Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-07-26 · Byla Nr. ATP-373-491/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2012-06-08Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-07-26Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-26
Bylos Nr.
ATP-373-491/2012
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-01286-2012-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Petras Meidus
Pažeidėjas
G. D.
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-373-491/2012Proceso Nr. 4-08-3-01286-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
Teisėja Jolanta RaščiuvienėPANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 26 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – G. D. (toliau – Pažeidėjas), apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamu nutarimu nubaudė Pažeidėją pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d. 4000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Už minėtus pažeidimus jam buvo paskirta galutinė nuobauda – 4500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Pažeidėjas nubaustas už tai, kad 2012 m. gegužės 23 d. apie 7.10 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (jam nustatytas 2,64 promilių girtumas), vairavo jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, užvažiavo ant nukreipiamojo kelio ženklo Nr. 409 ir jį apgadino, be to, žiedinėje sankryžoje išvažiavo į priešpriešinę kelio pusę ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 231 punktų reikalavimus. Apylinkės teismas konstatavo, jog Pažeidėjo kaltė dėl pažeidimų įrodyta jo paties paaiškinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema, asmens blaivumo testu ir kita bylos medžiaga. Pažeidėjo atsakomybę dėl abiejų pažeidimų lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimus, jo atsakomybę dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog šis pažeidimas padarytas neblaivaus asmens.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo skundžiamą nutarimą dėl ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo panaikinti ir bylą dėl jo nutraukti nesant pažeidimo sudėties; dėl ATPK 127 str. 3 d. numatyto pažeidimo taikyti ATPK 30¹ str. ir skirti nuobaudą, švelnesnę nei įstatymo sankcijoje nustatyta minimali, t.y. skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams, neskiriant piniginės baudos. Nurodo, jog apie pirmosios instancijos teismo posėdžio datą ir laiką tinkamai informuotas nebuvo, kadangi pažeidimo protokole esantys skaičiai, reiškiantys bylos nagrinėjimo datą, yra taisyti ir nebesuprantami. Pažeidėjo manymu, iš skundžiamo nutarimo ir visos bylos medžiagos neaišku, kokį būtent kelių eismo taisyklių punktą, leidžiantį jo veiką kvalifikuoti kaip pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, jis pažeidė. Bylos medžiaga rodo, jog jis nemėgino išvengti atsakomybės savavališkai pasišalindamas iš įvykio vietos, tiesiog stengėsi nesudaryti transporto spūsties, todėl automobilį pastatė šalia esančioje degalinėje. Policijos pareigūnams, atvykusiems po eismo įvykio, nebuvo jokių sunkumų nustatyti, jog jis sukėlė eismo įvykį, todėl Pažeidėjo teigimu, jis nepadarė pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. tvirtina, kad apylinkės teismas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 3 d., paskyrė jam per griežtą nuobaudą ir nepagrįstai netaikė ATPK 30¹ str., nes padaryta žala yra minimali – tik nuverstas kelio ženklas. Nurodo, jog yra neįgalus asmuo, todėl tai turėtų būti pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, dėl sunkios negalios negali dirbti, santaupų neturi, todėl paskirtos 4500 Lt dydžio baudos sumokėti neturi galimybės. Tokiu būdu Pažeidėjas mano, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str. būtų pilnai pasiekti, paskyrus jam vien tik teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas – su Pažeidėjo skundu nesutinka. Mano, kad skundžiamas teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, skirta nuobauda individualizuota tinkamai, todėl keisti nutarimą nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pažeidėjas apeliaciniame skunde iš esmės kelia apylinkės teismo nutarimo pagrįstumo klausimą toje dalyje, kurioje jis buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ATPK 130 str. 1 d.

ATPK 130 str. 1 d. reglamentuota atsakomybė asmeniui, kuris pažeisdamas KET pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėtina, jog pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-2179/2009). Pažeidimo padarymo metu galiojusios KET numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kai su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, o taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra.

ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Iš ATPK 257 str. nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas.

Atsižvelgęs į paminėtas teisės normas ir patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo išvados dėl Pažeidėjo kaltės padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą yra pagrįstos ir motyvuotos. Iš byloje esančio paaiškinimo matyti, kad Pažeidėjas neneigė buvęs administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoje įvykio vietoje ir paaiškino, kad įvykio metu suprato, jog apgadino kelio ženklą, išlipęs iš automobilio matė, kad jo vairuotas automobilis ir kelio ženklas yra apgadinti, tačiau iš įvykio vietos išvažiavo ir policijai apie įvykį nepranešė (12 b.l.). Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2012-05-23 apie 7 val. buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini), kur automobilis apgadino kelio ženklą ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo (5, 6 b.l.). Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad eismo įvykio vieta, šalia apgadinto kelio ženklo, nėra pažymėta Kelių eismo taisyklių nustatyta tvarka, Pažeidėjas pasišalinęs iš įvykio vietos (8, 9 b.l.). Visos šios aplinkybės patvirtina, jog Pažeidėjas sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, tikslingai neinformavo policijos, bei nesiėmė visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, tuo pažeisdamas KET 231 p., 234 p. reikalavimus.

