Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018 m. lapkričio 27 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „RNDV Group“, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. B., dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vadovaujantis LMSDĮ 36 straipsnio 2 dalimi, ligos išmokos skaičiuojamos ir mokamos pagal Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – ir Registras) duomenis ir (ar) kitus papildomai pateiktus dokumentus Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka. LMSDĮ 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos ir profesinės reabilitacijos išmokų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 3 kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo ar profesinės reabilitacijos programos pradžios mėnesį, todėl V. D. kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį buvo nustatytas ligos išmokų dydis, buvo apskaičiuotas pagal į Registrą įrašytas jo draudžiamąsias pajamas laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. ir draudžiamąsias pajamas laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d.

V. D. iki 2018 m. sausio 2 d. dirbo UAB „RNDV Group“, kuri VSDFV Klaipėdos skyriui buvo pateikusi pranešimą apie jo socialinio draudimo pabaigą 2018 m. sausio 2 d. ir kuriame buvo nurodyta, jog draudžiamųjų pajamų suma laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 2 d. yra 2172,56 Eur. Minėti duomenys buvo įrašyti į Registrą ir turėjo įtakos apskaičiuojant V. D. kompensuojamąjį uždarbį, pagal kurį buvo nustatytas ligos išmokų dydis.

Patikslinus Registro duomenis apie V. D. draudžiamąsias pajamas laikotarpiu, pagal kurį buvo apskaičiuotas kompensuojamasis uždarbis ir buvo nustatytas ligos išmokos dydis, pareiškėjas nustatė, kad laikotarpiais nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2018 m. gegužės 15 d. ir nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. birželio 18 d. susidarė 405,62 Eur ligos išmokos permoką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme reglamentuotomis teisės normomis draudėjai privalo Fondo administravimo įstaigoms pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis. Pažymi, jog, juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. VSDFV Kauno skyrius 2018 m. liepos 24 d. raštu Nr. (9.2)S-47346 pateikė pretenziją UAB „RNDV Group“ atlyginti 405,62 Eur žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, kadangi dėl bendrovės klaidingai pateiktų duomenų apie apdraustojo V. D. draudžiamąsias pajamas, susidarė ligos išmokos permoka, tačiau atsakovas atsisakė atlyginti žalą.

Vertinant atsakovo atsakomybės dėl žalos atlyginimo pagrįstumą, privalo būti atsižvelgiama ir į jo kaltę. Nagrinėjamu atveju atsakovo pasinaudojimas jam suteikta teise tikslinti duomenis apie apdraustuosius asmenis negali būti siejamas su jo kalte. Tai prieštarautų pačiai Duomenų tikslinimo taisyklių esmei, nes jei tokios įgyvendinimas automatiškai suponuotų draudėjo kaltę, jie vengtų tikslinti duomenis. Atsakovo nuomone pareiškėjas įgijo teisę susigražinti ligos išmokos permoką iš ją gavusio asmens – V. D., kadangi atsakovas savo veiksmais (duomenų patikslinimu) įrodo, kad nesiekė suklaidinti, suklastoti ar nuslėpti duomenis nuo VSDFV Kauno skyriaus, todėl akivaizdu, jog jo kaltės nėra. Siekiant žalos atlyginimo, privalo būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Nagrinėjamu atveju atsakovo kaltė ir neteisėti veiksmai neįrodyti, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas nepagrįstas.

Teismas 2018 m. spalio 19 d. nutartimi nutarė administracinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad V. D. 2017 m. kovo 24 d. VSDFV Kauno skyriui pateikė prašymą skirti ligos išmoką, kuriame nurodė, jog pageidauja, kad nuo 2017 m. vasario 24 d. ligos išmokos būtų skiriamos ir mokamos už visus laikinojo nedarbingumo laikotarpius pagal jam išduotus nedarbingumo pažymėjimus. Nurodė visas ligos išmokas šio prašymo galiojimo metu pervesti į jo asmeninę sąskaitą.

