Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-09-29 · Civilinė byla Nr. 2A-984-619/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-29
Bylos Nr.
2A-984-619/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17108-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytautas Zelianka, Rūta Burdulienė, Andrutė Kalinauskienė
Ieškovas
A. A. R. H. M. E. T.
Atsakovas
A. Š.
Kategorijos
  • 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-984-619/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17108-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.3.5.2.1.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rūtos Burdulienės ir Vytauto Zeliankos, sekretoriaujant Violetai Kamašinienei, dalyvaujant apeliantui ieškovui A. A. R. H. M. E. T., apeliantės A. Š. atstovei adv. V. B., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyriaus atstovei D. R., vertėjai R. G., žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. A. R. H. M. E. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. R. H. M. E. T. ieškinį atsakovei A. Š. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, 3 500 EUR neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovės A. Š. priešieškinį ieškovui A. A. R. H. M. E. T. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų V. V., išvadą duodanti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

1. Ieškovas A. A. R. H. M. E. T. kreipėsi su ieškiniu į teismą, kuriuo prašė nustatyti, kad A. A. R. H. M. E. T. yra E. Š. biologinis tėvas; priteisti iš A. A. R. H. M. E. T., nepilnametės E. Š., išlaikymui po 90 EUR, kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio į teismą pateikimo dienos; nustatyti, tokią bendravimo su dukra tvarką:

a) šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos bendrauja dalyvaujant jos motinai (Atsakovei), dukros gyvenamojoje vietoje:

Kiekvieną trečiadienį nuo 18.00 val. iki 20.00 val.; kiekvieną penktadienį nuo 18.00 iki 20.00 val.; kiekvieną porinės savaitės šeštadienį nuo 17.00 val. iki 20.00 val. ir sekmadienį nuo 16.00 val. iki 20.00 val.; Musulmonų Hadžo šventės laikotarpiu - nuo rugsėjo 22 iki 24 d. kasdien nuo 18.00 val. iki 20.00 val.; Šv. Kalėdų antrą šventinę dieną tai yra, gruodžio 26 dieną - nuo 16.00 val. iki 20.00 val.; Antrąją Šv. Velykų dieną - nuo 16.00 val. iki 20.00 val.; Sausio 1 d. dieną nuo 16.00 val. iki 20.00 val.; Balandžio 15 d. (A. A. R. H. M. E. T. gimimo dieną) nuo 16.00 val. iki 20.00 val.; Tėvo dieną - pirmą birželio sekmadienį - nuo 16.00 val. iki 20.00 val.; Spalio 4 d. (E. Š. gimimo dieną) nuo 16.00 val. iki 20.00 val.; Lapkričio 1-ąją - visų Šventųjų dieną - nuo 16.00 val. iki 20.00 val.;

b) praėjus šešiems mėnesiams po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Ieškovas su dukra bendrauja nedalyvaujant jos motinai (Atsakovei), tėvo (Ieškovo) pasirinktoje vietoje paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą tokia tvarka:

Kiekvieną antradienį nuo 18.00 val. iki 20.00 val. ir kiekvieną ketvirtadienį nuo 8.00 val. iki 20.00 val.; kiekvieną porinės savaitės savaitgalį paimant dukrą penktadienį nuo 17.00 ir grąžinant į dukros gyvenamąją vietą iki to paties savaitgalio sekmadienio 20.00 val.; Poriniais metais praleidžia Šv. Kalėdų šventines dienas, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio mėn. 24 d. 10.00 val. ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. 20.00 val.; Neporiniais metais praleidžia Šv. Velykų šventines dienas, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmą Šv. Velykų dieną 10.00 val. ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną 20.00 val.; Neporiniais metais praleidžia Naujuosius metus pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 31d. 18.00 val. ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą sausio 1 d. 20.00 val.; E. Š. gimimo dieną - spalio 4 d. - poriniais metais tėvas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 15.00 val. ir grąžina ją į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val.;A. A. R. H. M. E. T. gimimo dieną - kiekvienais metais balandžio 15 d. tėvas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 15.00 val. ir grąžina ją į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val.; Tėvo dieną - pirmą birželio sekmadienį - kiekvienais metais tėvas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 15.00 val. ir grąžina ją į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val.; Ramadano (musulmonų šventas mėnuo) laikotarpiu - pirmas tris Ramadano dienas tėvas pasiima vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 18.00 val. pirmosios Ramadano dienos ir grąžina jį į vaiko gyvenamąją iki trečios dienos 20.00 val. Apie numatomą laikotarpio pradžią tėvas praneša dukros motinai elektroniniu paštu arba trumpuoju pranešimu (SMS) telefonu prieš vieną mėnesį iki numatomos laikotarpio pradžios; Musulmonų Ed al-Fitr šventės laikotarpiu - Ed al-Fitr šventės dieną tėvas pasiima vaiką iš gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20.00 val. Apie numatomą laikotarpio pradžią tėvas praneša dukros motinai elektroniniu paštu arba trumpuoju pranešimu (SMS) telefonu prieš vieną mėnesį iki numatomos laikotarpio pradžios; Musulmonų Hadžo šventės laikotarpiu - pirmas dvi Hadžo dienas tėvas pasiima vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 18.00 val. pirmosios Hadžo šventės dienos ir grąžina ją į jos gyvenamąją vietą iki antros Hadžo šventės 20:00 val. Apie numatomą laikotarpio pradžią tėvas praneša dukros motinai elektroniniu paštu arba trumpuoju pranešimu (SMS) telefonu prieš vieną mėnesį iki numatomos laikotarpio pradžios; Abu tėvai su dukra praleidžia nepertraukiamai 14 dienų savo atostogų jų pasirinktoje vietoje. Apie numatomas atostogas abu tėvai vienas kitam praneša elektroniniu paštu arba trumpuoju pranešimu telefonu prieš vieną mėnesį iki numatomos atostogų pradžios; Abu tėvai su dukra praleidžia po puse mokyklos paskelbtų kasmetinių atostogų (rudens, žiemos, pavasario, papildomų). Apie savo ketinimą praleisti su dukra pusę mokyklos sezoninių atostogų abu tėvai vienas kitą informuoja ne mažiau kaip prieš mėnesį iki numatomos atostogų su dukra pradžios SMS žinutėmis ar elektroniniu paštu.