Pažeidėjo skunde nurodomos aplinkybės, jog jis neketino išvengti atsakomybės savavališkai pasišalindamas iš įvykio vietos, o automobilį pastatė degalinėje, siekdamas išvengti sudaryti transporto spūstį, nepanaikina Pažeidėjo kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Iš bylos matyti, kad Pažeidėjas po įvykio nuvažiavo iki tolėliau esančios degalinės, kur kaip taisyklė būna ir daugiau automobilių, atvykus policijos pareigūnams jis sėdėjo automobilyje, o ne laukė policijos pareigūnų įvykio vietoje. Įvertinus tai, kad jis prieš tai neinformavo pareigūnų apie apgadintą kelio ženklą, tai rodo ne ką kita, o jo siekį išvengti atsakomybės dėl minėto įvykio, prieš tai iš jo neteisėtai pasišalinus. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog Pažeidėjas padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, todėl tenkinti jo skundą ir nutraukti administracinę bylą dėl šio pažeidimo nėra jokio pagrindo.

Dėl kito pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 3 d., Pažeidėjas neginčija savo kaltės, pažeidimo kvalifikavimo ir apylinkės teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, tačiau nesutinka su tuo, kad apylinkės teismas netaikė ATPK 30¹ str. nuostatų ir skyrė jam administracinę nuobaudą teisės normos sankcijos ribose.

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais ir išskirtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Susipažinęs su visomis šioje administracinio teisės pažeidimo byloje įrodytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra ypatingų ar išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti Pažeidėjui ATPK 30¹ str. nuostatas. Pažeidėjas padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. Realų pavojingą veikos pobūdį rodo tai, kad Pažeidėjas sukėlė eismo įvykį vairuodamas transporto priemonę tarptautinės reikšmės kelyje, būdamas sunkaus girtumo, rytmety, kuomet eismas šiame kelyje būna pakankamai intensyvus. Nepriklausomai nuo padarytos žalos dydžio, tai rodo ypatingai neatsakingą Pažeidėjo požiūrį į eismo saugumą. Taip pat pažymėtina, jog pažeidimas padarytas visiškai sąmoningai – tai, kad Pažeidėjui nustatytas sunkus (2,64 ‰) girtumo laipsnis, reiškia, jog jam negalėjo kilti jokių abejonių, kad esant tokios būklės negalima vairuoti transporto priemonės. Asmuo, vairuojantis transporto priemonę sunkaus girtumo būklėje, yra itin pavojingas visuomenei ir turi prisiimti tokio savo elgesio pasekmes. Šiuo atveju vien tik Pažeidėjo pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai už tokį pažeidimą keliamų tikslų. Įvertinęs šias aplinkybes ir bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo nustatytos bei apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra neįgalus, gaunamos pajamos nedidelės ir pan.) nėra išimtinės aplinkybės, leidžiančios taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti mažesnę, nei numatyta įstatyme, nuobaudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-420/2012, Nr. N575-439/2012).

Nesant pagrindų taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Pažeidėjui paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijų keliamus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog apylinkės teismas Pažeidėjui už padarytą pažeidimą paskyrė nuobaudą dydžiu lygią sankcijoje numatytam minimumui, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Pažeidėjo neįgalumas, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nesuteikia pagrindo dar labiau mažinti jam paskirtą nuobaudą.

Skirdamas pagrindinę ir papildomą nuobaudą (parinkdamas pagrindinės nuobaudų rūšį ir nustatydamas jos dydį bei papildomos nuobaudos trukmę), apylinkės teismas vadovavosi ATPK 30 str. įtvirtintais reikalavimais, atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas itin grubūs, pavojingas visuomenei teisės pažeidimas, Pažeidėjui nustatytas sunkus girtumo laipsnis) ir tinkamai įvertino Pažeidėjo asmenybę (praeityje baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, neteistas). Paskyręs administracines nuobaudas už atskirus pažeidimus, apylinkės teismas skyrė Pažeidėjui galutines pagrindinę ir papildomą nuobaudas nepažeisdamas ATPK 33 str. keliamų reikalavimų. Pažeidėjui paskirta galutinė nuobauda, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra per griežta ir atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, bei pažeidėjo asmenybę.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia Pažeidėjo dėmesį į tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo privalo būti aktyvus proceso dalyvis, domėtis proceso eiga, užtikrinti savo dalyvavimą jame. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, bylos nagrinėjimo data, laikas bei vieta yra nurodyti, ir pažeidėjas su šiais duomenimis buvo supažindintas pasirašytinai. Be to, Panevėžio apylinkės teismo internetiniame tinklapyje esanti vieša tvarkaraščių paieška, užtikrina galimybę Pažeidėjui pasitikslinti administracinės bylos nagrinėjimo datą. Todėl Pažeidėjo teiginiai, jog jis nesuprato kada vyks bylos nagrinėjimas, yra atmestini. Tokiu būdu apylinkės teismas nagrinėdamas Pažeidėjo administracinio teisės pažeidimo bylą nepažeidė ATPK 272 str. įtvirtintų nuostatų.

Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo Pažeidėjo padarytus pažeidimus ir tinkamai taikė nuobaudų skyrimą reglamentuojančias teisės normas. Todėl keisti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nutarimą nepakeistą ir G. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Petras Meidus