Vadovaujantis LMSDĮ 8 straipsnio 1 dalimi, teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais turi asmenys, jeigu jie; 1) yra apdrausti ligos socialiniu draudimu; 2) tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų (išskyrus šio įstatymo 14 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus atvejus), taip pat jeigu tuo laikotarpiu jie negauna ligos išmokos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą; 3) iki laikinojo nedarbingumo pradžios dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse. Pagrindas skirti ligos išmoką yra nedarbingumo pažymėjimas, išduotas pagal sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamas Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles (LMSDĮ 8 straipsnio 7 dalis).

Byloje nustatyta, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui V. D. iš viso buvo išduoti 9 nedarbingumo pažymėjimai: 2018 m. kovo 26 d. serijos EF Nr. 1771463, 2018 m. kovo 30 d. serijos EF Nr. 1822371, 2018 m. balandžio 6 d. serijos EF Nr. 1877408, 2018 m. balandžio 13 d. serijos EF Nr. 1948475, 2018 m. gegužės 11 d. serijos EF Nr. 2243181, 2018 m. gegužės 21 d. serijos EF Nr. 2307842, 2018 m. gegužės 28 d. serijos Nr. 2365954, 2018 m. birželio 4 d. serijos EF Nr. 2416126 ir 2018 m. birželio 11 d. serijos EF Nr. 2454972. Vertinant minėtų nedarbingumo pažymėjimų turinį matyti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo dėl ligos buvo nedarbingas laikotarpiais nuo 2018 m. kovo 26 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. ir nuo 2018 m. gegužės 21 d. iki 2018 m. birželio 18 d.

LMSDĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, jog šiame įstatyme numatytas išmokas, išskyrus darbdavio mokamas ligos išmokas už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai arba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius, vadovaudamiesi šiuo įstatymu ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatais.

Pareiškėjas atsižvelgdamas į V. D. išduotus nedarbingumo pažymėjimus, 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu Nr. VPA_SP1-104021, 2018 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. VPA_SP1-119797, 2018 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. VPA_SP1-132808, 2018 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. VPA_SP1-145091 ir 2018 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. VPA_SP1-149425 nusprendė trečiajam suinteresuotam asmeniui už laikotarpius nuo 2018 m. kovo 26 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. ir nuo 2018 m. gegužės 21 d. iki 2018 m. birželio 18 d. išmokėti ligos socialinio draudimo išmokas, iš viso 2515,82 Eur.

LMSDĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos ir profesinės reabilitacijos išmokų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 3 kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo ar profesinės reabilitacijos programos pradžios mėnesį. Remiantis LMSDĮ 32 straipsnio 2 dalimi Ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos skaičiuojamos ir mokamos bei pajamos už darbą, atliktą iki pirmosios nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų dienos, nustatomos pagal Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis ir (ar) kitus papildomai pateiktus dokumentus Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka.

Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad ligos socialinio draudimo išmokos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai asmens draudžiamųjų pajamų dydi nustato pagal Registre pateiktus duomenis ir kitus papildomai pateiktus dokumentus. Pažymėtina, kadangi V. D. dėl ligos buvo nedarbingas laikotarpiais nuo 2018 m. kovo 26 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. ir nuo 2018 m. gegužės 21 d. iki 2018 m. birželio 18 d., VSDFV Kauno skyrius privalėjo apskaičiuodamas mokėtinos ligos išmokos dydį, vadovautis Registre pateiktais duomenimis apie jo draudžiamąsias pajamas, laikotarpiais nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. (apskaičiuojant ligos išmoką už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2018 m. gegužės 18 d.) ir nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. (apskaičiuojant ligos išmoką už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. birželio 18 d.).

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo iki 2018 m. sausio 2 d. buvo UAB „RNDV Group“ darbuotojas. Atsakovas 2018 m. liepos 5 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateikė elektroninį prašymą Nr. 180705/1 „Dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo“, kuriame prašė patikslinti informaciją apie V. D. draudžiamąsias pajamas už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 2 d., pakeičiant trečiojo suinteresuoto asmens draudžiamųjų pajamų dydį iš 2172,56 Eur į 1454,60 Eur. Minėtame prašyme atsakovas nurodė, kad duomenų tikslinimo priežastis – draudėjo apskaitos klaida. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2018 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. VRE_SP1E-382 „Dėl apdraustojo (ųjų) duomenų tikslinimo pagal UAB „RNDV Group“ (draudėjo kodas 2112174) PT prašymą (US)“ tenkino atsakovo 2018 m. liepos 5 d. elektroninį prašymą ir patikslino Registro duomenis apie V. D. draudžiamąsias pajamas.