c) Jeigu teismo sprendimu nustatytą bendravimo su dukra dieną dukra suserga, Ieškovas turi teisę nevaržomai lankyti dukrą jos buvimo vietoje.

d) Ieškovo ir Atsakovės susitarimu Vaiko bendravimo su tėvu tvarka gali būti pakeista. Ieškovas ir Atsakovė įsipareigoja informuoti vienas kitą apie priežastis dėl ko negali įvykti susitikimas su dukra elektroniniu laišku arba SMS žinute iš anksto;

Šalies argumentai

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 3 500 EUR neturtinę žalą, pervedant ją į Ieškovo sąskaitą iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Atsakovė A. Š. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakove; nustatyti ieškovo bendravimo su vaiku tvarką: Ieškovas turi teisę bendrauti su dukra vieną kartą per mėnesį, bet kurį šeštadienį nuo 16:00 val. iki 18:00 val. dalyvaujant psichologui ir Vaiko motinai, apie konkretaus atitinkamo šeštadienio bendravimo laiką, informuojant Atsakovę ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas; priteisti iš ieškovo materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 800 EUR kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, kol vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovė uzufrukto teise valdys Vaiko išlaikymui skirtas lėšas; priteisti iš Ieškovo nepilnamečio Vaiko naudai išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius nuo 2011 m. gegužės 13 d. iki ieškinio teismui pareiškimo dienos po 800 EUR iš viso – 28 000 EUR.Atsiliepimu į šalių pareikštus reikalavimus trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Ieškovo pusėje, nurodė, kad Ieškovas yra jos vyras, kuris ilgokai teisme kovoja dėl teisės būti pripažintu savo dukros tėvu, bendrauti su mergaite ir ja rūpintis. Palaiko Ieškovo ieškinį ir prašo jį tenkinti.Vilniaus m. VTAS pateikė byloje išvadą, kurioje nurodė, kad nepilnametės E. Š. gyvenamosios vietos nustatymas su motina (Atsakove), labiau atitiktų vaiko interesus. Nurodė, kad Vaiko bendravimas su tėvu, dalyvaujant psichologui ir motinai, šalių sutartoje vietoje – Centro poliklinikoje, atitinka Vaiko interesams.

Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, viršijant jų reikalavimus. Nustatė, kad A. A. R. H. M. E. T. yra 2010 m. spalio 4 d. gimusios E. Š. tėvas, o E. Š. yra A. A. R. H. M. E. T. dukra. Nustatė nepilnametės E. Š. gyvenamąją vietą su jos motina A. Š.. Priteisė iš A. A. R. H. M. E. T. išlaikymą nepilnametei dukrai E. Š. gimusiai 2010 m. spalio 4 d., kas mėnesį mokamomis periodinėmis 225 EUR dydžio išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2014 m. gegužės 20 d.) iki jos pilnametystės. Priteisė iš A. A. R. H. M. E. T. 7 200 EUR išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai E. Š. gimusiai 2010 m. spalio 4 d., nuo 2011 m. gegužės 20 d. iki 2014 m. gegužės 20 d. Paskyrė A. Š. nepilnametei E. Š. priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise. Viršijo pareikšto ieškinio ir priešieškinio reikalavimus ir nustatė tokią A. A. R. H. M. E. T. bendravimo su mažamete dukra E. Š., tvarką:

iki 2016 m. balandžio 25 d. A. A. R. H. M. E. T. ir A. Š., sutaria dėl VšĮ Centro poliklinikos psichologo, kuris dalyvaus pereinamuoju Vaiko emocinio ryšio su tėvu nustatymo laikotarpiu;nuo 2016 m. balandžio 25 d. (Pirmadienio) skyrium gyvenantis A. A. R. H. M. E. T. bendrauja su nepilnamete dukra E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) VšĮ Centro poliklinikos patalpose pagal A. A. R. H. M. E. T. ir A. Š. pasirinkto šios sveikatos priežiūros įstaigos psichologo nustatytą grafiką, dalyvaujant tiek pasirinktam psichologui, tiek A. Š..

Sprendimą dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo nukreipė skubiam vykdymui. A. A. R. H. M. E. T. reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkino. Priteisė iš atsakovės į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidų dalį už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą 116,13 EUR. Priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 585 EUR advokato išlaidoms atlyginti. Priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 46,75 EUR žyminio mokesčio. Priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 360 EUR advokato išlaidoms atlyginti, 36,9 EUR žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančios medžiagos nustatė, kad atsakovė iš esmės pripažįsta, kad Ieškovas gali būti jai 2010 m. spalio 4 d. gimusio Vaiko tėvas, tą patvirtino ir teismo ekspertizės aktas. Todėl sprendė, kad byloje įrodyta, jog Ieškovas yra Atsakovei 2010 m. spalio 4 d. gimusio vaiko tėvas. Atsižvelgdamas į tai, kad vaikas nuo gimimo gyvena su atsakove ir Vilniaus miesto VTAS byloje išvadą bei šalių paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog vaiko interesais jo gyvenamoji vieta nustatytina su motina.

Remdamasis byloje esančia medžiaga, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šalių dukra turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių jai būtina medicininė priežiūra. Įvertinęs įrodymus ir šalių ir liudytojų paaiškinimus, susijusius su ieškovo turtine padėtimi, teismas nustatė, kad Ieškovo pajamos per mėnesį iki 2016 m. vasario mėnesio sudarė vidutiniškai po 1 000 EUR, t.y. jos didesnės nei Atsakovės pajamos, kurios vidutiniškai yra apie 744,24 EUR. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Ieškovas neįrodė, kad jo turtinė padėtis tiek sunki, kad jis gali Vaiko išlaikymui mokėti tik pusę sumos, kuri numatyta kaip vieno iš tėvų mokėtina minimaliems (fiziologiniams) Vaiko poreikiams patenkinti. Įvertinęs atsakovės prašomą priteisti išlaikymo sumą - 800 EUR būtiniems vaiko poreikiams tenkinti, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog jos nėra proporcingos šalių dukros amžiui ir būtiniems bei specialiems poreikiams, ieškovo turtinei padėčiai. Atsižvelgdamas į tai, konstatavo, kad iš skyrium gyvenančio ieškovo nepilnamečio Vaiko išlaikymui priteistina po 225 EUR kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (2014 m. gegužės 20 d.), kol dukra sulauks pilnametystės.

