Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2014-10-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1011-616/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-10-28
Bylos Nr.
1-1011-616/2014
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-00836-2014-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ernesta Montvidienė
Kaltinamasis
A. S.
Nukentėjusysis
L. S.
Advokatai
Drąsutis Narmontas, Žydrūnas Rupšys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1011-616/2014Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00836-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; (S) 1.1.7.2.7; 1.1.8.7.9; 1.1.10.1; 1.2.4.8.2; 2.3.6.4.5.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 28 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Ernesta Montvidienė,sekretoriaujant Indrei Kučinskaitei,dalyvaujant prokurorei Daivai Kaučikienei,dalyvaujant kaltinamajam A. S.,dalyvaujant kaltinamojo gynėjui advokatui Drąsučiui Narmontui,dalyvaujant nukentėjusiajai L. S.,dalyvaujant nukentėjusiosios atstovui advokatui Žydrūnui Rupšiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, specialaus vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2014 m. birželio 1 d. apie 03.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, žodinio konflikto metu, suduodamas savo šeimos nariui – žmonai L. S. vieną smūgį į krūtinę, trenkdamas jai per veidą bei smaugdamas, padarė nukentėjusiajai L. S. poodines kraujosruvas dešinėje sprando pusėje, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai L. S. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu neprisipažino, parodė, kad gegužės 31 d. grįžo iš reiso iš Rusijos, paskambino L. S. paklausti, kur ji randasi, nes jam reikėjo automobilio nuvažiuoti pas mamą į slaugos namus. Ji jam pasakė, jog važiuos pas draugę, todėl jis nuvažiuosiantis pas mamą kitą dieną. Iš reiso grįžo namo gegužės 31 d. apie 15-16 val., nukentėjusiosios namuose nebuvo, susiskambino su draugais ir sutarė susitikti. A. S. susitiko su savo pažįstamais, kurie parodė, jog nufilmavo jo žmoną su kitu vyru. Iš draugų grįžo jau po 24 val., norėjo su žmona išsiaiškinti, buvo vartojęs alkoholį dėl streso. Prieš grįžtant namo bandė skambinti L. S., tačiau ji nekėlė ragelio, o po poros valandų, t. y. apie 22 val., ji jam pati paskambino, ji klausė, ką ji išdarinėja, tačiau jam buvo atsakyta, jog jis nusišneka. Įvyko žodinis konfliktas namuose. Kai grįžo į namus, žmona gulėjo, bet nemiegojo. Pradėjo jie šia tema šnekėti, ji prieštaravo, sakė, jog nieko nebuvo, kad jis išsigalvoja, o jis sakė, kad viskas yra užfiksuota. Ji ir daugiau yra buvusi neištikima, tačiau šį kartą „papuolė“. Įvyko žodinis konfliktas, jie šaukė ir rėkė vienas ant kito, žmona pradėjo jį gąsdinti policija. Jis išėjo iš namų, nes buvo išgėręs ir jei būtų atvykusi policija – jį būtų išvežę. Kai žmona pasakė, jog kvies policiją – jis išėjo iš namų. Išėjęs vaikščiojo šalia namo, nes nežinojo, kur eiti. Kai išėjo iš namų, žmona jau buvo pasiėmusi telefoną. Smūgių nebuvo, nes būtų krūtinėje mėlynė, o nuo smaugimo – žymės. Fizinių veiksmų jos atžvilgiu tą naktį jis neatliko. Įvykio metu buvo išgėręs nemažai, t. y. išgėrė trise gal litrą degtinės. Grįžęs į namus daugiau alkoholio negėrė. Žmona policiją iškvietė dėl kilusio konflikto, kad jį išvežtų ir jai būtų lengviau išsiskirti. L. S. dažnai gąsdindavo policija. Bendro gyvenimo su L. S. nevedė nuo balandžio galo, tačiau šią situaciją aiškinosi, nes dar nebuvo išsiskyrę, gyveno vienam bute. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Yra dirbantis. Žodinis konfliktas įvyko dėl neištikimybės.

