- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-17
- Bylos Nr.
- 1A-263-134-2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronė Vidzėnienė (pirm.), Eligijus Gladutis, Evaldas Vanagas
- Nuteistasis
- V. S.
- Nukentėjusysis
- T. S.
- Advokatai
- Irutė Čiukšytė
- Kategorijos
Pranešėja Bronė Vidzėnienė Baudž.byla Nr. 1A-263-134/2013 Teisėjas V. S. Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2 (S) Teisminio sprendimo Nr.1-71-1-00468-2012-3
2013 m. balandžio 17 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. nuteistas pagal BK 234 str. areštu 45 paroms. Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 2 d. 8 p., 3 d., 72 ¹ str. 1 d., skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas prisiartinti prie nukentėjusiosios T. S. 6 mėnesius.
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
V. S. nuteistas už tai, kad būdamas neblaivus, siekdamas paveikti nukentėjusį asmenį T. S., kad ši susitaikytų su juo - kaltininku, kuris kitoje baudžiamojoje byloje kaltinamas T. S. nežymiu sveikatos sutrikdymu ir grasinimu ją nužudyti, bute Nr. 38, 2012 m. lapkričio 16 d. apie 9 val. panaudodamas psichologinę prievartą žodžiais kibo prie nukentėjusiosios, vadino ją žeminančiais žodžiais „paleistuve, prostitute, lesbiete“, grasino nužudyti, išdaužyti buto langus, duris, baldus, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012 m. lapkričio 22 d. apie 10:30 val. grasino nužudyti, bei 2012 m. lapkričio 26 d. apie 8:30 val. koliodamas necenzūriniais žodžiais, grasino susidorojimu, įvairiu smurtu, sakydamas, kad vis viena negyvens, nes ją užmuš, šiais veiksmais darė poveikį nukentėjusiam asmeniui, kad šis susitaikytų su kaltininku.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. S. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį ir jam skirti švelnesnę, nei statymo numatyta, bausmę – viešuosius darbus.
Skunde teigia, kad byloje yra BK 62 str. 1 d., 2 d. 1 p. numatyti pagrindai skirti švelnesnę nei BK 234 str. numatytą bausmę. Jis išlaiko sunkiai sergančią motiną O. S., kurios, jam atliekant arešto bausmę, nebus kam prižiūrėti. Be to, neskyrus arešto bausmės, jis galėtų geriau prižiūrėti neįgalų sūnų iš pirmosios santuokos Ž. S..
Apeliantas nurodo, kad byloje yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Teismas nepagrįstai nepripažino šios aplinkybės lengvinančios jo atsakomybę, motyvuodamas tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu neigė kaltę ir prisipažino tik teismo posėdyje. Apelianto teigimu, baudžiamasis įstatymas nenustato proceso stadijos, kurioje prisipažinimas galimas, todėl jo prisipažinimas ir gailėjimasis teisme yra tinkamas. Jis atlygino nukentėjusiajai T. S. padarytą neturtinę žalą ir tai yra antroji jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Apeliantas nurodo, kad jo darbovietės UAB ,,T“ pateiktoje charakteristikoje jis apibūdinamas gerai. Jo padaryti administraciniai teisės pažeidimai, susiję su KET nesilaikymu, yra kitokio pobūdžio nei nagrinėjamas nusikaltimas. Jis nusikalto tuo metu, kai vyko nukentėjusiosios T. S. inicijuotas santuokos nutraukimo procesas dėl jo (apelianto) kaltės, todėl jis mano, kad pačios nukentėjusiosios elgesys buvo provokuojantis ir lėmęs jo patraukimą baudžiamojon atsakomybėn.
Prašo atsižvelgti į tai, kad nukentėjusioji jam atleido ir raštu prašė jam skirtą areštą pakeisti viešaisiais darbais. Teisminio nagrinėjimo metu jis neturėjo gynėjo, todėl neturėjo ir galimybės prašyti taikyti jo teisinę padėtį švelninančias BK normas.