Įvertinęs byloje esančius duomenis, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, kad teikė išlaikymą dukrai nuo jos gimimo. Pateiktas ieškinys ir siekis bendrauti su Vaiku pagrindžia, kad ieškovas nuo pat pradžių buvo įsitikinęs, kad Vaikas yra jo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad iš Ieškovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas. Atsižvelgdamas į byloje esančią medžiagą, susijusia su ieškovo turtine padėtimi nuo 2011 m. gegužės 20 d., pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas buvo pajėgus teikti 200 EUR dydžio išlaikymą vaikui, todėl sprendė, jog iš ieškovo priteistinas 7200 EUR išlaikymo įsiskolinimas už 36 mėn.Spręsdamas dėl ieškovo bendravimo su dukra tvarkos, pirmosios instancijos teismas vertino vaikų ir paauglių psichiatro L. S. teiktą nuomonę ir pastebėjimus, Vilniaus m. VTAS išvadą. Remdamasis byloje esančių įrodymų visuma nustatė, kad ieškovas neturi nuosavo būsto tinkamo vaiko ir tėvo bendravimui, o atsakovė gyvena tėvų namuose, kurie nesutaria su ieškovu, todėl ieškovo bendravimas su vaiku vieno iš šalių gyvenamojoje vietoje neatitinka šalių nepilnametės dukros interesų. Atsižvelgdamas į šalių nepilnametei dukrai diagnozuotus sveikatos sutrikimus bei rekomenduojamą itin griežtą dienos režimą, kuriuo rūpinasi vaiko motina bei tai, kad pats ieškovas patvirtino, jog dukra jo nepažįsta, nežino kuo ji serga, koks dienos grafikas, kokia mityba reikalinga, kokių vaistų ir kada būtina vartoti, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog maksimalios ieškovo bendravimo su dukra tvarkos nustatymas prieštaraus vaiko interesams ir kels grėsmę vaiko sveikatai. Šalims sutarus, kad Vaiko poreikiams labiausiai atitiks Ieškovo bendravimo pereinamasis laikotarpis VšĮ Centro poliklinikos patalpose, kur yra nemokama psichologo konsultacija, pirmosios instancijos teismas, išeidamas už ieškinio ribų ir vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, nustatė ieškovo bendravimo su vaiku tvarką VšĮ Centro poliklinikos patalpose dalyvaujant šalių pasirinktam psichologui ir atsakovei pagal psichologo nustatytą grafiką.Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas A. A. R. H. M. E. T. prašė panaikinti Vilniaus miesto aplinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteisto 225 EUR išlaikymo dydžiu. Jo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertinęs byloje esančius duomenis neteisingai nustatė šalių turtinę padėtį, taip pat neįvertino realių vaiko poreikių ir netaikė proporcingumo kriterijaus. Atsakovės pateikti įrodymai ne visi skirti vaiko išlaikymui pagrįsti ir akivaizdžiai neatitinka tikrųjų tokio vaiko poreikių (yra per dideli). Teismas sprendime abejoja dėl Vaiko epilepsijos - įtariama ar diagnozuota. Ir su vaiku bendravęs psichologas nurodė, jog negalėjo atpažinti jokių epilepsijos priepuolių. Teismas neatsižvelgė, kad Ieškovas yra užsienietis, nedaug jam tenka kalbėti lietuvių kalba ir dėl to jam sunku surasti daugiau apmokamą darbą, neturi jokių kitų pajamų šaltinių, išskyrus atlyginimą iš samdomo darbo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė yra lietuvė, gyvena kartu su tėvais, ji nemoka būsto nuomos, nemoka būsto išlaikymo mokesčių, transporto. Atsakovės vardu registruotas žemės sklypas ir statiniai, tačiau teismas vertino 13 m. senumo duomenis apie jų vertę.Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą 7200 EUR netinkamai taikė teisės normas ir įrodymus. Nors Ieškovas dėl Atsakovės kaltės (nesutiko pripažinti vaiko tėvu, neleido bendrauti su vaiku) negalėjo teikti vaikui išlaikymo, vaiko poreikius tenkino Atsakovė. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog yra susidarę išlaikymo skolų, o priteistas įsiskolinimas viršytų net maksimalius Vaiko poreikius, tačiau žymiai pablogintų Ieškovo turtinę padėtį. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Ieškovas neįvykdė savo pareigos išlaikyti vaiką dėl Atsakovės veiksmų, t.y. ji siekė atriboti vaiką nuo ieškovo, byloje nėra duomenų, kad būtų prašiusi padėti išlaikyti vaiką, nėra davusi sąskaitos numerio, kur ieškovas galėtų pervesti išlaikymo lėšas. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad atvykęs į Lietuvą Ieškovas negalėjo įsidarbinti nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio iki 2014 m. kovo mėnesio. Teismas nustatė išlaikymo įsiskolinimo dydį, remdamasis duomenimis apie ieškovo turėtas santaupas iki atvykstant į Lietuvą, tačiau neatsižvelgė, kad ieškovas turėjo išlaidų atvykimui į Lietuvą ir laikotarpiu kol neturėjo darbo. Teismas, spręsdamas įsiskolinimo vaiko išlaikymui klausimą, nevertino Atsakovės turtinės padėtis nei pajamų iki bylos pradžios. Taip pat byloje nėra duomenų apie specialiuosius vaiko poreikius iki 2014 m. rugpjūčio mėn. Teismas neteisingai laikė reikšmingomis aplinkybėmis „brangių" dovanų pirkimą, nevertino dovanotų daiktų kokybės, atsisakė išgirsti su tuo susijusius ieškovo paaiškinimus, taip pat nevertino aplinkybės, jog žiedas su deimantu buvo pirktas 2008 metais ir šiuo metu yra atsakovės nuosavybė. Teismas nepasisakė dėl ieškovo prašymo išdėstyti išlaikymo įsiskolinimo mokėjimą dalimis.