Kauno apygardos teismo nutartis

2009-08-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-371-60-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-08-20
Bylos Nr.
1A-371-60-2009
Teisminio proceso Nr.
20-1-1427-06
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Emilija Akelienė (pirm.), Valdas Vitunskas, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
D. B.
Kategorijos
Teisėja Daiva Jankauskienė Baudž. byla Nr. 1A-371-60/2009Pranešėja Emilija Akelienė (Proceso Nr. 20-1-1427-06)
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUKaunas, 2009 m. rugpjūčio 20 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Emilijos Akelienės, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam D. B., nuteistojo gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 2 dalį 100 MGL ( 12 500 litų) bauda.

Šiuo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį D. B. išteisintas, nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad pasikėsino įgyti nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą, o būtent, 2006-11-23 d. Kaune, (duomenys neskelbtini) esančioje naudotų lengvųjų automobilių sudėtinių dalių sandėliavimo ir prekiavimo vietoje, iš anksto nepažadėdamas, tačiau žinodamas, jog sudėtinės lengvųjų automobilių dalys yra gautos nusikalstamu būdu, o būtent- pavagiant lengvuosius automobilius ir juos išardant į atskiras sudėtines dalis, būdamas UAB(duomenys neskelbtini) pardavėju-kasininku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų įsigijo nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą – sudėtines lengvųjų automobilių dalis, kurių vertė 60 700 litų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas policijos darbuotojų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 29 d. nuosprendį panaikinti, priimti išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodoma, kad nuosprendžio nustatomoji ir rezoliucinė dalys prieštarauja viena kitai, nes nustatyta, kad nusikalstama veika nutrūko dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, o nuteistas jis už baigtinį nusikaltimą. Be to skunde teigiama, kad nuosprendis nepagrįstas įrodymais, nepašalinti esami prieštaravimai, nepaneigtos ir neatmestos jo versijos.

Apelianto nuomone, nebuvo įrodyta, jog jis žinojo, kad lengvųjų automobilių dalys, kurias jis ketino įsigyti, yra gautos nusikalstamu būdu, o teismo argumentacija, kad tai įrodo jo elgesys, yra nepagrįsta. Apeliaciniame skunde teigiama, kad visa teismo argumentacija dėl padarytos išvados turi būti atmesta, o priimtas tik nuteistojo aiškinimas, kad jis nežinojo, jog įsigyjamos, jo manymu 80 tūkstančių litų vertės, detalės yra įgytos teisėtu būdu.

Šalies argumentai

Apeliantas nesutinka ir su ketinto įsigyti turto verte. Jo nuomone, vertinant automobilių detalių kainą, duomenys nebuvo renkami Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir neturi įrodomosios vertės. Nustatyti dėvėtų detalių vertę privalėjo ne policijos pareigūnas E. L., kuris neturi nei specialių žinių, nei licencijos, o specialistas — fizinis asmuo ar įmonė, turintys specialius nustatyta tvarka suteiktus turto vertinimo įgaliojimus.

Todėl, anot apelianto, jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos aplinkybes, ištirtus duomenis teisingai vertino kaip įrodymus, pagrįstai nustatė nuteistojo kaltę ir teisingai kvalifikavo jo veiką.

Nors skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje yra rašymo klaida, praleidžiant veikos kvalifikavimą ir pagal Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį kaip pasikėsinimą, ši klaida ištaisyta teismo 2009-05-29 nutartimi. Nors ši nutartis priimta jau gavus apeliacinį skundą, tai yra, klaidą nurodžius apeliantui, šis veiksmas nelaikytinas ydingu, nes šiuo atveju tai nesukėlė jokių teisinių pasekmių- kad veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje konstatuojama nuosprendžio aprašomojoje dalyje, į šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė skirdamas bausmę. Apeliantas be to nemanė, kad 2009-05-29 teismo nutartis dėl klaidos kvalifikavime ištaisymo yra nepagrįsta, nes šios nutartis per joje nurodytą terminą neapskundė.

Teismo argumentacija ir išvados dėl nuteistojo kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 189 straipsnyje taip pat teisingos. Nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 189 straipsnyje, iš kitų nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams išskiria specialus objektas- žinomai nusikalstamu būdu įgytas ar realizuotas turtas, ši veika padaroma tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, kad įgyja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą ir to nori.