Teismo posėdyje gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
BK 234 str., pagal kurį V. S. pripažintas kaltu ir savo kaltės neginčija, sankcija numato dviejų rūšių bausmes : areštą ir laisvės atėmimą. Teismas apeliantui skyrė švelnesnę bausmės rūšį – areštą 45 paroms. Apeliantas prašo jam skirti sankcijoje nenumatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, motyvuodamas tuo, kad byloje yra BK 62 str. 1 d. ir 2 d. 1 p. numatyti pagrindai. Šie apelianto argumentai nepagrįsti.
Apeliantas skunde teigia, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Ši aplinkybė yra viena iš būtinų sąlygų BK 62 str. 1 d. nuostatų taikymui arba šioje byloje gali būti viena iš apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 str. 1 d. 2 p.), kurių mažiausiai dvi būtinos BK 62 str. 2 d. 1 p. taikymui. Tačiau skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, įvertinęs V. S. elgesį proceso metu, pagrįstai konstatavo, kad apeliantas neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Apeliantas skunde teisingai nurodo, kad prisipažinimui nėra svarbi proceso stadija, nes kaltininkas tai gali padaryti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Tačiau prisipažinimas visuomet turi būti ne formalus, o savanoriškas, t.y. lemiamas ne byloje surinktų įrodymų, o kaltininko siekio padėti teisingai nustatyti bylos aplinkybes. Tokio savanoriškumo požymio apelianto veikoje nėra. Jis ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino padaręs nusikaltimą (27 b.l.), o jo prisipažinimas teisme pirmiausia susijęs su nukentėjusiosios prieš teismo posėdį pateiktu prašymu, kuriame ji nurodė, kad V. S. prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailėjęsis (61 b.l.) bei kaltinamajame akte išdėstytais apelianto kaltę patvirtinančiais įrodymais. Apelianto veikoje nėra ir kitos būtinos aplinkybės – nuoširdaus gailėjimosi, nes iš jo teisme duotų parodymų matyti, kad jis laisvo pasakojimo forma nusikaltimo aplinkybių beveik neatskleidė ir stengėsi sumažinti savo nusikalstamų veikų apimtį, o apeliaciniame skunde teigia, kad nusikaltimo padarymą lėmė pačios nukentėjusiosios provokuojantis elgesys, nes ji teisme inicijavo procesą dėl santuokos nutraukimo, esant apelianto kaltei.
Apibendrinus daroma išvada, kad apeliantas neprisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai nesigailėjo. Byloje nenustačius vienos iš privalomų sąlygų BK 62 str. 1 d. taikymui ir nesant mažiausiai dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, privalomų BK 62 str. 2 d. normų taikymui, tenkinti apelianto prašymą remiantis šiomis normomis skirti švelnesnę nei BK 234 str. sankcijoje numatytą bausmės rūšį nėra pagrindo.
Teismas, skirdamas apeliantui arešto bausmę, išsamiai įvertino jo veikos pavojingumą ir asmenybę apibūdinančius požymius, kuriuos apeliantas pakartoja savo skunde, todėl šie argumentai plačiau neaptariami. Atkreiptinas dėmesys, kad apelianto teisme duoti parodymai ir jo prie apeliacinio skundo pateikta charakteristika (97 bl.) patvirtina, kad jis šiuo metu yra bedarbis, todėl arešto bausmės atlikimas jo darbo santykių nenutrauks.
Apeliantas skunde nepagrįstai sieja advokato teisme neturėjimą su jam teismo netaikytomis jo teisinę padėtį lengvinančiomis teisės normomis. Skundžiamame nuosprendyje išdėstytuose bausmės skyrimo motyvuose teismas detaliai aptarė tiek apelianto skunde pakartotinai keltos BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymą, tiek BK 38 str. reglamentuojamo nukentėjusiojo susitaikymo su kaltininku galimybę, tiek būtinybę apeliantui skirti sankcijoje numatytą, o ne švelnesnę bausmės rūšį.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
N. V. S. apeliacinį skundą atmesti.