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė neįgyvendinamą ieškovo bendravimo su vaiku tvarką. Pagal nustatytą tvarką šalys turi susitarti dėl psichologo, nebuvo sprendžiama apie įstaigos, kurioje nustatyti susitikimai galimybes užtikrinti tokias sąlygas bei viską spręsti apie ieškovo ir vaiko bendravimą pavesta spręsti psichologui, kuris netgi nėra nurodytas teismo sprendime. Esant tokiems konfliktiškiems šalių santykiams, teismo nustatyta bendravimo tvarka ginčo neišsprendė, tik atidėjo jį vėlesniam laikui. Teismas neišsprendė kaip bus bendraujama savaitgaliais, kai poliklinika nedirba, Šventinėmis dienomis, kai Ieškovas norės vaiką pasveikinti, vaiko ligos atveju. Teismas neatsižvelgė į eksperto psichiatro L. S. išvadą, kad Ieškovas su Vaiku bendrauja normaliai, ir kad psichologo dalyvavimas susitikimuose su Vaiku ir Atsakove nėra reikalingas (sprendimo 12 pastraipa). Eksperto manymu, bendravimą su Vaiku Ieškovui tik reikia didinti, o ne mažinti. Teismas sprendimą dėl bendravimo tvarkos priėmė net nepatikslinęs kai kurių faktinių bylos aplinkybių.Teismas neteisingai įvertino ieškovo ir atsakovės patenkintų/atmestų reikalavimų proporcijas, todėl neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Taip pat neatsižvelgė į atsakovės elgesį bylos nagrinėjimo metu.Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė savo pateikto apeliacinio skundo argumentais. Papildomai nurodė, kad ieškovas siekdamas priteisto išlaikymo sumažinimo, siekia vaiko išlaikymo naštą perkelti kitiems asmenims, pirmiau iškeldamas savo interesus. Pažymėjo, jog išlaikymo įsiskolinimo priteisimą lemia ne šalių tarpusavio santykių nebuvimas, bet pareigos teikti išlaikymą nevykdymas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad nuo vaiko gimimo yra prisidėjęs prie vaiko išlaikymo, todėl išlaikymo įsiskolinimą pirmosios instancijos teismas priteisė pagrįstai. Atsakovė taip pat nesutiko su apelianto argumentais, jog nuo atvykimo į Lietuvą jis ilgą laiką negalėjo susirasti darbo, kadangi bylos duomenys patvirtina aplinkybes apie gerą tuo metu buvusią turtinę padėtį. Atsakovės nuomone, ieškovo argumentai dėl bendravimo tvarkos nepagrįsti, kadangi nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė, kad vaikas ieškovo nepažįsta, tėvu laiko kitą asmenį, ieškovas iki ieškinio pateikimo niekada nesirūpino ir neaugino dukros, tikrieji ieškovo ketinimai yra išsivežti vaiką iš Lietuvos, todėl pirmosios instancijos teismas nustatė tokią bendravimo tvarką, kuri galima pagal esamą situaciją.Atsakovė A. Š. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11d. sprendimą panaikinti ir atmesti ieškovo pareikštą ieškinį dėl tėvystės nustatymo; tokio reikalavimo netenkinus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą dalyje dėl tėvystės nustatymo pakeisti ir nustatyti draudimą A. A. R. H. M. E. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išvežti iš Lietuvos Respublikos nepilnametį vaiką E. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai E. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis 800 EUR dydžio išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2014 m. gegužės 20 d.) iki jos pilnametystės; Priteisti iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai E. Š., (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 800 EUR (aštuonis šimtus eurų) nuo 2011 m. gegužės 20 d. iki 2014 m. gegužės 20 d. bei bylinėjimosi išlaidas.Apeliantė nesutinka su sprendimo dalimi dėl tėvystės nustatymo. Jos nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatydamas, kad vaiko tėvas yra ieškovas neatsižvelgė į tai, kad keičiasi asmenų, prieš kuriuos yra priimamas sprendimas, objektyvi tikrovė, kuri buvo susiformavusi per daugiau kaip penkerius su puse metų. Apeliantės nuomone, tai prieštarauja vaiko interesams. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad tarp ieškovo ir šalių nepilnametės dukros nėra susiformavusio ryšio. Vaikas tėvu laiko kitą asmenį, prie kurio yra prisirišęs. Iki ieškinio pareiškimo ieškovas nepripažino tėvystės, neaugino ir nebendravo su vaiku. Todėl vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu prioritetas teiktinas susiklosčiusiems faktiniams santykiams, o ne kraujo ryšiui su asmeniu, kuris vaikui yra svetimas ir nepažįstamas. Vaikas ieškovo nepažįsta ir nepripažįsta kaip tėvo, nenori važiuoti į susitikimus su juo. Nors ieškovas prie kitų asmenų deklaruoja, jog jam vaikas ir jo interesai yra svarbūs, tačiau asmeniškai atsakovei, ieškovas pažymi, kad jo tikslas vaiką išvežti iš Lietuvos į Egiptą. Tokius ketinimus taip pat patvirtina ieškovo veiksmai ir tai, kad nuo 2012 m. būdamas Lietuvoje jis nekuria ilgalaikio gyvenimo Lietuvoje. Taigi, priėmus ginčijamą sprendimą ieškovui nebebus kliūčių įgyvendinti šiuos ketinimus. Teismui laikant, kad vaiko tėvystė šioje byloje turi būti nustatyta, apeliantė prašo, nustatyti teismo sprendime draudimą ieškovui išvežti E. Š. iš Lietuvos Respublikos.Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu išlaikymo dydžiu, kadangi jis neužtikrina vaiko poreikių. Šiuo atveju išskirtines aplinkybes sudaro vaiko specialieji poreikiai dėl vaikui diagnozuotų ligų, kurios sąlygoja ne tik specialią vaiko priežiūrą, bet ir specialios mitybos, reikalaujančios papildomų išlaidų, vaistų, gydytojų specifinės srities specialistų, kurie skubos tvarka konsultuoja ir priima tik privačiai, būtinybę. