemės gruntas, baigtumas yra 60 proc., todėl šis statinys negali būti eksploatuojamas pagal nebaigto statinio tiesioginę funkcinę paskirtį, įrašytą Nekilnojamojo turto registre. Teismas netyrė aplinkybės, kad 2009-09-18 išduotame statybos leidime automobilių stovėjimo aikštelės statyba nėra minima kaip statybos objektas. UAB „Ranas“ ūkinės veiklos žemės sklype nevykdo, nes realiai žemės sklype nėra statinių, kuriuos būtų galima eksploatuoti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Ranas“ prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-07 sprendimą. Nurodo, kad LR CK 6.394 str. 3 d. reglamentuoja pirkimo pardavimo sandorius, tuo tarpu žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esančių statinių – nuotekų linijos ir kitų statinių (inžinerinių) – automobilių stovėjimo aikštelės pirkimas–pardavimas niekada nebuvo vykdomas. Pažymi, kad 2008-12-17 valstybinio žemės sklypo nuomos sutartį, sudarytą tarp UAB „Hanko“ ir apeliantės, UAB „Hanko“ nutraukė, todėl apeliantės siekis priversti ieškovę pasirašyti naują nuomos sutartį nutrauktos nuomos sutarties sąlygomis yra teisiškai nepagrįstas. Apeliantė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų VĮ Registrų centras išrašuose nurodytų statinių buvimo faktą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). LR CPK 329 str. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovės teisės išsinuomoti valstybinę žemę įgyvendinimo. Šių teisinių santykių reglamentavimas susijęs ir su civilinės teisės, ir su viešosios teisės normomis. Apeliantė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus 2010-11-12 raštas Nr. R1-(1.7)-324 ir atsakovas įpareigotas sudaryti su ieškove UAB „Ranas“ valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2008-12-17 0,3133 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 21/2008-110 buvo išnuomotas UAB „Hanko“. Ieškovė UAB „Ranas“ 2009-12-24 akcijų pasirašymo sutartimi Nr. RAN-1 iš UAB „Hanko“ įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamojo turto objektus – automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuotekų liniją – lietaus nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius minėtame valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini). Tenkinant UAB „Hanko“ prašymą Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 4-1954-(1.3) 2010-04-14 minėto žemės sklypo nuomos sutartis nutraukta. 2010-10-15 ieškovė kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos žemėtvarkos skyrių dėl minėto žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo. 2010-11-12 Klaipėdos žemėtvarkos skyrius raštu Nr. R1-(1.7)-324 atsisakė patenkinti ieškovės prašymą, nurodamas, kad Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys apie ieškovės nekilnojamąjį turtą, t. y. automobilių stovėjimo aikštelę ir nuotekų liniją – lietaus nuotekų tinklus, nesutampa su natūroje esančiais, t. y. nėra objekto, kuriam reikalingas žemės sklypas.

Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės pozicija, kad nagrinėjamu atveju jai netaikomos LR CK 6.394 str. 3 d. nuostatos, nes žemės sklype, (duomenys neskelbtini), esančių statinių – nuotekų linijos bei automobilių stovėjimo aikštelės pirkimas–pardavimas niekada nebuvo vykdomas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2009-12-24 UAB „Hanko“ ir UAB „Ranas“ sudarė akcijų pasirašymo sutartį Nr. RAN-1 (su 2009-12-28 priedu Nr. 1), kuria UAB „Hanko“ pasirašė 84 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, nurodant, kad už šias akcijas pardavėjo nuosavybėn perduoda 8 400 Lt vertės turtą, t. y. akcijos apmokamos turtiniu įnašu – automobilių stovėjimo aikštele bei nuotekų linija – lietaus nuotekų tinklais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 50–53). Šiuo atveju UAB „Hanko“ už UAB „Ranas“ akcijas atsiskaitė ne sumokėdama nustatytą pinigų sumą (kainą), tačiau mainais įnešdama 8 400 Lt vertės turtinį įnašą, t. y. nekilnojamuoju turtu. LR CK 6.432 str. 1 d. numato, pagal mainų sutartį viena šalis įsipareigoja perduoti kitai šaliai nuosavybės teise vieną daiktą mainais už kitą daiktą. Mainų sutarties esmė – apsikeitimas daiktais, kartu perleidžiant nuosavybės teises į juos, prielaida šiai sutarčiai sudaryti yra tai, kad sutampa šalių ketinimai įsigyti atitinkamą daiktą, perleidžiant kitai šaliai nuosavybėn kitą daiktą. Įstatymas numato, kad mainų sutarčiai taikomos pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuojančios normos, jeigu tai neprieštarauja CK XXIV skyriaus normoms ir mainų esmei; mainų sutarties atveju abi mainų šalys laikomos ir perduodamos prekės pardavėju, ir gaunamos prekės pirkėju (LR CK 6.432 str. 2 d.). Tiek mainų, tiek pirkimo–pardavimo sutartis sukelia vienodas teisines pasekmes, kuomet viena šalis įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai nuosavybės ar patikėjimo teise, o kita šalis įsipareigoja šį daiktą priimti ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (mainų sutarties atveju perduoti vieną daiktą mainais už kitą), t. y. abiem sandoriais perleidžiama nuosavybės teisė į daiktą. LR CK 6.394 str. 1 d. numato, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovei taikomos LR CK 6.394 str. 3 d. nuostatos.

