Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-05-15 · Administracinė byla Nr. I-2974-243/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-15
Bylos Nr.
I-2974-243/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-03106-2018-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Vida Stonkuvienė
Pareiškėjas
A. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2974-243/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03106-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 15 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Vida Stonkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. P. prašo priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, kildinamą iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL) veiksmų. Nurodo, jog Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartimi buvo perkeltas bausmę atlikti atvirojoje kolonijoje lengvesnėmis sąlygomis, tačiau nutartis įvykdyta tik 2018 m. liepos 30 d., nors įsiteisėjo 2018 m. liepos 27 d. Nurodo, jog LAVL ir atvirąją koloniją skiria vos 800 metrų atstumas, todėl laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 27 d. iki 2018 m. liepos 30 d. neteisėtai buvo laikomas pataisos namų nustatytomis sąlygomis ir negalėjo naudotis teisėmis, kuriomis naudojasi atvirojoje kolonijoje kalintys asmenys. Tokiu būdu buvo apribota jo teisė į neribotus pasivaikščiojimus įstaigos teritorijoje, apsipirkimo, bendravimo telefonu su artimaisiais ir kitos teisės. Skundo reikalavimą grindžia tuo, jog dėl šių pažeidimų patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, baimę ir kitus nepatogumus.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėjas 2018 m. liepos 30 d. LAVL specialiu etapu buvo etapuotas į Pravieniškių pataisos namų – atvirąją koloniją 3 sektorių. Argumentuoja, jog pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą (toliau – BPK), teismo nuosprendis ir nutartis yra vykdomi, kai įsiteisėja. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartis nebuvo skundžiama, ji pareiškėjui įteikta 2018 m. liepos 20 d., įsiteisėjo 2018 m. liepos 28 d. (šeštadienį), todėl 2018 m. liepos 30 d. (pirmadienį) pareiškėjas specialiu etapu etapuotas į atvirąją koloniją. Tvirtina, jog LAVL nepažeidė pareiškėjo teisių. Atsakovės atstovės teigimu, pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, todėl nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – neturtinės žalos padarymo pareiškėjui A. P. atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, veiksmais Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio pagrindu pagrįstumo nustatymas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą taip pat yra konstatavęs, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi, todėl įrodinėjimo našta tenka abiem bylos proceso dalyviams.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.). Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus.

Ginčas kilo dėl neturtinės žalos padarymo ir atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad LAVL per vėlai įvykdė Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį, todėl laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 27 d. iki 2018 m. liepos 30 d. jis buvo laikomas griežtesnėmis kalinimo sąlygomis.

Laisvės atėmimo vietų įskaitos tarnybų darbo instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2002 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 57, 55 punkte nustatyta, kad teismo nuosprendžio (nutarties) įsiteisėjimo ir jo perdavimo vykdyti tvarka nustatyta BPK 335-365 straipsniuose. BPK 345 straipsnio 1 dalis numato, jog pirmosios instancijos teismo nutartis įsiteisėja ir vykdoma pasibaigus jos apskundimo terminui, jeigu ji nebuvo apskųsta. Jeigu dėl pirmosios instancijos teismo nutarties buvo paduotas skundas, bet nutartis nepanaikinama, ji įsiteisėja, kai apeliacinės instancijos arba kitoks teismas įstatymų nustatyta tvarka išnagrinėja skundą. To paties straipsnio 3 dalis numato, jog nutartis pateikiama vykdyti šio kodekso 342 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 342 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įsiteisėjusį nuosprendį, išskyrus šio Kodekso 337 straipsnyje numatytus atvejus, pateikia vykdyti jį priėmęs teismas ne vėliau kaip per tris dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo arba nuo bylos grąžinimo iš apeliacinės instancijos teismo dienos.

Pagal bylos duomenis Šiaulių apygardos teismas 2018 m. liepos 17 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-120-64/2010 pareiškėją perkėlė į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimo (b. l .5-6). Teismo nutartis galėjo būti apskųsta per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos, o nuteistajam nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas su teismo nutartimi buvo supažindintas 2018 m. liepos 20 d. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. nutarties paskutinė apskundimo diena buvo 2018 m. liepos 27 d. (penktadienis). Pareiškėjui neapskundus nutarties, ji įsiteisėjo sekančią dieną – šeštadienį. Pareiškėjo argumentas, kad nutartis įsiteisėjo 2018 m. liepos 27 d. (penktadienį), laikytinas nepagrįstu. Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog teismo nutartis LAVL perduota vykdyti 2018 m. liepos 31 d. Bylos šalys patvirtina aplinkybę, jog teismo nutartis buvo įvykdyta 2018 m. liepos 30 d. (pirmadienį), t. y. viena diena anksčiau nei, kad buvo perduota nutartis vykdymui. Nustačius, jog teismo nutartis įsiteisėjo 2018 m. liepos 28 d. (šeštadienį), o pagal BPK 342 straipsnio 1 dalį teismo nutartis perduodama vykdyti per tris darbo dienas, nes taikoma BPK 342 straipsnyje numatyta tvarka, ir ji buvo įvykdyta viena diena anksčiau nei buvo perduota vykdyti, nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė laiku būti perkeltam į atvirąją koloniją.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta pareiškėjo nurodomų neteisėtų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, veiksmų ar neveikimo. Nenustačius institucijos neteisėtų veiksmų kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo kilti viešajai civilinei atsakomybei, todėl kitų sąlygų civilinei atsakomybei kilti egzistavimas plačiau nenagrinėtinas. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, nenustačius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -88 straipsniais,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo A. P. skundą dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.

Teisėja Vida Stonkuvienė