Pareiškėjas atsižvelgdamas į pasikeitusias V. D. draudžiamąsias pajamas 2018 m. liepos 17 d. sprendimais Nr. VPA_SP1-164421, Nr. VPA_SP1-164432 ir Nr. VPA_SP1-164437 bei 2018 m. liepos 19 d. sprendimais Nr. VPA_SP1-166761 ir Nr. VPA_SP1-166765 perskaičiavo jam ligos socialinio draudimo išmokų dydžius. VSDFV Kauno skyrius 2018 m. liepos 18 d. sprendimais Nr. VPA_SP1-165386, Nr. VPA_SP1-165388, ir Nr. VPA_SP1-165382 bei 2018 m. liepos 23 d. sprendimais Nr. VPA_SP1-168146 ir Nr. VPA_SP1-168139 nustatė, kad pasikeitus V. D. draudžiamųjų pajamų dydžiui susidarė ligos išmokos permoka, iš viso 405,62 Eur.

Pareiškėjas 2018 m. liepos 24 d. raštu Nr. (9.2) S-47346 „Dėl V. D. ligos išmokų permokos“ informavo atsakovą, kad jam patikslinus duomenis apie trečiojo suinteresuoto asmens draudžiamąsias pajamas susidarė 405,62 Eur dydžio ligos socialinio draudimo išmokos permoka. Kartu su minėtu raštu pareiškėjas atsakovui pateikė minėtus 2018 m. liepos 18 d. bei 2018 m. liepos 23 d. sprendimus, kuriais buvo nustatytas permokos dydis ir pareikalavo susidariusią permoką per 20 darbo dienų pervesti į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sąskaitą. Atsakovas 2018 m. rugpjūčio 13 d. rašte Nr. S-18-169 „Dėl V. D. ligos išmokų permokos“ VSDFV Kauno skyriui nurodė, kad nesutinka su pateiktu nurodymu ir atsisako padengti susidariusią ligos išmokos permoką. Akcentavo, jog nagrinėjamu atveju naudos gavėjas – V. D., su juo darbo sutartis nutraukta 2018 m. sausio 2 d. ir pasiūlė dėl ligos išmokos permokos padengimo kreiptis į trečiąjį suinteresuotą asmenį.

Permokėtos išmokų sumos, įskaitant atvejus, kai apdraustajam asmeniui ligos išmoka permokama dėl to, kad jam darbingumo lygis, pagal kurį paskiriama ir (ar) mokama socialinio draudimo netekto darbingumo pensija, nustatomas atgaline data, išieškomos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka (LMSDĮ 33 straipsnio 5 dalis). Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2018-04-01 iki 2018-07-01) 21 straipsnio 1 dalis teigia, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad fizinis ar juridinis asmuo, dėl kurio kaltės apdraustajam asmeniui ligos išmoka permokama, turi prievolę atlyginti turtinę žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pažymėtina, jog teisės aktai nenumato prievolės susidariusią permoką padengti asmeniui kuriam buvo išmokėta didesnė ligos socialinio draudimo išmoka, jeigu permoka susidarė ne dėl jo kaltės.

