Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-01-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-70-1053/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-01-15
Bylos Nr.
eAN2-70-1053/2026
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00207-2025-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ugnė Gailiūnienė
Pažeidėjas
T. J.
Kategorijos
  • 16.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.11.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-70-1053/2026Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00207-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3; 21.11.10; 21.11.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė Gailiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. J. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria atmestas apelianto skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – institucija) 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-8093-2025.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Institucijos 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-8093-2025 T. J. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2¹ dalį 120 Eur bauda už tai, kad jis 2025 m. birželio 20 d. 15.05 val., Šiauliuose, Aido g. 8, sustojo ir paliko stovėti automobilį „Dacia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio ženklo Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ su papildomomis lentelėmis Nr. 846 „Asmenys su negalia“ ir Nr. 805 „Galiojimo zona į priekį 23 m“, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 150.16 punktą.

2. Nesutikdamas su minėtu nutarimu apeliantas pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 4 d. nutartimi apelianto skundas buvo netenkintas, o institucijos nutarimas paliktas nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

4. Nesutikdamas su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 4 d. nutartimi T. J. pateikė apeliacinį skundą, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutartimi buvo perduotas Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš esmės, ir kuriuo prašoma šią nutartį panaikinti.

4.1. Skunde teigiama, kad teismo proceso metu nebuvo atsakyta į pagrindinį apelianto keliamą klausimą – kur stovėjo kelio ženklas Nr. 528 su papildomomis lentelėmis 2025 m. birželio 20 d. Liudytojas E. K. neprisiminė, kurioje vietoje įvyko įvykis – „Saulės mieste“ ar „Akropolyje“, taip pat nurodė, kad ženklas kabėjo, ir tik parodžius nuotrauką, liudytojas nurodė, kad ženklas stovėjo. Liudytojas paaiškino, kad iki teismo posėdžio buvo kelis kartu nuvykęs į „Akropolį“ ir aptariamą ženklą matė toje pačioje vietoje ties D4 kolona. Šie paaiškinimai neatitinka tikrovės, ką patvirtina 2025 m. rugpjūčio 14 ir 28 d. darytos nuotraukos, todėl darytina išvada, kad liudytojas melavo. Liudytojas taip pat paaiškino, kad minėtas ženklas yra įbetonuotas ir jo pastumti negalima, tačiau iš nuotraukų matyti, kad ženklas yra ant betoninio pado ir jis yra kilnojamas.

Šalies argumentai

4.2. Apeliantas skunde teigia, kad prašė teismo iškviesti apklausai „Akropolis“ atstovę, kuri galėtų pateikti vaizdo medžiagą, kurioje būtų aiškiai matyti, ar minėtas ženklas stovėjo apeliantui statant automobilį, ar šio ženklo nebuvo. Liudytoja A. S. paaiškino, kad vaizdo medžiagos pateikti negali, ženklas yra įbetonuotas ir jau 14 metų stovi toje pačioje vietoje, ties D4 kolona. Apeliantui paklausus, kodėl jo pateiktose nuotraukose ženklas matomas kitoje vietoje, liudytoja atsakė nežinanti, todėl apeliantas šios liudytojos parodymus laiko melagingais.

4.3. Skunde teigiama, kad teismas rėmėsi liudytojo E. K. pateikta nuotrauka ir padarė išvadą, kad ženklas stovėjo ties D4 kolona. Apelianto teigimu, E. K. galimai pastūmė minėtą ženklą prie D4 kolonos. Teismas nesiaiškino, ar minėtas ženklas stovėjo ties D4 kolona, nes „Akropolis“ administracija nepateikė vaizdo medžiagos.

4.4. Apeliantas skunde pažymi, kad po šio įvykio „Akropolis“ administracija sustumdė ženklus į savo vietas ir aptariama stovėjimo vieta šiai dienai nėra skirta neįgaliųjų transporto priemonėms, o ženklas Nr. 528 nebestovi ties D4 kolona. Skunde teigiama, kad asmuo dėl administracinio nusižengimo gali būti pripažintas kaltu tik surinkus neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą institucijos viršininkas Lorenas Dainauskas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

5.1. Atsiliepime teigiama, kad institucija nesutinka su T. J. apeliaciniu skundu, nes mano, kad apeliacinio skundo reikalavimai nėra pagrįsti. Teismas, nagrinėjant T. J. skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui. Teismas išanalizavo T. J. argumentus, įvertino visas jo nurodytas faktines aplinkybes bei motyvus ir, atsižvelgiant į byloje surinktų duomenų visumą, jo skundo netenkino, priimant teisėtą ir pagrįstą nutartį.

5.2. Byloje yra surinkta pakankamai įrodymų (administracinio nusižengimo protokolas, nuotraukos, parodymų protokolas ir kt.) T. J. kaltei konstatuoti. Teismo ir institucijos buvo teisingai bei pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas 2025 m. birželio 20 d. 15 val. 5 min. prekybos centro „Akropolis“ požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Šiauliuose, Aido g. 8 vairuodamas automobilį „Dacia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko jį stovėti kelio ženklo Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ su papildomomis lentelėmis Nr. 846 „Asmenys su negalia“ ir Nr. 805 „Galiojimo zona į priekį 23 m“ galiojimo zonoje.