LR CK 6.394 str. 3 d. nustatyta, kad tuo atveju, kai nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms; kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Ši nuostata suponuoja išvadą, kad žemės sklypo nuomos teisė seka paskui (parduotą, išmainytą) daiktą, todėl naujoji statinių, esančių valstybiniame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), savininkė LR CK 6.394 str. 3 d. pagrindu nuo nuosavybės teisės į statinius įsigijimo dienos įgijo ir teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kokias turėjo statinio pardavėja UAB „Hanko“. Nors Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 4-1954-(1.3) minėto žemės sklypo nuomos sutartis su UAB „Hanko“ nutraukta 2010-04-14 pastarosios prašymu, šiuo atveju nuo 2009-12-24 nekilnojamojo turto, esančio valstybinės žemės sklype, naujoji savininkė UAB „Ranas“, remiantis LR CK 6.394 str. 1 d. bei 3 d. pagrindais, įgijo tas pačias teises (bei sąlygas) tęsti naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi kaip ir nekilnojamųjų daiktų pardavėja – UAB „Hanko“.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės motyvais dėl negalimumo nagrinėjamu atveju valstybinį ginčo žemės sklypą nuomoti ieškovei be aukciono. Valstybinės žemės savininkė yra Lietuvos valstybė, valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų LR CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. LR Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p. ir 10 str. 5 d. 1 p. nuostatas valstybinės žemės sklypas išnuomojamas ar parduodamas be aukciono, jeigu jis užstatytas fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui); žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui; žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiškos nuostatos numatomos ir naudojamų žemės sklypų nuomojimą ar pardavimą lengvatine (ne aukciono) tvarka reglamentuojančio LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 ,,Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ 28 punkte. Šiuo teisiniu naudojamų valstybinės žemės sklypų reguliavimu įtvirtinama, kad asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.

2008-12-17 valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. N21/2008-110 nurodyta, kad išnuomojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, žemės naudojimo būdas ir pobūdis – komercinės paskirties objektų teritorijos, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos. Iš VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų matyti, kad ginčo žemės sklype yra įregistruota nuotekų linija – lietaus nuotekų tinklai ir automobilių stovėjimo aikštelė, kuri priskirta kitiems statiniams (inžineriniams). Atkreiptinas dėmesys, kad 2009-09-18 statytojai UAB „Hanko“ išduotame statybos leidime Nr. 274/82-NS/09, galiojančiame iki 2019-09-18, numatytas statybos objektas – administracinio pastato su prekybos ir gyvenamosios paskirties patalpomis bei požeminių garažų statyba: I etapas – lauko vandentiekio, ūkio ir lietaus nuotekų, šilumos, ryšių bei gatvių apšvietimo tinklai. Minėtame statybos leidime nenumatyta automobilių stovėjimo aikštelės statyba. Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklype nėra pastato – pagrindinio statinio, kuriam aptarnauti skirti ieškovės paminėti nekilnojamieji statiniai. Be to, automobilių stovėjimo aikštelės statybos baigtumas yra 60 proc. (b. l. 7), tai patvirtina ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus 2010-10-27 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. PA-27/2010 (b. l. 32–34). Šis nebaigtas statyti statinys, nekilnojamojo turto registre pažymėtas kaip kitas (inžinerinis) statinys, negali būti eksploatuojamas pagal jo tiesioginę funkcinę paskirtį. Atsižvelgiant į šias faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad ginčo valstybiniame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra nutiesti tik inžineriniai tinklai ir pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. LR Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p. nėra numatytos sąlygos išnuomoti žemės sklypą nesant pagrindinių pastatų. Nesant eksploatuotinų statinių ginčo valstybės žemės sklype, konstatuotina, kad UAB „Ranas“ ūkinės veiklos minėtame žemės sklype realiai nevykdo. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškovė neturi teisės į ginčo žemės sklypo nuomą ne aukciono būdu, todėl šie ieškovės reikalavimai įpareigoti atsakovą sudaryti su ieškove valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Įvertinusi nustatytas bylos faktines aplinkybes, byloje esančius įrodymus bei šalių parodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės nuomą, todėl nepagrįstai tenkino ieškovės ieškinį. Atsižvelgusi į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus apeliacinis skundas tenkintinas – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-07 sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Apeliacinės instancijos teismui priėmus naują sprendimą, teismas atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (LR CPK 93 str. 5 d.). Atmetus ieškovės UAB „Ranas“ ieškinį, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

2011-11-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Ranas“ ieškinį atmesti.

Kolegijos pirmininkė Albina PupeikienėKolegijos teisėjai Audrius SaulėnasBronius Valius