Vadovaujantis valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo išmokoms teisingai priskaičiuoti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra kaupiami duomenys apie apdraustuosius asmenis, jų draudėjus ir socialinio draudimo išmokų gavėjus. Šių duomenų kaupimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Draudėjai privalo pateikti socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti. Draudėjo teikiamų socialinio draudimo pranešimų duomenys apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas neįrašomi į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, kai draudėjas veiklos nevykdo. Pažymėtina, kad valstybinio socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalis reglamentuota, jog draudėjai privalo atitinkamam vietos mokesčių administratoriui (registro tvarkymo įstaigai) ir Fondo administravimo įstaigoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą akivaizdu, kad draudėjai (nagrinėjamu atveju UAB „RNDV Group“) turi prievolę Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams pateikti teisingą informaciją apie apdraustųjų asmenų draudžiamąsias pajamas.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateikė neteisingus duomenis apie V. D. draudžiamąsias pajamas, todėl VSDFV Kauno skyrius, vadovaudamasis Registre esančiais neteisingais duomenimis, trečiajam suinteresuotam asmeniui nedarbingumo laikotarpiu išmokėjo per didelę ligos socialinio draudimo išmoką. Pažymėtina, kad atsakovas neneigia aplinkybės, jog pateikė netikslius duomenis, tačiau akcentuoja, kad teisės aktai leidžia draudėjui, nustačiusiam, jog buvo pateikta neteisinga informacija, patikslinti Registro duomenis apie apdraustuosius asmenis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 „Dėl Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“ patvirtintu Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų 92 punktas teigia, kad Registro duomenys keičiami ir kaupiami registre, senus įrašus pakeičiant, papildant naujais arba pašalinant. Ištaisomi tik netikslūs, klaidingi, neišsamūs registro duomenys. Jeigu naudojamasi kitų registrų, kadastrų, klasifikatorių ar valstybės informacinių sistemų duomenimis, naudojamasi ir jų registro objektui suteiktu identifikavimo kodu. Netikslūs duomenys ir informacija gali būti tikslinami registro valdytojo nustatyta tvarka: 1) registro valdytojo iniciatyva; 2) registro tvarkytojo iniciatyva; 3) suinteresuoto asmens (duomenų gavėjo, susijusio registro arba valstybės informacinės sistemos valdytojo, tvarkytojo, duomenų teikėjo ar kito asmens, kurio duomenys saugomi registre) iniciatyva, gavus prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai teigia, jog draudėjas turi teisę kreiptis su prašymu į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių dėl netikslių duomenų apie save ar apdraustuosius asmenis patikslinimo. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalis numato, jog kai draudėjui patikslinus duomenis apie asmens draudžiamąsias pajamas už praėjusį laikotarpį arba dėl kitų nuo draudėjo priklausančių priežasčių susidaro socialinio draudimo išmokų permoka, ji iš draudėjo taip pat gali būti išieškoma šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytais būdais. Vadovaujantis anksčiau minėtu konstatuotina, jog draudėjas nėra atleidžiamas nuo prievolės atlyginti susidariusią turtinę žalą, jeigu jam patikslinus duomenis apie asmens draudžiamąsias pajamas susidaro socialinio draudimo išmokų permoka.

Teismo vertinimu, neteisėti atsakovo veiksmai – neteisingas valstybinio socialinio draudimo duomenų pateikimas – yra nustatyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnis), todėl Valstybiniam socialinio draudimo fondui buvo padaryta žala, apie kurios dydį ir susidarymo priežastį atsakovui buvo žinoma, tačiau jis geranoriškai nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos negrąžino. Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal to paties straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

V. D. išmokėtos ligos socialinio draudimo išmokos permoka susidarė dėl draudėjo UAB „RNDV Group“ kaltės t. y. dėl to, kad pagal atsakovo 2018 m. liepos 5 d. pateiktą prašymą Registro duomenų bazėje buvo patikslinti apdraustojo V. D. duomenys apie 2018 m. sausio mėn. draudžiamąsias pajamas, jas sumažinant nuo 2172,56 Eur iki 1454,60 Eur. Patikslinus minėtus duomenis, buvo perskaičiuotas V. D. mokėtinos ligos socialinio draudimo išmokos dydis ir nustatyta 405,62 Eur dydžio permoka.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą konstatuotina, kad pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir iš atsakovo UAB „RNDV Group“ priteistinas 405,62 Eur žalos atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus prašymą tenkinti.

Pareiškėjui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „RNDV Group“ priteisti 405,62 Eur (keturis šimtus penkis eurus ir 62 centus) žalos atlyginimą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.