5.3. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyvių ir subjektyvių požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Tačiau šioje byloje surinkti objektyvūs įrodymai patvirtina T. J. kaltę dėl padaryto KET pažeidimo, pastačius automobilį asmenims su negalia skirtoje vietoje.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Aukštesnysis teismas susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiama nutartimi, apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į jį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

7. Aukštesnysis teismas pažymi, kad apeliantas iš esmės neginčija aplinkybės, jog skundžiamame institucijos nutarime nurodytu laiku ir vietoje pastatė nurodomą automobilį. Tačiau apeliantas nesutinka su institucijos nutarimu ir nurodo, kad tuo metu kai statė vairuotą automobilį į minėtą stovėjimo vietą, ji nebuvo pažymėta kelio ženklais, nurodančiais, kad ši vieta yra skirta neįgaliųjų transporto priemonėms. Todėl apeliantas mano, kad administracinio nusižengimo nepadarė, o institucijos nutarimu jis yra nubaustas nepagrįstai.

8. Skundžiamoje nutartyje teismas išvadą dėl apelianto kaltės padarius ANK 417 straipsnio 2¹ dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė remdamasis pranešimo apie įvykį protokolu ir prie jo pateiktomis nuotraukomis, liudytojų E. K. ir A. S. parodymais. Iš minėto protokolo (b. l. 21-22) matyti, kad E. K. pranešė, jog automobilis „Dacia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2025 m. birželio 20 d. 15.05 val. yra pastatytas stovėjimo vietoje, kurioje gali stovėti tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtos transporto priemonėms. Prie minėto protokolo yra pateiktos nuotraukos, kuriose matyti, kad šis automobilis nėra pažymėtas skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ (b. l. 31), o automobilis stovi kelio ženklų Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ su papildomomis lentelėmis Nr. 846 „Asmenys su negalia“ ir Nr. 805 „Galiojimo zona į priekį 23 m“ galiojimo zonoje (b. l. 35). Liudytojas E. K. teisme paaiškino, kad apie įvykį pranešė jis, kartu su pranešimu pateikė ir fotonuotraukas, kur ženklas nurodantis automobilio stovėjimo vietą neįgaliesiems buvo pastatytas prie kolonos D4. Liudytoja A. S. teisme parodė, kad „Neįgaliųjų“ ženklo vieta yra ties D4 kolona, kaip užfiksuota nuotraukoje (b. l. 35), šio ženklo niekas specialiai nestumdo, kiek jai žinoma, jokie darbai šiais metais nebuvo atliekami, kad dėl to reiktų stumdyti šį kelio ženklą. Teismas taip pat pažymėjo, kad liudytojai E. K., A. S. T. J. nepažįsta, teisme matė jį pirmą kartą, ir padarė išvadą, kad jie nuturi pagrindo apkalbėti T. J..

9. Apeliantas teismo posėdžio metu iš esmės nurodė, kad statydamas automobilį nematė, kad stovėjimo vieta būtų pažymėta kelio ženklu Nr. 846 „Asmenys su negalia“, taip pat nurodė, kad nuotraukoje (b. l. 35) matomas pastatytas kelio ženklas galėjo būti perkeltas prie kolonos D4 jau po to, kai jis pastatė automobilį. Pasak apelianto, šią aplinkybę patvirtina jo pateiktos nuotraukos (b. l. 46-50), kuriose matyti, kad stulpas su minėtais kelio ženklais stovi tarp stovėjimo vietų, o ne prie kolonos D4. Apelianto teigimu, šios nuotraukos patvirtina, kad stulpas gali būti perkeliamas, o ši aplinkybė patvirtina, kad liudytojai E. K. ir A. S. davė melagingus parodymus.

10. Aukštesnysis teismas sutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad stulpas, ant kurio yra aptariami kelio ženklai, gali būti perkeltas. Iš apelianto pateiktų nuotraukų matyti, kad stulpas pritvirtintas prie betoninio cilindro formos pagrindo ir nors, tikėtina, yra pakankamai sunkus, tačiau jį perkelti į kitą vietą yra įmanoma. Tačiau šios aplinkybės savaime nepaneigia išvados, kad institucijos nutarime nurodomu laiku šis stulpas su minėtais kelio ženklais stovėjo prie kolonos D4. Pats apeliantas paaiškino, kad šias nuotraukas padarė 2025 m. rugpjūčio mėnesį, o administracinis nusižengimas buvo padarytas 2025 m. birželio 20 d.