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad lengvųjų automobilių detalės, kurių atvežimą (tai yra, įgijimą) iš apleistos fermos, esančios (duomenys neskelbtini), Prienų rajone į naudotų automobilių dalių sandėliavimo ir prekiavimo vietą (duomenys neskelbtini), Kaune, organizavo ir realizavo nuteistasis. Šios aplinkybės jis neginčija. Nuteistasis taip pat neginčija objektyviai nustatytų duomenų, kad visos lengvųjų automobilių detalės, kurios buvo atgabentos iš minėtos apleistos fermos į jo darbo vietą buvo vogtos Vokietijoje, tai yra, įgytos nusikalstamu būdu. Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas nusikaltimo, padaryto įgyjant turtą aplinkybes. Apie tai, ar kaltininkas supranta turto įgijimo aplinkybes, teismas sprendžia iš aplinkybių visumos, vertindamas išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant ir panašiai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmos instancijos teismo išvada, jog D. B. tyčia įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą, paremta bylos faktinių aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų visumos vertinimu. Darydamas pagrįstą išvadą, kad nuteistasis žinojo, jog įgyja nusikalstamu būdu gautą turtą, teismas įvertino tai, kad nuteistasis, nebūdamas bendrovės, prekiaujančios atsarginėmis dalimis vadovu, taigi ir neturėdamas teisės priimti svarbių sprendimų, su nepažįstamu asmeniu sudarė žodinį susitarimą įgyti didelės vertės, kaip pats manė-80 tūkstančių litų vertės- naudotų automobilių detalių krovinį be įsigijimo dokumentų, kai prekybos įmonėje tokie įsigijimai forminami tam tikra tvarka. Nuteistasis negalėjo nurodyti jokių to menamo nepažįstamo asmens duomenų, kas yra neįtikėtina, sudarant tokio dydžio sandorį, ir leidžia daryti išvadą, kad toks asmuo neegzistuoja, o nuteistasis savo įvykių versiją pateikia, siekdamas išvengti atsakomybės. Kad nuteistojo minimas asmuo iš tikro neegzistuoja, patvirtina ir teismo nustatyta aplinkybė, kad nutrūkus nuteistojo nusikalstamai veikai, šis asmuo daugiau nepasirodė. Kad automobilių atsarginės dalys, iki nuteistajam jas įgyjant, buvo laikomos apleistoje fermoje, taip pat patvirtina, kad jos buvo įgytos ne legaliu, bet nusikalstamu būdu. Detalių laikymo vieta nuteistajam buvo žinoma, nes į ją jis nukreipė savo transportą ir žmones.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė ir daugiau argumentų, dėl ko padarė išvadą, kad nuteistasis žinojo apie įgyjamo turto atsiradimą nusikalstamu būdu, teismo argumentacija ir išvada yra teisingos.

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir įgyjamo turto vertę. Oficialiai patvirtintos metodikos, pagal kurią būtų galima nustatyti nežinomų (be įsigijimo dokumentų) automobilių, išardytų namudiniu būdu, sunaikinant identifikavimo duomenis, detalių vertę, nėra. Liudytojas E. L., pareigūnas, turintis darbo analogiškose bylose patirtį ir specialių žinių, paaiškino, jog įvertino detales, remdamasis internete skelbiamomis analogiškų detalių kainomis, už pagrindą imdamas mažesnę nei vidutinė tokios rūšies detalės kaina. Toks turto vertės nustatymo kriterijus yra pakankamas, atsižvelgiant ir į tai, kad pats nuteistasis detales vertino 80 tūkstančių litų, o teismo nustatyta vertė beveik dvigubai viršija kvalifikuojančiam požymiui būtiną 250 MGL turto vertę.

Nors apeliacinis skundas yra didelės apimties, jame iš esmės nurodyti tik du aptarti argumentai, dėl kurių nuteistasis laiko nuosprendį nepagrįstu. Nuteistasis neigia žinojęs, jog įgyjamas turtas buvo gautas nusikalstamu būdu, skunde naudodamas įvairius teiginius, tame tarpe puslapį teksto skirdamas analizuoti kažkokį eismo įvykį. Toks skundo surašymas rodo itin atsainų skundo autoriaus požiūrį į skundą ir jo argumentaciją.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Emilija AkelienėTeisėjai: Danguolė ŠiugždinytėValdas Vitunskas