Nukentėjusioji L. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad liepos 31-osios naktį, apie 3 val. nakties A. S. grįžo girtas, pasiėmė iš sekcijos alkoholio ir nuėjo į virtuvę. Iš garsų suprato, kad jis geria vienas, nes jis taip darydavo ir anksčiau. Su A. S. jau kurį laiką negyveno kartu kaip vyras ir žmona, bendro ūkio nevedė, o apie skyrybų procesą jau kalbėta ir prašyta skirtis. A. S., atėjus iš virtuvės, jie pradėjo konfliktuoti, nes kaip ne vieną kartą – išgėręs jis agresyvus, neleidžia jai ištarti nei žodžio, pats šneka, klausia ir atsako. A. S. atsigulė į lovą, konfliktavo, o ji atsisuko į jo pusę, kad matytų jo veiksmus, kadangi žinojo, kad yra smurtaujantis ir jo bijojo. A. S. jai trenkė kumščiu į krūtinę. Jis atsikėlė, nuėjo į virtuvę, iš garsų suprato, kad vėl išgėrė alkoholio, po to jis grįžo į lova. A. S. pradėjo prie jos seksualiai priekabiauti: glostyti kojas, lįsti prie jos. Ji atstūmė jo rankas, prašė palikti ją ramybėje, tuomet jis jai trenkė per veidą. Ji atsikėlė ir nuėjo į vonią. A. S. taip pat atsikėlė. Ji galvojo, kad jis nusiramins ir smurtas baigsis, vėl atsigulė į lovą, tačiau jis toliau konfliktavo, sakė, kad vis tiek ją užmuš. Tuomet A. S. griebė jai už kaklo ir pradėjo smaugti. Pasijautė negerai, nes smaugė iš už nugaros. Kažkokiu būdu išsinėrė iš jo rankų, bėgo pasiimti telefono iš rankinės, kuri buvo koridoriuje. A. S. priėjo prie jos iš už nugaros, rankomis ją suėmė ir neleido skambinti policijai, tačiau jai pasisekė surinkti numerį. Kai jis suprato, kad susisieks su policija, apsirengė ir išėjo. Ji susisiekė su policija ir išsikvietė pareigūnus. Ryte ji skambino artimiesiems ir pasakė, kas nutiko, kadangi kol išvyko policija, kriminalistai – praėjo daug laiko. Pareigūnams nurodė aplinkybes, nurodė, jog prieš ją buvo smurtaujama. Po smurto jai buvo paraudęs veidas, kadangi buvo trenkta delnu, jautė didelį skausmą krūtinėje ir kakle. Krūtinėje kraujosruvų neliko, nes tai ne raumuo, tačiau skausmas buvo ilgą laiką. Pateikė civilinį ieškinį 4000 Lt, nes turėjo išlaidų, kadangi po įvykio kreipėsi į medikus, pas psichiatrą. Jautėsi blogai, nes prisiminė praeityje buvusį smurtą. Negalėjo naktimis miegoti, sunku buvo susikoncentruoti, dirbti, sapnavo košmarus, neturėjo nuotaikos, nenorėjo valgyti, krito svoris. Dėl blogos savijautos turėjo kreiptis į specialistus, nes pati negalėjo susitvarkyti. Dirba Respublikinėje Šiaulių ligoninėje bendros praktikos slaugytoja. Po įvykio darbe susitiko su drauge S. M. ir ji matė jos sužalojimus. Ji matė ant kaklo mėlynę. Iki įvykio su ta pačia drauge buvo susitikusios gegužės 31 d. Vyras prieš ją nuolat smurtaudavo, tačiau negali pasakyti, kiek kartų. Jei suspėdavo iškviesti policiją, tai išsikviesdavo, tačiau būdavo, kad vyras iš jos atimdavo telefoną, o namuose būdavo vieni ir negalėjo prisišaukti pagalbos. Tokie atvejai nebūdavo užfiksuoti. A. S. vartojo alkoholį, o išgėręs būna labai agresyvus. Tokio ji jo bijojo, bijodavo pasakyti žodį. Dėl patirto smurto patyrė nepatogumų rengiantis, nes buvo ant kaklo mėlynė, kurią turėjo slėpti, o dirbo su žmonėmis. Jai buvo gėda prieš kolegas, kad turi smurtaujantį vyrą. Pirko vaistus, kurie buvo išrašyti psichiatro. Turėjo fizinių ir dvasinių nepatogumų. Ieškinį dėl santuokos nutraukimo padavė ji, skyrybų priežastis – dėl kaltės. Ieškinys dėl skyrybų teismui paduotas po šio įvykio, tačiau 2014-06-01 įvykis ieškinyje dėl santuokos nutraukimo nebuvo nurodytas. Prašo tenkinti jos pareikštą ieškinį.