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino labai gerą ieškovo turtinę padėtį, kurią patvirtina ieškovo įsigijimo prabangos prekės, sutuoktinei dovanojamas dovanas, duomenys apie turėtas santaupas ir kt. Teismas specialiuosius vaiko poreikius iš tėvo pusės įvertino tik 50 EUR suma. Apeliantė pažymi, jog teismo nustatytas išlaikymo dydis nepakankamas net vaiko maisto poreikių užtikrinimui, kurie per mėnesį sudaro 360 EUR. Apeliantės dukra yra sunkus ligonis, vidutiniškai kartą per du mėnesius vaikas turi būti gydomas stacionare. Vaikui diagnozuotos šios ligos: židininė idiopatinė epilepsija, ciklinio vėmimo sindromas, gastroezofaginis refliuksas, 1° erozinis ezofagitas, ketonūrija, pakitimai EKG/širdies sinusinė aritmija, kalbos raiškos sutrikimas. Šios ligos reikalauja medikų priežiūros ir ypatingo režimo, nuolatos vartojamų vaistų, bet ir papildomų išlaidų, kurios per mėnesį siekia 300 EUR, o esant ligų paūmėjimo atveju ir daugiau. Be šių specialių poreikių vaikui reikalingi darbužiai ir avalinė, kurių poreikis yra didesnis nei kitų tokio amžiaus vaikų ir sudaro 120 EUR/ mėn., vaiko higienai reikalinga skirti 40 EUR, darželio palaikymo mokesčiui ir auklei reikalingi 430 EUR/ mėn., vaiko ugdymui ir laisvalaikiui reikalinga skirti 40 EUR, o transportui bei būstui dar 200 EUR. Taigi, aptartos aplinkybės ir byloje pateikti dokumentai, patvirtina, kad vaiko būtiniems poreikiams išlaidų suma per mėnesį sudaro ne mažiau kaip 1600 EUR.Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu išlaikymo įsiskolinimu po 200 EUR už mėn., kadangi vaikas nuo pat gimimo turėjo didelių sveikatos problemų, kurios reikalavo specialios priežiūros, medikamentų ir kt.Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutiko su apeliantės argumentais, jog tėvystės nustatymo pasekmės pažeistų nepilnamečio vaiko interesus. Ieškovas, pasinaudodamas jam įstatymo suteikta teise, atsakovei gražiuoju nesutikus jo registruoti kaip vaiko tėvo, kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo. Atlikta ekspertizė parodė, kad ieškovas yra biologinis vaiko tėvas, todėl apeliaciniu skundu atsakovė siekia pažeisti vaiko teisę žinoti savo tėvus. Apeliantės nurodytos aplinkybės dėl vaiko socialinio ir psichologinio ryšio su tėvu, taip pat negali būti pagrindas nelaikyti ieškovo vaiko tėvu, kadangi jis yra silpnas dėl ieškovės veiksmų. Atsakovė pateikdama naują reikalavimą dėl uždraudimo ieškovui išsivežti vaiką į užsienį klaidina teismą dėl ieškovo reputacijos. Taip pat šis reikalavimas atmestinas CPK 312 str. pagrindu. Ieškovas taip pat atkreipė dėmesį, jog apeliantės nurodoma vaiko išlaikymui reikalinga suma 1600 EUR yra niekuo nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai teigė, kad dalis nurodytų išlaidų nėra proporcingos vaiko amžiui ir būtiniems bei specialiems poreikiams bei šalių turtinei padėčiai. Be to, ieškovo ir atsakovės turtinė padėtis nėra vienoda, todėl atsakovės dalis išlaikant vaiką turėtų būti didesnė. Apeliantės prašomas priteisti 28000 EUR išlaikymo įsiskolinimas taip pat nėra pagrįstas byloje esančiais įrodymais. Ieškovo nuomone, išlaikymo įsiskolinimas nepriteistinas, kadangi byloje nėra įrodymų apie patirtas išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovo ir atsakovės pateiktų apeliacinių skundų ribose.Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl tėvystės nustatymo, iš ieškovo priteistino išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo šalių nepilnametei dukrai dydžio, ieškovo bendravimo su dukra tvarkos.Bylos medžiaga nustatyta, kad 2010 m. spalio 4 d. A. Š. gimė dukra E. Š.. Gimimo liudijime AA Nr. 739723 duomenys apie tėvą neįrašyti. Ieškovas A. A. R. H. M. E. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas nustatyti, kad jis yra E. Š. tėvas, priteisti jai iš ieškovo 90 EUR periodinį išlaikymą ir nustatyti ieškovo siūlomą bendravimo su vaiku tvarką. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakove; nustatyti tokią ieškovo bendravimo su vaiku tvarką: ieškovas turi teisę bendrauti su dukra vieną kartą per mėnesį, bet kurį šeštadienį nuo 16:00 val. iki 18:00 val. dalyvaujant psichologui ir vaiko motinai, apie konkretaus atitinkamo šeštadienio bendravimo laiką, informuojant atsakovę ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas; priteisti iš tėvo materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 800 EUR kas mėnesį periodinėmis išmokomis; priteisti iš ieškovo nepilnamečio vaiko naudai išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius nuo 2011 m. gegužės 13 d. iki ieškinio teismui pareiškimo dienos po 800 EUR iš viso – 28 000 EUR.Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos medžiagą ir DNR ekspertizės išvadas skundžiamu sprendimu nustatė, kad ieškovas yra E. Š. tėvas, nustatė dukros gyvenamąją vietą su motina. Įvertinęs byloje esančius duomenis susijusius su ieškovo turtine padėtimi bei nustatęs, jog vaikas turi specialiųjų poreikių, pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovo 225 EUR išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis ir 7200 EUR išlaikymo įsiskolinimą. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas neaugino dukros nuo pat gimimo, nežino jos dienos režimo ir ligos simptomų ir tarp jų nėra susiformavusio ryšio, pirmosios instancijos teismas viršydamas pareikšto ieškinio ir priešieškinio ribas nustatė ieškovo bendravimo su dukra tvarką, pagal kurią nuo 2016 m. balandžio 25 d. ieškovas bendrauja su dukra VšĮ Centro poliklinikos patalpose pagal šalių pasirinkto šios sveikatos priežiūros įstaigos psichologo nustatytą grafiką, dalyvaujant tiek pasirinktam psichologui, tiek A. Š.. Tiek ieškovas, tiek atsakovė pateikė apeliacinius skundus, kuriuose nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis, kuriose atmesti ieškinio ir priešieškinio reikalavimai. Atsižvelgdama į tai, kolegija pasisako dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo vertindama apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus tose dalyse, kuriose skundžiamas teismo sprendimas.