11. Aplinkybė, kad minėtas stulpas gali būti perkeltas, neleidžia daryti išvados, kad liudytojų E. K. ir A. S. parodymai yra melagingi. Liudytojas parodė, kad tas ženklas yra įkaltas į betoną ir abejotina, kad jį būtų galima perstumti. Iš nuotraukų matyti, kad stulpas iš tiesų stovi ant betoninio pagrindo, o ar jį galima perstumti – liudytojo subjektyvaus pobūdžio vertinimas, taigi negalima teigti, kad šie parodymai yra melagingi. Liudytoja A. S. iš esmės parodė, kad minėtas stulpas prie kolonos D4 stovi nuo prekybos centro atidarymo. Aukštesnysis teismas pažymi, kad vertinant apelianto pateiktas nuotraukas, matyti, kad jų padarymo metu (2025 m. rugpjūčio mėnesį) šis stulpas buvo perkeltas. Kita vertus, stulpą galėjo perstumti ne tik prekybos centro administracija, bet ir kiti asmenys, esantys požeminėje aikštelėje. Todėl pagrįsta manyti, kad A. S. nežinojo apie tai, kad nuotraukų darymo metu stulpas buvo perkeltas, taigi jos parodymai nėra melagingi.

12. Aukštesnysis teismas pažymi, kad apeliantas ir neteigia, jog automobilio statymo metu aptariamas stulpas stovėjo toje vietoje, kurioje jis yra matomas vėliau jo padarytose nuotraukose. Apeliantas skunde apylinkės teismui, taip pat teismo posėdžio iš esmės akcentavo, kad aptariamoje stovėjimo vietoje nėra kelio ženklo Nr. 846 „Asmenys su negalia“. Iš apelianto paaiškinimų teismo posėdžio metu seka, kad šiuo atveju apeliantas kalba apie kelio ženklą Nr. 846, kuris yra pakabintas virš kitų stovėjimo vietų, pvz. matomas nuotraukoje Nr. 3 (b. l. 48), o ne apie tokį patį ženklą, kuris yra ant stulpo, pastatomas, pvz. matoma nuotraukose Nr. 2 ir 5 (b. l. 47, 50). Apeliantas teismo posėdžio metu paaiškino, kad statydamas automobilį priekiu, kairėje pusėje matė pakabintą ženklą Nr. 846, o dešinėje pusėje tokio ženklo nematė.

13. Nors apeliantas procese kategoriškai laikėsi pozicijos, kad jokio kelio ženklo, kuris žymėtų, jog stovėjimo vieta yra skirta neįgaliųjų transporto priemonėms, šalia stovėjimo vietos nebuvo, tačiau anksčiau aptarti jo paaiškinimai leidžia manyti, kad apeliantas yra įsitikinęs tik dėl to, kad stovėjimo vietoje nebuvo pakabinto kelio ženklo Nr. 846. Pats apeliantas teismo posėdžio metu akcentavo, kad byloje nėra pateikta vaizdo įrašų, kurie patvirtintų, jog stulpas su minėtais kelio ženklais buvo prie kolonos D4, pažymėjo, jog į stovėjimo vietą automobilį pastatė priekiu, išlipo per kairę pusę, o nuotraukoje (b. l. 35) matoma, kad ženklas (stulpas) stovi jam iš dešinės, nėra vaizdo įrašo, kuriame matytųsi, jog apeliantas nuėjo pažiūrėti į ženklą, kad tas jis ten stovi. Iš šių jo paaiškinimų seka, kad apeliantas nėra įsitikinęs, jog minėtas stulpas nestovėjo prie kolonos D4, o teigia, kad jis to stulpo galėjo ir nematyti.

14. Aukštesnysis teismas pažymi, kad eismo dalyviai dalyvaudami kelių eisme privalo vadovautis kelio ženklais, kas suponuoja jų pareigą įsitikinti, jog eismas atitinkamoje kelio dalyje yra reguliuojamas atitinkamais kelio ženklais. Aplinkybė, jog aptariamoje stovėjimo vietoje nebuvo pakabinto kelio ženklo Nr. 846, niekaip nepaneigia apelianto pareigos vadovautis ant stulpo buvusiais kelio ženklais. Pažymėtina ir tai, kad iš paties apelianto pateiktų nuotraukų matyti, kad stulpas minėtoje vietoje su analogiškais kelio ženklais stovėjo ir kita eismo kryptimi (b. l. 49), taigi net ir kita kryptimi į stovėjimo vietą atvykęs apeliantas turėjo galimybę įsitikinti, jog aptariama stovėjimo vieta yra skirta neįgaliųjų transporto priemonėms.

15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad apelianto kaltė, padarius ANK 417 straipsnio 2¹ dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra įrodyta abejonių nekeliančiais įrodymais, todėl jis institucijos nutarimu nubaustas teisėtai ir pagrįstai.

16. Skundžiamu institucijos nutarimu apeliantui skirta bauda atitinka sankcijos vidurkį. Nuobauda paskirta įvertinus tai, kad apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog padarytas pakartotinis nusižengimas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas), apeliantas daug kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (b. l. 10-20), yra dirbantis, nusižengimas padarytas tyčia. Aukštesniojo teismo vertinimu, apeliantui paskirta nuobauda atitinka jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir jo asmenybę, todėl nėra pagrindo paskirtą nuobaudą laikyti pernelyg griežta ir ją mažinti.

17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad skundžiamas institucijos nutarimas ir skundžiama teismo nutartis yra teisėti ir pagrįsti, pagrindo juos naikinti ar keisti nėra. Todėl T. J. apeliacinis skundas yra netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 4 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Ugnė Gailiūnienė