Liudytojas E. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra policijos pareigūnas ir vasaros metu, tiksliai dienos nepamena, dirbant su būrio vadu L., apie 2-3 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) yra smurtas artimoje aplinkoje – vyras sumušė žmoną. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko moteris, kuri paaiškino, kad grįžęs neblaivus jos vyras sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu kumščiais jai kelis kartus sudavė į krūtinę, lyg smaugė. Moteris buvo sutrikusi, o vyras buvo pasišalinęs. Atrodo, kad moteriai kažkas buvo ant kaklo. Moteris nurodė vyro požymius, apsirengimą, pasakė vardą ir pavardę. Vyrą jie sulaikė Tilžės gatvės sankryžoje, ties „(duomenys neskelbtini)“. Vyras neigė, kad mušė žmoną, aiškino, jog ji buvo su kitu vyru, kuris ir padarė sužalojimą. Neprisimena, ar ant moters matėsi sužalojimų – lyg ant kaklo matėsi smaugimo žymės. Tarnybinį pranešimą jis pildė, kas yra jame nurodyta, t.y. kokie užfiksuoti sužalojimai, tai tas ir matėsi. Nukentėjusioji buvo sutrikusi, susijaudinusi. Sakė, jog reikia eiti į darbą, o negali miegoti. Ji sakė, kad vyras išėjo, kai ji paskambino į policiją. Apžiūrėjo kambarius, tačiau gėrimo požymių nebuvo. Sulaikius vyrą jis nurodė, jog žmonos nemušė, ji buvo su meilužiu, kuris ir galėjo sumušti. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie nukentėjusios sužalojimus.

Liudytoja S. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamąjį nuo to laiko, kai L. S. ištekėjo, su juo nėra piktuoju. Birželio 2 d. atėjo į budėjimą ligoninėje. Jos dirba su L. S. toje pačioje (duomenys neskelbtini) tik kituose skyriuose. Kaip įprastai kelioms minutėms atėjo pas ją pasilabinti ir pasikalbėti. Tuo metu ji dirbo raštinėje. Atėjus į kabinetą pamatė, kad jai yra kažkas ne taip kaip visada, nes buvo susimąsčiusi, nuliūdusi. Ji klausė, kas jai nutiko, o L. S. pradėjo verti ir papasakojo, kad vyras ją mušė ir smaugė, rodė mėlynę. Gegužės 31-osos vakarą jos buvo susitikusios su L. S.. Dėl ko įvyko smurtas – ji nežino. Žino, kad kvietė policiją. Gegužės 31-ąją jos susitiko apie 20-21 val., kalbėjo apie tai, kad vyras prieš L. S. smurtauja, kad ji pavargo ir nori skirtis, nes daugiau kentėti nebegali. Tą vakarą, kai susitiko, nematė sužalojimų ant L. S.. Apie įvykį L. S. jai sakė tik tiek, kad vyras prieš ją smurtavo. Ji sakė, kad vyras buvo agresyvus, neblaivus. L. S. ji pažįsta 16 m. Birželio 1 d. yra vaikų diena ir jau daug metų tą dieną jos praleisdavo kartu. Birželio 2 d. liudytoja nuėjo pas L. S. į jos skyrių darbo reikalais, nes nešė ligonių tyrimus į jos skyrių. L. S. parodė, kur jai sudavė vyras. Buvo dešinėje pusėje ant sprando mėlynė. Daugiau jokių sužalojimų nerodė.