Dėl tėvystės nustatymo

Atsakovė A. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir atmesti ieškovo ieškinį dėl tėvystės nustatymo, motyvuodama tuo, kad daugiau kaip 5,5 m. mergaitė kaip tėvą identifikuoja kitą asmenį, biologinio tėvo nepažįsta ir nepripažįsta, todėl tėvystės nustatymas pažeistų vaiko interesus. Kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.Pažymėtina, jog Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str., CK 3.155 str.), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).Nagrinėjamu atveju, bylos medžiaga nustatyta, kad 2010 m. spalio 4 d. A. Š. gimė E. Š.. Gimimo liudijime AA Nr. 739723 duomenys apie tėvą neįrašyti. Ieškovas prašydamas nustatyti, jog yra A. Š. tėvas pateikė į bylą įrodymus, t.y. fotonuotraukas, vaizdo įrašus bei susirašinėjimą trumposiomis žinutėmis, patvirtinančius, jog šalys palaikė santykius. Byloje atlikus ekspertizę nustatyta, kad ieškovas yra E. Š. tėvas su 99,9999997% tikimybe. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011). Taigi, kolegijos vertinimu, esant tokioms nustatytoms aplinkybėms byloje, pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis prioritetiniu vaiko interesų apsaugos principu bei kasacinio teismo praktika pagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą ir pripažino ieškovą šalių nepilnametės dukros tėvu. Kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo paneigti tokią pirmosios instancijos teismo išvadą. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog apeliaciniame skunde atsakovė teigdama, kad daugiau nei 5,5 m. mergaitė tėvu laiko kitą asmenį, o ne ieškovą, neįvardija koks tai asmuo. Aplinkybę, kad tarp dukros ir galimo socialinio tėvo nėra susiklosčiusių faktinių tėvystės santykių iš esmės paneigia ir byloje pateikta vaikų ir paauglių psichiatro L. S. 2015 m. gegužės 21 d. išvada po konsultacijos, kurioje nurodoma, jog vaikas paklaustas apie tai su kuo gyvena, visiškai nemini tėvo, pasiteiravus konkrečiai apie tėtį mergaitė pirmiausia juo įvardija senelį, vėliau, pasižiūrėjusi į mamą, pasako, kad „tėtis yra N.“ (E. krikšto tėtis) (T.3., b.l. 20). Kolegijos vertinimu, esant tokiam vaiko išsireiškimui, negalima konstatuoti, jog mergaitė savo tėvu laiko kitą asmenį ir apskritai identifikuoja kokį nors asmenį kaip jos tėvą. Kaip nurodoma minėtoje išvadoje, šalių nepilnametės dukros šeimos sampratoje tėvo iš viso nėra. Pažymėtina, jog nei šis faktas, nei kita apeliantės nurodoma aplinkybė, jog vaiko ir ieškovo tarpusavio ryšys yra labai silpnas, negali būti pagrindas paneigti vaiko teisę žinoti kas yra jo tėvai bei ieškovo teisę dalyvauti dukros gyvenime.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovas yra nepilnametės E. Š. tėvas, todėl skundžiamo sprendimo šioje dalyje nėra teisinio pagrindo naikinti.

Dėl priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydžio

Tiek ieškovas, tiek atsakovė nesutinka su priteistu išlaikymo dydžiu. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis nėra proporcingas šalių turtinei padėčiai, pirmosios instancijos teismas nenustatė realių nepilnametės dukros poreikių, todėl priteistas išlaikymo dydis yra mažintinas iki 90 EUR. Atsakovės nuomone, iš ieškovo priteistinas 800 EUR išlaikymas nepilnametei dukrai, kuri yra sunkus ligonis, turintis specialių poreikių, bei tokį išlaikymą ieškovas yra pajėgus teikti. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančią medžiagą apie ieškovo turtinę padėtį, t.y. perkamas prabangos prekes, darbinę veiklą ir gaunamas pajamas bei šalių nepilnametės dukros sveikatos būklę ir specialiuosius poreikius bei atsakovės pateiktą vaiko poreikių suvestinę, konstatavo, jog proporcingas turtinei padėčiai bei atitinkantis vaiko interesus būtų 225 EUR išlaikymas priteistinas iš ieškovo. Kolegija, įvertinusi apeliacinių skundų argumentus bei byloje esančią medžiagą neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.Skirtingai nei nurodo ieškovas apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo šalių nepilnametei dukrai analizavo byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius šalių turtinę padėtį, vaiko amžių ir jam diagnozuotus sveikatos sutrikimus ir sprendė, kad šalių nepilnametės dukros poreikius ir šalių finansines galimybes atitinka 225 EUR dydžio išlaikymas teiktinas ieškovo. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo turtinę padėtį, pagrįstai atsižvelgė į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje esančius duomenis, leidžiančius spręsti apie ieškovo finansinę padėtį ir galimybes ją gerinti, t.y. atsižvelgė į duomenis apie ieškovo išsilavinimą, užimtas pareigas gyvenant Egipte, pirktas prabangos prekes ir turėtas santaupas, įsteigtą įmonę atvykus į Lietuvą, taip pat įvertino šiuo metu gaunamą darbo užmokestį. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas nepateikė teismui duomenų apie turimą turtą gimtojoje šalyje. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes susijusias su ieškovo turtine padėtimi. Byloje esantys duomenys apie ieškovo integraciją Lietuvoje paneigia jo nurodytas aplinkybes, jog kalbos nemokėjimas jam trukdo gauti darbą užtikrinantį galimybę patenkinti savo ir dukros poreikius. Taip pat nepagrįstomis pripažintinos apelianto abejonės dėl šalių nepilnametės dukros sveikatos būklės, kadangi byloje pateiktais medicininiais išrašais neginčijamai įrodyta, jog šalių nepilnametė dukra turi sveikatos problemų, kurios neabejotinai reikalauja papildomų išlaidų. Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl priteisto išlaikymo dydžio nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog 6,5 m. amžiaus šalių nepilnametei dukrai, turinčiai rimtų sveikatos problemų pakanka ieškovo siūlomo 90 EUR išlaikymo. Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į visuotinai žinomas maisto, aprangos, higienos priemonių, transporto paslaugų, vaistų, vitaminų ir kitų prekių kainas, ieškovo nurodomas 90 EUR išlaikymas neužtikrintų net minimalių būtinų vaiko poreikių.Kolegija taip pat nesutinka su apeliantės atsakovės argumentais dalyje dėl vaikui priteisto išlaikymo padidinimo iki 800 EUR. Nors apeliantė šį reikalavimą iš esmės grindžia vaiko sveikatos būkle, išsamiai nurodydama kiekvienos diagnozuotos ligos simptomatiką, tačiau kolegija atkreipia dėmesį, jog tai neleidžia įvertinti konkrečios sumos reikalingos vaiko sveikatos išlaidoms, juolab konstatuoti, jog šalių nepilnametei dukrai išlaikyti reikalinga 1600 EUR suma/mėn. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas išlaikymo dydžio klausimą atsižvelgė į vaiko sveikatos būklę, tačiau įvertinusi apeliantės nurodomą vaiko išlaikymui reikalingą sumą (360 EUR maistui, 300 EUR sveikatos poreikiams, 120 EUR aprangai, darželis ir auklė -430 EUR, išlaidos transportui 100 EUR ir kt.), sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šios išlaidos nėra pagrįstos įrodymais ir nėra proporcingos ne tik ieškovo, bet ir pačios atsakovės turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Todėl teismas negali priteisti vaiko išlaikymui (kad ir kokie būtų vaiko poreikiai) daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2003). Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas yra pajėgus teikti didesnį išlaikymą, nei nustatė pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimą, nenukrypstant nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose, todėl paliekamas nepakeistas.Kolegija atmeta kaip neturinčius įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ieškovo argumentus, dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.Pažymėtina, jog bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.200 straipsnis). CK 3.200 straipsnis išlaikymo atsiradimo prievolės momentą sieja ne su ieškinio dėl išlaikymo priteisimo pateikimo teismui datą (momentą), o įrodinėtiną faktinę aplinkybę – momentą (konkrečią datą), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas nurodo, jog nuo pat vaiko gimimo žinojo, jog E. Š. yra jo dukra. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų teikęs išlaikymą vaikui. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą atmestini apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, kadangi atsakovė nepateikė įrodymų, jog turi skolų susijusių su vaiko išlaikymu. Apelianto nurodytos aplinkybės, jog jis siuntė atsakovei siuntinį, kurio atsakovė nepriėmė nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovas vykdė savo kaip tėvo pareigą teikti vaikui išlaikymą. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai dėl sunkios jo turtinės padėties atvykus gyventi į Lietuvą, kadangi tai paneigta byloje esančiais įrodymais apie ieškovo santaupas, prabangos prekes, įsteigtą įmonę. Be kita ko atkreiptinas dėmesys, jog išlaikymo įsiskolinimas yra priteistas ne nuo vaiko gimimo, o už 3 paskutinius metus. Bylos medžiaga patvirtina, jog didžiąją dalį šio laiko ieškovas dirbo gerai apmokamą darbą. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra teisinis pagrindas priteisti iš ieškovo 7200 EUR išlaikymo įsiskolinimą šalių nepilnametei dukrai. Pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje taip pat nesudaro pagrindo keisti ir atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai. Nors apeliantė ir teigia, kad nuo pat gimimo vaikas turėjo specialiųjų poreikių, tačiau įrodymų, kurie sudarytų pagrindą priteisti iš ieškovo 28000 EUR išlaikymo įsiskolinimą nepateikė.Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apeliantas išreiškė teismui prašymą išdėstyti šioje dalyje priteisto išlaikymo įsiskolinimą, motyvuodamas tuo, kad jis neturi lėšų vykdyti teismo sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo tenkinti tokį apelianto prašymą, šiuo atveju atsižvelgtina ir į tą aplinkybę, kad po teismo sprendimo priėmimo yra parėję daugiau nei pusantrų metų, ir byloje nėra pateikta duomenų, kad apeliantas geranoriškai būtų vykdęs teismo sprendimą, kita vertus, išdėsčius sprendimo vykdymą bus pažeisti ir nepilnamečio vaiko interesai (CPK 284 str.).