Liudytoja V. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji yra jos dukra, o kaltinamasis –žentas, ji su dukra kartu negyvena. Ji ant kaltinamojo pyksta, nes jis skriaudžia jos dukrą ne pirmą kartą. Birželio 1 d. 9-10 val. dukra jai paskambino ir pasakė, kad ją primušė vyras lovoje, sakė, jog viskas įvyko naktį apie 3 val. Sakė, kad sudavė į petį, neprisimena kurį, ir į veidą sudavė, smaugė lovoje, iš už nugaros smaugė. Jos su dukra tada kalbėjo neilgai, kadangi jai reikėjo važiuoti į bendradarbės mamos laidotuves. Kitą dieną dukra vėl jai paskambino ir kalbėjo ilgai, ji viską jai papasakojo: kaip kvietė policiją, kriminalistus, kaip vyras ją smaugė, jai buvo blogai, išsprūdo iš lovos, lakstė po kambarį ieškodama telefono, o paskui ištraukusi iš kišenės telefoną, skambino į policiją. Tuomet A. S. apsirengė ir išėjo. Dukra jį matė vaikštantį lauke ir kalbantį telefonu. Kalbėdamos telefonu su dukra jos abi verkė. Sakė dukrai, jog nebegyventų su vyru, o skirtųsi, nes jai taip daro ne pirmą kartą. Daug kartų A. S. mušė savo žmoną. Jis girtas būna agresyvus ir nenuspėjamas. Po savaitės po įvykio dar jai matėsi smaugimo žymės – mėlynė jau baigė išnykti, tačiau buvo ta vieta pageltonavusi.

Iš L. S. 2014-06-01 protokolo-pareiškimo matyti, kad 2014-06-01, apie 3.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras A. S. lovoje kumščiu vieną kartą trenkė į krūtinę, po to, trenkė delnu į veidą bei smaugė, dėl ko L. S. patyrė fizinį skausmą (3 b. l.).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kur buvo panaudotas fizinis smurtas (8-10 b. l.).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuotas smurtas tarp sutuoktinių A. S. ir L. S., nurodomos matomos sužalojimų vietos (5-7 b. l.).

Iš apžiūros protokolo matyti, jog pateiktas Klaipėdos skyriaus bendrojo pagalbos centro telefoninis įrašas, kuris įrašytas į CD ir iššifruotas. Iš šio įrašo matyti, jog nukentėjusioji L. S., kreipdamasis pagalbos telefonu, nurodo įvykio aplinkybes, jog ją namuose muša vyras ( 20-22 b.l.)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 775/14(04) užfiksuota, kad L. S. poodinės kraujosruvos dešinėje sprando pusėje padarytos bukais kietais daiktais galimai aplinkybėse nurodytu laiku. L. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (28 b. l.).

Iš asmens blaivumo testo parodymų matyti, kad nustatytas A. S. girtumas 2.50 promilės (32 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymą savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies norma yra specialioji Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytos normos atžvilgiu. Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį svarbu nustatyti, kad buvo sukeltas fizinis skausmas ar nežymus sveikatos sutrikdymas sukeltas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. nepateiktas sąvokos šeimos narys išaiškinimas, tačiau kaip matyti iš šios sąvokos pateiktos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 str. išaiškinimo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso prasme šeimos nariu laikomas kartu gyvenantis asmuo: tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo kaltininkas bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Be to, teismų praktikoje jau yra išgrynintos artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos (kasacinės nutartys Nr. 2K-525/2013, Nr. 2K-327/2013, 2K-381/2013, 2K-487/2013 ir kt.), kuriomis teismas ir vadovaujasi, pripažindamas A. S. ir L. S. šeimos nariais. Įvertinus kaltinamojo ir nukentėjusios parodymus neabejotina, kad A. S. ir L. S. įvykio metu santuokos nebuvo nutraukę, gyveno kartu tame pačiame bute, nors ir teigė, jog jau kelis mėnesius iki įvykio nevedė bendro ūkio, tačiau miegojo bendroje lovoje, ieškinys dėl santuokos nutraukimo teisme dar nebuvo paduotas.