Dėl ieškovo bendravimo su dukra tvarkos

Ieškovas nesutinka su skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovo bendravimo su dukra tvarka, motyvuodamas tuo, kad ji nėra įgyvendinama, kadangi nėra konkrečiai apibrėžta, ji neišsprendžia šalių ginčo ir nepagrįstai susiaurina ieškovo ir dukters bendravimo galimybes, kadangi šalys įpareigojamos susitarti dėl psichologo, kuris nustatys bendravimo tvarką. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių santykių konfliktiškumą, dukros ir tėvo tarpusavio santykių raidą, faktą, psichologo išvadą byloje nustatė ieškovo bendravimo su dukra tvarką VšĮ Centro poliklinikos patalpose dalyvaujant šalių pasirinktam psichologui ir atsakovei pagal psichologo nustatytą grafiką. Teismo posėdžio metu abu šalys sutiko, kad reikalingas pereinamojo pobūdžio būtinumas ir bendravimas per psichologą. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu šalys nurodė, kad bendravimo tvarka faktiškai nėra vykdoma, po 2016 m. balandžio 25 d. ieškovas bendravo su dukra tik vieną kartą, šalys nurodo skirtingus argumentus dėl ko ši tvarka nevykdoma (ieškovas kaltina atsakovę, kad ji neatvyksta su vaiku, atsakovė – ieškovą, kad šis nevykdo psichologo nurodyto grafiko).Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Skyrybų atveju abu tėvai, tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. Pirmiausia abu tėvai turi siekti, kad būtų visapusiškai užtikrinti vaiko interesai (CK 3.3 str., 3.155 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, todėl tėvai turi netrukdyti vienas kitam bendrauti su vaiku, skatinti priešingos šalies bendravimą, nedarydami tam kliūčių. Šiuo atveju byloje yra nustatyta, kad tarp vaiko tėvo ir dukros nėra susiformavusių bendravimo santykių, tarpusavio ryšio, abi šalys sutiko, kad santykio su vaiko biologiniu tėvu atkūrimui yra reikalingas pereinamasis pobūdis, tam, kad palaipsniui susiformuotų tėvo ir dukros santykiai.Pažymėtina ir tai, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, nacionalinių valdžios institucijų pareiga imtis priemonių palengvinti kartu negyvenančio tėvo bendravimą su vaiku nėra absoliuti ir šioje srityje gali prireikti pasirengimo priemonių. Pabrėžtas bendrasis principas, kad tam, jog tėvai galėtų peržengti emocines kliūtis ir atkurti brandų tarpusavio ryšį, orientuotą į geriausius vaiko interesus, turi praeiti šiek tiek laiko; tokiose delikačiose situacijose ryšių su vaiku atkūrimas gali reikalauti ilgalaikių visų suinteresuotų asmenų pastangų; šioje srityje valstybės pareigos nėra absoliučios ir jos daugiau susietos su priemonių, o ne rezultato klausimu (žr. Cristescu v Romania, no. 13589/07,10 January 2012). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, sprendžia, jog siekiant sėkmingai atkurti nepilnametės dukros ir ieškovo tarpusavio ryšį byloje buvo būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį bendravimo tvarkai, ką pagrįstai byloje ir pritaikė pirmosios instancijos teismas. Kolegijos vertinimu, todėl toks teismo sprendimas atitinka kasacinio teismo bei jau nurodytą tarptautinę praktiką. Kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme, Centro poliklinikos psichologas yra šalims nustatęs bendravimo grafiką, tačiau šalys bendravimo tvarkos nevykdo. Šiuo atveju, kolegijos vertinimu, nurodyti klausimai gali būti sprendžiami vykdymo procese, detaliai analizuojant aplinkybes ir įrodymus, dėl kieno kaltės nėra vykdomas teismo sprendimas.Pažymėtina tai, kad šalims sutarus, kad psichologo dalyvavimas nėra būtinas nė vienam iš tėvų nesikreipus dėl naujos bendravimo tvarkos nustatymo, galios bendras CK 3.156 straipsnio nustatytas tėvų teisių ir pareigų lygybės principas, šiuo atveju reiškiantis tai, kad ieškovas turi teisę ir pareigą bendrauti su dukra ir dalyvauti ją auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis) lygiais pagrindais kaip ir vaikus auginanti motina, jei tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams. Teisėjų kolegija pažymi, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais.

Dėl draudimo išvežti vaiką iš Lietuvos Respublikos

Apeliantė apeliaciniame skunde kelia reikalavimą nustatyti draudimą ieškovui išvežti iš Lietuvos Respublikos nepilnametę šalių dukrą E. Š.. Apeliantės tvirtinimu, ieškovas ne kartą yra deklaravęs, kad jo tikslas yra išvežti šalių dukrą į Egiptą, tai patvirtina ir aplinkybė, kad ieškovas nekuria gyvenimo Lietuvoje, t.y. nemoka lietuvių kalbos, neturi būsto, yra sudaręs formalią santuoką, savanoriškai neteikė vaikui išlaikymo, yra gavęs dukros asmens gimimo liudijimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, tokį apeliantės reikalavimą atmeta kaip nepagrįstą. Ištyrus bylos įrodymų visumą, kolegija daro išvadą, kad atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie ieškovo ketinimą su vaiku išvyki į užsienį. Kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų, ieškovas nuo 2016 m. balandžio mėnesio su dukra nebendrauja, bendravimo tvarka yra nustatyta dalyvaujant atsakovei, todėl negalima daryti išvados, kad šioje konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra ir nebūtų užtikrintas teismo sprendimo vykdymas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Apeliantas taip pat nurodė, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes neteisingai įvertino ieškovo ir atsakovo atmestų/patenkintų reikalavimų proporcijas. Ieškovas sutiko su reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove, todėl tai neturėtų būti traktuojama kaip atsakovės reikalavimų tenkinimas 100 procentų. Pagal CPK 93 str. 2 d. jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proprocingai atmestų reikalavimų daliai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šalių materialiuosius ieškinio/priešinio reikalavimus tenkino iš dalies, atsakovė kėlė reikalavimą dėl gyvenamosios vietos dukros nustatymo su ja, teismas tokį reikalavimą tenkino pilna apimtimi, todėl pagrįstai teismo sprendimo motyvuose nurodyta, kad toks reikalavimas patenkintas 100 procentų. Šiuo atveju neturi esminės reikšmės aplinkybė, kad ieškovas tokį reikalavimą pripažino pilna apimtimi. Susipažinus su teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nėra nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs procesinės teisės normas dalyje paskirstant bylinėjimosi išlaidas.

Atmetus šalių apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas byloje nėra sprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Andrutė KalinauskienėRūta BurdulienėVytautas Zelianka