Nors kaltinamasis savo kaltę neigia, teismas ją laiko pilnai įrodyta. Minėtų įrodymų visuma, t. y. A. S. parodymai, nukentėjusiosios L. S. parodymai, liudytojų S. M., V. J. parodymai, nukentėjusiosios protokole-pareiškime, įvykio vietos apžiūros protokole, apžiūros protokole, tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys liudija, kad A. S. 2014-06-01, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus tarpusavio konfliktui, elgėsi agresyviai, smurtavo prieš sutuoktinę, taip padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis nepripažino atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus (smūgis į krūtinę, smūgis per veidą bei smaugimas) nukentėjusiajai, parodydamas, kad fizinių veiksmų jos atžvilgiu neatliko, nors pripažino, kad įvykio dieną jis grįžo namo išgėręs, buvo agresyviai nusiteikęs (nes įtarė nukentėjusiąją esant neištikima), tarp jų vyko tik žodinis konfliktas (šaukė ir rėkė vienas ant kito), po kurio, žmonai pradėjus jį gąsdinti policija, jis išėjo iš namų. Tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus laiko jo gynybine versija, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, visiškai atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Be to, tokius jos parodymus patvirtina liudytojų E. P., S. M., V. J. parodymai, duoti prisiekus teisiamojo posėdžio metu, kurie yra logiški ir nuoseklūs, sutampa tarpusavyje. Be to, tiek nukentėjusiosios, tiek ir liudytojų parodymus objektyviai patvirtina ir aukščiau nurodyta specialisto išvada, iš kurios matyti, kad L. S. poodinės kraujosruvos dešinėje sprando pusėje padarytos bukais kietais daiktais galimai aplinkybėse nurodytu laiku, L. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (28 b. l.). Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį, nusikalstamos veikos pasekmes, faktą, kad aukščiau nurodyti kaltinamojo veiksmai buvo atlikti šeimos nariui, pripažįsta, jog A. S. padaryta veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį kaip baigta.

Teismas, paskirdamas A. S. bausmę, atsižvelgia į jam inkriminuotos ir teisiamojo posėdžio metu įrodytos nusikalstamos veikos sunkumą, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, jo asmenybę, elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo.

Kaltinamasis A. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis A. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, teistumas išnykęs (65-68, 73-76 b. l.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (69-71, 79-81 b. l.), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju (82 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką, yra dirbantis asmuo, buvo teistas už analogiškos veikos padarymą nukentėjusios atžvilgiu, kas charakterizuoja jį kaip asmenį linkusį smurtauti, nėra savikritiškas, nedaro išvadų, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus A. S. baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant terminą artimą vidurkiui, bei paskiriant įpareigojimą, kuris , teismo nuomone, padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2014-06-01 04.40 val. iki 2014-06-02 14.20 val., dvi paros (31, 34 b. l.).

Kaltinamajam A. S. paskirta kardomoji priemonė: įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje su įpareigojimu nebendrauti ir neieškoti ryšių su L. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (54-56 b. l.), paliktina galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingam asmeniui civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji L. S. yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 1000 Lt patirtoms išlaidoms už teisines paslaugas atlyginti (116-117 b. l.). Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji palaikė savo civilinį ieškinį.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Minėti principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Vertindamas prašomos priteisti L. S. neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas tyčiniais nusikalstamais A. S. veiksmais. Teismas, atsižvelgdamas L. S. sužalojimus, sukrėstą nukentėjusiosios dvasinę pusiausvyrą, turėjo išgyvenimų, nepatogumų prieš bendradarbius, gydėsi, vartojo antidepresantus (118 b. l.), į tai, kad kaltinamojo veiksmai nebuvo vienkartinio pobūdžio, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, prašoma priteisti neturtinė žala mažintina ir iš A. S. priteistina 2500 litų neturtinė žala.

Ieškinys dalyje dėl nukentėjusiosios reikalavimo priteisti 1000 Lt patirtas išlaidas už teisines paslaugas, yra pagrįstas dokumentais, todėl laikytina, kad jis yra įrodytas ir tenkintinas (119 b. l., LR BPK 106 str. 2 d.).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinė plokštelė, esanti prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie bylos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str. 1 d., 7 d., 308 str., 310 str., 313 str. 3 d., teismas

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 2 ( dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 6 dalies 5 punktu įpareigoti A. S. išdirbti 100 ( vieną šimtą) valandų per 1 ( vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, A. S. į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-06-01 04.40 val. iki 2014-06-02 14.20 val., dvi paras ir laikyti, jog A. S. yra atlikęs 4 ( keturias) laisvės apribojimo bausmės dienas.

Bausmės pradžią A. S. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę: įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje su įpareigojimu nebendrauti ir neieškoti ryšių su L. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), palikti galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Nukentėjusiosios L. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. S. 2500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) neturtinės žalos bei 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) proceso išlaidų nukentėjusiosios L. S. naudai.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 vnt. kompaktinę plokštelę, esančią prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Ernesta Montvidienė